Civilinė byla Nr. e2-480-907/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07091-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.5; 2.6.8.10; 2.6.18; 2.6.20.4; 2.7.1.1; 2.7.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, 

sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

ieškovės atstovui direktoriui R. P.,

atsakovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Videoarchitektai“ ieškinį atsakovui M. V. dėl pagal sutartį sumokėto avanso priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „Videoarchitektai“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. V. ieškovės UAB „Videoarchitektai“ naudai 425,00 Eur skolos (sumokėto avanso), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).

2.       Ieškovės UAB „Videoarchitektai“ atstovas direktorius R. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog 2019-09-10 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2019-10-07 įsipareigojo ieškovei suteikti programavimo paslaugas – pagaminti kompiuterinę programą, kurios pagalba lauko reklamos ekranuose būtų galima leisti, keisti reklaminius videoklipus. Paslaugų kaina buvo sutarta 850 Eur. Pagal sutartį ieškovė atsakovui iki 2019-09-11 turėjo sumokėti 425 Eur avansą, jį sumokėjo 2019-09-10. Atsakovas nustatytu laiku paslaugų ieškovei nesuteikė, jų nesuteikė ir vėliau. Ieškovė 2019-10-14 atsakovui siuntė pretenziją, kad atsakovas per 3 darbo dienas grąžintų ieškovei sumokėtą avansą, tačiau atsakovas avanso negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į advokatę, o vėliau – į teismą su ieškiniu. Prašo priteisti ieškovei iš atsakovo sumokėtą avansą, 6 procentų procesines palūkanas, nes atsakovas yra verslo subjektas, ir bylinėjimosi išlaidas. Programa iki 2019-10-07 turėjo būti instaliuota į jo kompiuterį. Pora savaičių atsakovas nekėlė telefono ragelio, tada jam buvo išsiųsta SMS, tada prasidėjo atsakovo atsikalbinėjimai: „negaliu“, „ne šiandien“ ir pan. Atsakovas ne tik, kad nepateikė ieškovei savo darbo galutinio rezultato, tačiau nepateikė jokių rezultatų, 2019-10-16 tik paskambino ir parodė, kas pas jį yra kompiuteryje. Tai ką parodė atsakovas, tokias programas galima atsisiųsti nemokamai iš interneto, ne to jo buvo prašyta padaryti. Be to, pasibaigus sutarties terminui, per kurį programa turėjo būti sukurta, parašė raštą, kad grąžintų pinigus, nes programos reikėjo greitai. Nurodė, jog bendrovei priklauso trys lauko ekranai, skirti reklamai transliuoti, per mėnesį būna apie 20 įmonių užsakymų transliuoti reklamą, pajamos nuo ekrano sudaro 5000-6000 Eur. Tada turėjo gal 20 įmonių (UAB „Telia“, p/c „Akropolis“, UAB „Bitė“, UAB „Baldų rojus“, UAB „Laisvalaikio dovanos“ ir t. t.) užsakymų transliuoti reklaminius klipus, laukti negalėjo, todėl samdė kitą žmogų, kuris su jo turima sena programa rankiniu būdu užtikrino reklamų transliaciją ekranuose. Išsiuntus atsakovui pretenziją, jis niekaip nereagavo, paskambinus jam, pasakė, jog supranta, kad vėluoja, dar po trijų dienų paskambino ir pasakė, kad parodys, ką padarė, tačiau pažiūrėjęs jo nurodytą vaizdą, per 5 minutes suprato, kad jis nieko nėra padaręs. Atsakovas turėjo sukurti programą, ją įdiegti jo kompiuteryje ir apmokyti, tada būtų pasirašęs darbų priėmimo – perdavimo aktą. Rezultato jokio negavo, todėl jokio akto ir nepasirašė, nemano, jog atsakovas gali remtis sutarties 2.4 punktu ir pasilikti pinigus, nes nieko nepadarė. Jo sukurta programa jau tapo neaktuali, nes nuo lapkričio mėnesio turi įdiegtą naują tokią programą, kurią sukūrė kitas žmogus. Sutarties sąlygas ruošė atsakovas, jis sutartį pasirašė net neperskaitęs. Prisimena jo ir atsakovo 2019-10-16 pokalbį telefonu, jis negalvojo, jog tai yra darbų pridavimas, klausėsi tik iš mandagumo, programos jam jau nereikėjo. Perduoti darbus – tai reiškia, kad padaroma kompiuterinė programa, ji įdiegiama jo kompiuteryje, atsakovas apmoko, kaip su ja dirbti, parodo, kaip ji veikia. Atsakovas to nepadarė, jis visai nieko neperdavė, tai nebuvo net ko rašyti, nebuvo reikalo trūkumų nurodyti.     

3.       Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 67-68). Paaiškino, kad 2019-09-10 tarp šalių buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl kompiuterinės programos sukūrimo. Darbo rezultatą turėjo ieškovei perduoti iki 2019-10-07, sutartis jo neįpareigojo darbo rezultatą siųsti anksčiau ar dalimis. Priduoti darbo rezultatą vėlavo 7 dienas. 2019-10-16 jis paskambino R. P., kuris sutiko pasižiūrėti programą ir įvertinti, nusakė trūkumus, pokalbis buvo įrašytas. Trūkumai buvo nedideli, 70 procentų darbo jau buvo padaryta. Po pokalbio telefonu ieškovės atstovas darbo rezultatą atsisakė priimti, darbo rezultatas nebuvo perduotas, nes darbų ieškovei jau nereikėjo. Ieškovė dėl jo delsimo nepatyrė nuostolių, R. P. turėjo seną programą, su kuria dirbo iki to laiko, kuriai reikėjo tik papildymo, patobulinimų. Jis mano, jog realiai iš jo pusės, tai darbai spalio 16 d. jau kaip ir buvo baigti, bet R. P. buvo nepatogu programa naudotis, reikėjo patobulinti, įkėlimą paprastesnį padaryti, jis pasakė, jog gali perdaryti ir perduoti rezultatą, tačiau R. P. pasakė, jog nebereikia. Sutarties sąlygas jis pats ruošė, visada visiems tokias sutartis duoda pasirašyti, turi jau iš anksčiau, paštu nusiuntė ieškovės atstovui, jis sutartį pasirašė. Mano, jog avansą ieškovei neturi grąžinti, nes jį užsidirbo, sugaišo prie programos kūrimo gal savaitę, jo darbo valandos taip pat kainuoja, remiasi sutarties 2.4 punktu ir nesutinka grąžinti avanso. Programos trūkumai buvo nurodyti 2019-10-16, o jau 2019-10-17 programa jau būtų buvusi gera, per dieną būtų sutvarkęs. Individualią veiklą vykdo pagal nuo 2018 m. birželio 18 d. išduotą individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkintinas.

4.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė UAB „Videoarchitektai“ ir atsakovas M. V., veikiantis pagal 2018-06-18 individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48), pagal kurią atsakovas iki 2019 m. spalio 7 d. įsipareigojo atlikti programavimo paslaugas pagal iš anksto su ieškove (užsakove) suderintą grafiką ir paslaugų specifikaciją, nurodytą paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1, t. y., įsipareigojo sukurti programą, veikiančią Windows 10 aplinkoje arba internetinę jos versiją (programos veikimas ir funkcijos aptartos paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1, b. l. 48), o ieškovė įsipareigojo priimti atliktą darbą darbų priėmimo – perdavimo aktu ir sumokėti kainą – 850 Eur (50 procentų sumos, t. y., 425 Eur,- įsipareigojo sumokėti avansu iki 2019-09-11). Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) matyti, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai įvykdė, atsakovui 2019-09-10 sumokėjo 425 Eur avansą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, atliktų darbų ieškovei nustatytu laiku neperdavė, jai pareikalavus grąžinti avansą, jo negrąžino (b. l. 3, 6, 13-44), todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl avanso grąžinimo

5.       Ieškovės atstovas R. P. prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo M. V. ieškovės sumokėtą 425 Eur avansą. Nurodė, jog pagal šalių 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo iki 2019 m. spalio 7 d. ieškovei suteikti programavimo paslaugas – pagaminti ir įdiegti į jo kompiuterį sutarties priede Nr. 1 nurodytą kompiuterinę programą, apmokyti ja dirbti, parodyti, kaip veikia. Tačiau iki nustatyto termino programa, kaip atliktas darbas, jam nebuvo perduota, darbų priėmimo – perdavimo aktas jam pasirašyti nebuvo pateiktas, jis jo nepasirašė, trūkumų nenurodė, nes ir negalėjo nurodyti, kadangi programos atsakovas nesukūrė. Tik 2019-10-16 atsakovas jam paskambinęs telefonu parodė vieną iš nemokamų programų, esančių internete, bet jam netinkamą, todėl privalo grąžinti sumokėtą avansą, nes jis nieko nepadarė. Programa turėjo būti sukurta iki 2019-10-07, vėlesnis jos sukūrimas ir pateikimas prarado prasmę, nes programos reikėjo skubiai. Atsakovui vėluojant atlikti darbus, programai sukurti buvo pasitelktas kitas asmuo. Mano, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų visiškai neįvykdė – programos nesukūrė ir jos ieškovei neperdavė.

6.       Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko visiškai, nurodė, jog jis iki 2019 m. spalio 7 d. ieškovei programos nesukūrė ir nepateikė, jis darbus atlikti vėlavo, tačiau juos atliko. Pateikė teismui 2019-10-16 vaizdo įrašą kompaktiniame diske, nurodydamas, jog paskambino R. P., jis buvo linkęs peržiūrėti jo pateiktą medžiagą, jam viskas tiko, turėjo priekaištų tik dėl programos patogumo ir paprastumo, mano, jog jeigu jis sutiko peržiūrėti, tai laikoma, jog darbai buvo perduoti – jis darbus priėmė. Kurdamas programą, jis naudojo savo laiką – apie savaitę laiko, mano, jog programa beveik baigta, atlikta 70 procentų darbų, tik ieškovės atstovas nesutiko priimti, tačiau už savo sugaištą laiką jis turi teisę į 425 Eur avansą, kurį atsisako ieškovei grąžinti. Mano, kad programą sukūrė, tačiau ieškovės atstovas nepagrįstai atsisakė atliktą darbą priimti.

7.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų teisių ir pareigų, nustatytų 2019 m. rugsėjo 10 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48). Sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – susitarimas dėl programavimo paslaugų suteikimo pagal iš anksto su ieškove (užsakove) suderintą grafiką ir paslaugų specifikaciją, nurodytą paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1 (b. l. 48), t. y., programos, veikiančios Windows 10 aplinkoje arba internetinės jos versijos sukūrimo (programos veikimas ir funkcijos aptartos paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1). Vadinasi, ši sutartis yra mišri, nes turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

8.       Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą kompiuterinės programos (nagrinėjamos bylos atveju kompiuterinė programa, veikianti Windows 10 aplinkoje arba internetinė jos versija) apibrėžiamos kaip autorių teisių objektai, taigi joms, kaip ir kitiems kūriniams, taikoma šiuo įstatymu reglamentuojama autorių teisių apsauga. Autorinės sutarties vykdymas nėra nuodugniai reglamentuotas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Kasacinis teismas, pasisakydamas autorinės sutarties vykdymo klausimu, yra nurodęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenurodytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; kt.).

9.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; kt.).

10.       Šalys pačios savo sudarytą sutartį įvardino paslaugų teikimo sutartimi. Sutartyje susitarė dėl programavimo paslaugų teikimo. Sutarties priede Nr. 1 susitarė dėl kompiuterinės programos sukūrimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sutarta sukurti kompiuterinę programą, ją įdiegti jo kompiuteryje, atsakovas taip pat turėjo apmokyti ja dirbti, supažindinti su ja, o tai jau būdinga paslaugos teisiniams santykiams, nes pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, numatant galimybę susitarti ir dėl tam tikro rezultato pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pažymėtina, kad šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikytinos bendrosios rangos sutarčių nuostatos.

11.       Taip pat matyti, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo sukurti konkretų kūrinį – kompiuterinę programą arba internetinę jos versiją, t. y. šalių sudarytos sutarties dalykas taip pat yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys aptarė sutarties vykdymą, numatė, kad darbai bus perduodami pasirašant darbų priėmimo - perdavimo aktą (paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktas), kas taip pat reglamentuojama bendrosiomis rangos teisės normomis. Vadinasi, šalių sudaryta sutartis turi kelių sutarčių rūšių elementų, todėl ji laikytina mišria. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo, termino praleidimo, atliktų darbų perdavimo - priėmimo.

12.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; kt.).

13.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartis laiku nebuvo įvykdyta – iki 2019 m. spalio 7 d. darbų rezultatas – kompiuterinė programa atsakovo ieškovei nebuvo perduotas, darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti sutartinę prievolę, beje, darbų rezultato ieškovei neperdavė ir vėliau, be to, vėlesnis darbų atlikimas ir jų perdavimas prarado prasmę, nes ieškovei reikėjo, kad darbų rezultatas būtų sukurtas laiku, todėl atsakovui to nepadarius, jis pasitelkė kitą žmogų kompiuterinės programos sukūrimui, dėl ko prašo atsakovą grąžinti avansą. Kad praleido terminą įvykdyti sutartį, pripažino ir pats atsakovas, tačiau jis nesutiko su tuo, jog jis darbų neatliko ir jų neperdavė. Jis mano, kad kompiuterinę programą sukūrė ir 2019-10-16 telefoninio pokalbio metu R. P. perdavė darbų rezultatą, nes telefoninio pokalbio metu R. P. buvo linkęs peržiūrėti vaizdo medžiagą, turėjo priekaištų dėl programos paprastumo ir patogumo, todėl laiko, jog preliminariai darbai yra priimti, mano, kad jeigu jis sutiko juos peržiūrėti, tai sutiko juos ir priimti, todėl laikoma, jog darbai yra perduoti. Sutinka, jog programa nebuvo tobula, turėjo trūkumų, buvo nebaigta, buvo padaręs gal 70 procentų darbų, įdėjęs savo darbo laiko, todėl 50 procentų mokėtinos sumos, t. y., 425 Eur avansas jam priklauso, kaip uždarbis, ir jis neturi jo grąžinti. Nurodo, jog per dieną darbus būtų pabaigęs ir perdavęs ieškovės atstovui, bet jis nesutiko laukti, be pagrindo sutarties atsisakė, jis visada kėlė telefono ragelį, tinkamai bendravo ir bendradarbiavo su ieškovės atstovu.

14.       Tačiau taip nemano pats ieškovės atstovas, nurodydamas, jog dvi savaites atsakovas visai neatsiliepė į telefono skambučius, išsiuntus SMS žinutę, jis atsakydavo, jog dabar negali, jis ne prie kompiuterio, kitą dieną perskambins ir panašiai, tačiau vis delsė, vengė bendrauti. Be to, tai įrodo ne tik ieškovės atstovo paaiškinimai, tačiau ir paties atsakovo susirašinėjimas su ieškovės atstovu ir ieškovo advokate (b. l. 6, 13-44), iš kurių aiškiai matyti, jog atsakovas vengia bendrauti ir bendradarbiauti su kita puse, neatsiliepia į skambučius ar žinutes, jeigu atsiliepia, tai dažniausiai neturi galimybės kalbėti, žada perskambinti, bet nepaskambina, žada atsiųsti atliktą darbą, bet neatsiunčia. Atsakovas pateikė teismui vaizdo įrašą kompaktiniame diske, kaip įrodymą, kad jis darbus perdavė R. P.. R. P. teismo posėdžio metu sutiko, jog toks įrašas buvo, neprieštaravo dėl jo prijungimo prie bylos, nurodė, jog ten atsakovas bandė jam parodyti, ką sukūrė, tačiau iš esmės ten nieko nebuvo, žiūrėjo tik iš mandagumo.

15.       Iš atsakovo M. V. daryto ir jo į bylą pateikto 2019-10-16 telefoninio pokalbio ir vaizdo įrašo kompaktiniame diske matyti, kad atsakovas 2019-10-16 15.59 val. paskambino R. P., neprisistatė, nenurodė, jog bus daromas garso įrašas, todėl net neaišku, kas pokalbyje dalyvauja. Tačiau dėl to, kad pokalbyje dalyvauja abi šalys, byloje ginčo nėra, nes ieškovės atstovas pripažino, jog toks pokalbis buvo, neprieštaravo dėl minėto kompaktinio disko su garso ir vaizdo įrašu pridėjimo prie bylos. Nurodė, jog jis atsakovo klausė tik iš mandagumo, nes sutartis buvo pasibaigusi, o jos įvykdymas po termino praleidimo jam neteko jokios prasmės, nes jis tam darbui pasitelkė kitą subjektą. Išklausius ir peržiūrėjus atsakovo pateiktą vaizdo įrašą kompaktiniame diske, matyti, kad pirmi atsakovo žodžiai buvo: „Jūs prie kompo, įsijunkit ir įveskit...“. Nors atsakovas teigia, jog tai buvo jo atliktų darbų priėmimas: jis R. P. rodė atliktų darbų rezultatą – kompiuterinę programą, o ieškovės atstovas peržiūrėjęs ją priėmė, tačiau taip nėra. Jau nekalbant, kad atsakovas R. P. neįspėjo dėl daromo garso įrašo, tačiau dar neįspėjo ir dėl to, jog jis taip pat ketina jam perduoti atliktus darbus – nurodo jam pačiam susirasti internete programą ir taip su ja nuotoliniu būdu apmoko dirbti, supažindina. Be to, jis pats daugiausiai kalba, o iš ieškovės atstovo komentarų mažai, tarsi tikrai jis klausytų tik iš mandagumo, susidaro įspūdis, jog jam nėra įdomu. Atsakovas įraše nurodo, jog jis sukūrė programą nuo nulio, nors ieškovės atstovas prieštarauja, nurodydamas, jog tokių programų yra internete ir nemokamai, kad jis nieko naujo nesukūrė, priduria, jog jis neįvykdė to, apie ką jie buvo aptarę tiek sutartyje, tiek atsakovui atvykus pas jį visą valandą kalbėjo. Atsakovas pokalbio metu teigia, jog tai, kas jo sukurta, nėra programa, ji veikia „debesyse“, be to, priduria, jog tai dar nėra užbaigta. Nors ieškovės atstovas teigia, jog jis nieko naujo nemato, atsakovas vis tiek laikosi savo nuomonės – tvirtina, jog kurta nuo nulio, nors nei ieškovės atstovui, nei advokatei savo darbų rezultato nesugebėjo pateikti. Ieškovės atstovas vardija trūkumus, nurodo, jog sukurta ne tai, apie ką tarėsi, teigia, kad transliacijos turėtų būti nors vieno mėnesio, o čia kiekvieną dieną reikia dirbti su programa, keisti, tai atima laiko, nurodo, jog programa neveikia taip, kaip reikia, tai rodo ir jo susierzinęs balso tonas, primena, jog turėjo sukurti programą, kaip buvo sutarę - kurioje būtų nustatomi terminai, pasirodymo valandos, kada, koks videoklipas talpinamas į ekranus ir t. t. Atsakovas dar perklausia: „O kaip buvom sutarę?“ Akivaizdu, jog jis net nežino ar užmiršo, ko iš jo norima ir ką turėjo padaryti, ir nori bet kokį darbų rezultatą perduoti ieškovės atstovui, kad tik nereikėtų pinigus grąžinti. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog jam tai nepatogu, jis dabar taip daro, dar patikslina – „čia dar blogiau“. Nurodo, jog gali tokią pačią programą parodyti, bet nemokamą. Atsakovas vis tiek tvirtina, jog tai ne kopija, o jo darbas, darytas nuo nulio. Atsakovas sutinka perdaryti, ieškovės atstovas teigia: „vėl marinuosi mėnesį laiko, vėl nekelsi ragelio“. Atsakovas tvirtina: „ne, taip nebus“. Ieškovo atstovas nurodo, jog „kai kurie dalykai nepadaryti, programa nei du, nei trys, nebemarinuojam“, dar nurodo, jog videoklipo raiška ne tokia, nors atsakovas dar bando kažką sakyti, tačiau R. P. padėkoja ir prašo grąžinti pinigus. Nors atsakovas teigia, kad ieškovės atstovas sutiko peržiūrėti, tai reiškia, kad sutiko ir priimti darbus, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad tai negali būti laikoma sutikimu priimti atliktus darbus ir atliktų darbų perdavimu.

16.       Šalys sutartyje sutarė ir aiškiai nurodė, kaip turi būti įforminamas galutinis atliktų darbų rezultatas, t. y.,- darbų priėmimo – perdavimo aktu (paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktas), tačiau tokio dokumento byloje nėra, tokio dokumento šalys pateikti negali, nes neturi. O peržiūrėjimas negali būti laikomas nei atliktų darbų priėmimu, nei jam prilyginamas, tuo labiau, kad ieškovės atstovas nebuvo apie tai net įspėtas, jog tai atliktų darbų perdavimas – priėmimas, jis to net nesuvokia, apie tai nenutuokia, toks perdavimo būdas neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų. Byloje nėra ginčo, jog atliktų darbų rezultatas laiku nebuvo perduotas. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad jis iš viso nebuvo sukurtas ir ieškovei perduotas. Tačiau atsakovas atsisako grąžinti avansą, nes, jo nuomone, nors darbas ir nebuvo užbaigtas, tačiau jis padarė 70 procentų darbo, kainavo jo laiko sąnaudos ir įdirbis, todėl remiasi sutarties 2.4 punktu ir prašo palikti avansą jam.

17.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovas M. V. pripažino, kad paslaugų teikimo sutarties tekstas buvo parengtas jo, o ieškovės atstovas ją pasirašė, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos šias sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai. Atsakovas atsisako grąžinti avansą, remdamasis paslaugų teikimo sutarties 2.4 punktu, teigdamas, jog jis 70 procentų darbų padarė, todėl 50 procentų atlyginimo už darbus, t. y. avansą, jis turi teisę sau pasilikti. Paslaugų teikimo sutarties 2.4 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu vykdytojas neįvykdo ar įvykdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, paslaugų kaina gali būti sumažinta iki 50 procentų. Tokiu atveju užsakovas motyvuotai nurodo atlikto darbo trūkumus darbų priėmimo – perdavimo akte. Sutarties 2.4 punkte numatyta, jog vykdytojas (šiuo atveju – atsakovas) turi teisę pasilikti 50 procentų atlyginimo už suteiktas paslaugas, net jeigu jis neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį arba įvykdo. Šiuo punktu ir remiasi atsakovas, teigdamas, kad nors ieškovės atstovas mano, kad darbų nepriėmė, tačiau jis juos priėmė, sutikdamas peržiūrėti, be to, atsakovas 70 procentų darbų padarė. Nei viena iš šalių minėto punkto paaiškinti negalėjo. Kaip jau buvo minėta, 2.4 sutarties punktas turi būti aiškinamas šią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai, nes pagal minėtą punktą yra numatyta, jog atsakovas bet kokiu atveju, net neįvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutartį, net nepradėjęs jų vykdyti ir panašiai, turi teisę į 50 procentų atlygį, kas reikštų nepagrįstą praturtėjimą bei nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, todėl tokia sutarties nuostata kitos šalies atžvilgiu negali būti taikoma.

19.       Be to, paslaugų teikimo sutarties 2.4 punkte be kita ko dar nurodyta, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų atlygio tik tokiu atveju, kai užsakovas motyvuotai nurodo atlikto darbo trūkumus darbų priėmimo – perdavimo akte, nes abi punkto dalys turi būti aiškinamos sistemiškai, kaip susijusios viena su kita. Šiuo konkrečiu atveju darbai nebuvo atlikti, jie nebuvo perduoti ir darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo nei surašytas, nei pasirašytas, nei kokie nors trūkumai nurodyti, nes neatlikus darbų ir jų neperdavus, nėra galimybės nurodyti ir jų trūkumų. Nesant minėto dokumento ir esant nesąžiningai sutarties sąlygai, ji – 2.4 punktas,- šiuo atveju negali būti taikomas kitos šalies atžvilgiu. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko apie 70 procentų darbų, nors atsiliepime jis teigė, jog darbų trūkumai sudaro 10 procentų, t. y., teigė, jog atliko 90 procentų darbų, todėl net nėra aišku, kiek procentų darbo yra atlikta ir ar iš viso atlikta, nes atsakovas pats negali nurodyti, niekaip to nepagrindė ir neįrodė, kad sutartį tinkamai vykdė, o remtis jo prielaidomis nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, todėl minėti teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atsakovas, matydamas, jog darbų nespės atlikti laiku, turėjo kreiptis į ieškovės atstovą ir prašyti terminą pratęsti, tačiau jis jokių svarbių priežasčių nenurodė, ieškovės atstovo neprašė termino darbų atlikimui pratęsti, nes tai turėjo būti atlikta raštu (paslaugų teikimo sutarties 6.3 punktas), jo su ieškovo atstovu ir jo advokate susirašinėjimai įrodo tik darbų vilkinimą, todėl jis negali prašyti atlygio nieko neatlikęs. Ieškovė negavo produkto, už kurį sumokėjo, negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ji negali apmokėti kitos šalies laiko ir darbo sąnaudas, kurių nėra, o atsakovas neturi teisės to prašyti iš kitos šalies, tuo labiau, kad jis laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, todėl ieškovė pagrįstai sutarties atsisakė ir termino trūkumams šalinti nenustatė.

20.       CK 6.652 straipsnio 2 dalis numato, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. CK 6.658 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.724 straipsnį šeštos knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644-6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672-6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, pareigą bendradarbiauti su ieškove ir kooperuotis vykdant sutartį, todėl ne jam, o kitai šaliai atsiranda teisė į nuostolius, dėl ko ieškovei prievolės įvykdymas prarado prasmę, pripažinus faktą, jog ieškovė negavo produkto, kurį turėjo įsigyti pagal 2019  m. rugsėjo 10 d. paslaugų teikimo sutartį, jai grąžintinas visas jos sumokėtas avansas, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 425,00 Eur avansas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.658 straipsnis, 6.718 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

21.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkės ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi abi šalys yra verslininkės, ieškovei iš atsakovo, kuris veikia pagal individualios veiklos pažymą, priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 425,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 15,00 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 5,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Videoarchitektai“, juridinio asmens kodas 304500899, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų, 00 ct) skolą – negrąžintą avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (425,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 322,34 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų, 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,09 Eur (penkių eurų, 09 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė