1Sk-536/2010;

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                   2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 1 - ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2001-11-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 105 str. 5 p., 8 p.,13 p.- laisvės atėmimo bausme 16 (šešiolikai) metų su turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo 2003-10-02 nutartimi veika perkvalifikuota iš LR BK 105 str. 5 p.,8 p.,13 p. į LR BK 129 str. 2 d . 2 p., 6 p., 9 p. ir skirta bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. R. S. bausmę atlieka nuo 2001-02-16, bausmės pabaiga - 2014-08-16.

Pravieniškių 1-ųjų PN administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių  rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-11-17 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už drausmės pažeidimus baustas 4 kartus, skatintas 31 kartą, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, visiškai atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vedęs, jam gimė dukra, yra lankomas, prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes,  tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimo pasekmės negrįžtamos, atimta gyvybė dėl savanaudiškų paskatų, bejėgiškos būklės asmens, itin žiauriai. Neatlikta bausmės dalis didelė. Teismas nutartyje pažymėjo, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, šie principai būtų neįgyvendinti. Teismas nutartyje nurodė, kad spręsdamas ar lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia taip pat ir į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį.  Teismas darė išvadą, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas ir sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo  visuomenės.

Nuteistasis R. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės, skatintas net 31 kartą, baustas 4 kartus, tačiau tai buvo seniai, ieškinį atlyginęs, bausmę atlieka pirmą kartą, lengvosios grupės sąlygomis, dirba, mokėsi, įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę. Tai, kad nekelia grėsmės visuomenei, nuteistojo manymu, įrodo aplinkybė, jog taikyti paskatinimai, perkeltas į lengvąją grupę, buvo išleistas 5 parų atostogoms į namus. Taip pat nuteistasis teigia, jog atlikta bausmės dalis užtikrina resocializacijos ir visuomenė interesų  pusiausvyrą. Mano, jog bausmės tikslai pasiekti ir savo elgesiu įrodė, jog gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis R. S. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, skatintas 31 kartą, po paskutinės drausminės nuobaudos paskatintas 17 kartų, po paskutinio teikimo dėl lygtinio paleidimo - 2 kartus, vienas iš paskatinimų - trumpalaikė išvyka į namus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, visiškai atlygino civilinį ieškinį, pagal psichologo išvadą tikėtina vidutinė nuteistojo integracija į visuomenę. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo ryšį su artimaisiais, tai, kad jis vedęs, susilaukė dukters, yra lankomas, prie dukters išlaikymo prisideda pagal galimybes. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo pobūdį, o būtent tai, kad R. S. nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą - nužudymą iš savanaudiškų paskatų, bejėgiškos būklės asmens, itin žiauriai, į tai, kad nusikaltimo pasekmės negrįžtamos ir likusi bausmės dalis yra didelė - daugiau kaip  3 metai 8 mėnesiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dirba, atliko atitinkamą dalį bausmės, padengė civilinį ieškinį, vedė, susilaukė vaiko dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės ir tik teismas gali įvertinti kiekvienos  aukščiau aptartos aplinkybės reikšmę sprendžiant dėl galimybės asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir ar tai nepažeistų teisingumo principo bei užtikrintų kitų bausmės tikslų realizavimą.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, teisingai įvertino aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir reikšmę ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos manymu, pagrįsta teismo išvada, jog šiuo metu taikant lygtinį paleidimą R. S., įvertinus nuteistojo elgesį bei nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir likusią didelę bausmės dalį, nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje  nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. S. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos medžiagoje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                  Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai:                                                                  Gytis Večerskas

                                                                                           Valdas Vitunskas