Civilinė byla Nr. 3K-3-44/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
124.2.9, 81
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. A., pareiškėjo atstovams advokatams Kęstučiui Galvičiui ir Povilui Pečiukevičiui,
suinteresuotam asmeniui D. V. ir jos atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui bei suinteresuotam asmeniui L. M. ir jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams D. V., L. M., A. A. dėl paveldimo turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo bei D. V. priešieškinį V. A., L. M., A. A. dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo; tretysis asmuo – J. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. A. 2005 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių), panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują – priteisti jam išlaikymą turtu – 1/3 dalį jo brolio P. A. A., mirusio 1997 m. spalio 30 d., viso palikimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis 1998 m. balandžio 23 d. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti 1/3 dalį brolio palikimo. Motyvuodamas ieškinį, jis pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimu jam iš artimųjų giminaičių, taip pat ir iš brolio P. A. A. buvo priteistas išlaikymas – po 2 rublius per mėnesį. Pagal 1964 m. CK 594 straipsnį įpėdinis, priėmęs mirusiojo palikimą, atsako už palikėjo prievoles, todėl iš įpėdinio, paveldėjusio P. A. A. turtą, jam priteistinas išlaikymas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė jo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, motyvuodamas, kad išlaikymas nustatytas tik iki 1972 m. gegužės 3 d. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog P. A. A. pareiškėją gera valia išlaikė po 1972 m. gegužės 3 d., be to, galiojusiame įstatyme nenustatyta išlaikymo turtu. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, teigia, kad 2004 m. gruodžio 21 d. sužinojo naują aplinkybę – Lietuvių kalbos instituto 2004 m. gruodžio 20 d. lietuvių kalbos ekspertizės akte nurodyta, kad Panevėžio miesto liaudies teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1972 m. vasario 28 d. nutartis įpareigoja mokėti alimentus pareiškėjui iki jis pasveiks, o pratęsus nepasibaigusį terminą, alimentų išieškojimas turi būti tęsiamas, nes sprendimo dalis, kurioje nustatyta prievolė mokėti alimentus tol, kol ieškovas pasveiks, buvo palikta galioti. Ieškovas iki šiol yra nedarbingas, todėl išliko teisinis pagrindas gauti išlaikymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad Lietuvių kalbos ekspertizės akte pateikiamas išaiškinimas atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas nurodo ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o pateikia naują jau byloje nustatytų aplinkybių aiškinimą. Naujas jau ištirtų ir įvertintų įrodymų vertinimas, prašant atnaujinti procesą, negalimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įgytų privalomumo ir nenuginčijamumo savybių, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad naujai paaiškėjo esminę reikšmę turinčių aplinkybių, t. y. neįrodė pagrindo atnaujinti procesą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 3 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo savo turiniu atitinka prašymą išaiškinti teismo sprendimą. CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka teismo sprendimą išaiškina jį priėmęs teismas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad Lietuvių kalbos instituto 2004 m. gruodžio 20 d. lietuvių kalbos ekspertizės aktas nėra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Jei Lietuvių kalbos instituto 2004 m. gruodžio 20 d. lietuvių kalbos ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, kad ieškovui išlaikymas turi būti teikiamas iki jis pasveiks, nėra naujai paaiškėjusios, kyla klausimas, kodėl nebuvo vykdomi galiojantys Panevėžio miesto liaudies teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1972 m. vasario 28 d. nutartis, o Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį dėl išlaikymo prievolės įvykdymo turtu atmetė. Tokiu atveju atmetant ieškinį buvo netinkamai pritaikyta 1964 m. CK 252 straipsnio 1 dalis ir 2000 m. CK 6.128 straipsnio 1 dalis, pagal kurias prievolė pasibaigia skolininkui mirus, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui; taip pat – 1964 m. CK 594 straipsnis, pagal kurį priėmęs palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas.
2. Apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė CPK 178, 263, 278, 369-370 straipsnių nuostatas, bet pasisakęs dėl klausimo, kurio ieškovas nekėlė – teismo sprendimo išaiškinimo – išėjo už skundo ribų.
3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 2, 3, 7, 12 punktų reikalavimų ir kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, procesas turi būti atnaujintas, jei yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuoti asmenys J. A. ir D. V. sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo L. M. prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodama šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1972 m. vasario 28 d. nutartimi patikslintas Panevėžio miesto liaudies teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimas, nustatant, kad priteisti alimentai V. A. išieškomi iki 1972 m. gegužės 3 d. Akivaizdu, kad po šios datos alimentinė prievolė nesitęsė, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo 1964 m. CK 252 straipsnio 1 dalies, 2000 m. CK 6.128 straipsnio 1 dalies ir 1964 m. CK 594 straipsnio taikymo.
2. Pareiškėjas, nepateikęs Panevėžio miesto liaudies teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1972 m. vasario 28 d. nutarties vykdyti, praleido sprendimo vykdymo senaties terminą.
3. Panevėžio miesto liaudies teismo 1972 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjui priteistas 2 rublių dydžio išlaikymas, todėl jo reikalavimas priteisti 1/3 dalį brolio turto yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Panevėžio miesto liaudies teismas 1972 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjui, kaip nedarbingam paramos reikalingam asmeniui, priteisė išlaikymą iš penkių jo brolių ir seserų iki jis pasveiks. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1972 m. vasario 28 d. nutartimi iš esmės palikdamas galioti minėtą teismo sprendimą, patikslino alimentų išieškojimo terminą, nustatydamas jį iki 1972 m. gegužės 3 d. Vienas iš išlaikymo prievolę turėjusių brolių – P. A. A. – 1997 m. spalio 30 d. mirė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija ,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r. valstybinė mokesčių inspekcija; bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. D.; bylos Nr. 3K-3-183/2001). Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje dėl mirusio jo brolio turto dalies priteisimo išlaikymo pagrindu (1964 m. CK 4, 594 straipsniai, SŠK 97 straipsnis ir 2000 m. CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jis nurodė faktinį ieškinio pagrindą: aplinkybes, kad miręs brolis teikė jam išlaikymą, o šiam mirus, aplinkybės, sudarančios pagrindą reikalauti išlaikymo, išliko. Byla buvo nagrinėjama pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso nuostatas. Ieškinio priėmimas, reikalavimai jo turiniui nustatyti 1964 m. CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Jame nurodyta, kad ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, o teisinio ieškinio pagrindo nurodyti nebuvo reikalaujama, nes jį teismas nustato ex officio. Sprendžiamą klausimą dėl prievolinių santykių, atsiradusių iki 2000 m. CK įsigaliojimo, reglamentuoja 1964 m. Civilinio kodekso ir Santuokos ir šeimos kodekso, o prievolių vykdymą – 2000 m. Civilinio kodekso normos (2000 m. Civilinio kodekso pavirtinimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis). SŠK 97 straipsnis įpareigojo brolius ir seseris, turinčius pakankamai lėšų, išlaikyti savo nedarbingus brolius ir seseris, neturinčius tėvų, sutuoktinių ir vaikų arba negalint gauti iš jų išlaikymo, t. y. nesant galimybės gauti išlaikymo iš asmenų, kuriems pagal įstatymą pirmiau nei broliams ir seserims atsirastų pareiga išlaikyti paramos reikalingą asmenį. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo reikalavimą, nesprendė, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą pagal jo nurodytą faktinį pagrindą, nenustatinėjo aplinkybių, reikšmingų SŠK 97 straipsnio taikymui, kurios yra šios: išlaikymo reikalaujančio asmens nedarbingumas, paramos reikalingumas, brolių ir seserų materialinė padėtis, kitų asmenų, privalančių teikti išlaikymą, egzistavimas, galimybės reikiamą išlaikymą gauti iš jų. SŠK 97 straipsnis galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos egzistuojant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, tebesitęsė teisė paramos reikalingiems asmenims gauti išlaikymą, o įstatyme išvardytiems asmenims – pareiga ją teikti. Dėl pareigos teikti išlaikymą perėjimo ją turėjusio brolio įpėdiniams pažymėtina, kad pagal 1964 m. CK 252 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia skolininkui mirus tik tuo atveju, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui. Išlaikymo prievolė neatskiriamai susijusi ne su skolininko, bet su kreditoriaus, t. y. turinčiu teisę gauti išlaikymą asmeniu, todėl mirus išlaikymo gavėjui ji baigiasi, o mirus išlaikymą, teikusiam asmeniui pereina jo įpėdiniams. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, netaikė SŠK 97 straipsnio ir nesiaiškino esminių aplinkybių, kurios pagal šio straipsnio nuostatas galėjo lemti išlaikymo prievolės konstatavimą ir kitokį nei priimtas sprendimo priėmimą, procesas byloje atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (teismo sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida). Proceso atnaujinimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai byla susijusi su viešojo intereso apsauga, o sprendime padarytą esminę klaidą ištaisyti galima tik atnaujinus procesą. Tokiais atvejais atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Paramos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su išlaikymu, apsauga yra viešasis interesas. Taigi nors nagrinėjama byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, taip pat į viešąjį interesą šioje byloje, procesas atnaujintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. A. prašymą civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo.
Bylą perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis