Civilinė byla Nr. 2-300-962/2014
Teisinio proceso Nr. 2-34-3-00100-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija:
42.11.1.; 50.8.; 116.1
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Ingai Valaitienei, Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui A. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvidma“ atstovei direktorei N. K.,
nedalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Alvidma“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakymu Nr. 02-07-11755 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Birštono sav.)“ bei jį patikslinusiu 2006-02-06 įsakymu Nr. 02-07-1390 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 įsakymo Nr. 02-07-11755 ir sprendimo Nr. 69-17860 pakeitimo“, ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,33 ha kitos (specialios) paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2004-12-22 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotą AB „Prienų šilumos tinklai“. Nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento visos teisės ir pareigos, nustatytos sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo ieškovui. Kol buvo rengiami ir tikslinami dokumentai nuosavybės teisių atkūrimui, likus trims mėnesiams iki sprendimo priėmimo, AB „Prienų šilumos tinklai“ priklausantis ginčo sklype esantis pastatas – katilinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-07-26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 6517 buvo perleista atsakovei UAB „Alvidma“. Jau nuo pat pradžių atsakovė ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype pradėjo elgtis taip, tarsi būtų sklypo savininkė, neturėdama ieškovo rašytinio sutikimo, 2006 m. sklypą apsitvėrė metaline tvora su betono pamatais, ją rekonstravo ir įsirengė autoservisą. Šiuo metu pastate, kurio paskirtis – katilinė, nuolat remontuojami automobiliai, kaupiamos atliekos.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovė pažeidė eilę teisės normų, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio pastato eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kadastre nurodyta pastato paskirtis – katilinė. Todėl ir sklypas buvo suformuotas naudoti jį pastatui, kurio paskirtis – katilinė, o ne autoservisui. Šiuo metu pastatas ir sklypas naudojami ne pagal jų tiesioginę paskirtį. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 8.16 p. Kadastro nuostatų 3 priedo „Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.16 p., katilinės yra priskiriamos prie specialiosios paskirties pastatų. Tuo tarpu pastatas naudojamas automobilių remontui, kas pagal STR 1.01.09:2003, 8.4. ir 8.7. punktus, Kadastro nuostatų 3 priedo „Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.4 ir 2.7 punktus gali būti priskirta paslaugų paskirties pastatams arba garažų paskirties pastatams, bet ne specialiosios paskirties pastatams. Atsakovė sklypą naudoja ne pagal paskirtį, ne katilinės eksploatacijai ir tai sudaro pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, atsakovė, nesilaikydama nuomos sutarties įsipareigojimo bet kokioms statyboms sklype gauti rašytinį žemės sklypo savininko pritarimą, sklypą aptvėrė tvora be ieškovo sutikimo. Be to, atsakovė sklypą naudoja neracionaliai, netausoja žemės, nesaugo dirvožemio nuo užteršimo, nesiima aplinkos apsaugos priemonių, sklype faktiškai laikomas senų automobilių padangų, kėbulų, kitų detalių, statybinių atliekų sąvartynas t. y. atsakovė nevykdo sklypo nuomininko pareigų, kas taip pat sudaro pakankamą savarankišką pagrindą sklypo nuomos sutarčiai nutraukti. Sklypas bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo tvarkomas, tačiau dalis statybinio laužo išvežta, o kita dalis buvo laidojama sklype, pilama į druskų saugyklą – rezervuarą.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo tikrieji tikslai yra nuomos mokesčio padidinimas, o sutarties nutraukimas nereiškia, kad atsakovė turės nusigriauti teisėtai įgytus pastatus ir išsikraustyti iš žemės sklypo, tačiau bus reikalinga nustatyti naują teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima naudotis žemės sklypu, t.y. arba sudaryti naują žemės nuomos sutartį, kuomet pranašumą įgis žemės savininkas ir galės diktuoti nuomos kainas, nes atsakovė AB „Alvidma“, būdama pastatų savininke svetimoje žemėje taptų situacijos įkaite, arba nepavykus sudaryti žemės nuomos sutartį, turėtų spręsti klausimą dėl servituto statinių eksploatacijai nustatymo. 2005 m. gruodžio 16 d. V. R. transporto paslaugų įmonė (individuali įmonė) savininko V. R. sprendimu Nr. 1 buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Alvidma“. V. R. transporto paslaugų įmonė dar iki nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui A. P. (Kauno apskrities viršininko 2005-11-16 sprendimas Nr. 69-17860) 2005 m. liepos 26 sutartimi, notarinio reg. Nr. 6517 nusipirko iš akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ pastatą, įvardintą katiline, kartu su kitais inžineriniais statiniais. Akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“ 0,33 ha žemės sklypu naudojosi pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). V. R. transporto paslaugų įmonei įgijus minėtus statinius, perėjo ir naudojimosi žemės sklypu pagal 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teisės. Atsakovės atstovė nurodo, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui A. P. (t.y. iki 2005-11-16) žemės sklypas jau buvo aptvertas tvora, o pats pastatas naudojamas transporto priemonių laikymui ir remontui. Pagal ieškovo skundus sklype buvo atliekami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tikrinimai, tačiau atsakovei nebuvo pareikšti jokie reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tvora jau buvo iki atkuriant nuosavybės teises ieškovui. Teigia, kad nors žemės sklype esančio pastato paskirtis – katilinė, tačiau 2.2 p. grafoje „Pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta „Kita“, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 20/3845 2.1 p. žemės sklypas, grafoje „Pagrindinė naudojimo paskirtis“ taip pat nurodyta „Kita“. Atsakovė neginčija, kad jai priklausantis pastatas pagal jo panaudojimą galėtų būti priskirtas garažų paskirties pastatams ir kad pastatą eksploatuoja ne kaip katilinę, bet kaip garažą, kuriame laikomos ir remontuojamos transporto priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo ieškinį atmesti, nes žemės sklypo teritorija yra sutvarkyta, jokios institucijos, komisijos, vykdžiusios tikrinimus, nėra pareiškę UAB „Alvidma“ jokių pretenzijų, reikalavimų, skyrę baudų. Susirašinėjimas su ieškovu patvirtina, kad UAB „Alvidma“ bendradarbiauja su žemės sklypo savininku, reaguodama į jo pretenzijas, aiškinasi situaciją, bylos nagrinėjimo metu 80 proc. sklypą sutvarkė, liko atlikti kai kuriuos darbus, užsodinti žolę, kuri jau yra nupirkta. Birštono savivaldybės administracija, atlikusi patikrinimą, UAB „Alvidma“ naudojamo pastato neįtraukė į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. Atsakovė prašo atmesti ieškovo argumentus, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 2004-0079 nustato, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, ūkinės veiklos pobūdis – kita speciali paskirtis.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 104), pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ieškovas prašo nutraukti 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. 2000-05-29 patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. 2013, ieškovui A. P. buvo perleista teisė į O. P. išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teisės atkūrimą – 5 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko paskirtos Žemės tvarkymo departamento direktorės ir AB „Prienų šilumos tinklai“, buvo sudaryta 0,33 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 64 metų laikotarpiui. Šioje sutartyje nurodyta, kad išnuomojamos žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, ūkinės veiklos pobūdis – kita speciali paskirtis (b.l. 16-18). 2005-11-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Birštono sav.“ Nr. 02-07-11755 ieškovui A. P. atkurtos nuosavybės teisės į A. L. Birštono vs., Birštono sen., Birštono sav., turėtą 0,33 ha žemės sklypą ir jis grąžintas natūra bei nustatyta, kad teisės ir pareigos pagal 2004-12-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. 20/3842), pereina A. P., jei šalys nesusitaria kitaip (b.l. 12,13). Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-03-09 raštu Nr. 22R-414 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, ieškovas A. P. buvo informuotas, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės sklypą, kuris yra suformuotas prie AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių pastatų ir, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2004-12-22 įsakymu Nr. 02-07-12017 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos“ ir 2004-12-22 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas 64 metams AB „Prienų šilumos tinklai“, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2004-12-22. Ieškovui išaiškinta, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereis žemės savininkui, jeigu šalys nesusitars kitaip (b.l. 10).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2005-07-26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 6517, tuomet dar individuali V. R. transporto paslaugų įmonė iš AB „Prienų šilumos tinklai“ nusipirko pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais statiniais (inžineriniais- kaminas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-74). 2005-12-16 V. R. transporto paslaugų įmonės savininko sprendimu Nr. 1, V. R. transporto paslaugų įmonė (individuali įmonė) buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Alvidma“, bendrovės direktoriumi paskirtas V. R. (b.l. 72). 2009-02-27 vienintelės akcininkės sprendimu UAB “Alvidma“ direktoriaus V. R. įgaliojimai nutrūko, šios bendrovės direktore paskirta N. K. (b.l. 71).
Iš šių duomenų matyti, kad 2005-11-16 įsakymu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, kai valstybinė žemės nuomos sutartis jau buvo sudaryta beveik prieš metus – t.y. 2004-12-22. Nuosavybės teisių atkūrimo momentu – 2005-11-16, pastatas taip pat nebepriklausė AB „Prienų šilumos tinklai“, kuri pastatą naudojo kaip katilinę, tačiau dar nuo 2005-07-26 buvo parduota atsakovei. Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2005-07-28. Konstatuotina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki ieškovui tampant ginčo sklypo savininku, t.y. iki atkuriant nuosavybės teises į 0,33 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nustatyta, kad kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Ši įstatymo nuostata ieškovui buvo išaiškinta ir žinoma, jis prisiėmė įsipareigojimą, kad jam pereis visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2004-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu šalys nesusitars kitaip (b.l. 10-11, 12,13, 16).
Pagal CK 6. 564 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; ir 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo nuomos sutartyje nustatyto žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.
Byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos mokesčio, atsakovo atstovė nurodė, kad nuomos mokestį moka, tai pripažino ir ieškovas. Byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar atsakovė UAB „Alvidma“ nuomojamą žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, dėl ko pažeidžiamos ieškovo teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009).
Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (CPK 178 str.).
Ieškovas teigia, kad pastato, kurio paskirtis – katilinė, eksploatacijai suformuotas sklypas skirtas jame esančio pastato – katilinės eksploatacijai ir tai, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame pastate remontuoja automobilius, pažeidžia ieškovo teises ir yra vienas iš pagrindų valstybinės žemės nuomos sutarčiai nutraukti.
Iš byloje esančio Registrų centro duomenų banko išrašo (b.l. 14-15) matyti, kad ginčo sklypui yra nustatyta „kita“ pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypo naudojimo būdas nenurodytas, o ginčo sklype esančio pastato – katilinės pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“. Registrų centro duomenų banko išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei priklausantis pastatas – katilinė būtų priskirtas prie specialios paskirties pastatų ir galėtų būti naudojamas tik tiesiogiai kaip katilinė. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. 3D-830/D1-920), 21 punkte „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“ numato, kad žemės sklypų naudojimo būdo turinys yra žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Taigi, tiek garažų paskirties, tiek katilinėms eksploatuoti reikalingiems žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
Be to, Žemės įstatymo 3 str. 2 d. nustato, kad pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) vandens ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę. Pagal Žemės įstatymo 29 str., kitos paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas; 9) bendro naudojimo miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas. Atsižvelgiant į minėtas Žemės įstatymo normas, jeigu žemės sklypas bus naudojamas šiais minėtais skirtingais tikslais, visais atvejais žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis išlieka ta pati - „kita“.
Statinius pagal naudojimo paskirtį klasifikuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003, kurio 8.16. išvardijama, kas yra specialiosios paskirties pastatai – tai pastatai skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) bei nukreipia į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kurių 1 priede nurodomi analogiški specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams (kareivinės, kalėjimai, tardymo izoliatoriai, blaivyklos, policijos, gaisrinės tarnybos, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai, techniniai stebėjimo bokštai ir kiti). Nei Statybos techninis reglamentas, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįvardija pastato „katilinė“ kaip specialiosios paskirties pastato, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pastatas – katilinė yra priskiriamas specialiosios paskirties pastatams.
Dėl pastato naudojimo ne pagal paskirtį patikrinimą atlikusi Birštono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad atsakovei UAB „Alvidma“ priklausantis pastatas – katilinė nėra įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą (b.l. 80).
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė, vykdydama automobilių remontą pastate – katilinėje, pastatą ir žemės sklypą, skirtą jam eksploatuoti, naudoja ne pagal paskirtį ir toks naudojimas iš esmės pažeidžia sklypo savininko ieškovo A. P. teisėtus interesus.
Ieškovas taip pat teigia, jog pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro ir tai, kad atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo aptvėrė sklypą tvora, padarė betoninę aikštelę, be to sklypą naudoja neracionaliai, netausoja žemės, nesaugo dirvožemio, sklypas yra paverstas automobilių detalių bei statybinių atliekų sąvartynu; be to, atsakovė, ieškovo teigimu, sklype jaučiasi kaip savininkė, neįsileido ieškovo.
Šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principas yra sąžiningumo principo išraiška (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą abi šalys turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan.
Iš byloje esančio Reikalavimo pašalinti žemės nuomos sutarties pažeidimus (b.l. 19) matyti, kad 2013-08-06 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas išardyti sklype esančią, be ieškovo sutikimo pastatytą tvorą bei nutraukti pastato – katilinės naudojimą ne pagal paskirtį. 2013-09-04 Atsakymu į pateiktą skundą (b.l. 20) atsakovė nurodė, kad tvoros nepastatė, o katilinės veikla atsakovei priklausančiame pastate yra seniai nutraukta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, pateikė atsakymą (b.l. 21-22), kuriame nurodė, kad tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju rašytiniai žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui nebuvo pareikšta pretenzijų. Apie pareikštas pretenzijas per vienerių metų laikotarpį dėl pastatytos tvoros, duomenų ieškovas nepateikė.
Byloje nėra duomenų ir apie tai, kada buvo pastatyta tvora. Iš atsakovo pateikto 2005-10-17 gamybinių patalpų apžiūrėjimo akto matyti, kad vertinant ginčo sklype esantį pastatą dar 2005 m. spalio 17 d. buvo nurodyta, kad teritorija yra aptverta (b.l. 76). Liudytoja J. P. parodė, kad atsakovė UAB „Alvidma“ pastatą nupirko jau su tvora.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčo sklype esanti tvora sklypo savininko ieškovo A. P. teisėtų interesų iš esmės nepažeidė.
Atsakovė pripažino, kad šuniui sklype laikyti buvo išbetonuota aikštelė, kurioje buvo padarytas šuns voljeras, tačiau bylos nagrinėjimo metu minėta aikštelė buvo išardyta, jos neliko, tai pripažino ir pats ieškovas A. P., šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. K..
Byloje liudytojais apklausti V. P., J. P., D. Ū. parodė, kad sklypas ilgą laiką nebuvo tvarkomas, tačiau šiuo metu jau yra aptvarkytas. Tai, jog sklypas yra pakankamai tvarkingas matyti ir iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų (b.l. 105-117). Liudytojai taip pat parodė, kad tvarkant aplinką dalis statybinio laužo viename sklypo kampe buvo užkasta žemėmis, pilama į tranšėją. Kaip nurodė atsakovo atstovė, sklypo tvarkymas dar nebaigtas, yra nupirkta ir bus sėjama žolė. Pažymėtina, kad nuomojamas žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties žemė, kuriam itin aktualu būtų dirvožemio būklė, žemės našumo rodikliai. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sklype yra gausu šulinių, įvairių inžinerinių tinklų (b.l. 117), todėl, nors teismas minėtų atsakovės veiksmų tvarkant aplinką nepateisina, laiko veikiant ne pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) tačiau sprendžia, jog tai negali būti pripažįstama esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutarčiai nutraukti.
Liudytoja J. P. parodė, kad sklypo savininkas A. P. buvo neįleistas į sklypą pasiimti jam priklausančių trinkelių, tačiau liudytojas A. K. nurodė, kad į teritoriją nebuvo įleista technika, kadangi buvo labai lietinga diena, traktorius įklimpo pusę metro į žemę, išarė teritoriją. Aplinkybę dėl lietingo oro ketinant įvažiuoti į sklypą, kad pasiimti trinkeles, nurodė ir liudytoja J. P.. Vėliau šalys susitarė. Duomenų apie tai, kad ieškovas nuolat ir piktybiškai nebūtų įleidžiamas į sklypą nepateikta, to nenurodė ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog minėta vienkartinė situacija laikytina konfliktu tarp šalių, nesudarančiu pagrindo tai laikyti esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutarčiai nutraukti. Be to, atsakovo atstovė nurodė, kad į sklypą yra du įvažiavimai ir raktus nuo vieno iš įvažiavimų turi ieškovas, o 8 metrai tvoros aplamai yra išardyta ir nėra kliūčių patekti į sklypą. Vienas pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principas, kuris yra sąžiningumo principo išraiška (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas, ketindamas atvykti su technika į sklypą, kad pasiimti trinkeles, turėjo pranešti apie tai atsakovei.
Sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies iniciatyvą nutraukti sutartį. Taip yra siekiama užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 yra išaiškinęs, kad jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Todėl teismas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutarties ypatybes, šalių veiksmus vykdant sutartį, vertinant juos šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo požiūriu daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo nuomininkė UAB „Alvidma“ naudoja ieškovui priklausantį žemės sklypą ne pagal sutartį ar naudojimo paskirtį ir savo veiksmais iš esmės pažeidžia sutartį, dėl ko nuomotojui atsiranda neigiamos pasekmės – žala, kad nevykdo bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, ignoruoja sklypo savininko prašymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas (CPK 177, 178 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 15,00 Lt.
Atsakovė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 293 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Petrokienė