Administracinė byla Nr. eI-2786-821/2018

Proceso Nr. 3-61-3-01380-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 55.1.3

 (S)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., A. U. ir S. J. – U. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

teisme priimtas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018-03-23 raštą A33(1)-2102-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-03-30 raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) „Dėl (Reg. Nr. A34(1)-1340) prašymo“; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skundė nurodė, kad G. J. nuosavybės teise priklauso 0,5478 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1), o G. J. ir A. U. bei S. J. – U. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,4500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2). Pareiškėjai kreipėsi į Administraciją dėl informacijos gavimo apie galimybę keisti paskirtį ir atidalinti sklypus. 2017-12-08 ir 2017-11-29 raštais jiems buvo paaiškinta, jog bendrojo plano sprendiniai leidžia keisti sklypo paskirtį bei atidalinti sklypus, todėl dėl Sklypo 1 turėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių (toliau- ir NŽT Vilniaus rajono skyrius), o dėl Sklypo 2 parengti kadastrinius matavimus ir tada kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių. Pareiškėjai atlikę kadastrinius matavimus kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl abiejų sklypų, tačiau Administracija, prieštaraudama pati sau, skundžiamais 2018-03-23 ir 2018-03-30 raštais atsisakė tai padaryti. Atsisakymą motyvavo tuo, jog žemė sklypai patenka į teritoriją, kurią patvirtino LR Vyriausybė 2008-02-08 nutarimu Nr.110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo 2011-09-16 sprendimu Nr.T3-359 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritorijos specialiojo plano Viešojo logistikos centro statybos vietai parinkti patvirtinimo“ ir pareiškėjams priklausantys Sklypas 1 ir Sklypas 2 turės būti išpirkti visuomenės poreikiams. Kadangi atsakovas turi atsiklausti Vyriausybės nuomonės dėl galimybės keisti paskirtį, todėl atsisako išduoti formavimo ir pertvarkymo projektavimo reikalavimus. Mano, kad toks Administracijos sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises. Kadangi nuosavybės teisės į pareiškėjų turimus žemės sklypus buvo atkurtos po to, kai valstybės institucijos jau žinojo apie galimą atkuriamos žemės priskyrimą visuomenės poreikiams, daro išvadą, kad atkurdamos nuosavybės teises institucijos nusprendė, jog ši žemė vėliau nebus panaudota visuomenės poreikiams. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodo, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog galės laisvai disponuoti ir naudotis atkurtais žemės sklypais, kurie nebus paimti visuomenės poreikiams. Be to, formuojant žemės Sklypą 1 ir Sklypą 2 nebuvo nustatyti jokie apribojimai, nors neva tuo metu jau galiojo specialus planas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad turi teisę be jokių trukdžių atidalyti ir keisti ginčo žemės sklypų paskirtį. Pažymėjo, kad apribojus pareiškėjų nuosavybės teises, jie negali tikėtis, kad ateityje išperkant iš jų žemės sklypus, jiems bus atlyginta teisingai, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjais tikėjosi disponuoti ir naudotis žemės sklypais natūra.

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2018-03-14 gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus prašymą dėl žemės Sklypo 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo. Išnagrinėjus šį prašymą, priėmė sprendimą neišduoti reikalavimų Projektui rengti. 2018-03-08 gavo pareiškėjų prašymą dėl Sklypo 2 pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo. Išnagrinėjusi prašymą nurodė, jog 2018-03-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę su prašymu išdėstyti poziciją dėl žemės sklypų, patenkančių į Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją, pertvarkymo galimybių. Siekiant išnagrinėti prašymą būtina sulaukti Vyriausybės atsakymo, todėl Administracija pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimui šiuo metu pritarti negali. Apie priimtą sprendimą pareiškėjus informuos artimiausiu laiku.

Administracija  nurodo, kad Vyriausybės nutarimas Nr.110 buvo priimtas dar 2008 metais, kuomet, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažintas Vilniaus viešojo logistikos centro projektas Vilniaus miesto kadastrinėje vietovėje ir Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių kadastrinėje vietovėje – Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Vaičiūnų kaimuose, taip pat Klaipėdos viešojo logistikos centro projektas Klaipėdos rajono savivaldybės Stragnų kadastrinėje vietovėje – tarp Kairių g. Klaipėdoje, Stragnų k. Klaipėdos r. ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Nutarimas nėra panaikintas ir šiuo metu galioja.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo 2011-09-16 sprendimu Nr.T3-359 nusprendė patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių k., Baltosios Vokės k., Melekonių k. ir Vaičiūnų k. 356 ha bendro ploto teritorijos specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), numatant statyti viešąjį logistikos centrą. Pagal Specialųjį planą Sklypo 1 dalis patenka į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritoriją, kita dalis – į žemės ūkio paskirties teritorijos ribas. Sklypas 2 pagal Specialųjį planą patenka išimtinai į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritoriją, kuri skirta krovinių perkrovos geležinkelio keliams, aikštelėms, skirtoms konteineriams, įrengti, taip pat konteinerių trumpalaikiam saugojimui ir pan.

Specialiojo plano sprendiniai buvo integruoti į šiuo metu galiojančio 2014 m. bendrojo plano sprendinius, todėl 2014 m. Bendrajame plane ginčo žemės sklypai patenka į gamybos ir sandėlių grupės teritoriją (U2 zona). Administracija gavo Susisiekimo ministerijos raštą, kuriame nurodyta, jog steigti, valdyti ir vykdyti Vilniaus viešojo logistikos centro plėtrą pavesta AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl dėl žemė sklypų paskirties teikimo tikslinga kreiptis į juose. Kaip ir nurodoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017-07-14 rašte 2014 m. kraštovaizdžio specialiajame plane ginčo teritorijoje yra numatyta ir galima gamybos ir sandėlių statinių statyba Vilniaus viešojo logistikos centro veiklai vykdyti, todėl žemės paskirtis negali būti keičiama, kol nebus įgyvendintas Vilniaus viešojo logistikos centro projektas. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip institucijos, atsakingos už Viešojo logistikos centro plėtrą, teigimu, Administracija jau dabar turi inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, suprojektuoti ir įrengti žemės sklypus jungiančias gatves, inžinierines komunikacijas, prisidėti žiniomis, konsultacijomis prie projekto plėtros.

2018-03-14 Administracija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu informuoti, kokia yra jos pozicija dėl sklypų pertvarkymo galimybių ir 2018-03-29 gavo Susisiekimo ministerijos raštą, kuriame nurodyta, jog siekiant išvengti kliūčių Vilniaus viešojo logistikos centro, numatomo Vilniaus regiono pramonės parko ir Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapo projektų sprendiniams įgyvendinti, tikslinga susilaikyti nuo reikalavimų išdavimo, kol nėra parengtos Vilniaus regiono pramonės parko steigimo galimybių studijos galutinės išvados.

Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, kompetentingos institucijos nusprendė ginčo žemės sklypų nepanaudoti visuomenės poreikiams, toks teiginys laikytinas nepagrįstu, klaidinančiu bei neatitinkančiu tikrovės. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos ne pareiškėjams, pastarieji jį įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Nors šiuo metu ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso fiziniams bei juridiniams asmenims, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais NŽT vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinų žemės paėmimui kriterijų visuma. Tai patvirtina faktą, jog kliūčių ginčo žemės sklypų paėmimui visuomenės poreikiams šiame etape neidentifikuota.

Akcentuoja, kad pareiškėjai prašo įpareigoti Administraciją išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ne tik Sklypui 1, bet ir Sklypui 2, nors 2018-03-08 pateikė prašymą pakeisti tik sklypo paskirtį. Sklypo 1 atveju buvo pateiktas prašymas išduoti reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Pareiškėjų reikalavimas Sklypo 2 atžvilgiu yra visiškai nesusijęs su Administracijos atsakymo Nr.A33(1)-2300 turiniu (nebuvo atsisakyta išduoti reikalavimus projektui rengti).

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pateikė atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų (I t. b.l. 99) ir bylą prašė šioje dalyje nutraukti. Taip pat pažymėjo, jog mano, kad dėl kito sklypo Administracija nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą. Nurodė, jog dėl Sklypo 2 (kadastrinis Nr. 4137/0200:1236) gavo antrą raštą, kurį taip pat apskundė teismui.

Teismo posėdžio metu Administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai nurodė, jog atsakyme nurodyta, jog vadovaujamasi Tarybos patvirtintu specialiuoju planu. Taip pat nurodė, jog kreipėsi į Vyriausybę ir siekiant išnagrinėti parašymą būtina sulaukti Vyriausybės atsakymo, todėl būdo keitimui šiuo metu pritarti negali, o apie priimtą sprendimą informuos artimiausiu laiku. Gavus atsakymą ir buvo pateiktas antras atsakymas.

Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT Vilniaus rajono skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2018-03-23 sprendimo A33(1)-2102-(4.22), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti bei Administracijos 2018-03-30 rašto Nr. A33(1)-2300-(25.31), kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjų prašymą (reg. Nr. A34(1)-1340) keisti sklypo paskirtį.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-08 nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“, be kita ko, nutarta Vilniaus viešojo logistikos centro projektą Vilniaus miesto kadastrinėje vietovėje ir Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių kadastrinėje vietovėje – Pagirių, baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimuose, pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-09-16 sprendimu Nr.T3-359 nuspręsta patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių k., Baltosios Vokės k., Melekonių k. ir Vaičiūnų k. 356 ha bendro ploto teritorijos specialųjį planą, numatant statyti viešąjį logistikos centrą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 0,5478 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1) įregistruotas 2013-04-26 NŽT sprendimu Nr.48S-228. 2016-11-08 pirkimo - pardavimo sutartimi sklypą įsigijo pareiškėja G. J.. Sklypas 2 0,4500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) įregistruotas 2011-10-21 NŽT sprendimu Nr.48S-1034, o 2017-01-26 pirkimo – pardavimo sutartimi šį sklypą įsigijo pareiškėjai G. J. bei A. U. ir S. J. – U.

Pareiškėja G. J. 2018-03-14 per ŽPDRIS pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą rengti žemės Sklypo 1 Projektą, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus (I t. b.l. 20-21). Projekto uždaviniai – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Administracija 2018-03-23 sprendimu Nr.A33(1)-2102 atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti, kadangi žemė sklypas patenka į LR Vyriausybės 2008-02-08 nutarimu Nr.110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ pripažinto valstybei svarbaus ekonominio projekto – Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją (I t. b.l. 19,21).

2018-03-06 prašymu dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo/pakeitimo (Administracijoje gautu 2018-03-08 Nr.A34(1)-1340) pareiškėjos G. J. įgaliotas atstovas A. J., pareiškėjai A. U. ir S. J. – U. kreipėsi į Administraciją prašydami pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą žemės sklypo kadastrinis Nr. 4137/0200:1236, 0,4701 ha (Sklypas 2). Nurodė, jog žemės ūkio paskirties žemę, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatoma keisti į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą. Pažymėjo, jog žemės sklypo padalijimas nenumatomas (I t. b.l. 45-46).

Atsakymą į minėtą prašymą Administracija pateikė 2018-03-30 raštu Nr. A33(1)-2300-(25.31) nurodydama, jog sklypas patenka į LR Vyriausybės 2008-02-08 nutarimu Nr.110 pripažinto valstybei svarbaus ekonominio projekto – Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją. 2018-03-09 Administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę su prašymu išdėstyti poziciją dėl žemės sklypų, patenkančių į Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją, pertvarkymo galimybių. Siekiant išnagrinėti prašymą būtina sulaukti Vyriausybės atsakymo, todėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimui šiuo metu pritarti negali. Apie priimtą sprendimą pareiškėjus informuos artimiausiu laiku (I t. b.l. 18).

Pareiškėjai, nesutikdami su minėtais raštais skundu kreipėsi į teismą prašydami juos panaikinti ir įpareigoti Administraciją išduoti žemės sklypų kadastrinis Nr.  4137/0200:175 ir Nr. 4137/0200:1236 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas A.Bertulis pateikė pareiškimą dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo (I t. b.l. 99), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai G. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,5478 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo pakeista bei iš jo suformuoti du žemės sklypai, ginčo nebeliko, todėl atsisako skundo reikalavimų susijusių su šiuo žemės sklypu iš šioje dalyje bylą prašo nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Reikalavimus 0,5478 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Administracija atsisakė išduoti 2018-03-23 sprendimu Nr.A33(1)-2102. Kaip nurodo pareiškėjos G. J. atstovas, šis pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių negalėtų priimti pareiškėjos skundo dalies atsisakymo. Pareiškėjai, kuri atstovaujama advokato, skundo atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus dėl šio reikalavimo vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, žinomos ir suprantamos (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis), todėl skundo reikalavimo - panaikinti Administracijos 2018-03-23 sprendimą Nr.A33(1)-2102 ir Administraciją įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti – priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.

2018-03-06 prašymu (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340) pareiškėjai Administracijos prašė pakeisti sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4701 ha (Sklypas 2) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą - iš žemės ūkio paskirties žemės, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą (I t. b.l. 45-46).

Žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašo) 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Aprašo 10 nustatyta tvarka kreipėsi į Administraciją dėl žemė sklypo paskirties iš būdo pakeitimo. Išnagrinėjęs šį prašymą, Administracijos direktorius priėmė dviprasmišką sprendimą nurodydamas, jog siekiant išnagrinėti prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo, būtina sulaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakymo, nes sklypas patenka į Viešojo logistikos centro teritoriją, kuri 2008-02-06 Vyriausybės nutarimu Nr.110 buvo pripažinta svarbiu ekonominiu objektu. Taip pat, jog šiam objektui parengtas teritorijos specialusis planas, patvirtintas Tarybos sprendimu.

Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėta, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., LVAT 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).

Skundžiamo Administracijos 2018-03-30 rašto Nr. A33(1)-2300-(25.31) turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo kontekste, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai šio sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Pažymėtina, kad skundžiamame rašte nėra nurodytas teisinis reglamentavimas bei faktinės aplinkybės, susijusiomis tiek su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tiek su argumentais, kodėl negali būti priimamas sprendimas dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Iš skundžiamo rašto nei pareiškėjams, kuriems jie adresuoti, nei teismui nėra aišku, kodėl Administracija negali priimti sprendimo pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Rašte nurodoma, jog Vilniaus viešojo logistikos centro teritorija buvo įtraukta į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (U), gamybos ir sandėlių grupę (U2), tačiau nėra aišku kokią reikšmę tai turi pareiškėjų prašymui. Taip pat nėra aišku, ar Administracija atsisakė tenkinti prašymą ir informavo pareiškėjus apie priimtą sprendimą prašymo netenkinti, ar praneša apie tai, jog administracinė procedūra šiuo metu negali būti baigta ir tokiu būdu pranešama apie jos pratęsimą, kaip numatytai VAĮ 31 straipsnyje.

Teismo nuomone, nustatyti skundžiamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjų skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2018-03-30 raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) tenkintinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog kiek detaliau su pareikštu prašymu susijusios aplinkybės aptariamos Administracijos pateiktame atsiliepime į skundą, jas detaliau teismo posėdyje paaiškino Administracijos atstovė, nedaro įtakos skundžiamo nemotyvuoto ir neaiškaus rašto teisėtumui.

Be to, rašte nurodoma, jog Administracija 2018-03-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę su prašymu išdėstyti poziciją dėl žemės sklypų, patenkančių į Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją, pertvarkymo galimybių ir būtina sulaukti Vyriausybės atsakymo, tačiau, kaip matyti iš Administracijos su atsiliepimu pateiktų dokumentų, Susisiekimo ministerijos raštas Administracijoje buvo gautas jau 2018-03-26 (I t. b.l. 52-54), o ginčijamas raštas parengtas 2018-03-30. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog Administracija neužtikrino išsamaus visų prašymui spręsti reikšmingų aplinkybių vertinimo.

Pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Administraciją išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjai prašo įpareigoti Administraciją išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nors 2018-03-08 pateikė prašymą pakeisti tik sklypo paskirtį. Šis pareiškėjų reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti Administracijos. Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkantis VAĮ įstatymo yra naikinamas skundžiamas Administracijos raštas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pareiškėjų 2018-03-06 prašymo (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340) pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, Administracija įpareigotina šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pakeisti žemės sklypo paskirtį ir būdą arba pareiškėjų prašymo netenkinti priimant sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjai teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio detalizuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėjamas. Pareiškėjams išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 107-108 straipsniais, 152 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Priimti pareiškėjos G. J. atsisakymą skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2018-03-23 sprendimą Nr.A33(1)-2102 ir ją įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjų G. J., A. U. ir S. J. – U. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-03-30 raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018-03-06 prašymą (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340)

Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

        Teisėjai                                Bronius Januška

                                                Iveta Pelienė

                                                Jolita Rasiukevičienė