Civilinė byla Nr. e2-767-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01542-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų M. L. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,VERSLO GIJOS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas 95 634,94 Eur sumai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MIKROKLIMATAS“ byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „MIKROKLIMATAS“ iškelta bankroto byla; įmonės administratoriumi paskirtas M. T. (civilinės bylos Nr. eB2-513-864/2021).
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 19 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patikslinti kreditorių sąrašą, patvirtinant bendrą 95 634,94 Eur dydžio kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino BUAB „MIKROKLIMATAS“ nemokumo administratoriaus M. T. prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl kreditoriaus VMI reikalavimo patikslinimo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. BUAB „MIKROKLIMATAS“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė tenkinti patikslintą VMI 95 634,94 Eur dydžio reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, ar nagrinėjamu atveju BUAB „MIKROKLIMATAS“ parduotoms prekėms galėjo būti taikytas 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas. Anot nemokumo administratoriaus, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 41 straipsnio nuostatomis 0 proc. PVM tarifas bendrovės UAB „AS Protonas“ parduotoms prekėms negalėjo būti taikomas ir dėl to nemokumo administratorius pagrįstai patikslino bendrovės PVM deklaraciją, o VMI kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą.
6. Kreditorius VMI pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė jo kreditorinį reikalavimą tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad VMI prašymo dalis, susijusi su padidėjusiu PVM, remiasi teisės aktų nustatyta tvarka įmonės įgalioto asmens mokesčių administratoriui pateiktos PVM deklaracijos duomenimis, minėta deklaracija yra galiojanti (neapskųsta), todėl VMI pateiktas prašymas patikslinti jo finansinį reikalavimą, padidinant jį nuo 40 108,53 Eur iki 95 634,94 Eur, yra pagrįstas.
7. Kreditorius M L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto administratoriaus ir kreditoriaus VMI prašymus dėl patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Kreditorius M. L. savo poziciją grindė tuo, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ organizavo prekių pervežimą iš Vokietijos per Lietuvą į Baltarusiją, todėl būtent jis turi būti laikomas asmeniu, išgabenusiu prekes iš Europos Sąjungos ir dėl to jam pagal PVMĮ 41 straipsnio nuostatas turi būti taikomas 0 proc. PVM mokesčio tarifas. Kadangi susitarimai dėl prekių vežimo buvo žodiniai, tai šias aplinkybes žodinio teismo posėdžio metu galėtų patvirtinti kreditoriaus nurodomi liudytojai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI 95 634,94 Eur reikalavimą BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
8.1. Teismas netenkino M. L. prašymo dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi po bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme, Vilniaus apygardos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims suteikė galimybę pateikti įrodymus ir paaiškinimus. Šalys, įskaitant M. L., šia teise aktyviai pasinaudojo. Į bylą buvo pateikti ne tik šalių paaiškinimai, bet ir įvairūs dokumentai, kuriais šalys grindžia savo poziciją. Teismo nuomone, pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakako tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl nebuvo pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į ją kviesti liudytojus.
8.2. Teismas nustatė, kad VMI savo finansinio reikalavimo padidėjimą kildina iš BUAB „MIKROKLIMATAS“ patikslintos 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos, kurioje deklaruota 57 664,41 Eur dydžio mokestinė nepriemoka (57 323,85 Eur mokėtinas PVM + 340,56 Eur delspinigiai). Poreikis patikslinti PVM deklaraciją kilo BUAB „MIKROKLIMATAS“ nemokumo administratoriui nustačius, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ nepagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifą BUAB „MIKROKLIMATAS“ 2018 m. liepos mėn. įsigytoms ir vėliau kitai įmonei parduotoms prekėms. Byloje kilo ginčas dėl to, ar BUAB „MIKROKLIMATAS“ parduotoms prekėms galėjo būti taikytas 0 proc. PVM tarifas. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, koks buvo BUAB „MIKROKLIMATAS“ vaidmuo išgabenant prekes į Baltarusiją, t. y. ar pagal PVMĮ 41 nuostatas jis laikomas tiekėju.
8.3. Teismo vertinimu, tiekėju turi būti laikomas ne prekių vežimą organizavęs asmuo, o asmuo buvęs prekių savininku jų išvežimo iš Europos Sąjungos ir pardavimo Baltarusijoje registruotam asmeniui metu. Teismas nustatė, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ ginčo prekes pardavė kitam asmeniui – UAB „AS Protonas“, o šis už jas visiškai atsiskaitė. Taigi, sandoris įvyko (buvo pradėtas ir užbaigtas) tarp dviejų Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų. Nuo to momento būtent UAB „AS Protonas“ tapo šių prekių savininku, todėl jis galėjo prekėmis disponuoti savo nuožiūra, įskaitant ir pardavimą Baltarusijoje registruotam juridiniam asmeniui. Dėl išvardintų priežasčių būtent ne BUAB „MIKROKLIMATAS“, o UAB „AS Protonas“ kaip naujasis prekių savininkas, turi būti laikomas tiekėju išgabenusiu prekes iš Europos Sąjungos į Baltarusiją ir būtent jam turi būti taikomos PVMĮ 41 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios 0 procentų PVM tarifą.
8.4. Teismas nustatęs, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ sandorį įvykdė Lietuvoje – prekes pardavė Lietuvos juridiniam asmeniui UAB „AS Protonas“, o UAB „AS Protonas“ prekes pardavė Baltarusijoje veikiančiai bendrovei UE „Belorgsintez“ ir tai, kad dėl to būtent UAB „AS Protonas“ atžvilgiu turi būti taikomos PVMĮ 41 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios 0 procentų PVM tarifą, padarė išvadą, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ atliktam sandoriui, įformintam PVM sąskaita faktūra MKL 18/24, turi būti taikomas ne 0, bet 21 procentų dydžio PVM tarifas.
8.5. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas padidinti VMI kreditorinį reikalavimą BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantai M. L. ir UAB ,,VERSLO GIJOS“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti byloje liudytojus – M. L., A. A., A. R., panaikinti Vilniaus apygardos 2021 m. balandžio 27 d nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka arba išspręsti klausimą iš esmės – atmesti VMI, nemokumo administratoriaus prašymus dėl finansinio reikalavimo patikslinimo padidinat jį dar 57 664,41 Eur suma, sumažinti VMI patikslintą 40 108,53 Eur finansinį reikalavimą 2 138 Eur suma iki 37 970,53 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai taikė byloje nagrinėjamam klausimui taikytinas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, todėl nepagrįstai atsisakė apeliantę UAB ,,VERSLO GIJOS“ įtraukti į išskirtą bylą, kurioje sprendžiama dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti apeliantę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-1683-340/2020.
9.2. Nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021 priimtos nutarties 13-16 punkte pateikto išaiškinimo dėl termino pateikti prašymui tikslinti kreditorinius reikalavimus, apeliantai ir šiame skunde nurodo, kad VMI reikalavimas pateiktas praleidus terminą, termino atnaujinimui nėra pagrindo.
9.3. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes rašytinis procesas neužtikrino apeliantams savo teisių, nurodytų CPK 42 straipsnio 1 dalyje įgyvendinimo, o būtent dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentams ir samprotavimams. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuri neskundžiama ir kuria paskirtas rašytinis procesas, į kurį nekviečiamos šalys, pažeistos apeliantų pamatinės procesinės teisės, o tai lėmė ir neteisėtos bei nepagrįstos pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 27 d nutarties priėmimą. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka sutrukdė apeliantams užduoti klausimus nemokumo administratoriui, kuris delsė tikslinti deklaraciją, bei pagrįsti poziciją, kad VMI praleido terminą teikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.
9.4. Nepaisant nemokumo administratoriaus abejonių dėl PVM tarifo BUAB „MIKROKLIMATAS“ 2018 m. liepos 5 d. sąskaitai MKL 18/24 pritaikymo, nemokumo administratorius delsė tikslinti deklaraciją. Nemokumo administratorius iš M. L. paskutinį atsakymą ir papildomus paaiškinimus gavo 2020 m. balandžio 30 d. O PVM deklaraciją patikslino tik 2020 m. lapkričio 18 d. Šių aplinkybių tinkamam išsiaiškinimui reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Nepaskyrus žodinio nagrinėjimo bylos esmė liko neatskleista, nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytos teisės pateikti papildomus paaiškinimus, motyvus, įrodymus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021.
9.5. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad teismas posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė kitą dieną po to, kai suėjo terminas paaiškinimams pateikti, taip pažeisdamas apeliantų teisę atsikirsti į kitų bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir argumentus.
9.6. Teismas ginčijamos nutarties 16-17 punkte nurodė nepagrįstus argumentus, kad tiekėju turi būti laikomas ne prekių vežimą organizavęs asmuo, o asmuo buvęs prekių savininku jų išvežimo iš Europos Sąjungos ir pardavimo Baltarusijoje registruotam asmeniui metu, ir kad UAB „AS Protonas“ tapo prekių savininku. Tačiau šiuo atveju byloje nekilo ginčo, kad tą pačią dieną dėl prekių buvo sudaryti visi sandoriai iki pat Baltarusijos bendrovės. 2018 m. liepos 5 d. susiformavo pardavimų grandinė: vienas po kito einantys pardavimai yra praktiškai neatskiriami laike arba / ir sandoriuose kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvaujantys asmenys iš anksto žino, kad prekės bus perparduodamos. Teismas visai nevertino (nepagrįstai ignoravo faktinę aplinkybę), kad pardavėjas Belford Kapital OU nustatė nuosavybės perėjimo sąlygą: nuosavybė pereina tik pilnai atsiskaičius už prekes. Bylos medžiagoje yra Belford Kapital OU 2018 m. liepos 24 d. pretenzija BUAB „MIKROKLIMATAS“, kurioje bendrovė nurodo šią sąlygą ir reiškia pretenziją apmokėti pagal Belford Kapital OU 2018 m. liepos 5 d. sąskaitą BFR EE-178 iki 2018 m. liepos 27 d., priešingu atveju pareikalaus grąžinti prekes, nes pagal Bendrąsias sąlygas prekės išlieka Belford Kapital OU nuosavybe tol, kol nebus gautas visas apmokėjimas. Šį sąlyga puikai buvo žinoma ir UAB „AS Protonas“, nes šios bendrovės vadovas yra tas pats apeliantas M. L. Kitaip sakant, nuosavybės perėjimui iš Belford Kapital OU bendrovei BUAB „MIKROKLIMATAS“ arba UAB „AS Protonas“ nepakanka vien tos pačios dienos sąskaitų faktūrų kaip pardavimų dokumentų, o būtina sąlyga nuosavybės perėjimui yra pilnas atsiskaitymas už prekes. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
9.7. Atkreipė dėmesį, kad iki pilno atsiskaitymo už prekes su pardavėju Belford Kapital OU BUAB „MIKROKLIMATAS“ neįgijo nuosavybės į prekes, tačiau įgytas prekes pardavė UAB „AS Protonas“, o UAB „AS Protonas“ Baltarusijos bendrovei. Šalys veikė sava verslo rizika. Pardavimų grandinė, kai prekės yra parduodamos neįgijus nuosavybės teisės į prekes yra dažna verslo praktika. Todėl VMI pateikė išaiškinimą dėl PVMĮ 41 straipsnio 1 dalies, kuriame nurodoma, kad kai susidaro pardavimų grandinė (kai tos pačios prekės yra perparduodamos vieno asmens kitam, o iš visų sudarytų sandorių aplinkybių galima teigti, kad vienas po kito einantys pardavimai yra praktiškai neatskiriami laike arba / ir sandoriuose kaip neatsiskleidę tarpininkai dalyvaujantys asmenys iš anksto žino, kad prekės bus perparduodamos ir pan.), 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tik toje grandyje, kurioje kaip pardavėjas ar pirkėjas dalyvaujantis asmuo yra ir asmuo atsakingas už prekių išgabenimą iš ES teritorijos.
9.8. Tam, kad būtų pritaikyta PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, reikalingos dvi sąlygos – tiekiamos prekės išgabentos iš ES, už prekių išgabenimą yra atsakingas tiekėjas (t. y. prekes išgabena arba pats tiekėjas, arba tiekėjo užsakymu kitas asmuo). Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą antrąją sąlygą, kad prekes tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos, pasisakė, jog tai teisiškai nereikšminga, nėra galimybės ginčyti apeliacine tvarka teismo argumentų apie teismo nustatytą bendrovę, kuri užsakė bei organizavo prekių išvežimą. Reiškia, teismas neatskleidė bylos esmės. Nepaisant to, apeliantai pabrėžia, kad visiškai palaiko savo procesiniuose dokumentuose šiame ginče išdėstytą poziciją apie tai, kad būtent BUAB „MIKROKLIMATAS“ užsakė iš UAB „Jumisa“ prekių pergabenimą iš Lietuvos (ES) į Baltarusiją.
9.9. Teismas visiškai nepagrįstai iš apelianto priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi priteistos išlaidos neatitinka Rekomendacijose nurodytų dydžių. BUAB „MIKROKLIMATAS“ pateikiami dokumentai ir atsiliepimai didžiąja dalimi paremti tais pačiais argumentais. Apelianto teigimu, pagrįsta priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 100 Eur.
10. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į apeliantų M. L. ir UAB ,,VERSLO GIJOS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas M. L., UAB „VERSLO GIJOS“ 2021 m. sausio 29 d. atskirąjį skundą iš esmės tais pačiais klausimais, 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021 išsamiai pasisakė dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo, taip pat jų tikslinimo instituto, ir konstatavo, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju terminas pateikti prašymą dėl VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo nebuvo praleistas, šio termino atnaujinti nereikėjo, dėl to nereikėjo ir teikti prašymo dėl tokio termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė VMI prašymą ir jį nagrinėjo.
10.2. Kreditorė nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl posėdžio rengimo žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021 pateikė išaiškinimą – kadangi pagal įstatymą krovinio ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.825 straipsnio 1 dalis), o paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), apeliantų nurodytų liudytojų apklausa, siekiant nustatyti žodinės krovinio ekspedicijos sutarties tarp BUAB „MIKROKLIMATAS“ ir UAB „Jumisa“ sudarymo faktą, negalima. Tai lemia, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10.3. Apeliantai taip pat teigia, kad BUAB „MIKROKLIMATAS“ nemokumo administratorius, pateikdamas patikslintą 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją tik 2020 m. lapkričio 18 d., veikė neoperatyviai, vilkinamai aiškinosi situaciją, nepagrįstai delsė. Kreditorė atkreipia dėmesį, kad iš BUAB „MIKROKLIMATAS“ administratoriaus teismui pateiktų dokumentų, matyti, kad įmonės administratorius ginčijamą situaciją aiškinosi ir vėliau (po 2020 m. balandžio 30 d.). Be to, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė bei atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas buvo įmonės vadovo (šioje byloje esančio apeliantu) atsakomybė, todėl, tuo atveju, jei PVM tarifas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo pritaikytas neteisingai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad bankroto administratorius turi atsakyti už buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo klaidas ir teisės normų pažeidimus (vadovo laiku deklaruota mokestinė nepriemoka iki / po bankroto iškėlimo dienos galėjo būti iš dalies ar visa padengta įmonės turėta mokestine permoka). O dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje VMI finansinio reikalavimo mažinti nėra teisinio pagrindo.
10.4. BUAB „MIKROKLIMATAS“ nemokumo administratoriaus M. T. įgaliotas atstovas M. R. 2020 m. lapkričio 18 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė patikslintą BUAB „MIKROKLIMATAS“ 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, kurioje deklaruota 51 716 Eur mokėtina PVM suma. To paties mokestinio laikotarpio anksčiau pateiktose (atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. gegužės 21 d.) pirminėje ir patikslintoje PVM deklaracijose, buvo deklaruota 5 614 Eur grąžintina PVM suma. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojai BUAB „MIKROKLIMATAS“ susidarė 57 330 Eur PVM nepriemoka ir 340,56 Eur šio mokesčio delspinigių. Iš BUAB „MIKROKLIMATAS“ 2020 m. lapkričio 18 d. mokesčių administratoriaus gauta patikslinta 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracija yra galiojanti (neapskųsta), pateikta įmonės įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka, todėl preziumuojama, kad šioje deklaracijoje pateikti duomenys atitinka PVM apmokestinamos veiklos faktines aplinkybes ir yra teisingi.
11. Atsakovė BUAB „MIKROKLIMATAS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. T., pateikė atsiliepimą į apeliantų M. L. ir UAB ,,VERSLO GIJOS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo jau yra konstatuota, kad VMI nepraleido termino prašymui dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo pateikti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog VMI nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.
11.2. Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad PVM deklaracija buvo pateikta pavėluotai, bendrovės nemokumo administratoriui neva nepagrįstai delsiant tikslinti mokesčių deklaraciją. Nemokumo administratoriaus teigimu, apeliantai neginčija, kad pirminė bendrovės 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracija buvo pateikta teisės aktų nustatytu terminu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčui aktuali bendrovės PVM deklaracija buvo patikslinta 2020 m. lapkričio 18 d. Taigi, akivaizdu, kad patikslinta bendrovės PVM deklaracija už ginčui aktualų mokestinį laikotarpį buvo pateikta nepraleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyto deklaracijų tikslinimo termino. Todėl vien dėl šios priežasties apeliantų atskirajame skunde dėstomi teiginiai dėl patikslintos deklaracijos pateikimo ne laiku yra visiškai nepagrįsti.
11.3. Atsakovė nesutinka su apeliantų prašymu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad apeliantai net keletą kartų teikė papildomus rašytinius paaiškinimus su eile papildomų rašytinių įrodymų, replikavo į kitų byloje dalyvavusių asmenų procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovės nuomone, apeliantai nepagrindė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė teisė teikti paaiškinimus ir atsikirtimus į kitos šalies argumentus negali būti suabsoliutinama bei aiškinama, kaip suteikianti šaliai neribotą galimybę atsikirsti ir pasisakyti dėl kiekvieno kitos ginčo šalies išsakyto argumento.
11.4. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai konstatavo UAB „AS Protonas“ esant parduodamos įrangos savininku bei subjektu, organizavusiu įrangos išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos, dėl ko skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės sandoriui dėl įrangos pardavimo turėjo būti taikomas ne 0, o 21 proc. PVM tarifas. Atsakovė su šiais apeliantų argumentais taip pat nesutinka. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad pirkimo sąlygose šalys buvo susitarę, kad nuosavybės teisės į įsigyjamą įrangą pereina tik pilnai sumokėjus įrangos kainą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad 0 proc. PVM tarifas Bendrovės parduodamai įrangai nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas.
11.5. PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tiekėju turi būti laikomas ne prekių vežimą organizavęs asmuo, o asmuo prekių išvežimo iš Europos Sąjungos metu buvęs šių prekių savininku. Kaip nurodoma apeliantų atskirajame skunde, tiek atsakovė, tiek UAB „AS Protonas“ už iš bendrovės Belford Kapital OU įsigytą įrangą atsiskaitė ne anksčiau kaip po 2018 m. liepos 24 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčui aktualios prekės į Baltarusiją buvo išvežtos 2018 m. liepos 6 d. Taigi, vadovaujantis apeliantų atskirajame skunde dėstomais motyvais, galima teigti, kad įrangos savininku jos išvežimo iš Europos Sąjungos metu buvo Belford Kapital OU. Taigi, perkamos įrangos savininku nebuvo nei UAB „AS Protonas“, nei atsakovė.
11.6. Priešingai nei teigia apeliantai, bendrovė nėra ir negali būti laikoma tiekėju, organizavusiu ginčui aktualios įrangos išvežimą iš Europos Sąjungos, bei kurio išvežtoms prekėms galėtų būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Apeliantų teigimu, ginčui aktualių prekių išvežimą iš Europos Sąjungos bendrovės užsakymu neva organizavo UAB „Jumisa“, tačiau be subjektyvaus pobūdžio apeliantų teiginių, byloje nėra absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp bendrovės ir UAB „Jumisa“ buvo sudaryta krovinio ekspedicijos (ar kita savo pobūdžiu analogiška) sutartis ir / ar bendrovė būtų pateikusi UAB „Jumisa“ užsakymą dėl prekių transportavimo maršrutu Vokietija-Lietuva-Baltarusija. Iš apeliantų pateiktų ginčui aktualių krovinio važtaraščių taip pat matyti, kad krovinio transportavimo į Baltarusiją važtaraštį pasirašė ne bendrovė ir UAB „Jumisa“, o prekes iš bendrovės perpirkusios UAB „AS Protonas“ bei UAB „Trumtransa“ atstovai, dėl ko, vadovaujantis aptartomis teisės normomis, būtent pastarieji subjektai laikytini krovinio vežimą organizavusiais (užsakiusiais) asmenimis. Be to, nors, apeliantų teigimu, UAB „Jumisa“ bendrovės vardu komunikavo su krovinį faktiškai vežusiais vežėjais, byloje taip pat nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių šių aplinkybių egzistavimą. Akivaizdu, kad vien aptartos aplinkybės patvirtina, kad krovinio transportavimą į Baltarusiją organizavo ne atsakovė, o UAB „AS Protonas“. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius pagrįstai patikslino bendrovės PVM deklaraciją, o VMI, vadovaudamasi šia patikslinta deklaracija, pagrįstai pateikė prašymą dėl jos patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tai, kad į bylą pateikti krovinio vežimo dokumentai nėra pakankami konstatuoti faktui, jog krovinio vežimą organizavo bendrovė, konstatavo ir VMI nemokumo administratoriui raštu pateiktose išvadose.
11.7. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė bendrovės naudai neva nepagrįstai didelio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šiuos teiginius apeliantai grindė tuo, kad bendrovės teiktuose procesiniuose dokumentuose vyrauja analogiški argumentai. Atsakovė pažymėjo, kad apeliantų į bylą teikiami procesiniai dokumentai yra didelės apimties, o su jais teikiamų įrodymų apimtis siekdavo kelias dešimtis lapų. Todėl jų analizė užtrunka. Priešingai nei bando teigti apeliantai, CPK įtvirtina teisę ginčo šalims laisvai pasirinkti savo teisinį atstovą. Todėl apeliantų atskirajame skunde dėstomi samprotavimai apie neva bendrovės būtinumą bylą vesti per tą patį advokatą, kuris anksčiau teikė bendrovei teisines paslaugas, stokoja tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria yra patenkintas kreditorės VMI prašymas patvirtinti padidintą kreditorinį reikalavimą BUAB „MIKROKLIMATAS“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos
13. Apeliantai atskirajame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Savo prašymą grindžia tuo, kad nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas neužtikrino apeliantams teisių, nurodytų CPK 42 straipsnio 1 dalyje įgyvendinimo, o būtent dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentams ir samprotavimams. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nesiaiškino, kodėl nemokumo administratorius delsė tikslinti deklaraciją. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė kitą dieną po to, kai suėjo terminas paaiškinimams pateikti, taip pažeisdamas apeliantų teisę atsikirsti į kitų bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir argumentus.
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai prašyme atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka neįvardija jokių reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų poreikis organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas tokių išimtinių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė. Teisėjų kolegija pritaria nemokumo administratoriaus argumentams, kad šalies teisė atsikirsti į priešingos šalies argumentus bei teikti paaiškinimus negali būti suabsoliutinama tiek, jog suteiktų šaliai neribotą galimybę atsikirtinėti ir pasisakinėti dėl kitos ginčo šalies išsakytų argumentų.
16. Apeliantai taip pat atskirajame skunde prašė apklausti byloje liudytojus – M. L., A. A., A. R.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021, nagrinėdamas apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas VMI kreditorinis reikalavimas BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje nurodė, kad pagal įstatymą krovinio ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 straipsnio 1 dalis), o paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės nepasikeitė, todėl apeliantų nurodytų liudytojų apklausa, siekiant nustatyti jų nurodytas aplinkybes, negalima. Tai lemia tai, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, savo argumentus dėl ginčo esmes apeliantai turėjo galimybę pateikti tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, ką ne vieną kartą padarė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymus dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
18. Apeliantai, nepaisydami Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021 priimtos nutarties 13-16 punkte pateikto išaiškinimo dėl termino pateikti prašymui tikslinti kreditorinius reikalavimus, šiame skunde taip pat pabrėžia, kad VMI reikalavimas pateiktas praleidus terminą, prašymas atnaujinti praleistą terminą nepateiktas, termino atnaujinimui nėra pagrindo.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo argumentus, nurodytus civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021. Nekartodama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021 nurodytų išsamių argumentų dėl VMI kreditorinio reikalavimo teikimo savalaikiškumo, teisėjų kolegija pakartotinai atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad VMI pateikė kreditorinį reikalavimą praleidusi terminą ir privalo prašyti praleistą terminą atnaujinti.
20. Iš PVMĮ 41 straipsnio 1 dalies matyti, kad ši dalis taikoma, kai prekes iš Europos Sąjungos teritorijos išgabena tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo, o PVMĮ 41 straipsnio 2 dalis – kai prekes iš Europos Sąjungos teritorijos išgabena pirkėjas, įsikūręs už šalies teritorijos ribų ir neturintis šalies teritorijoje padalinio, ar jo užsakymu kitas asmuo. PVMĮ 41 straipsnio 1 dalis nagrinėjamam atvejui negali būti taikoma, nes nupirktą įrangą į Baltarusiją išgabeno ne atsakovė BUAB „MIKROKLIMATAS“ ir ne jos užsakymu kitas asmuo. Kaip aukščiau jau yra nurodyta, pagal įstatymą krovinio ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad krovinio ekspedicijos sutartis ginčo prekių išgabenimui buvo sudaryta tarp BUAB „MIKROKLIMATAS“ ir UAB „Jumisa“ (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad krovinio važtaraščius nagrinėjamu atveju pasirašė ne atsakovė ir UAB „Jumisa“, o prekes iš bendrovės perpirkusios UAB „AS Protonas“ bei UAB „Trumtransa“ atstovai. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, krovinio vežimą organizavusiais asmenimis negali būti laikomi BUAB „MIKROKLIMATAS“ ir UAB „Jumisa“, o jais gali būti laikomi UAB „AS Protonas“ ir UAB „Trumtransa“.
21. Skundžiamojoje nutartyje, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas visai nevertino (nepagrįstai ignoravo faktinės aplinkybės), kad pardavėjas Belford Kapital OU nustatė nuosavybės perėjimo sąlygą: nuosavybė pereina tik pilnai atsiskaičius už prekes. Bylos medžiagoje yra Belford Kapital OU 2018 m. liepos 24 d. pretenzija BUAB „MIKROKLIMATAS“, kurioje bendrovė nurodo šią sąlygą ir reiškia pretenziją apmokėti pagal Belford Kapital OU 2018 m. liepos 5 d. sąskaitą BFR EE-178 iki 2018 m. liepos 27 d., priešingu atveju pareikalaus grąžinti prekes, nes pagal Bendrąsias sąlygas prekės išlieka Belford Kapital OU nuosavybe tol, kol nebus gautas visas apmokėjimas. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu su šiais apelianto argumentais yra pagrindo sutikti tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad iš 2018 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos faktūros MKL 18/24, kuria ir grindžiamas reikalavimas šioje byloje, matyti, jog BUAB „MIKROKLIMATAS“ ginčo prekes pardavė kitam asmeniui – UAB „AS Protonas“, o šis už jas visiškai atsiskaitė. Taigi, sandoris įvyko (buvo pradėtas ir užbaigtas) tarp dviejų Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų. Dėl to, kad būtent UAB „AS Protonas“ pardavė prekes Baltarusijos įmonei ginčo byloje nėra, tą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo prekių perdavimo momento iš atsakovės bendrovei UAB „AS Protonas“, būtent UAB „AS Protonas“ tapo šių prekių savininku, todėl jis galėjo prekėmis disponuoti savo nuožiūra, įskaitant ir pardavimą Baltarusijoje registruotam juridiniam asmeniui.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, jog PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tiekėju turi būti laikomas ne prekių vežimą organizavęs asmuo, o asmuo prekių išvežimo iš Europos Sąjungos metu buvęs šių prekių savininku. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį, patys patvirtino, kad tiek atsakovė, tiek UAB „AS Protonas“ už iš bendrovės Belford Kapital OU įsigytą įrangą atsiskaitė ne anksčiau kaip po 2018 m. liepos 24 d. Šią aplinkybę byloje patvirtinta bendrovės Belford Kapital OU pretenzija, siųsta atsakovei, su reikalavimu už ginčo prekes sumokėti ne vėliau nei iki 2018 m. liepos 27 d., arba grąžinti nupirktas prekes. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ginčo prekės į Baltarusiją buvo išvežtos 2018 m. liepos 6 d. Taigi, akivaizdu, kad ginčo įrangos savininku jos išvežimo iš Europos Sąjungos metu buvo Belford Kapital OU. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkamos įrangos savininku jos išgabenimo iš Europos Sąjungos metu nebuvo nei UAB „AS Protonas“, nei atsakovė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria yra patvirtintas VMI finansinis reikalavimas BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje, yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta. Kadangi Belford Kapital OU yra Europos Sąjungoje registruota ir veikianti įmonė, kuri išvežimo iš Europos Sąjungos metu buvo ginčo prekių savininkė, jos atžvilgiu ir gali būti taikomas 0 procentų PVM, tačiau toks PVM dydis netaikytinas nei atsakovei, nei UAB „AS Protonas“.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, laiko nepagrįstais apeliantų argumentais dėl to, kad nemokumo administratorius PVM deklaraciją teikė pavėluotai ir nepagrįstai delsė tikslinti mokesčių deklaraciją. Kaip teisingai pažymėjo nemokumo administratorius atsiliepime į apeliantų skundą, pirminė bendrovės 2018 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracija buvo pateikta teisės aktų nustatytu terminu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčui aktuali bendrovės PVM deklaracija buvo patikslinta 2020 m. lapkričio 18 d. Iš BUAB „MIKROKLIMATAS“ administratoriaus teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nemokumo administratorius ginčijamą situaciją aiškinosi ir vėliau (t. y. po 2020 m. balandžio 30 d.). Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir mokesčių deklaracijų sudarymas, pateikimas mokesčių administratoriui buvo būtent apelianto M. L., kaip buvusio atsakovės vadovo, pareiga. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakomybė už netinkamai užpildytas ir pateiktas PVM deklaracijas bei netinkamai pasirinktą PVM tarifą, negali būti perkeliama nemokumo administratoriui.
25. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad VMI prašymas patikslinti (padidinti) jos kreditorinį reikalavimą BUAB „MIKROKLIMATAS“ bankroto byloje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas VMI prašymą tenkino pagrįstai. Priešingai išvadai byloje nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš apelianto priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi priteistos išlaidos neatitinka Rekomendacijose nurodytų dydžių. BUAB „MIKROKLIMATAS“ pateikiami dokumentai ir atsiliepimai didžiąja dalimi paremti tais pačiais argumentais. Apelianto teigimu, pagrįsta priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 100 Eur. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti priteistas ne tik iš M. L., tačiau ir apeliantės UAB „VERSLO GIJOS“.
27. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas BUAB „MIKROKLIMATAS“ naudai bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti iš naujo, nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad atsakovės prašoma priteisti 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos – rašytinių paaiškinimų dėl VMI 2021 m. sausio 8 d. prašymo patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje parengimas ir įrodymų proceso rinkimo koordinavimas (423,50 Eur), atsiliepimo į apelianto M. L. atskirąjį skundą parengimas, VMI atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą ir jo priedų analizė, įrodymų rinkimo proceso koordinavimas (968 Eur).
29. Kaip teisingai nurodė apeliantai, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių teikiamų procesinių dokumentų turiniu ir apimtimi, priežastimis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė, taip pat į procesinį šalių elgesį nagrinėjant bylą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl to, kad priteistų pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas iki 100 Eur ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai. Taip pat, teisėjų kolegija apeliantų argumentus dėl bendrovės būtinumo bylą vesti per tą patį advokatą, kuris anksčiau teikė bendrovei teisines paslaugas, vertina kaip nepagrįstus, kadangi proceso įstatyme yra numatyta laisvė pasirinkti bet kurį byloje atstovausiantį advokatą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atskirąjį skundą dėl teismo nutarties teikė fizinis asmuo M. L., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisti taip pat ir iš UAB „VERSLO GIJOS“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Apeliantai M. L. ir UAB ,,VERSLO GIJOS“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Atsakovė BUAB „MIKROKLIMATAS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. T., pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 695,75 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
33. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB „MIKROKLIMATAS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. BUAB „MIKROKLIMATAS“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl bankrutavusios bendrovės naudai iš apeliantų priteistina 609,68 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO GIJOS“ (juridinio asmens kodas 301532393) lygiomis dalimis 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MIKROKLIMATAS“ (juridinio asmens kodas 120430074) naudai.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas