Civilinė byla Nr. 2A-518-623/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 44.5.2 .16.;121.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,
teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Aleksui Navickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
atsakovės D. F. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto
apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. F. ,
tretysis asmuo E. K. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė Valstybinė ligonių kasa
kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), prašydama iš atsakovės D. F. priteisti 1.214 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009-01-07 Visagino miesto apylinkės prokuratūra
priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl E. K. sužalojimo,
nesant įtariamosios D. F. veiksmuose nusikalstamos veikos,
numatytos BK 138 str. 1 d. sudėties požymių. Nukentėjusysis E.
K. nuo 2008-10-19 iki 2008-10-21 buvo gydomas VšĮ Visagino ligoninėje ir jo
gydymas ieškovei kainavo 1214 Lt. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovė, kaip
žalą padaręs asmuo.
Atsakovė D. F. , pateikdama atsiliepimą (b.l. 12), nurodė, jog ieškinio
nepripažįsta, nes ji nebuvo pripažinta kalta baudžiamosios atsakomybės prasme,
o tretysis asmuo E. K. į teismą privataus kaltinimo tvarka
pagal BK 140 str. nesikreipė.
Visagino
miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu (b.l. 66-67) ieškinį
tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės D. F. 607 Lt
žalos atlyginimą už apmokėtas nukentėjusiam E. K. suteiktas
sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinės ligonių kasos naudai, taip pat 66 Lt žyminio mokesčio ir 411, 73 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 27,65 Lt pašto išlaidų į
valstybės pajamas.
Teismas
nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetui padaryta 1.214 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už
nukentėjusiajam E. K. suteiktas sveikatos priežiūros
paslaugas. Ši žala išieškotina iš žalą padariusio asmens, tačiau atliekant
ikiteisminį tyrimą, bei aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, jog E. K. buvo padarytas kūno sužalojimas, vertinamas, kaip
nežymus, ir kad jį, panaudodama peilį, padarė D. F. ,
gindama kitą asmenį, kurį mušė nukentėjusysis E. K. .
Vertindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas padarė išvadą, jog kad D. F. veikė gindama nuo kėsinimosi kitus asmenis, todėl
reikalaujamos priteisti žalos dydį sumažino pusiau.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 69-70) atsakovė D. F. prašo panaikinti
Visagino miesto apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimą ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė
materialinės teisės normas. Apeliantė pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas
2009-01-07 Visagino miesto apylinkės prokuratūros nutarimu atsakovės atžvilgiu
nutrauktas, nesant apeliantės veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 138
str. sudėties požymių, todėl daro išvadą, kad ji nepadarė veikos žalai
atsirasti, todėl šioje byloje nėra tinkama atsakovė. Pirmosios instancijos
teismas netinkamai taikė CK 6.283 str. 1 d., nepasiūlė ieškovei bendraatsakoviu
į bylą įtraukti E. K. ar ją pakeisti tinkamu atsakovu E. K. , iš kurio ir turėtų būti priteista turtinė žala.
Apeliantės
nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Sveikatos draudimo
įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., kadangi E. K. 2008-10-19 įvykio
metu nebuvo ir nėra apdraustasis nei privalomuoju, nei papildomu sveikatos
draudimu, nes nei jis pats, nei už jį sveikatos draudimo įmokų nuo 2008-09-09
niekas nemokėjo, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis pagal minėto
įstatymo 6 str. 4 d. buvo draustas valstybės lėšomis, todėl jo sveikatos
draudimas galiojo iki 2008-10-09. Dėl paminėto žalos atlyginimas turėtų būti
priteistas iš E. K. .
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą (b.l. 74-75) Valstybinė ligonių kasa nesutinka su apeliaciniu
skundu. Nurodo, kad atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK
140 str. požymių, todėl jai taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.
Nukentėjusiajam atsisakius rašyti skundą, o Visagino prokuratūrai
nereikalaujant tyrimas byloje buvo nutrauktas, tačiau tai neatleidžia atsakovės
nuo prievolės atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, nes būtent atsakovė yra
atsakinga už trečiojo asmens gydymą už kurį buvo sumokėta iš PSDF biudžeto
lėšų. Taip pat ieškovė nurodo, kad tretysis asmuo buvo apdraustas valstybės
lėšomis remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. – nedirbantys
darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje,
kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą laiką.
Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo
sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK
320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios
instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo
aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra,
tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms
faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į
apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina,
ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas
ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais
pagrindais.
Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės prokuratūra 2009-01-07
priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. F. dėl E. K. sužalojimo 2008-10-19, nenustačius jos veiksmuose
nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-10-19
namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Visagine 8 aukšto laiptinės aikštelėje dėl asmeninių santykių aiškinimosi
kilusio konflikto metu D. F. peiliu dūrė E.
K. į nugarą, padarydama sužalojimus, priskiriamus prie nežymaus sveikatos
sutrikdymo. Todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad D. F. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.
1 d. požymių.
Nukentėjusiojo E. K. gydymo
kaina dėl patirtų traumų sudarė 1214 Lt, kurias asmens sveikatos
priežiūros įstaigoms sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Šios, su
nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos
apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Žalos
padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė
pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio
teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).
Pagal CK 6.263 straipsnyje
suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga
atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens
kaltės formos (tyčios ar neatsargumo). Pagal CK 6.283 str. sužalojus asmenį, už
žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus
nuostolius.
Jeigu
apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo
sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos
priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.)
apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro
ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą
apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų
kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių
kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1
punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų,
vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos
priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos
veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių
kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios
institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo
įstatymo 3, 24, 34 straipsniai,
Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo
kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta
tvarka.
Kolegija daro
išvadą, kad atsakovei D. F. neginčijant faktinių E. K. sužalojimo aplinkybių, nustatytų ikiteisminio tyrimo
metu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės pareigą
atlyginti ieškovui E. K. gydymo išlaidas, neatsižvelgiant
į apeliantės atžvilgiu taikytas ar netaikytas kitas teisinės atsakomybės rūšis.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas
reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės
teismo sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. F. 11 Lt
40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
Kolegijos pirmininkas Marijonas Greičius
Teisėjos Romualda Janovičienė
Andžej
Maciejevski