Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-331-425/2019.
teisėja Ilona Kvalitaitė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01340-2016-7.
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.3.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2629-1001/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams V. K. ir AB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. R., VĮ ,,Indėlių investicijų draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 1477,35 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų V. K. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai 16797,96 Eur žalos atlyginimo, 260,66 Eur ir 31,28 Eur sutartinių palūkanų pagal 2012 m. sausio 2 d. dvi terminuoto indėlio sutartis, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. sudarė dvi terminuoto indėlio sutartis: Nr. (duomenys neskelbtini)-1 terminuotas indėlis (toliau ir – Sutartis 1) – 14481 Eur (50000 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini)-2 (toliau ir – Sutartis 2) – 5213,16 Eur (18 000 Lt).
3. 2013 metais atsakovas V. K. elektroniniu būdu nutraukė ieškovės terminuotų indėlių sutartis ir pasisavino terminuotų indėlių sumas bei einamojoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už padarytus nusikaltimus, t. y. sukčiavimą bei neteisėtą elektroninės priemonės duomenų panaudojimą.
4. Ieškovė teigė, kad atsakovai AB (duomenys neskelbtini) ir V. K. yra solidariai atsakingi dėl atsiradusios žalos, nes terminuotųjų indėlių sutartys buvo nutrauktos, netinkamai vykdant sutarčių sąlygas. Nors atsakovų nesieja bendri neteisėti veiksmai, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo ir žala atsirado dėl jų abiejų veiksmų. Banko veiksmai, t. y. leidimas V. K. internetinėje banko svetainėje nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis, jam save identifikavus internetinėje banko svetainėje kaip ieškovę, yra neteisėti, nes terminuotųjų indėlių sutartyse buvo numatyta, kad sutartys gali būti nutraukiamos tik atvykus į banko filialą. Ji būtinai norėjo turėti galimybę sutartis nutraukti asmeniškai, todėl sutiko gauti mažesnes indėlių palūkanas. Sudarant 2012-01-02 terminuotųjų indėlių sutartis, banko darbuotoja jai nerodė banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių, su jomis nesupažindino, neaiškino, kad, esant tam tikroms sąlygoms, sutartys gali būti nutrauktos ir internetiniu būdu. Sudarant 2010 m. sutartį dėl elektroninių paslaugų teikimo, banko darbuotoja jai aiškino, kad elektroniniu būdu galės tvarkyti tik einamąsias sąskaitas, o indėlių – negalės. Bankas telefonu paskambinusiam V. K. ar jos dukrai atskleidė jos internetinės bankininkystės slaptažodžius. Ieškovei sudarius terminuotųjų indėlių sutartis prisijungimo būdu, sutarčių sąlygos aiškinamos pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ieškovės ir atsakovės AB , (duomenys neskelbtini) sudarytos elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kuriose numatyta, kad klientas turi teisę elektroniniais kanalais tvarkyti visas ir po sutarties pasirašymo atidarytas sąskaitas, prieštarauja terminuotųjų indėlių sutarčių 6.3 punktui. Toks neaiškumas turėtų būti vertinamas ir aiškinamas ieškovės naudai. Banko bendrosiose paslaugų teikimo taisyklėse numatyta, kad bankas apie vienašališkai keičiamas sutarčių sąlygas privalo informuoti pieš 60 dienų banko tinklalapyje ir klientų aptarnavimo padaliniuose ar klientą informuoti asmeniškai, bet ji nebuvo informuota, tinklalapyje informacijos nebuvo. Šiuo atvejų tarp banko veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Jei bankas būtų tinkamai vykdęs sutartis ir nepažeidęs jų nuostatų, V. K. nebūtų galėjęs atlikti nusikalstamų veiksmų ir nebūtų atsiradusi žala. Taigi, netinkamas sutarčių vykdymas lėmė žalos atsiradimą. Atsakovų bendrais veiksmais padaryta žala 19694,16 Eur.
5. Kadangi V. R. yra atlyginusi dalį padarytos žalos, todėl ieškovė ta suma savo reikalavimą mažino ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 16797,96 Eur. Be to, ieškovė patyrė žalą, nes negavo terminuotųjų indėlių sutartimis sutartų palūkanų, kurias prašo priteisti. Nurodė, kad V. K. nėra atlyginęs nei kiek padarytos žalos, kadangi V. K. brolio pervesti 869 Eur buvo ne baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimas, o anksčiau padarytų vagysčių atlyginimas, dėl kurių ieškovė su V. K. buvo susitarusi paskolos rašteliu, o vėliau perrašiusi į du vekselius.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo V. K. 607,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei A. R. solidariai iš atsakovo V. K. ir atsakovės AB , (duomenys neskelbtini) 16797,96 Eur žalos atlyginimo, 291,94 Eur sutartinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 17089,9 Eur, nuo ieškinio pareiškimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė, o taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad AB , (duomenys neskelbtini) veiksmai, leidus nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis elektroniniu būdu, sudarė sąlygas V. K. šiuo būdu nutraukti ieškovės sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis, pinigus pervesti į kitas sąskaitas ir galiausiai juos pasisavinti, taip ieškovei padarant turtinę žalą. Tarp banko veikos ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalimis, sprendė, kad atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą.
8. Teismas pabrėžė, kad sąlyga dėl sutarčių nutraukimo galimybės tik banko klientų aptarnavimo skyriuje buvo esminė ir lėmusi tai, kad ieškovė sudarė sutartis su banku būtent klientų aptarnavimo skyriuje. Be to, ieškovė neturėjo galimybės pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dėl AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punkto įtraukimo į terminuotųjų indėlių sutarčių sąlygas jai kilsiančias pasekmes, todėl spręstina, kad šis punktas nepatenka į CK 6.188 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties (sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai) reguliavimo sritį, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punktas neatitiko sąžiningumo sąlygų, pažeidė AB (duomenys neskelbtini)ir ieškovės teisių ir pareigų pusiausvyrą banko naudai, dėl ko ši sąlyga pripažinta nesąžininga ir negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 8, 9 dalys). Atsitinkamai AB (duomenys neskelbtini) veiksmai, vadovaujantis šia sąlyga, t.y. vienašališkai keičiant terminuotųjų indėlių sutarčių 6.3 punktą, pripažinti neteisėtais.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė AB (duomenys neskelbtini) neįrodė, kad ieškovės elgesys būtų buvęs neprotingas, išskirtinai nerūpestingas ir vertintinas, kaip didelis neatsargumas, lėmęs žalos atsiradimą.
10. Vertindamas ieškovės pareikštą reikalavimą V. K. pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-04-04 nuosprendžiu nustatyta, kad V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 2013 m. sausio - birželio mėn., pasinaudodami ieškovės tapatybe patvirtinančiais duomenimis banko elektroninėje sistemoje apgaule įgijo ieškovei priklausančias pinigines lėšas, buvusias dviejose terminuotųjų indėlių sąskaitose ir einamojoje banko sąskaitoje. V. K. su V. R. iš terminuotų indėlių sąskaitų pasisavino 19694,16 Eur, o iš einamosios banko sąskaitos – 1477,35 Eur. Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotos būtinos V. K. civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais faktais ir civilinėje byloje neįrodinėjamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Kadangi V. K. ieškovei priklausančius 1477,35 Eur pasisavino AB (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant, jis vienas ieškovei privalo atlyginti šią sumą.
11. Teismas, nustatęs kad dėl 16797,96 Eur žalos atlyginimo atsakovei AB (duomenys neskelbtini) kyla sutartinė, o atsakovui V. K. – deliktinė civilinė atsakomybė, sprendė, kad abiejų atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo: nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, jie nežinojo apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl atsakovams dėl 16797,96 Eur žalos atlyginimo taikė solidariąją civilinę atsakomybę.
12. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš V. K. vekselių turėtojai A. R., nėra duomenų, kad V. K. jai būtų atlyginęs 869,50 Eur, sprendė, kad atsakovas ieškovei atlygino 869,50 Eur turtinę žalą dėl pasisavintų indėlių, todėl šia suma mažintina iš jo priteistina 1477,35 Eur suma. Skundžiamu sprendimu teismas vertino, kad yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl sutartinių bei procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė AB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-10-02 sprendimo dalį, kuria solidariai iš AB (duomenys neskelbtini), civilinės ieškovės A. R. naudai priteista 16 797,96 Eur žalos atlyginimo, 291,94 Eur sutartinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. R., civilinio ieškinio reikalavimus AB (duomenys neskelbtini) atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinio skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme sudaryti mišrią Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aptariamoje byloje nagrinėtinas ginčas tarp ieškovės ir AB (duomenys neskelbtini), kadangi, pirmosios instancijos teismui buvo perduotas tik klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo, o ne dėl kokių nors kitų klausimų išsprendimo. Be to, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog banko solidarios atsakomybės su nuteistuoju V. K. dėl šio nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos klausimas šiuo atveju negalėjo būti keliamas, kadangi bankas baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu apskritai negalėjo būti pripažintas. Anot apeliantės, sistemiškai aiškinant ir vertinant Panevėžio apygardos teismo 2016-04-04 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje, turinį, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, vienintelis tinkamas atsakovas dėl ieškovės prašomos atlyginti žalos, yra nusikalstamas veikas padaręs asmuo — V. K., o taip pat jo nusikalstamos veikos bendrininkė, ieškovės dukra V. R., kuriai reikalavimas dėl žalos atlyginimo, gali būti reiškiamas inicijuojant atskirą procesą, kuriame būtų nustatinėjamos jos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės vertinimu, civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas ne dėl bet kokios žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo, o tik dėl tokios, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais; reikalavimą dėl žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimo baudžiamajame procese gali pareikšti ne bet kas, o tik toks asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl tokios nusikalstamos veikos; civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas ne bet kam, tik tokiam asmeniui, kuris įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu arba už tokio asmens veiksmus materialiai atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakovė baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti jos civilinės atsakomybės klausimų.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nepaisant to, jog klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perdavus nagrinėti civiline tvarka, teismas turi spęsti tik civilinio ieškinio dydžio klausimą ir nebegali iš naujo spręsti, kas yra atsakingas už žalos padarymą, kas turėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat netiria ieškinio pagrįstumo, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos, pirmosios instancijos teismas, ne tik nepagrįstai iš naujo nustatinėjo AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sąlygas, bet nagrinėjo naujas, baudžiamosios bylos metu nenagrinėtas aplinkybes (banko Bendrųjų paslaugų taisyklių 10 p. skyriaus 5 punkto, kaip vartojimo sutarties dalies, sąlygos sąžiningumas).
16. Negana to, pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs materialinės teisės nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, visiškai nepagrįstai apeliantę, atsakingą solidariai su V. K. dėl ieškovei padarytos turtinės žalos, pripažino remdamasis deliktiniams teisiniams santykiams taikomomis solidariosios atsakomybės sąlygomis, kas reiškia, jog iš esmės bankas būtų pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ieškovės atžvilgiu bei kas akivaizdžiai yra neteisinga.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinės bei materialinės teisės nuostatų. Teismas pagrįstai sprendė atsakovės civilinės atsakomybės klausimą bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei AB (duomenys neskelbtini) kyla sutartinė, o atsakovui V. K. – deliktinė civilinė atsakomybė, o taip pat kad abiejų atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo: nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, jie nežinojo apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl atsakovams dėl žalos atlyginimo pagrįstai pritaikyta solidarioji civilinė atsakomybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
20. Apeliaciniu skundu atsakovė AB (duomenys neskelbtini) iš esmės kelia du reikalavimus – tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendė jos civilinės atsakomybės klausimą, kadangi civilinio proceso tvarka buvo perduotas spręsti klausimas tik dėl žalos atlyginimo dydžio iš baudžiamojoje byloje nuteistojo asmens, o taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidariosios atsakomybės sąlygas.
21. Išties, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pradėta Panevėžio apygardos teismui 2016-07-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-337/2016 panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria solidariai priteista iš nuteistojo V. K. ir AB (duomenys neskelbtini) 18275,31 Eur A. R. turtinei žalai atlyginti bei pripažinus ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavus klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti apylinkės teismui civilinio proceso tvarka. Taip pat, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, aptariamoje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) civiline atsakove šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti pripažinta. Tačiau tokios baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo išvados, priešingai nei tvirtina apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimas nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti sprendžiamas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartoje baudžiamojoje byloje priimtą procesinį sprendimą, akivaizdu, neturėjo pagrindo svarstyti nuteistojo V. K. civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka tik dėl jo dydžio nustatyto, o pirmosios instancijos teismą ribojo baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kiek tai susiję su atsakovo V. K. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendė klausimą tik dėl iš V. K. ieškovei atlygintinos žalos dydžio nustatymo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas spręsdamas klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio iš nuteistojo V. K. nustatymo.
23. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantė, susiklosčiusi situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamoje civilinėje byloje nebuvo pagrindo spręsti jos civilinės atsakomybės klausimą.
24. Pabrėžtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais (ieškinyje bei patikslintame ieškinys) turtinės žalos atlyginimo reikalavo ne tik iš nuteistojo V. K., tačiau ir iš AB (duomenys neskelbtini), bei dėstė argumentus dėl šio asmens civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Taigi aplinkybė, kad AB (duomenys neskelbtini) nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas V. K., neeliminuoja ir neužkerta kelio spręsti klausimą dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Vertinti, kad vien todėl, jog apeliantė nebuvo pripažinta civiline atsakove baudžiamojoje byloje, kurioje žala atlyginama iš esmės dėl asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nėra galimas ir jos civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjimas, nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai analizavo bei nustatinėjo apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas ir jas pagrindžiančius įrodymus, t.y. AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimą sprendė, kaip savarankišką civilinį reikalavimą, o ne iš baudžiamosios bylos perduoto civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimą. Kita vertus, aptariamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą tik dėl civilinio ieškinio dydžio, priteisiamo iš nuteistojo V. K., nustatymo, ieškovei nebūtų eliminuota galimybė reikšti savarankišką ieškinį dėl žalos atlyginimo iš apeliantės (nesusijusį su žalos atlyginimo priteisimu iš nusikalstamą veiką padariusio asmens), kas tik išplėstų vykstančio proceso apimtį bei sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl tokių civilinių bylų sujungimo.
26. Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino AB (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu, sprendė AB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimą ir nagrinėjo jį kartu su turtinės žalos dydžio nustatymo klausimu, perduotu iš baudžiamosios bylos.
27. Papildomai pažymėtina, kad dar Panevėžio apygardos teismo 2018-02-01 nutartyje, kuria buvo panaikintas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimas ir civilinė byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo nutarta, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas ir dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, ir dėl sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų, dėl ko šią bylą nagrinėjantis teismas atitinkamai turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), tačiau ir CPK nuostatomis.
28. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ji buvo nepagrįstai pripažinta civiline atsakove nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip nepagrįstą ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė klausimą dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
29. Nors apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei išvados dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei žalos dydžio nustatymo, tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nesutikti su skundžiamo sprendimo motyvais nėra pagrindo.
30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovės sudarytų terminuotų indėlių sutartyse yra tiesiogiai įtvirtina, kad jei tokia sutartis yra sudaroma klientų aptarnavimo skyriuje, tai ji negali būti pakeista, nutraukta naudojantis BPI sistema: klientas, norėdamas atlikti tokius veiksmus, turi kreiptis į banko klientų aptarnavimo skyrių (6.3 punktas). Taigi šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sudarytoje vartojimo sutartyje yra įtvirtinta konkreti individuali sąlyga dėl terminuoto indėlio sutarties pakeitimo ar nutraukimo būdo, t.y. kad tokie veiksmai atliekami išimtinai klientų aptarnavimo skyriuje. Vėlesni bendrųjų internetinės bankininkystės sąlygų pasikeitimai, lėmę tokios individualios sąlygos automatinį panaikinimą, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo ieškovei nenaudingi ir ji turėjo pakankamą pagrindą vertinti, kad bendrosios sąlygos automatiškai neturi daryti įtakos jos, kaip vartotojos, individualiai nustatytų sąlygų galiojimui. Kita vertus, byloje išties nėra įrodymų, kad bankas suteikė ieškovei aiškią ir suprantamą informaciją, jog po terminuotųjų indėlių sutarčių pasirašymo bankas gali sudaryti galimybę nutraukti šias sutartis internetu, papildomai nesuderinęs šio klausimo su ieškove. Taigi, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, CK 6.2284 straipsnio nuostatas bei į tai, kad atsakovė neįrodė pakankamai informavusi ieškovę apie esminių jos sudarytų individualių sutarčių sąlygų pasikeitimą bei sudariusi sąlygas ieškovei derėtis dėl tokių sąlygų pasikeitimo, teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame sprendime padarytai išvadai, jog ieškovė neturėjo galimybės pagal tikslius ir suprantamus kriterijus įvertinti dėl AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10 skyriaus 5 punkto įtraukimo į terminuotųjų indėlių sutarčių sąlygas jai kilsiančias pasekmes, dėl ko ši sąlyga yra pripažintina nesąžininga ir tai kartu pagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimą bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos ieškovei padarymo (atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas) – apeliantei bankui vykdant sutarties 6.3 punkto sąlygas nagrinėjamas žalos atsiradimas ieškovei nebūtų kilęs.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad viena esminių žalos ieškovei kilimo sąlygų buvo ta, kad atsakovė sudarė sąlygas terminuoto indelio sutartis nutraukti naudojantis elektronine bankininkyste, kas, kaip jau minėta pirmiau, nebuvo numatyta ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje ir ko ieškovė, pagal jos nurodomas ir nepaneigtas aplinkybes, tikslingai atsisakė nepaisydamas jai finansiškai naudingesnių sąlygų. Taigi aplinkybė, kaip ir kokiu būdu ieškovė saugojo/neišsaugojo savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų slaptumo, nėra reikšminga ir nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė iš sutartinių teisinių santykių.
32. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją, o ne dalinę atsakomybę, priteisdamas turinės žalos atlyginimą iš apeliantės ir atsakovo V. K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, o taip pat ieškovei padarytos žalos pobūdį bei mechanizmą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė būtent solidariąją atsakovų civilinės atsakomybės formą.
33. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-59/2008, Nr. 3K-7-144/2014, kt.).
34. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą.
35. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinė atsakomybė apeliantei kilo iš sutartinių teisinių santykių, o atsakovui V. K. – iš delikto, tačiau nuostoliai ieškovei atsirado dėl neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų – atsakovei pakeitus su ieškove sudarytos sutarties sąlygas bei leidus nutraukti terminuotųjų indėlių sutartis elektroniniu būdu nuteistajam V. K. atsirado galimybė neteisėtai pasinaudoti ieškovės prisijungimų duomenimis bei nutraukti ieškovės sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis bei atitinkamai disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, kas bendrai sukūrė šioje civilinėje byloje nagrinėjamus neigiamus turtinius padarinius ieškovei. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų visumoje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių ieškovei padarymo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados atitinka aptartą solidariosios civilinės atsakomybės teisinį reglamentavimą, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino solidariąją ir dalinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nesant teisinio pagrindo taikė atsakovams solidariąją atsakomybę, kaip nepagrįstus.
36. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nustačius jos ir atsakovo V. K. solidariąją civilinę atsakomybę jai gali kilti reikšmingos neigiamos pasekmės, nepaneigia pirmiau nurodytų solidariosios civilinės atsakomybės taikymo pagrindų egzistavimo bei neeliminuoja atsakovės teisės, visiškai atlyginus žalą ieškovei, reikšti reikalavimą atsakovui V. K. dėl dalies sumokėtų lėšų atlyginimo.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 200,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. R. iš atsakovės AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Laimantas Misiūnas