Civilinė byla Nr. A2-867-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04528-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5849-1160/2022 pagal pareiškėjo (suinteresuoto asmens) E. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys E. Ž. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021, E. Ž. skyrė 600 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Jei suinteresuotas asmuo savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikė suinteresuotam asmeniui 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1870-601/2021 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau tik dalyje dėl baudos mokėjimo tvarkos, t. y. E. Ž. skyrė 600 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Jei E. Ž. savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikė jam 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Bauda skyrė Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6804); mokėjimo kvitas turi būti pateiktas į bylą.
2. Pareiškėjas E. Ž. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (reg. Nr. DOK-16216), kuriuo prašė priimti prašymą bei atnaujinti procesą, bylą išnagrinėjus pakartotinai antstolio prašymą atmesti.
3. Nurodė, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 turėtų būti atnaujintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra tai, kad 2021 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo pranešta, jog savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniai pagal surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170717-00062 yra pašalinti, nors jis pateikė leidimą ne rekonstrukcijos, bet kapitalinio remonto darbams. Pareiškėjui paaiškėjo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino, kad jo pareigūno surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA- 20-170717-00062 buvo netiksliai nurodyta, kad atlikta rekonstrukcija ir dėl to ilgą laiką pareiškėjas negalėjo gauti, o galiausiai ir negavo leidimo rekonstrukcijos darbams įteisinti, bet 2021 m. lapkričio 16 d. gautas leidimas kapitalinio remonto darbams atlikti pripažįstamas tinkamu savavališkos statybos – rekonstrukcijos – padarinių pašalinimui. Pareiškėjui paaiškėjo ir dar viena labai reikšminga šiai bylai aplinkybė, kad jis dar 2018 metais atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, šalindamas 2017 metais konstatuotos savavališkos statybos padarinius, t. y. parengė tinkamą statybos darbų projektą ir sumokėjo eksperto paskaičiuotą mokėtiną valstybei įteisinant savavališką statybą mokestį, kurių pagrindu 2021 m. lapkričio mėnesį jam buvo išduotas šalinant savavališkos statybos padarinius reikalingas leidimas statybos darbams. Anksčiau toks leidimas statybai jam tris kartus nebuvo išduotas dėl to, kad parengtas netinkamas projektas, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad toks projektas yra tinkamas. Pareiškėjo teigimu, savavališkos statybos padariniai nuo 2018 metų pašalinti nebuvo ne dėl pareiškėjo kaltės.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas nepateikė statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostata, statytojui 2017 m. liepos 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170717-00062 ir 2017 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170727-00082 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 26 d. savo lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengtą), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais esančią ant atraminės sienutės, esančios (duomenys neskelbtini), (šiaurinėje sklypo pusėje) bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2018 m. gegužės 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-180507-00084 buvo nustatyta, kad pareiškėjas privalomojo nurodymo neįvykdė, rekonstruotos atraminės sienutės viršutinės dalies (naujai įrengtos), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvoros su metaliniais stulpais, esančios ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini), nenugriovė, statybvietės nesutvarkė, todėl Inspekcija 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. 2D-7742-(15.24E) „Dėl 2017-07-27 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170727-00082 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolį prašydama priimti vykdyti priverstinai teikiamą privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo prie prašymo, kaip priedai, pridėti Inspekcijos 2021 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 2D-20899, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad savavališkos statybos padariniai pagal surašytą savavališkos statybos aktą yra pašalinti, bei 2021 m. lapkričio 16 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra pagrindas atnaujinti procesui civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas jam surašytų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teismine tvarka neginčijo. Taigi, pareiškėjas pripažino, kad įvykdė savavališką statybą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui išdavė statybą leidžiantį dokumentą – savavališkos statybos padarinių šalinimui statinio kapitaliniam remontui, o Inspekcija 2021 m. lapkričio 16 d. gavus skolininko pranešimą, patikrino privalomuoju nurodymu nustatytų įpareigojimų įvykdymą ir 2021 m. gruodžio 3 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-20-211203-00213, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas 2021 m. lapkričio 16 d. yra įvykdytas, savavališkos statybos padariniai pašalinti, gavus statybą leidžiantį dokumentą.
5. Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP- 9533-1126/2021, kuria E. Ž. paskirta 600 Eur bauda, vykdymo sustabdymą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, bei jos turi turėti esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju prašyme nurodytos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, taip pat jos nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje.
8. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 teismas nagrinėjo Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį. Nors byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170727-00082 šiuo metu yra įvykdytas, tačiau tai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Byloje nėra ginčijamos antstolio akte užfiksuotos aplinkybės, kad 2017 m. liepos 7 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170727-00082 per Inspekcijos nustatytą terminą (2018 m. balandžio 26 d.) nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas vykdė savavalinę statybą ir tik 2021 m. lapkričio 16 d. savavališkos statybos padariniai pašalinti, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas kvestionuoja antstolio veiksmus, surašant Sprendimų neįvykdymo aktą, tačiau šį jo argumentą paneigia Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1870-601/2021, nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos išvados. Šiais procesiniais teismų sprendimais buvo patvirtintas Sprendimų neįvykdymo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas negali ginčyti paminėtuose įsiteisėjusiuose teismų baigiamuosiuose aktuose nustatytų juridinių faktų.
9. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėjas E. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 pagal antstolio R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Ž. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo, atnaujinus procesą, bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas nurodo, kad nauja paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra tai, kad 2021 m. gruodžio 4 d. jam buvo pranešta, jog savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniai pagal surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170717-00062 yra pašalinti, nors pareiškėjas pateikė leidimą ne rekonstrukcijos, bet kapitalinio remonto darbams. Inspekcija pripažino, kad jos pareigūno surašytame savavališkos statybos akte buvo netiksliai nurodyta, kad atlikta rekonstrukcija, ir dėl to ilgą laiką pareiškėjas negalėjo gauti leidimo rekonstrukcijos darbams įteisinti, bet 2021 m. lapkričio 16 d. gautas leidimas kapitalinio remonto darbams atlikti pripažįstamas tinkamu savavališkos statybos – rekonstrukcijos – padarinių pašalinimui. Kartu paaiškėjo ir dar viena labai reikšminga šiai bylai aplinkybė, kad pareiškėjas dar 2018 m. atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, šalindamas 2017 metais konstatuotos savavališkos statybos padarinius, t. y. parengė tinkamą statybos darbų projektą ir sumokėjo eksperto paskaičiuotą mokėtiną valstybei įteisinant savavališką statybą mokestį, kurių pagrindu 2021 metu lapkričio mėnesį buvo išduotas šalinant savavališkos statybos padarinius reikalingas leidimas statybos darbams.
1.2. Pareiškėjui liko neaišku, kodėl nebuvo tris kartus išduotas leidimas faktiškai atliktam kapitaliniam remontui, o ketvirtą kartą leidimas jau buvo išduotas. Akivaizdu, kad nuo 2018 metų savavališkos statybos padarinių pašalinti pareiškėjas negalėjo ne dėl savo nenoro vykdyti privalomąjį nurodymą.
1.3. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai paskyrė baudą nepagrįstai, itin formaliai nagrinėję bylą, visiškai nevertindami pareiškėjo nurodytų argumentų ir svarbių faktinių aplinkybių, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tris kartus atsisakė priimti kasacinį skundą. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pats nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, tačiau teismas tai tik deklaravo ir nieko nepadarė, kad būtų įvykdytas teisingumas.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas kasacinio teismo praktikas civilinėse bylose Nr. 3K-3-250/2010, Nr. 3K-3-192/2011, Nr. e3K-3-194-1075/2021. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjo labai formaliai, visiškai nesistengė, kad būtų užtikrintas teisėtumas ir teisingumo principo laikymasis.
1.5. Pareiškėjui neaišku, kokį teisingumą vykdė teismai 2021 metais nagrinėdami antstolio prašymą skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, teigdami, kad skiriama bauda siekiama ne nubausti, o paskatinti kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, kada pareiškėjas visus nuo jo priklausančius veiksmus buvo atlikęs dar 2018 metais. Pagal parengtus dokumentus leidimo statybai išdavimo pareiškėjas negalėjo įtakoti, nes jis nebuvo išduodamas dėl netiksliai savavališkos statybos akte nurodytos statybos rūšies, kas paaiškėjo jau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išnagrinėjus antstolio pareiškimą. Pareiškėjas aiškino teismams, kad negali pašalinti savavališkos statybos padarinių būtent dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų, tačiau teismai to nevertino ir nepasisakė, kad Institucijos veiksmai buvo teisėti.
1.6. Akivaizdu, kad Kauno apylinkės 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį negalima laikyti teisėtomis ir yra pagrindas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
2.1. Apeliantas skunde nenurodo argumentų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų buvę padaryti kokie nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, bei nenurodo, jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliantas skunde išdėstė vien faktines aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl susidaro įspūdis, kad apeliantas atskiruoju skundu siekia tiesiog pakartotinio bylos nagrinėjimo ir nagrinėjimo pratęsimo bei remiasi išimtinai subjektyviu įrodymų vertinimu.
2.2. Teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 nagrinėjo Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2VP-9533-1126/2021 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti, nes teismas nagrinėjo bylą dėl pasekmių taikymo pareiškėjui neįvykdžius Inspekcijos privalomojo nurodymo, įgijusio vykdomojo dokumento galią, o ne dėl statybos.
2.3. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. A2-5849-1160/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170727-00082, kuriuo iš statytojo E. Ž. pareikalavimo ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 26 d. savo lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti rekonstruotos atraminės sienutės viršutinę dalį (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvorą su metaliniais stulpais, esančią ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini), (šiaurinėje sklypo pusėje), bei sutvarkyti statybvietę. Terminas nurodymui vykdyti vėliau buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 26 d.
15. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi privalomojo nurodymo vykdymą, 2018 m. gegužės 7 d. konstatavo jo nevykdymą, todėl 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į antstolį R. B.. Antstolio R. B. kontoroje nuo 2018 m. birželio 8 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/18/01027. Antstolis 2018 m. birželio 18 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-18-85-5842, kuriuo konstatavo, kad atraminės sienutės viršutinė dalis (naujai įrengta), kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais ant atraminės sienutės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (šiaurinėje sklypo pusėje), neišardyta. 2018 m. liepos 18 d. antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-474-475/2019 skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis buvo iš dalies pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties dalis, kurioje pareiškėjui taikyta 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 pašalinti savavališkos statybos padarinius dieną, skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.
17. Antstolis 2021 m. sausio 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. nuvykus ir patikrinus nustatyta, kad atraminės sienelės viršutinė dalis, kurios ilgis apie 20,50 m, aukštis apie 0,60 m, bei vielos tinklo tvora su metaliniais stulpais esanti ant atraminės sienutės, adresu (duomenys neskelbtini), neišardyta.
18. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 pareiškėjui skyrė 600 Eur baudą už Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Jei pareiškėjas savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1870-601/2021 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau tik dalyje dėl baudos mokėjimo tvarkos, t. y. E. Ž. skyrė 600 Eur baudą už Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-170727-00082 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Jei E. Ž. savavališkos statybos padarinių iki nutarties įsiteisėjimo nepašalins, nutarčiai įsiteisėjus taikė jam 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą
19. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus normos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
20. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15–16 punktai ir kt.).
21. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atskirajame skunde kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
23. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesistengė, kad būtų užtikrintas teisėtumas ir teisingumo principo laikymasis pareiškėjo ir Inspekcijos santykiuose, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarčių negalima laikyti teisėtomis ir yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021. Pareiškėjas nurodo, kad nauja paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra tai, kad 2021 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo pranešta, jog savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniai pagal surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170717-00062 yra pašalinti, nors jis pateikė leidimą ne rekonstrukcijos, bet kapitalinio remonto darbams, t. y. pareiškėjui paaiškėjo, jog Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pripažino, kad jo pareigūno surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-170717-00062 buvo netiksliai nurodyta, kad atlikta rekonstrukcija ir dėl to ilgą laiką pareiškėjas negalėjo gauti, o galiausiai ir negavo, leidimo rekonstrukcijos darbams įteisinti, bet 2021 m. lapkričio 16 d. gautas leidimas kapitalinio remonto darbams atlikti pripažįstamas tinkamu savavališkos statybos – rekonstrukcijos – padarinių pašalinimui.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl 2021 m. lapkričio 16 d. leidimo išdavimo, minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, taip pat 2021 m. lapkričio 16 d. leidimo išdavimas nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 nagrinėjo Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį. Tai, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-170727-00082 yra įvykdytas pareiškėjui 2021 m. lapkričio 16 d. išdavus leidimą kapitalinio remonto darbams atlikti, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
26. Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl proceso atnaujinimo, kad pareiškėjas dar 2018 m. atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, šalindamas savavališkos statybos padarinius, t. y. parengė tinkamą statybos darbų projektą ir sumokėjo eksperto paskaičiuotą mokėtiną valstybei įteisinant savavališką statybą mokestį, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos reikšmingos aplinkybės dėl jo veiksmų šalinant savavališkos statybos darbus, jau buvo pareiškėjo nurodytos ir žinomos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-9533-1126/2021 ir Kauno apylinkės teismas išsamiai dėl jų pasisakė 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (1 t., b. l. 131). Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje taip pat išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes šalinant savavališkos statybos padarinius (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties 28–30 punktai, 1 t. b. l. 181-182).
27. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus civilinės bylos dėl baudos skyrimo nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės buvo žinomos bei teismų vertinamos. Tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas, pasibaigus teismo procesui, negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami teismo, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, todėl naujas, pareiškėjo nuomone, jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9533-1126/2021 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė