Bylos Nr. A 2.6.-8012-271/2015

Proceso Nr. 4-68-3-07312-2015-2

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. , 45.4.5.

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

                          NUTARIMAS

  Vilnius, 2015 m. liepos 8 d.

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas N. Š., jos atstovui advokato padėjėjui E.Galatilčiui, vertėjai I.Pikčilingienei, nukentėjusiesiems I. V., M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą N. Š. a/k  (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

                                     NUSTATĖ:

2015 m. gegužės 21 d., apie 00.00 val. N. Š., vairuodama automobilį BMW X Reiche, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įveikdama kelio posūkį Ukmergės gt. 322, Vilniuje, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. B.. Eismo įvykio metu apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilį. Po ko važiavo toliau ir Perkūnkiemio gt. 12, Vilniuje, kieme kliudė stovintį automobilį  Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį   I. V.. Eismo įvykio metu apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilį. Po šių sukeltų eismo įvykių, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus, pasišalino. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 127, 219, 222 p.p. reikalavimus, padarė administracinius  teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK  127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

N. Š. teismo proceso metu kaltę dėl KET pažeidimų padarymo pripažino  iš dalies bei paaiškino, kad pripažįsta, jog sukėlė  eismo įvykius, tačiau pasišalinti nenorėjo. Alkoholio, narkotikų nevartoja. Įvykio dieną dalyvavo maratone, buvo išvargusi, po to paskambino vaikinas, liepė atvažiuoti pas jį, atvežti meškerę, ką ji ir padarė. Su vaikinu įvyko konfliktas, buvo stresinės būsenos, vairavo, kaip važiavo ir atsitrenkė į Toyota bei kitą mašiną, neatsimena. Ryte išgėrė taurę viskio. Pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo savo automobilį, rado apgadinimus, todėl suprato, ką padarė. Tikrai bėgti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, yra draudimas. Rašytinį paaiškinimą iš jos žodžių surašė pareigūnas, nesuprato vertimo, todėl ten parašyta, kad atsitrenkė į automobilį.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad ryte  kieme rado apdaužytą savo automobilį (Toyota Avensis). Suprato, kad tai padarė BMW automobilis. Jo automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis, sparnas, išdaužtas žibintas, stiklai gulėjo ant žemės. BMW vairuotojas, atsižvelgiant į apgadinimo pobūdį bei mastą negalėjo nesuvokti, kad padarė eismo įvykį. Bamperį reikėjo keisti, nes  buvo stipriai įlenktas.

Nukentėjusysis I. V. parodė, kad pažeidėjos nepažįsta. Ryte išėjęs iš namų pamatė, kad aikštelėje Perkūnkiemio gt. yra apgadintas jo automobilis SAAB, todėl iškvietė  policiją.  Buvo nubrėžtas galinis bamperis keliose vietose. Buvo atsilupusi  net plastmasė. Išvakarėse automobilis buvo paliktas be apgadinimų. Kieme yra vaizdo kameros, policija norėjo apžiūrėti įrašus, tačiau priėjo pažeidėja ir prisipažino, kad  tai padarė. Kalbėjo rusiškai, jie gerai suprato. Jos automobilis stovėjo šiek tiek toliau, gal už kokių 30  metrų. Pažeidėja ėjo iš parduotuvės, nešėsi šampano butelį.

Liudytojas, policijos pareigūnas D. A. parodė, kad dirba Kelių policijoje. Atsimena įvykį ir pažeidėją. Prasidėjo nuo to, kad ryte, iki pietų gavo pranešimą, kad prie Perkūnkiemio g. yra apgadintas automobilis. Atvyko, pilietis nurodė, kad išvakarėse pastatė mašiną, o ryte rado apgadintą. Matėsi akivaizdūs apgadinimai. Kas sukėlė eismo įvykį, nebuvo žinoma. Vėliau, gerokai po pietų, dar gavo pranešimą apie eismo įvykį. Pasitiko juos nukentėjusysis. Formino įvykį. Tuomet pro šalį ėjo moteris, matėsi, kad svirduliuoja. Ji priėjo, paaiškino, kad turi didelių problemų, su kažkuo susipyko. Ji prisipažino, kad važiuodama, atrodo automobiliu BMW X6, apgadino automobilius, t.y. dalyvavo ir kitame  eismo įvykyje. Atrodo sakė, kad prieš  vairuodama buvo išgėrusi.

            Liudytoja K. Š. parodė, kad yra N. Š. kaimynė. Vieną vakarą buvo ją sutikusi apsiverkusią, į klausimus nereaguojančią. Kitą dieną klausė jos, kas atsitiko. Kaimynė sakė, kad važiavo, atsitrenkė į mašinas. Liudytoja į tai nesigilino.

Iš byloje esančio pareigūno O. G. 2015-05-21   tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbo su pareigūnu D. A.. Apie 10.05 val. gavo pranešimą, kad Perkūnkiemio g. 8, Vilniuje, apgadintas automobilis Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo apgadintą automobilį, rado kieme stovintį automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) Priėjo N. Š. ir paaiškino, kad 2015-05-21 apie 00.00 val. važiuodama iš Fabijoniškių mikrorajone atsitrenkė į Ukmergės gt. 322 stovintį automobilį ir kieme Perkūnkiemio g. 78 kliudė stovintį kitą automobilį. Apie įvykį policijai nepranešė. Užrakino automobilį ir išėjusi namo prisigėrė. Formino įvykį ir Ukmergės gt. 322, kur rado nuolaužas, kurios atitiko BMW apgadinimus ir trūkstamas detales. N. Š. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas (b.l.4).

Eismo įvykio vietos, kuomet buvo rasti apgadinti automobiliai Toyota bei Saab, buvo apžiūrėtos (b.l. 8-9).

Automobilio Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadinti: užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b.l.11).

A. S. 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas užpakalinis bamperis (b.l.10).

Automobilio BMW X REICHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. Š., apžiūros metu nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l.10).

Prie bylos yra pridėti nukentėjusiųjų pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai.

N. Š. 2015-05-21 10.37 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b.l.15).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus  (protokolą Nr.10P-31042444-15, pareigūno  O. G. tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį ir jo tyrimo aplinkybes, eismo įvykio  vietos schemas, automobilių apžiūros rezultatus ir rastų apgadinimų fiksavimą, pranešimų BPC garso įrašus, N. Š. rašytinį paaiškinimą ir parodymus, nukentėjusiųjų I. V., M. B. rašytinius paaiškinimus bei   parodymus teismo proceso metu, daro išvadą, kad byloje  surinkta pakankamai įrodymų,  jog N. Š. 2015-05-21 naktį, vairuodama automobilį BMW X REICHE, pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykius, po ko iš tos vietos  pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus. 

Kad eismo įvykius, kuomet buvo apgadinti du nukentėjusiųjų automobiliai, naktį sukėlė būtent N. Š., iš dalies pripažino ir pati pažeidėja, aiškindama, kad ji buvo streso būsenoje po konflikto su vaikinu, važiavo  namo, galėjo atsitrenkti į nukentėjusiųjų automobilius. Apie tai ji po savo automobilio apžiūros informavo  ryte atvykusius  pareigūnus. Kad būtent automobiliu BMW apgadinti nukentėjusiųjų automobiliai, įrodo ir  apgadinimų ant šio automobilio bei nukentėjusiųjų automobilių atitikimai. Apžiūrint eismo įvykio vietą bei automobilį Toyota buvo rastos BMW detalės, kurių trūko kaltininkės automobilyje BMW. Kad būtent pastarosios automobiliu padaryti apgadinimai automobiliams Toyota bei Saab 9-3, suprato ir nukentėjusieji. Tokiais veiksmais N. Š. pažeidė KET 127  p. reikalavimus. Padarė  administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 222 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigą po įvykio, jei vietoje nėra nukentėjusiojo ir padaryta tik turtinė žala, pranešti policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. N. Š. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą  darytina išvada, kad  N. Š. iš eismo įvykio vietos  pasitraukė tyčia. Kaip matyti iš bylos įrodymų, ji vairavo automobilį pažeisdama nustatytas eismo tvarkai taisykles, nesilaikydama saugaus greičio, važiavimo sąlygų, kad atsiradus kliūčiai  galėtų sustabdyti transporto priemonę. N. Š. kliudė ir apgadino ne vieną, bet du automobilius skirtingose vietose. Pažymėtina, kad  apgadinimo pobūdis ir mastas, ypač automobilio Toyota Avensis, įrodo, jog vairuotoja turėjo suvokti, kad jos automobilis kliudė kitą automobilį. Automobiliui buvo ne tik sulenktas bamperis, sparnas, tačiau buvo išdaužtas ir galinis žibintas, stiklai krito ant žemės. Didelius apgadinimus gavo ir jos vairuojamas automobilis BMW, ką patvirtino jo apžiūra. Kaip matyti iš liudytojo, policijos pareigūno  D. A., nukentėjusiojo I. V. parodymų, pareigūnams atvykus į vietą aiškintis dėl įvykio, priėjo neblaivi N. Š., kuri paaiškino, jog tai ji sukėlė eismo įvykius. Nurodė, jog fakto, kad kliudė mašinas, ji policijai nepranešė, po to namuose prisigėrė (b.l.4).

N. Š. aiškina, kad eismo įvykius galėjo sukelti dėl stresinės būsenos po konflikto su vaikinu, tačiau  teismas mano, kad  tai neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes ji suvokė savo veiksmus, po įvykio   vartojo  ne vaistus, bet alkoholinius gėrimus.

Taigi, pačios N. Š. aiškinimai, nukentėjusiųjų  bei liudytojų parodymai, automobilių apgadinimo pobūdis bei mastas leidžia teismui daryti išvadą, jog vairuotoja N. Š. suvokė, kad buvo eismo įvykio dalyve, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais N. Š. pažeidė KET 222 p. reikalavimus,  jos veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Iš kaltinimo pašalinamas  KET 221 punkto pažeidimas (alkoholio vartojimas po eismo įvykio), kadangi  N. Š. yra kaltinama tyčiniu pasišalinimu. Nors kaltininkė padarė du eismo įvykius ir nuvažiavo, teismas sutinka su policijos įstaigos pozicija, jog tai ji padarė kaip tęstinę veiką, todėl atskiro veiksmų kvalifikavimo nereikia.

Nuobaudos skyrimas

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų  padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas  N. Š. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad  ji  įvykdė du kelių eismo taisyklių pažeidimus, apgadino dvi transporto priemones. Nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkina jos atsakomybę tai, kad ji turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus (b.l.21). Mokosi dizaino mokykloje, dirba Anglijoje. Tai pirmas jos vairavimo praktikoje šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų  pobūdį, padarinius, N. Š. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jai minimalias ar artimas minimaliomis baudas,  su atėmimu teisės vairuoti transporto  priemones minimaliam ATPK 130 str. 1d. normoje numatytam terminui. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę, ir duotų pagrindą taikyti šią teisės normą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str.1d.1p., teisėjas

                                                                    NUTARĖ :

N. Š. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda;

              pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. - 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

             Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą N. Š. nustatyti – 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą  su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220,  banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos  teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Pavel Borkovski