Civilinė byla Nr. e2A-1510-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06850-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.2.10;
3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-585-950/2021 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. R. D. santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir atsakovės D. R. D. priešieškinį ieškovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1. nutraukti ieškovo ir atsakovės D. R. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2. po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - „D.“, o atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę;
3. pripažinti, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.;
4. padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: paskirti jam natūra ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ir atsakovei paskirti natūra ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)
5. padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui, o automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei;
6. priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkantį vertingesnį automobilį;
7. priteisti ieškovui iš atsakovės 973,01 Eur dydžio piniginę kompensaciją už asmeninį prievolės AB „SEB bankas“ pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (ieškovo teismo posėdžio metu žodiniu prašymu, patikslintas reikalavimas, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti pusę, jau gyvenant atskirai, sumokėtos lizingo įmokų sumos dydžio kompensaciją – 1 459,50 Eur (vietoje 973,01 Eur dydžio kompensacijos)).
8. priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu žodiniu prašymu patikslino reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už asmeninį prievolės pagal lizingo sutartį vykdymą. Ieškovas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu iš asmeninių lėšų galutinai atsiskaitė su AB „SEB bankas“ pagal lizingo sutartį, t. y. sumokėjo visas lizingo įmokas, todėl prašė iš atsakovės priteisti 1 459,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už asmeninį prievolės AB „SEB bankas“ pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško atsiskaitymo (už 12 sumokėtų įmokų).
III. Ieškovas nurodė, kad santuokos su atsakove metu gimė dukra J. D., kuri šiuo metu yra pilnametė. Kartu su atsakove užaugino jos dukrą E. Š.. Santuokos pradžioje santykiai su atsakove buvo geri, tačiau prieš dešimt metų pradėjo šlyti, t. y. jie ilgą laiką gyvena atskiruose kambariuose, nepalaiko jokių ryšių, nebeturi bendrų interesų, kartu neleidžia laisvalaikio, tarp jų nuolat kyla įvairūs ginčai ir konfliktai ir t. t. Ieškovas išimtinai savo kaltės dėl santuokos iširimo nematė, o kadangi laikė, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atsakovės prašomos žalos atlyginimas negali būti priteistas. Po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti pavardę „D.“, o atsakovei pavardė paliktina jos pasirinkimu. Kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. jie gyvena atskirai, ieškovas prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo nurodyto momento. Ieškovas nurodė ir tai, kad jie santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, tris automobilius. Ieškovas teigė, kad piniginės kompensacijos išmokėti atsakovei galimybių neturi. Bendro nekilnojamojo turto įgijimui buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, gautos už parduotus kitus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ieškovo uždirbti pinigai, nes jis buvo profesionalus krepšininkas, už sportinę veiklą gavo nemažas pinigų sumas. Tuo tarpu atsakovė niekuomet niekur nedirbo, šeimą išlaikė tik jis vienas. Kur buvo panaudotos atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, ieškovas nežinojo ir negali paaiškinti, jomis disponavo atsakovė, jos bendro nekilnojamojo turto įgijimui nebuvo skirtos. Su atsakovės priešieškiniu siūlomu nekilnojamojo turto padalijimo būdu kategoriškai nesutiko.
IV. Atsakovė D. R. D. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama:
4.1. nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės;
4.2. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo;
4.3. pripažinti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieškovo turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.;
4.4. padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisiant jį natūra atsakovei, o ieškovui iš jos priteisti 24 060,00 Eur kompensaciją už 1/5 dalį minėto nekilnojamojo turto, kuri turi būti išmokėta per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
4.5. padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui, o automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei;
4.6. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 950,00 Eur išlaidų bendro turto remontui;
4.7. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės – dėl žiauraus elgesio, kuomet jis 2019 m. rugpjūčio mėn. tris kartus jos atžvilgiu smurtavo, taip pat dėl nuolatinio sutuoktinio girtuokliavimo ir neištikimybės. Jokių santuokinių pareigų ji santuokos metu nėra pažeidusi. Atsakovė sutiko po santuokos nutraukimo pasilikti pavardę „D.“. Ieškovo smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu, piktnaudžiavimas alkoholiu, neištikimybė, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nesaugumą dėl ateities. Kadangi ieškovas po paskutinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo gyvena atskirai, prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kurio įgijimui buvo panaudotos jos asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir tik labai nedidelė dalis bendrų santuokinių lėšų. Ieškovo siūlomai santuokos metu įgytų automobilių padalijimo tvarkai neprieštaravo. Be to, ieškovui pradėjus gyventi atskirai, ji remontavo automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė 1 950,00 Eur dydžio išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
V. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
5.1. nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
5.2. po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę - „D.“, atsakovei paliko pavardę - „D.“;
5.3. pripažino, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.;
5.4. priteisė ieškovui iš atsakovės 1 459,50 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant bendrą santuokinį turtą;
5.5. santuokos metu įgytas transporto priemones padalino taip:
5.5.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
5.5.2. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
5.6. priteisė ieškovui iš atsakovės 770,25 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią vertingesnę transporto priemonę.
5.7. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalino taip:
5.7.1. priteisė natūra ieškovui ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)
5.7.2. priteisė natūra atsakovei ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)
5.8. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; ieškovui iš atsakovės priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 160,00 Eur; valstybei iš ieškovo – 161,70 Eur žyminio mokesčio dalį; valstybei iš atsakovės – 975,60 Eur žyminio mokesčio dalį; valstybei, lygiomis dalimis, iš ieškovo ir atsakovės – po 6,18 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
VI. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad byloje, be subjektyvių, negatyvių ir prieštaringų ginčo šalių (ieškovo bei atsakovės) paaiškinimų, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, rėmėsi Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-720/2020 ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-954/2020 užfiksuota informacija, turinčią tiesioginės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas sprendė, kad nurodytose bylose priimti nuosprendžiai neginčijamai liudija, kad ieškovas 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. žiauriai elgėsi su savo sutuoktine-atsakove, t. y. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tai reiškia, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumcija. Tačiau teismas laikė, kad jau pirmojo ieškovo panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu metu (t. y. 2019 m. birželio 17 d.), jų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai buvo nutrūkę, dėl ko ieškovo panaudotas smurtas (žiaurus elgesys) negali būti laikomas jų santuokos iširimo priežastimi.
VII. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje nuolat (mažiausiai du paskutinius metus) vykdavo konfliktai ir nesutarimai dėl pačių įvairiausių priežasčių. Abi šalys pažeidė savo pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Būtent dėl visų nurodytų, tęstinio pobūdžio priežasčių, bendras sutuoktinių šeimyninis gyvenimas tapo negalimas. Teismas laikė, kad smurtiniai ieškovo veiksmai atsakovės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė, o ne vienintelė ir esminė santuokos iširimo priežastis, kaip tą įrodinėjo atsakovė. Teismas taip pat laikė neįrodytais ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstais atsakovės teiginius apie ieškovo santuokinę neištikimybę. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių patikimų faktinių įrodymų, o ieškovas šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino. Atsakovė, žinodama visas jos nurodomas aplinkybes, nebuvo santuokos nutraukimo iniciatorė. Bylos duomenys liudija, kad būtent ieškovas yra santuokos nutraukimo iniciatorius, tuo tarpu atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl santuokos nutraukimo, o toks jos elgesys patvirtina, kad net ir esant visoms jos subjektyviai nurodytos aplinkybėms, ji nenorėjo nutraukti santuokinių ryšių su ieškovu. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
VIII. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, todėl ieškovui teismas paliko jo pavardę - „D.“. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl atsakovei po santuokos nutraukimo teismas paliko pavardę - „D.“.
IX. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad konstatavus ir pripažinus, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestas.
X. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms kilimo momento. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. kartu nebegyvena ir nepalaiko jokių ryšių. Šalys procesiniuose dokumentuose prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo nurodytos datos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Byloje nėra ginčo dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo nutrūkimo momento. Bylos duomenys patvirtino, kad sutuoktiniai kartu nustojo gyventi 2019 m. rugpjūčio 22 d. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.
XI. Dėl pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo asmeniškai atliktų mokėjimų ir 1 459,50 Eur kompensacijos priteisimo. Ieškovas ir atsakovė kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Iš to seka, kad prie bendro turto – automobilio BMW X REIHE (dalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje), ieškovas prisidėjo išimtinai savo asmeninėmis lėšomis, t. y. po 2019 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo AB „SEB bankas“ 2 919,00 Eur sumą (12 lizingo įmokų). Teismas laikė, kad jeigu ieškovas nebūtų toliau vykdęs su AB „SEB bankas“ sudarytos lizingo sutarties sąlygų, automobilis būtų atitekęs lizingo davėjui ir būtų nepatekęs į dalytino santuokinio turto balansą. Tik ieškovui visiškai atsiskaičius su AB „SEB bankas“, automobilio BMW X REIHE nuosavybės teisė perėjo ieškovui pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosavybės perdavimo aktą. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę gauti iš atsakovės kompensaciją, nes išimtinai asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro turto įgijimo.
XII. Dėl kilnojamojo turto (transporto priemonių) padalijimo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančią vertingesnę transporto priemonę priteisimo. Byloje nėra kilęs ginčas dėl ieškovo nurodytos transporto priemonių vertės. Atsakovė jų neginčijo ir visiškai su jomis sutiko. Byloje ginčas dėl transporto priemonių padalinimo tarp šalių taip pat nekilo. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją atsakovei atitenkančią didesnės vertės transporto priemonę, teismas nurodė, kad jam jau pripažinta teisė iš atsakovės gauti 1 459,50 Eur dydžio kompensacija už tai, kad ieškovas išimtinai asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro šeimos turto (automobilio BMW X REIHE) įgijimo. Taigi, ši suma turi būti atimta iš automobilio BMW X REIHE vertės (6 000,00 Eur – 1 459,50 Eur). Teismas laikė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atitekusių automobilių (OPEL VECTRA ir NISSAN X-TRAIL) vertė yra 3 000,00 Eur, o atsakovei atitekusio automobilio BMW X REIHE vertė yra 4 540,50 Eur. Kadangi atsakovei atiteko 1 540,50 Eur didesnės vertės kilnojamasis turtas (4 540,50 Eur – 3 000,00 Eur = 1 540,50 Eur), tai pusė nurodytos sumos (t. y. 770,25 Eur) turi būti priteista ieškovui, kaip kompensacija už atsakovei atitenkančią vertingesnę transporto priemonę.
XIII. Dėl išlaidų bendro turto (automobilio BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remontui priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad automobiliu BMW X REIHE visą laiką naudojosi išimtinai atsakovė. Tai ji darė ir po 2019 m. rugpjūčio 22 d., kuomet ieškovas ir atsakovė nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė būtent nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., laikė, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovės asmeniškai atlikti veiksmai – automobilio remonto paslaugų užsakymas ir tokių paslaugų apmokėjimas yra tik jos asmeninė prievolė, kurių vykdymo perkelti ieškovui nėra galima ir atsakovės reikalavimą dėl lėšų remontui priteisimo atmetė.
XIV. Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių, jog nekilnojamojo turto vertė pagal 2020 m. liepos 2 d. rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 203 000,00 Eur, nėra. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 1 d. ginčo šalys turėjo sukaupusios 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumą už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) + 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) = 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)). Teismas sumą (493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)) laikė bendromis sutuoktinių lėšomis. Asmeniškai atsakovė nuo 2008 m. vasario 1 d. turėjo mažiausiai 520 000,00 Lt (150 602,00 Eur) sumą už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią sumą teismas laikė asmeninėmis atsakovės lėšomis. Teismas svarbia aplinkybe taip pat laikė tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra užfiksuota, jog gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) yra 159 000,00 Eur.
XV. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo įsigijimui buvo bendrai reikalinga 458 000,00 Lt (132 664,00 Eur) suma (200 000,00 Lt (57 924,00 Eur) + 258 000,00 Lt (74 722,00 Eur) = 458 000,00 Lt (132 664,00 Eur)). Ieškovas ir atsakovė buvo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumą bendrų santuokinių lėšų, t. y. daugiau nei buvo reikalinga ginčo nekilnojamojo turto įgijimui. Teismas sprendė, kad prievolė atsiskaityti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pirmiausiai yra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Be to, 2008 m. kovo 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš ko seka, kad tam bus naudojamos bendros santuokinės lėšos, o ne kurio nors iš sutuoktinių asmeninės santaupos. Nors atsakovė ir turėjo sukaupusi asmeninių lėšų (2008 m. vasario 1 d. ji mažiausiai turėjo 520 000,00 Lt (150 602,00 Eur)), tačiau teismas laikė, kad, sutuoktiniams turint pakankamai bendrų santuokinių lėšų, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaitoma būtent iš jų, o ne iš asmeninių santaupų. Nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo teismui logiškai ir suprantamai paaiškinti, kur buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, o kur buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, kardinaliai skirtingai aiškino šias faktines aplinkybes. Teismas sprendė, kad ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas būtent už santuokos metu ieškovo ir atsakovės sukauptas bendras santuokines lėšas, kurių sutuoktiniai turėjo netgi daugiau nei buvo reikalinga minėto nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui (jo įrengimui) buvo panaudotos būtent jos asmeninės piniginės lėšos ir nepaneigė nustatytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.
XVI. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatytos jokios faktinės aplinkybės, kurios įpareigotų teismą dalinant santuokos metu įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad bent vienas iš ginčo šalių (sutuoktinių) būtų finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui gana didelio dydžio (101 500,00 Eur) piniginę kompensaciją už jam priklausiančią ginčo nekilnojamojo turto dalį. Todėl ginčo nekilnojamas turtas, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, padalintas natūra.
XVII. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 90 procentų apimtimi, o atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 10 procentų apimtimi, todėl atitinkama apimtimi paskirstė ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
XVIII. Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus – medicininius išrašus bei susirašinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė neteisingas išvadas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu yra du kartus panaudojęs smurtą. To pasėkoje, buvo užvestos dvi baudžiamosios bylos, kuriose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Teismas turėjo neginčijamai padaryti išvadą, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Būtent dėl ieškovo elgesio – smurto, panaudoto antrą kartą, šalys ėmė gyventi skyriumi, t. y. būtent dėl šios priežasties pasibaigė sutuoktinių gyvenimas – santuoka iširo.
5.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nenorėjo nutraukti santuokos. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes priežastis, dėl kurios atsakovė nedelsdama neiniciavo santuokos nutraukimo proceso buvo ta, kad ji susirgo onkologine liga. Ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo taip pat dėl to, kad buvo atsakovei neištikimas, t. y. apie ieškovo santykius su kita moterimi atsakovė sužinojo 2019 m. birželio 19 d., pamačius E. R. rašytas žinutes ieškovui, su kuria jis šiuo metu gyvena. Šios aplinkybės taip pat buvo skelbiamos viešai informaciniuose portaluose. Ieškovas niekada neslėpė fakto, kad turi kitą moterį. Dėl to teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.
5.11. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Atsakovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas girtaudavo, ne kartą prieš atsakovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. atsakovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Teismas nustatė, kad ieškovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš atsakovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, tačiau priėmė priešingą sprendimą. Toks sprendimas yra neteisingas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors teismas nurodė, kad, ieškovui smurtaujant prieš atsakovę, jų santuoka jau faktiškai buvo iširusi ir tai nebuvo santuokos išrimo priežastis, tačiau tokios teismo padarytos išvados prieštarauja formuojamai teismų praktikai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-137-378/2018). Taigi, net po faktinio santuokos iširimo, sutuoktinio smurtas laikomas žiauriu elgesiu su kitu sutuoktiniu, tuo tarpu ieškovas ir atsakovė tada, kai buvo panaudotas smurtas, vis dar kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kas vienareikšmiškai reiškia, kad ieškovas su atsakove bendro gyvenimo metu elgėsi žiauriai, smurtavo, todėl jis yra kaltas dėl santuokos išrimo.
5.12. Ieškovo kalti veiksmai – piktnaudžiavimas alkoholiu, fizinis smurtas šeimoje ir neištikimybė, nulėmė santuokos nutraukimą, sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą, ji jautėsi prislėgta ir nevertinama, kaip moteris ir asmenybė. Ypatingą reikšmę turi ir faktas, kad šalys santuokoje pragyveno palyginus ilgą laikotarpį – net 29 m., o po to laiko ieškovas tapo neištikimas sutuoktinei. Patiriamas stresas išprovokavo atsakovės ligą, krūtų vėžį. Atsakovei pradėti naują, pilnavertį, ilgalaikį gyvenimą su kitu asmeniu bus ypatingai sudėtinga, kas taip pat neigiamai paveikia jos būseną, sumenkina jos, kaip žmonos ir moters, asmenį bei savivertę. Atsakovei buvo ypatingai skaudu, kaip po tiek metų santuokos ieškovas ėmė nebegerbti jos, šeimos, ėmė vartoti smurtą, susirado kitą moterį, atsakovei susirgus onkologine liga paliko ją vieną, teikė melagingus paaiškinimus teisme dėl į būstą investuotų lėšų, todėl tokie ieškovo veiksmai sąlygojo papildomą stresą ir nerimą. Atsakovė negali atleisti ieškovui. Atsakovė patirtą neturtinę žalą vertiną 10 000,00 Eur suma.
5.13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šalys 2008 m. sausio 1 d. turėjo sukaupusios 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš šių lėšų įsigijo žemės sklypą su nebaigtu statyti namu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalys bendrų lėšų įsigydami žemės sklypą su nebaigtu statyti namu turėjo ne daugiau kaip 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur), todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Teismas nevertino rašytinių įrodymų byloje, kuriais aiškiai įrodoma, jog bendros lėšos, gautos 2006 m., iki 2008 m. kovo 7 d. buvo panaudotos šeimos poreikiams, taip pat teismas neteisingai nustatė šeimos turto balansą, kadangi nevertino kieno lėšos buvo panaudotos namo statybai ir sklypo įsigijimui, teismas nevertino kokios buvo ieškovo ir atsakovės pajamos, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Tam, kad įsigytų žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu, atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šalys, sudarydami žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, neturėjo 258 000,00 Lt (74 721,96 Eur) bendrų lėšų.
5.14. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai klaidingą išvadą, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaupiamos bendros sutuoktinių lėšos, kurias ieškovas išgrynino. Byloje esantys įrodymai rodo, kad tai buvo asmeninės atsakovės lėšos, kurias ieškovas išgrynino ir neaišku kam panaudojo. Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, privalėjo sudaryti teisingą šeimos turto balansą, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nevertino ieškovo turtinės padėties, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad jis turėjo galimybių investuoti į namo statybas.
5.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino sutuoktiniams priklausantį turtą natūra lygiomis dalimis, neišmokant kompensacijos. Teismas turėjo įvertinti subjektyvaus pobūdžio veiksnius, dėl kurių turtas negali būti dalijamas natūra, inter alia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovė gali sumokėti piniginę kompensaciją. Kadangi, teismas netinkamai įvertino sutuoktinių finansinį indėlį į bendrą būstą ir bylą išnagrinėjus teisingai paaiškėtų, jog ieškovui priklauso 1/5 bendro turto (žemės sklypo su namu) sumos, ieškovui turėtų būti išmokama 1/5 dalis būsto vertės kompensacija. Atitinkamai atsakovė yra nurodžiusi, kad tokią kompensaciją išmokėtų per 6 mėnesius. Kitu atveju, turtą padalinus natūra, šalys gali imti konfliktuoti, atsakovė gali prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, jame gyvena ir šalių vaikai, be to, ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi Kėdainiuose, todėl turi kitą gyvenamąją vietą. Turtas turėtų būti dalinamas natūra, išmokant ieškovui kompensaciją.
5.16. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovo paaiškinimais, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai nesigilino į pateiktus šalių banko išrašus, nepagrįstai nevertino banko sąskaitos išrašo, į kurią buvo pervestos bendros sutuoktinių lėšos ir kur jos buvo panaudotos, nepagrįstai nevertino šalių turtinės padėties, neišreikalavo duomenų apie ieškovo sudarytus kontraktus, netinkamai vertino byloje priimtus nuosprendžius dėl ieškovo padarytų nusikalstamų veikų, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neteisingai vertino šalių duotus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
3. Ieškovas D. D. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos įrodymus – garso įrašus bei jų šifruotes. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas konstatuodamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tinkamai ir objektyviai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl santuokos nutraukimo priežasties nustatymo. Byloje esančių įrodymų, priimtų teismų sprendimų analizė sudaro pagrindą teigti, kad iki minimų smurto įvykių, ieškovo ir atsakovės faktiniai santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, dėl ko šie įvykiai negalėjo būti ir nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Be to, baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu iš ieškovo atsakovės naudai buvo priteista neturtinė žala, kuri yra visiškai atlyginta, dėl ko ieškovas negali būti antrą kartą baudžiamas už tą patį veiksmą. Byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo.
6.2. Apeliaciniame skunde akivaizdžiai manipuliuojant atsakovės liga (krūties vėžiu), nepagristai nurodoma, kad atsakovė neinicijavo santuokos nutraukimo proceso po 2019 m. rugpjūčio 22 d. (fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu) tik dėl savo sunkios sveikatos būklės, nustatyto krūties vėžio, be ne todėl, kad nenorėjo nutraukti santuokos, dėl ko neva nelogiška teismo išvada, jog ji nenorėjo nutraukti santuokos. Kaip nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, atsakovei krūtų ekoschopinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo mėn., o pradėtas gydymas tik 2020 m. spalio mėn. Tuo tarpu konfliktai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl atsakovės nežymaus sveikatos sutrikdymo, įvyko 2019 m. birželio bei rugpjūčio mėn., t. y. atsakovei liga buvo nustatyta tik praėjus daugiau nei metams laiko nuo įvykių. Būtent ieškovas buvo santuokos nutraukimo iniciatorius, o atsakovė, priešingai, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl santuokos nutraukimo. Toks atsakovės elgesys iki ieškinio pateikimo teisme patvirtina tai, kad net būnant visoms jos subjektyviai nurodytoms aplinkybėms, ji nenorėjo nutraukti santuokinių ryšių su ieškovu.
6.3. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas neva pažeidė įrodymu vertinimo taisykles, nustatant, jog atsakovė neįrodė ieškovo santuokinę neištikimybę. Atsakovės teikiamą į bylą susirašinėjimą vykdė pati atsakovė, t. y. be jo žinios ir leidimo prisijungė prie jo paskyros, rašė provokuojančias žinutes E. R., todėl pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina jo neištikimybės fakto. Be to, atsakovės akcentuojama liga negalėjo sutrukdyti jai pateikti į bylą visų kitų įrodymų, susijusių su santuokos nutraukimu. Atsakovės teikiami įrodymai į bylą nepatvirtina jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir neturi būti prijungti prie bylos.
6.4. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas nustatydamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės, neva nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos. Pati atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką dėl santuokos iširimo priežasties nustatymo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑137‑378/2018, tačiau skiriasi šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl nurodytoje byloje padaryti išaiškinimai šiuo atveju negali būti taikomi.
6.5. Pirmos instancijos teismas pagristai sprendimu konstatavo, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktiniu kaltės, Nepagristi ir atmestini apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovės patiriamas stresas dėl mano netinkamo elgesio santuokos metu neva sukėlė jai krūties vėžį, dėl ko teismas neva nepagristai nepripažino išimtinės jo-ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir nepagristai nepriteisė 10 000,00 Eur neturtinės žalos. Tokie atsakovės teiginiai ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet jau prasilenkia su sąžiningo ir teisingo žmogaus elgesio standartais. Tai yra akivaizdus manipuliavimas liga, siekiant pasipelnyti, kas negali būti pateisinama. Atsakovė apeliaciniame skunde nutyli, jog krūties vėžiu taip pat sirgo jos panašaus amžiaus mama, nuo ko ir mirė. Taigi atsakovei diagnozuota liga nėra sukelta streso, bet paveldėta.
6.6. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma santuokinių piniginių lėšų panaudojimo versija yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštarauja jos pačios duotiems paaiškinimams teisme. Priešingai atsakovėms nurodytiems argumentams, byloje esantys duomenys patvirtina, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 200 m. sausio 1 d. ieškovas ir atsakovė turėjo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumą bendrų santuokinių lėšų už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) + 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) = 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur)), kurios nebuvo išleistos jokiam šeimos poreikių tenkinimui, kadangi ieškovo uždirbamas atlygis, žaidžiant krepšinį, tuo metu buvo daugiau nei pakankamas tenkinti visus šeimos poreikius. Jokios atsakovės asmeninės lėšos ginčo turtui nebuvo panaudotos. Jei atsakovė į ginčo nekilnojamojo turto įgijimą būtų investavusi didžiąją dalį savo asmeninių lėšų, ginčo turtas nebūtų pirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė, gyvenant santuokoje su ieškovu, nedirbo, todėl lėšas, gautas už jai nuosavybės teise priklausantį turtą, išleido pragyvenimui ir savo reikmėms. Teismas atliko nuoseklią kiekvieno įrodymo bei visų bylos duomenų analizę ir pagrįstai nustatė, kad ginčo turtas buvo įgytas už bendras santuokines pinigines lėšas.
6.7. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, pirmos instancijos teismas, dalinant tarp sutuoktinių ginčo nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Šiam teisiniam ginčui yra aktualūs 2020 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-l57-378/2020 išdėstyti išaiškinimai, kurioje, kaip ir šitoje byloje, buvo kilęs ginčas dėl sutuoktinės asmeninių investicijų į santuokinį turtą. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių akivaizdžių ar kitų objektyvių įrodymų, kad būtent atsakovės asmeniniai pinigai buvo panaudoti santuokinio turto įgijimui, todėl teismas sprendimu pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
6.8. Priešingai atsakovės apeliacinio skundo argumentams, ieškovas nuo bylos užvedimo sutiko tiek su turto padalijimo natūra, tiek su nekilnojamojo turto priteisimu atsakovei ir kompensacijos gavimu. Ieškovas ir šiuo metu sutinka gauti ½ dalies vertės mokėtiną iš karto kompensaciją. Tačiau pati atsakovė teismui nurodė, kad ji tokios kompensacijos sumokėti negali, ji sutinka mokėti tik 1/5 dalies namų valdos kompensaciją, kas ieškovo netenkina. Ieškovas taip pat neturi galimybės išmokėti atsakovei kompensaciją. Šiuo metu namų valda dar pabrango ir siekia apie 250 000,00 Eur, todėl teismas pagrįstai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išsiaiškinęs nesamas šalių galimybes išmokėti viena kitai kompensaciją, turtą padalino natūra. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo nekilnojamasis turtas sutuoktiniams po santuokos nutraukimo dalintinas lygiomis dalimis. Ta aplinkybė, kad byloje yra pateikti duomenys apie šalių konfliktus 2019 m., jokiu būdu nepagrindžia šalių konfliktinių santykių šiuo metu bei aplinkybės, jog pasibaigus teisminiams procesams dėl santuokos nutraukimo, šalys negebės bendrai valdyti turto. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji įgijo finansines galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją, lygią ½ daliai vertės ginčo nekilnojamojo turto. Nesant pagrindų netaikyti prioritetinio natūrinio turto padalinimo būdo bei nenustačius, jog atsakovė turi faktines galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją, lygią ½ daliai turto vertės, teismas pagrįstai turtą dalino natūra.
6.9. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo priimti į bylą atsakovės nesavalaikiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kuriuos ji teikia akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Atsakovės pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Iš pateiktų susirašinėjimų nėra galimybės nustatyti, kuriuo metu vyko susirašinėjimas, todėl jie negali patvirtinti ar paneigti jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, pateikti įrodymai nėra leistini, pateiktam atsakovės susirašinėjimui yra taikytina teiminės praktikos dėl garso įrašo leistinumo analogija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
XIX. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
XX. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir atmestas atsakovės (apeliantės) D. R. D. reikalavimas priteisti iš ieškovo D. D. 10 000,00 Eur neturtinę žalą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo
XXI. Šalys kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į jį pateikė prašymą prie bylos prijungti naujus įrodymus: apeliantė D. R. D. - medicininius išrašus bei susirašinėjimą, o ieškovas D. D. - garso įrašus bei jų šifruotes. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
XXII. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
XXIII. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė prašymą prijungti pateiktus medicininius duomenis bei susirašinėjimą turėjo galimybę pareikšti pirmosios instancijos teismui, taip pat įvertinęs, kad ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes jis įrodinėja pateiktais vaizdo įrašais ir jų šifruotėmis, šalių prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo netenkina.
XXIV. Apeliantė į bylą taip pat yra pateikusi rašytinius paaiškinimus, o ieškovas - atsikirtimus į pateiktus rašytinius paaiškinimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), teisėjų kolegija šiuos šalių procesinius dokumentus atsisako priimti.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo
XXV. Apeliantė D. R. D. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi apeliantė pateikė pakankamai duomenų, jog ieškovas girtaudavo, prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, buvo neištikimas, todėl teismas turėjo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
XXVI. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
XXVII. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
XXVIII. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-375-720/2020, kuriuo pripažino ieškovą D. D. kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-954/2020, anksčiau minėtas pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad: 1) D. D. 2019 m. birželio 17 d., apie 22.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. R. D., t. y. tyčia sugriebęs ranka jai už veido ir jį spausdamas, stūmė jos galvą, dėl ko ji pakaušiu trenkėsi į sieną, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytos muštinės žaizdos, pogleivio kraujosruvos viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos pakaušyje, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą; bei 2) D. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir jas laužė, suko ir užlaužė dešinės rankos nykštį bei apdraskė kairės rankos delną, tuo D. R. D. padarė nubrozdinimą kairėje plaštakoje, tokiu būdu savo šeimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
XXIX. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytas ir aptartas ieškovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Pažymėtina, kad apeliantės teiginius apie neblaivaus sutuoktinio smurto naudojimą patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai, kuriuose buvo tiriami jos pranešimai dėl ieškovo smurto jos (apeliantės) atžvilgiu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją pripažinimui, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi smurtą ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo dar iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo. Tuo tarpu ieškovas, nors ir teigė, kad konfliktai kilo dėl ūmaus apeliantės būdo, negatyvaus nusiteikimo jo atžvilgiu, moralinės paramos trūkumo, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes. Šalių duoti paaiškinimai baudžiamojoje byloje patvirtina, kad tarp šalių ir iki smurto panaudojimo buvo kilę konfliktinių situacijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo įvardytas apeliantės ūmus būdas, požiūris į ieškovą, negali būti pagrindu pripažinti, kad apeliantė iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.
XXX. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, ištyręs su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog smurtiniai ieškovo veiksmai apeliantės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. Priešingai, apeliantės elgesys, kada, net ir po neblaivaus sutuoktinio smurto panaudojimo, nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, patvirtina jos siekį išsaugoti santuoką, ieškovo elgesio toleravimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, ir nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
XXXI. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, spręstinas apeliantės reikalavimo dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimas. Neturtinė žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
XXXII. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys santuokoje išgyveno apie 28 metus, ieškovas, byloje įrodytais duomenimis, neblaivus eilę kartų panaudojo smurtą prieš apeliantę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios šeimyninio gyvenimo aplinkybės turėjo sukelti apeliantei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas iš dalies, šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad iš ieškovo apeliantės naudai yra priteisiama 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
XXXIII. Pirmos instancijos teismas šalių santuokos metu įgytą turtą padalino natūra, priteisdamas ieškovui D. D. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisdamas apeliantei D. R. D. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu ir reikalauja jai priteisti visą turtą natūra išmokant ieškovui kompensaciją. Apeliantė šiuos reikalavimus grindžia tuo, jog įsigyjant turtą buvo panaudotos jai nuosavybės teise priklausančios lėšos bei konfliktiniais šalių santykiais, todėl teigia, kad turtas negali būti padalinamas natūra. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
XXXIV. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys.
XXXV. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, manydama, kad jai priklauso didesnė santuokoje įgyto ir santuokos pabaigoje dalytino turto dalis, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutuoktinių finansinį indėlį į bendrą turtą, kadangi ginčo turto įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Apeliantės vertinimu, ieškovui priklauso tik 1/5 bendro turto (žemės sklypo su namu) sumos, kurią ji išgali ieškovui išmokėti.
XXXVI. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) įsigyti santuokos metu. Bylos duomenimis, turto prigimtis, pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad turtas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų išreiškusi savo valią šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis ir apie tai būtų pareiškusi ieškovui. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami išvadai, jog įsigyjant ginčo turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas santuokos pabaigoje, buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai ir chronologiškai išanalizavo šalių santuokos metu sudarytus turto perleidimo sandorius, jų metu gautų lėšų panaudojimą, taip pat ir ginčo turto įsigijimo aplinkybes.
XXXVII. Iš byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo keletą nekilnojamojo turto objektų, kuriuos pardavę gavo 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumą. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad (198 000,00 Lt (57 345,00 Eur) suma gauta už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 295 000,00 Lt (85 438,00 Eur) suma gauta už parduotą žemės sklypą su statiniais, esantį SB „Margupis“, (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo turtas pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytą žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas už 258 000,00 Lt (74 722,00 Eur) sumą, kad turto sukūrimo proceso metu 2008 m. sausio 25 d. paskolos sutarties pagrindu statybos darbus atlikusiam asmeniui buvo perduota 200 000,00 Lt (57 924,002 Eur) suma bei kad ginčo turto atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) yra 159 000,00 Eur, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo turto įsigijimo metu šalys buvo sukaupę 493 000,00 Lt (142 783,00 Eur) sumą bendrų santuokinių lėšų, kurių pakako įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą.
XXXVIII. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai atliko ir šalims priklausančiose bankinėse įstaigose esančių piniginių lėšų, gautų apeliantei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, srautų analizę. Teisėjų kolegija nustatė, kad už apeliantei asmeninės nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimą buvo atsiskaityta etapais: 20 000,00 Lt (5 792,00 Eur) pirkėjas sumokėjo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo; 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) pirkėjas privalėjo sumokėti iki 2008 m. vasario1 d.; likusius 180 000,00 Lt (52 1312,00 Eur) pirkėjas turėjo sumokėti per septynias kalendorines dienas nuo pardavėjos faktinio gyvenimo pabaigos parduotame bute dienos, t. y. 2008 m. liepos mėn. pradžios. Byloje pateikti šio sandorio pagrindu atlikti lėšų pavedimai į bankinėse įstaigose esančias sąskaitas įgalina spręsti, kad statybos darbus atlikusiam asmeniui 200 000,00 Lt (57 924,002 Eur) suma buvo perduota iki apeliantės lėšų gavimo už perleistą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
XXXIX. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad abu sutuoktiniai bendrai naudojosi AB „SEB bankas“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo pervedamos lėšos, gautos perleidus tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu ieškovas 2008 m. kovo 12 d. atliko 370 000,00 Lt (107 159,00 Eur) sumos grynais pinigais išėmimo operaciją, t. y. išėmė daugiau nei 30 000,00 Eur sumą, reikalingą sudaryti ginčo turto įsigijimo sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Nustačius, kad šalys pakankamai turėjo bendrų santuokinių lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą, pagrįstai spręsta, kad byloje nepateikta įrodinėjimo priemonių, įgalinančių išvadą, kad ieškovo 2008 m. kovo 12 d. iš AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria bendrai naudojosi abu sutuoktiniai ir kurioje buvo laikomos tiek santuokinės, tiek asmeninės lėšos) išimta 370 000,00 Lt (107 159,00 Eur) suma išimtinai priklausė apeliantei D. R. D. bei kad ši suma buvo panaudota ginčo turto įsigijimui.
XL. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo turtą, nes šalys pakankamai turėjo bendrų lėšų įsigyti ginčo turtą. Apeliantei neįrodžius, kad dalijamam turtui įsigyti buvo panaudotos išimtinai jos asmeninės lėšos, nėra ir teisinio pagrindo jas kompensuoti, paskiriant didesnę dalijamo turto dalį natūra (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) ar netaikyti turto padalijimo natūra būdo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo, ir palieka galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis turtas sutuoktiniams padalytas lygiomis dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
XLI. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinys buvo tenkintas 75,38 procentais, o apeliantės – 53,44 procentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir apeliantė byloje buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus, nuo kurių abu turėjo apsiginti, spręstina, kad ieškovas byloje laimėjo 60,97 ((75,38 proc. + 46,56 proc.) / 2) procentų apimtyje, o atsakovė – 39,03 ((53,44 proc. + 24,62 proc.) / 2) procentų apimtyje. Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
XLII. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėta dalis žyminio mokesčio už ieškinį. Kitų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, ieškovas į bylą pateikęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jam pirmosios instancijos teisme iš apeliantės turėjo būti priteista 121,94 Eur (200,00 Eur x 60,97 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu apeliantė pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėta dalis žyminio mokesčio už priešieškinį. Kitų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, apeliantė į bylą pateikusi nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jai pirmosios instancijos teisme iš ieškovo turėjo būti priteista 78,06 Eur (200,00 Eur x 39,03 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iš apeliantės ieškovo naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 43,88 Eur (121,94 Eur – 78,06 Eur).
XLIII. Pažymėtina, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo atleistas nuo likusios 1 084,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl, jo ieškinį tenkinus 60,97 procentais, valstybės naudai iš apeliantės priteisiama proporcinga nurodyto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 660,91 Eur (1 084,00 Eur x 60,97 proc. / 100 proc.; CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliantė Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi taip pat buvo atleista nuo likusios 1 617,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl jos priešieškinį tenkinus 39,03 procentais, valstybės naudai iš ieškovo priteisiama proporcinga nurodyto žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 631,12 Eur (1 617,00 Eur x 39,03 proc. / 100 proc.).
XLIV. Atsižvelgiant į šios nutarties 40-42 punkte išdėstytus argumentus, atitinkamai yra keičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo bei priteistino valstybei žyminio mokesčio dalies, dalį dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
XLV. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 40 proc. (tenkintas reikalavimas dėl kaltės (33,33 proc.), iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (6,67 proc.), tačiau atmestas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo (0 proc.)), jai iš ieškovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui iš apeliantės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
XLVI. Apeliantė į bylą yra pateikusi prašymą priteisti jai iš ieškovo 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 482,25 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos ir 423,50 Eur rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidos (reg. Nr. DOK-23510), tačiau byloje esantys duomenys pagrindžia, kad apeliantė tėra apmokėjusi 1 851,75 Eur (1 000,00 Eur + 423,50 Eur + 482,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė yra sumokėjusi 200,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo likusios dalies (1 646,00 Eur) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi yra atleista. Tuo tarpu ieškovas į bylą yra pateikęs prašymą jo naudai priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-91836).
XLVII. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad nei apeliantės, nei ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau apeliantė, minėta, prašo priteisti daugiau nei yra apmokėjusi (realiai turėjo) bylinėjimosi išlaidų, be to, prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas už rašytinius paaiškinimus, kurių teisėjų kolegija nėra priėmusi. Atsižvelgiant į tai, yra sprendžiama tik dėl apeliantės apmokėtų bylinėjimosi išlaidų dalies už pateiktą apeliacinį skundą, t. y. 1 482,25 Eur (1 000,00 Eur + 482,25 Eur), bei 200,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, ir iš ieškovo apeliantės naudai yra priteisiama 672,90 Eur (1 682,25 Eur x 40 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu iš apeliantės ieškovo naudai yra priteisiama 980,10 Eur (1 633,50 Eur x 60 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iš apeliantės ieškovo naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 307,20 Eur (980,10 Eur – 672,90 Eur).
XLVIII. Kadangi apeliantė nuo likusios dalies (1 646,00 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą yra atleista Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (40 proc.), iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 658,40 Eur (1 646,00 Eur x 40 proc. / 100) žyminio mokesčio.
XLIX. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų nesusidaro, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.
Nustatyti, kad ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.
Iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iš atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 43,88 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 88 ct).
Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iš atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistą 975,60 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 60 ct) žyminio mokesčio dalį iki 660,91 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro 91 ct; nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Padidinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistą 161,70 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 70 ct) žyminio mokesčio dalį iki 631,12 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro 21 ct; (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Likusią Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės D. R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 307,20 Eur (tris šimtus septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 658,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė