Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1035-407-2023].docx
Bylos nr.: e2-1035-407/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„APS grupė“ 302498905 atsakovas
„BALTLED“ 300113830 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Atskirieji skundai
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vykdymo procesas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Vykdomasis raštas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos



Civilinė byla Nr. e2-1035-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.2.3; 3.5.14

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltled“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltled“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltled“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltled“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“ (toliau – atsakovė) 110 404,68 Eur skolą, 4 006,04 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 9 d. Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokamomis įmokomis po 10 000 Eur sumokėti ieškovei 118 681,97 Eur skolą, pirmą įmoką sumokant 2023 m. birželio 30 d., paskutinę 8 861,97 Eur įmoką – 2024 m. gegužės 30 d.

3.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 98 961,97 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė taikos sutarties sąlygas – pirmas dvi įmokas sumokėjo pažeisdama taikos sutartyje nustatytus terminus, o trečios įmokos nesumokėjo. Taikos sutarties 2 punkte nustatyta, kad jei atsakovė vėluos sumokėti bet kurią iš taikos sutartyje numatytų įmokų ilgiau kaip 2 d., bus laikoma, kad visų kitų nesumokėtų įmokų mokėjimo terminai yra suėję, ir ieškovė įgis teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš karto, nesilaikant taikos sutartyje nustatytų mokėjimo terminų.

4.       Atsakovė prašė netenkinti ieškovės prašymo, nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo ieškovei trečią 10 000 Eur įmoką. Atsakovė vėlavo sumokėti įmokas taikos sutartyje nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių – dėl sezoninio darbuotojų atostogų laikotarpio. Atsakovė nurodė, kad yra pasirengusi tinkamai vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė pripažino turimus skolinius įsipareigojimus ieškovei ir įsipareigojo sumokėti ieškovei 118 861,97 Eur skolą tokia tvarka ir terminais: 1) 2023 m. birželio 30 d. – 10 000 Eur; 2) 2023 m. liepos 30 d. – 10 000 Eur; 3) 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 10 000 Eur; 4) 2023 m. rugsėjo 30 d. – 10 000 Eur; 5) 2023 m. spalio 30 d. – 10 000 Eur; 6) 2023 m. lapkričio 30 d. – 10 000 Eur; 7) 2023 m. gruodžio 30 d. – 10 000 Eur; 8 ) 2024 m. sausio 30 d. – 10 000 Eur; 9) 2024 m. vasario 29 d. – 10 000 Eur; 10) 2024 m. kovo 30 d. – 10 000 Eur; 11) 2024 m. balandžio 30 d. – 10 000 Eur; 12) 2024 m. gegužės 30 d. – 8 861,97 Eur. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė vėluos sumokėti bet kurią iš taikos sutartyje numatytų įmokų (visą ar jos dalį) ilgiau kaip 2 d., bus laikoma, kad visų kitų nesumokėtų įmokų mokėjimo terminai yra suėję; tokiu atveju ieškovė įgis teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš atsakovės iš karto.

7.       Pirmos trys įmokos po 10 000 Eur pagal taikos sutarties sąlygas ieškovei turėjo būti sumokėtos 2023 m. birželio 30 d., liepos 30 d. ir rugpjūčio 30 d. Teismas nustatė, kad pirmos trys įmokos po 10 000 Eur buvo sumokėtos 2023 m. liepos 5 d., rugpjūčio 3 d. bei rugsėjo 8 d., t. y. daugiau kaip po 2 d. pažeidus taikos sutartyje nustatytus mokėjimo terminus. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo sumokėjusi visas tris pagal taikos sutartį mokėtinas įmokas, jos pradelstos sumokėti nedaug, atsakovė nurodė objektyvias įmokų mokėjimo vėlavimo priežastis ir deklaravo pasirengimą toliau tinkamai vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y., nesant pagrindo teigti, kad atsakovė piktybiškai nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neturės galimybių tinkamai juos vykdyti ateityje, ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 98 961,97 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių išieškojimo iš atsakovės netenkintinas.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

8.       Ieškovė UAB „Baltled“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Nutarties motyvai prieštarauja taikos sutarties esmei ir sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančioms teisės normoms ir teismų praktikai. Atsakovei taikos sutarties 1 punkte nustatytu pirmosios įmokos terminu, t. y. 2023 m. birželio 30 d., neatlikus mokėjimo ieškovei, pagal taikos sutarties 2 punktą, nuo 2023 m. liepos 3 d. suėjo visų taikos sutarties 1 punkte numatytų įmokų terminai ir ieškovė įgijo teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš karto. Atsakovei įgijus prievolę sumokėti visą taikos sutartyje numatytą įsiskolinimą 2023 m. liepos 3 d., teismo argumentas, neva nėra pagrindo išduoti ieškovei vykdomojo rašto, kadangi atsakovė yra sumokėjusi tris iš dvylikos įmokų pagal taikos sutartį, o šių įmokų mokėjimas pradelstas nedaug, laikytinas nepagristu ir prieštaraujančiu taikos sutarties sąlygoms.

8.2.       Sąlyga dėl skolos mokėjimo pagal grafiką yra esminė, kadangi jos nesilaikymas suteikė ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai atsakovės nesumokėtai skolos sumai. Byloje nesant įrodymų, kad šalys būtų pakeitusios taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų, atsakovė neturėjo pagrindo nesilaikyti taikos sutartyje numatytų terminų ir privalėjo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasi joje nurodytų sąlygų.

8.3.       Priešingai nei nurodyta nutartyje, atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimuose išdėstyti nepagrįsti argumentai, neva vėlavimą atlikti mokėjimus lėmė sezoninis atsakovės darbuotojų atostogų laikotarpis, nesudarė pagrindo teismui atsisakyti patenkinti ieškovės prašymą. Atsakovė, prieš sudarydama taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes šią sutartį tinkamai vykdyti. Atsakovė, laiku nepervesdama taikos sutartimi numatytų sumų, elgėsi aplaidžiai ir turi prisiimti savo neigiamo elgesio pasekmes. Skolininko argumentai apie galimybių vykdyti taikos sutartį neturėjimą nėra pagrindas teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

8.4.       Teismo patvirtinta ir įsiteisėjusi taikos sutartis šalims turi įstatymo galią, o imperatyvios taikos sutarties nuostatos nėra vertinamojo pobūdžio ir teismo iniciatyva negali būti keičiamos. Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto, kad viena iš sutarties šalių pažeidė joje nustatytas prievoles, nustatymu, o šis faktas buvo pripažintas atsakovės ir teismo, todėl teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų raštų išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė taikos sutartį, o byloje įrodymų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei visą taikos sutartyje numatyto įsiskolinimo sumą, nėra, laikytina, jog egzistavo sąlygos vykdomajam raštui išduoti.

 

 Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

 

10.       Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

11.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovė iš tiesų pavėlavo sumokėti ieškovei pirmas tris įmokas. Pagal taikos sutarties sąlygas pirmos trys įmokos ieškovei turėjo būti sumokėtos 2023 m. birželio 30 d., liepos 30 d. ir rugpjūčio 30 d., tačiau šios trys įmokos sumokėtos 2023 m. liepos 5 d., rugpjūčio 3 d. bei rugsėjo 8 d., t. y. daugiau kaip po 2 d. pažeidus taikos sutartyje nustatytus mokėjimo terminus. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad vėlavo atlikti įmokas dėl sezoninio darbuotojų atostogų laikotarpio, taip pat nurodė, jog ketina toliau vykdyti įsipareigojimus pagal taikos sutartį.

13.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė daugelyje bylų dalyvauja kaip atsakovė, išduotas ne vienas teismo įsakymas jos atžvilgiu, tikėtina, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovei turi būti toliau išlaikoma galimybė vykdyti mokėjimus pagal taikos sutartį. Vykdomojo rašto išdavimas visai likusiai sumai (98 961,97 Eur) atsakovei gali būti nepakeliamas, galbūt lemti jos nemokumą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors formaliai taikos sutarties nuostatos dėl griežto įmokų pagal taikos sutartį mokėjimo (vėluojant ilgiau nei dvi dienas įgyjama teisė išieškoti visą nesumokėtą sumą ir delspinigius) pažeistos, tačiau, atsižvelgiant į atsakovės išreikštą poziciją toliau vykdyti taikos sutarties sąlygas, nurodžius vėlavimo sumokėti įmokas priežastis, siekiant išlaikyti atsakovės mokumą ir galimybę toliau vykdant veiklą atsiskaityti su kreditoriais, atsakovei turi būti leista toliau vykdyti taikos sutartį, atsakovei imantis priemonių taikos sutartyje numatytų įmokų mokėjimo terminų laikymuisi užtikrinti, nepiktnaudžiaujant jai suteikta teise sumokėti ieškovei skolą dalimis.

14.       Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną (2023 m. rugsėjo 20 d.) atsakovė buvo sumokėjusi visas tris įmokas, mokėtinas pagal taikos sutartį, todėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, CPK 646 straipsnio 3 dalies prasme, nutarties priėmimo dieną formaliai nebuvo. Be to, trečioji įmoka pagal taikos sutartį atlikta dar prieš ieškovei pateikiant prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. atsakovė įmokas mokėjo sąžiningai vykdydama taikos sutartį, o ne siekdama imituoti taikos sutarties vykdymą ir sudaryti prielaidas ieškovei neišduoti vykdomojo rašto, sužinojusi apie tokį ieškovės prašymą, kadangi trečios įmokos sumokėjimo metu atsakovė apie tokį ieškovės prašymą akivaizdžiai negalėjo žinoti.

15.       Lietuvos apeliacinis teismas, iš esmės panašioje situacijoje, 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-396-1120/2022 yra nurodęs, kad taikos sutartyje šalys susitarė, jog skolininkui pavėlavus atlikti įmoką sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bus mokami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, be to, taikos sutartis pasirašyta 18 mėn. laikotarpiui, o ieškovė į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą kreipėsi jau po pirmos įmokos vėlavimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog įmoka už pirmąjį mėnesį, kad ir pavėluotai, bet sumokėta, o įmokos vėlavimo teisinės pasekmės aptartos sutartyje, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi pagrįstai sprendė, kad taikos sutartis procesinio sprendimo priėmimo metu nėra pažeista ir nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas. 

16.       Kadangi taikos sutartyje numatyta ieškovės teisė reikalauti delspinigių atsakovei praleidus įmokų sumokėjimo terminus, manytina, kad nežymiai pradelstų įmokų gavimo nepatogumus ieškovei kompensuoja taikos sutartyje numatyti delspinigiai, kurių ieškovė turės teisę reikalauti iš atsakovės. Be to, jeigu visgi atsakovė nustotų mokėti įmokas pagal taikos sutartį arba jas mokėtų nereguliariai ir piktybiškai nesilaikydama taikos sutarties sąlygų bei piktnaudžiaudama ieškovės gera valia leisti atsakovei sumokėti skolą dalimis, ieškovė galės pakartotinai prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties ir delspinigių.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

17.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagal esamą situaciją (nežymų taikos sutarties sąlygų pažeidimą) pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

        

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis