Civilinė byla Nr. e2A-1655-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00550-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.8.; 2.6.2.1.; 3.3.1.18.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4601-896/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. A. 403,96 Eur skolą, 681,49 Eur delspinigius ir 40,40 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. rugsėjo 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – autokolonėlę Alpine, ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 6 mėnesių terminą (iki 2008 m. kovo 17 d.) mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl yra skolingas 1 125,85 Eur sumą, kurią sudaro: 403,96 Eur skola, 681,49 Eur delspinigiai ir 40,40 Eur bauda. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ bei ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovas dėl reikalavimo perleidimo informuotas jam išsiųstu rašytiniu pranešimu.

Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Ieškovė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neprieštaravo dėl sprendimo už akių priėmimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 403,96 Eur skolą, 36,36 Eur delspinigius, 40,40 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (480,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, sprendė, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs su pirminiu kreditoriumi UAB ,,Ūkio banko lizingas“ sudarytos 2007 m. rugsėjo 27 d. išperkamosios nuomos sutarties, pagal kurią atsakovas įgijo autokolonėlę Alpine, sąlygų. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs sutarties 5.5. punkte nustatytą pareigą ir informavęs apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl jam kyla pareiga taip pat mokėti sutartimi nustatytą 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (681,49 Eur) yra daugiau nei 50 procentų didesni už pačią skolą, taip pat į tai, kad delspinigiai paskaičiuoti beveik už 10 metų, tai, kad tiek pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“, tiek ieškovė daugiau beveik 10 metų delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, įvertinus ir tai, kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl pasivadovavęs CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino.

Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, už kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 d.), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Teismo vertinimu, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu skolininko prašymo.

Teismas sprendė, kad ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias, didžiąją skolos dalį sudarančias netesybas. Teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingai ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 403,96 Eur skolos sumos už visas pradelstas 3374 dienas, t. y. 681,49 Eur, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Įstatyme nėra įtvirtintos teismo teisės savo iniciatyva taikyti sutrumpintą ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo. Taigi, teismas, nepagrįstai sumažinęs priteistinų delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį ir delspinigius apskaičiuoti ne už visą atsakovo pradelstą įvykdyti prievolę laiką, o tik už sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Tuo tarpu aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių, neturi jokios įtakos (reikšmės) kilusio klausimo (ginčo) išsprendimui, kadangi pats atsakovas nesirūpino proceso eiga, nebendradarbiavo, nors atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (teismo pranešimas bei ieškovo ieškinys su priedais) buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovės nuomone, visa atsakomybės našta negali būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti. Pareiga ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus. Teismas nevertino aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo su kreditoriumi, dėl ko, jeigu būtų buvusi abipusė iniciatyva, šis ginčas būtų buvęs išspręstas taikiai.

Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 36,36 Eur dydžio delspinigiai yra toli gražu neadekvatūs ir neproporcingi (neprotingi) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (403,96 Eur), t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą sumą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažinti delspinigiai, atsiradę netinkamai vykdant išperkamosios nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. rugsėjo 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709671857, pagal kurią atsakovas įsigijo autokolonėlę Alpine už 361,73 Eur (1 248,99 Lt), nustatant dalinius kredito grąžinimus ir galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2008 m. kovo 17 d. Išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 procentai dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, visų įmokų laiku nesumokėjo, todėl liko skolingas UAB „Ūkio banko lizingas“ 403,96 Eur (daikto vertė su priskaičiuotomis palūkanomis). UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė. Ieškovė, sumažinusi delspinigių dydį iki 0,05 procentų delspinigių dydžio, už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 11 d., t. y. už 3 374 dienas, paskaičiavo 681,49 Eur delspinigių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jam kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 7 punkte nurodytas aplinkybes, ir į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovės įsiskolinimo dydį, paskaičiuoti daugiau kaip už dešimt metų, todėl juos sumažino, paskaičiuodamas juos tik už 180 dienų (403,96 Eur*0,05 proc.*180 d./100=36,36 Eur). Apeliantė skunde nurodė, kad ji savo iniciatyva ieškiniu prašomą priteisti delspinigių dydį jau yra sumažinusi nuo 0,2 procentų (sutartinių) iki 0,05 procentų (įstatyminių), tačiau nesutinka su tuo, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti už 180 dienų, teismui savo iniciatyva pritaikius ieškinio senatį.

Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas, nors tokio reikalavimo ir nebuvo pareikšta.

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė netesybas sumažindamas jas nuo 681,49 Eur iki 36,36 Eur, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl skolininkas laikytinas vartotoju, taigi – silpnesniąja sandorio šalimi, be to, kreditorė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, nepateikė įrodymų apie turėtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nenurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovo skola tik didėjo. Tuo tarpu apeliantės prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3 374 dienas, viršija pačią skolą daugiau nei pusantro karto. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą, kuris susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą, tiek mažinant delspinigių dydį, tiek trumpinant laikotarpį, už kurį delspinigiai skaičiuotini. Be to, būtų pagrįsti ir kiti adekvatūs neprotingai didelių delspinigių sumažinimo būdai (pvz. atitinkamos proporcijos tarp likusios pagrindinės skolos ir priteistinų delspinigių dydžio nustatymas).

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties taikymo, sutiktina su apeliante tik toje dalyje, kad teismas neturi pagrindo be atsakovės prašymo pritaikyti ieškinio senaties, tačiau ginčijamame sprendime nėra nei vieno motyvo, jog teismas pritaikė ieškinio senatį. Taip pat sprendimas nėra grįstas ir materialinės teisės normomis, reglamentuojačiomis ieškinio senaties taikymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo delspinigių skaičiavimas už 180 dienų terminą negali būti prilygintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymui. Pažymėtina, jog toks pats 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, imperatyviai įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nors ši materialinės teisės norma ir negali būti taikoma ginčo byloje, nes priimta vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismui priimant sprendimą ir vadovaujantis visuma aplinkybių bei bendraisiais teisės principais mažinant delspinigius, labiau yra reikšmingas šis, o ne ieškinio senaties, terminas.

Apibendrinant konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo motyvuose kaip vieną iš kriterijų mažinant sutartines netesybas (šiuo atveju delspinigius) nurodant dienų skaičių, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi delspinigių dydis sumažintas remiantis kitais įstatyminiais pagrindais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas, bei kasacinio teismo praktika. Taigi, nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį, taikė ieškinio senaties institutą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti dalį skundžiamo teismo sprendimo, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas už akių skundžiamoje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo padidinti teismo sprendimu priteistą netesybų (delspinigių) dydį, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas