Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-240/2017

teisminio proceso Nr. 1-01-1-17368-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1;

2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,

kaltinamajam A. R., jo gynėjams advokatui A. A. ir advokato padėjėjai S. O.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R., jos įgaliotajam atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui,

specialistui Ąžuolui Sutkui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Kauno autobusai“ vadovo pavaduotoju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

- kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. R. 2017-04-11, apie 20.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užėjęs į sutuoktinės A. R. kambarį, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu suduodamas smūgius į dešinį skruostą, vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į dešinį šoną ir vieną kartą į dešinį dilbį, padarė nukentėjusiajai A. R. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinės akiduobės srityje, abiejose rankose, dešinėje krūtyje, taip nežymiai sutrikdydamas A. R. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji A. R. yra jo sutuoktinė, šiuo metu vyksta ištuokos procesas. Konfliktai tarp jų prasidėjo prieš 10-12 metų, nes nukentėjusioji visada mėgo bendrauti su jaunesniais vyriškiais iš įkalinimo įstaigų. Įvykio dieną, grįžęs iš darbo, virtuvėje gaminosi maistą, sutuoktinė taip pat gaminosi maistą ir ryžių nuoviru tyčia apiplikė jam rankas. Liudytojas R. M. matė jo paraudusias rankas. Tai vyksta nuolat, nukentėjusioji kaltinamąjį provokuoja, smurtauja jo atžvilgiu. Kadangi jai buvo iškelta byla, vyko teisminis procesas, tai ji pasakė, kad ji už tai kaltinamajam atkeršys. Įvykio dieną, jam vakarieniaujant virtuvėje, atėjo policijos pareigūnai ir pasakė, jog gavo pranešimą, kad jis smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. Nors parodė pareigūnams nuplikytas savo rankas, teigdamas, kad nukentėjo jis, kad sutuoktinė jam nuplikė rankas, bet buvo išvežtas. Sutuoktinė gyvena bute, už kurį moka kaltinamasis. Dukros nenori būti su ja, nes pas ją nakvoja jauni vyrukai, paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Teigia nesudavęs sutuoktinei. Atvykę policijos pareigūnai jokių sumušimų pas ją nematė. Prieš pat atvykstant policijos pareigūnams kaltinamasis, būdamas su R. M., vartojo alkoholį. Sutuoktinei seniai nustatytas psichinis sutrikimas, ji dažnai būna agresyvi, pikta, elgiasi keistai ir neprognozuojamai. Ji kaltinamąjį kaltina nebūtais dalykais.

Šie kaltinamojo A. R. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios A. R. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną ruošėsi egzaminui, gulėjo lovoje, blogai jautėsi, nes sirgo gripu. Kaltinamasis tuo metu buvo su draugu virtuvėje. Išėjus draugui, ji nuėjo į virtuvę, išsivirė ryžių, samtį padėjo į kriauklę. Sutuoktinis įėjo į virtuvę ir nuėjęs prie kriauklės ėmė iš jos šaipytis, kad pasakys kam nors, jog ji jam apiplikino rankas. Jis iš jos dažnai šaipydavosi, nors ji prašydavo taikytis, gyventi dėl vaikų. Ji grįžo į kambarį. Sutuoktinis, agresyviai nusiteikęs, atėjo į kambarį ir be jokios priežasties smogė jai į veidą kumščiu. Jis buvo neblaivus. Sudavė dar keletą kartų, smogė ir šaukiant dukrą Jurgitą. Po to ėmė juoktis, kad jie namuose vieni. Išsigandusi nukentėjusioji šaukdama išbėgo. Tokių įvykių buvo ne vienas. Paskambino dukrai ir pasakė, kad neblaivus kaltinamasis ją puola. Nukentėjusioji teigia turinti psichikos sveikatos problemų, susirgo dėl tokio kaltinamojo elgesio. Sutuoktinis ją mušė ne kartą. Dukra sakė, kad tėvas ir jo draugas R. M. paprašė jos nueiti kažką nupirkti, todėl ji išėjo į parduotuvę. Kaltinamasis taip suorganizavo, kad jie namuose liktų vieni. Nuo kaltinamojo smūgių atsirado kraujosruva. Anksčiau jam buvo iškelta byla, bet jis pažadėjo daugiau jos nemušti ir jie susitaikė. Jis ją fotografuodavo, filmuodavo, psichologiškai smurtavo, todėl neištvėrusi buvo sudavusi jam per ranką. Mano, kad kaltinamasis turi kitą moterį. Dėl patirto jo smurto rašė keturis pareiškimus. Tą pačią dieną pas medikus nevažiavo dėl blogos savijautos. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė skausmą, gėdą, nepatogumus, atsirado baimės jausmas, dar labiau sutriko sveikata. Patyrė išlaidų, pirkdama medikamentus, negalėjo mokytis, dirbti savo darbų, prarado pajamas.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis ilgą laiką yra Albino ir A. R. šeimos draugas. Labiau bendrauja su A. R., nes A. R. dažniausiai būna užsidariusi savo kambaryje ir mokosi. Kiek jam žinoma, Albino ir Audronės santykiai pašlijo, kai Audronė pradėjo bendrauti su kaliniais. Jie turi dvi dukras, kurios gyvena kartu su jais. Liudytojas su kaltinamuoju kartais išgeria alkoholinių gėrimų. Nepamena, kad Audronė ir Albinas būtų smurtavę vienas kito atžvilgiu, tačiau žodinių konfliktų būna. 2017-04-11 tarp Audronės ir Albino kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis buvo grįžęs iš darbo, virtuvėje gamino maistą. Audronė gamino maistą sau. Po to liudytojas sėdėjo su Albinu kambaryje, gėrė degtinę. Kaltinamasis nuėjo į virtuvę nusiplauti rankų. Jis atėjo Albinui iš paskos. Matė, kad Albinas plovėsi rankas kriauklėje, o Audronė į kriauklę dėjo samtį. Albinas pasakė, kad Audronė nuplikino jam rankas. Nemano, kad Audronė tai padarė sąmoningai ir tyčia. Po šio incidento, apie 19.30 val. jis su Albino ir Audronės dukra Jurgita išėjo į parduotuvę. Netrukus Jurgitai paskambino motina ir pasakė, kad Albinas ją sumušė. Po 10-15 minučių jie grįžo iš parduotuvės, Audronė sakė, kad Albinas 3 kartus sudavė jai į veidą. Jokių žymių tuo metu jis nematė. Albinas tai neigė. Apie 20.30 val. atvyko policijos pareigūnai, kuriems Audronė papasakojo apie įvykį. Negirdėjo, ką ji kalbėjo. Po to policijos pareigūnai liepė Albinui pasiimti pasą ir jį išsivežė. Albinas tą vakarą negrįžo. Liudytojas liko nakvoti Albino ir Audronės namuose. Kitą dieną ryte matė „lyg patinimą“ Audronės veide, nepamena, kurioje veido pusėje. Patinimas galėjo būti ir nuo miego. 2017-04-15 jis Albinui padėjo išsinešti kelis daiktus iš buto, jokių kraujosruvų ant Audronės veido nematė.

Liudytojas R. P. parodė, kad nepamena kaltinamojo, nes į tokius šeimų konfliktus vyksta nuolat. Rašė tarnybinį pranešimą, kuris yra byloje. Jei parašyta, kad mušimo žymių nėra, tai jų ir nesimatė. Šeimų konfliktai vyksta dažniausiai dėl skyrybų. Kiekvieną kartą jie turi priekaištų vienas kitam, vienas kitą kaltina.

Specialistas Ąžuolas Sutkus teismo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą. Nukentėjusioji iš karto po įvykio pas medikus nesikreipė, nes tuo metu sirgo gripu. Kreipėsi po kelių dienų. Buvo vertinama kraujosruvų rezorbcija, spalva, patinimas, kraujosruvos kraštų pobūdis. Jei smūgis nebuvo stiprus, kraujosruva gali išryškėti vėliau. Tyrimas buvo atliktas po savaitės. Negali būti taip, kad po 4 dienų jau nesimato jokių kraujosruvų. Tiriamoji pati sakė, kad jos elgesys neadekvatus dėl depresijos. Tyrimo metu ji buvo labai susijaudinusi. Išvada kategoriška – sužalojimai yra, tačiau neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, tai būtų apie 5-8 dienos.

Kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios A. R. parodymų, liudytojų R. M., R. P. parodymų, specialisto Ąžuolo Sutkaus paaiškinimų, taip pat įrodyta: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju, iš kurio matyti, jog A. R. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad ją sumušė sutuoktinis, tris kartus trenkdamas kumščiu į dešinį skruostą (1 t., b. l. 4-7); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-13); 2017-04-18 specialisto išvada Nr. G1055/2017(02), kurioje nurodyta, jog nustatyti A. R. minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinės akiduobės srityje, abiejose rankose, dešinėje krūtyje padaryti kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant kumščiu bei suduodant nemažiau kaip 4 smūgius. Sužalojimai padaryti apie savaitė laiko iki apžiūros, tai patvirtina kraujosruvų rezorbcija. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 16); fotonuotraukomis (1 t., b. l. 42-43, 47); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2017-04-11 21.34 val. A. R. nustatytas 1,62 promilių girtumas (1 t., b. l. 82); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina šios nusikalstamos veikos požymių buvimą A. R. veiksmuose.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis A. R. neigia savo kaltę, teigdamas, jog nukentėjusioji pati smurtavo jo atžvilgiu, jį apkalba, jam keršija, nes vyksta jų ištuokos procesas, tačiau teismo vertinimu tokia kaltinamojo gynybinė pozicija atmestina kaip nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kaltinamasis jau ir anksčiau smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena byla dėl analogiško nusikaltimo, Kauno apylinkės teismo 2017-05-03 neįsiteisėjusiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Tai, jog nukentėjusiąją A. R. jos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sužalojo jos sutuoktinis A. R., patvirtina ne tik objektyvi įvykių seka – nukentėjusioji po konflikto kreipėsi į policiją, nurodydama, jog jos sutuoktinis ją sumušė, atvykusiam policijos pareigūnui išdėstė jos sužalojimo aplinkybes, tačiau ir pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, liudytojo R. M. parodymai, jog kitą dieną po įvykio matė patinimą nukentėjusiosios veide, specialisto paaiškinimai, jog nukentėjusiajai tikrai buvo padaryti sužalojimai, kurių laikas ir pobūdis atitinka nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes (objektyvių duomenų, prieštaraujančių A. R. nurodytoms sužalojimo aplinkybėms ir nurodytam laikui, nėra), bei kiti byloje pateikti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė būdamas neteistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus A. R. laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į tai, kad A. R. neteistas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog patirti pažeminimai, fizinis skausmas ir sužalojimai sukėlė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, dėl kraujosruvų ir veido sutinimo negalėjo rodytis viešumoje, patyrė didelius nepatogumus ir suvaržymus. Kadangi A. R. yra kaltas dėl nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė šeimos narys – sutuoktinis A. R.. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės buvo pakankamai reikšmingos. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, į kaltinamojo turtinę padėtį, įvertindamas priešingų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad civilinį ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, bei teismų praktikai, formuojamai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-453/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 25, 65) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-04-11 20.50 val. iki 2017-04-13 13.10 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiajai A. R. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du CD su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                                                            Bronislovas Liatukas