Civilinė byla Nr. e2-35-470/2002

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02888-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 2.6.1.1.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d. 

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovei advokatei Onai Klinavičienei,

atsakovei I. D.,

atsakovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Sigitai Černienei,

tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje I. D., S. S., V. S., R. D., D. K., O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, I. D. su trečiaisiais asmenimis I. D., S. S., V. S., R. D., V. Z., V. G., G. Z., L. K., D. K., O. P. dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinių bendrijos narių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau tikslino (2021-09-08 DOK 29798), ir prašė pripažinti negaliojančiais Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) pakartotinių visuotinių Bendrijos narių susirinkimų, vykusių 2020-07-07, 2020-10-01, 2021-07-14, nutarimus. Ieškovė nurodė, kad bendras visų trijų susirinkimų negaliojimo pagrindas yra tai, jog pakartotiniuose susirinkimuose nebuvo laikomasi pirminių visuotinių bendrijos narių susirinkimų skelbtų darbotvarkių.

        Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Bendrijoje yra 79 gyvenamosios patalpos, tiek yra ir gyvenamųjų patalpų savininkų. Ieškovė ieškinį grindžia žemiau nurodytais argumentais.

Dėl 2020-07-07 visuotinio susirinkimo

2020-06-23 buvo šaukiamas Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, paskelbta tokia jo darbotvarkė: 1.) Bendrijos pirmininko darbo sutarties nutraukimas, 2.) Metinė ataskaita, 3.) Bendrijos valdymo organų formavimas, rinkimai, 4.) Bendrijos revizoriaus (revizinės komisijos) rinkimai, 5.) Naujos bendrijos įstatų redakcijos paruošimo grupės sudarymas, 6.) Informaciniai pranešimai. Susirinkimas 2020-06-23 neįvyko, nes jame nedalyvavo įstatyme nustatytas skaičius narių.

2020-07-07 vyko pakartotinis Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jame dalyvavo 26 asmenys. Susirinkimo dalyvių pasiūlymu pirmojo susirinkimo darbotvarkės nebuvo laikomasi, susirinkime turėjo būti svarstomi kiti klausimai, o būtent  1.) DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų komisijos rinkimas, 2.) Namo pirmininko A. B. atleidimas, 3.) Revizorės ataskaita. Tačiau iš esmės pakartotiniame susirinkime buvo apsvarstytas tik vienas klausimas, t. y. išrinkta komisija organizuoti kitą visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Šios komisijos  nariais išrinkti: R. D., O. P., S. S., V. G., D. K., V. S. ir L. K.. Nors pakartotiniam susirinkimui pirmininkavo ji (ieškovė), tačiau jos pareigos buvo formalios, nes susirinkimo dalyviai sprendė tai, ką jie norėjo, ginčytis ir įrodinėti teisinį susirinkimo priimamų sprendimų reglamentavimą buvo beprasmiška. 2020-07-07 pakartotinio susirinkimo protokolas iki šiol jos, kaip pirmininkavusio asmens, nepasirašytas, nes protokolas  neatitinka pakartotinio susirinkimo faktinių aplinkybių - jo eiga, siūlymai, svarstymai užfiksuoti iškraipant objektyvią tiesą. Padariusi redakcinius protokolo pataisymus, ji susirinkimo protokolą nusiuntė susirinkimo sekretorei S. S., tačiau redaguoto susirinkimo protokolo S. S. nepasirašė. Ieškovė teigia, kad neįvykusio susirinkimo (2020-06-23) ir pakartotinio susirinkimo (2020-07-07) darbotvarkės nėra tapačios, balsuota ir priimtas sprendimas pagal pakeistą darbotvarkę, tuo pažeista DNSBĮ 11 str. 5 dalis, todėl toks sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Ieškovė nurodė, kad per CK nustatytą trijų mėnesių terminą 2020-07-07 pakartotinio susirinkimo sprendimo teismui neskundė, nes jai nebuvo žinomos tokio susirinkimo rezultatų pasekmės, t. y. ji nesitikėjo, kad išrinkta komisija organizuos 2020-09-17 visuotinį bendrijos narių susirinkimą, po jam neįvykus, 2020-10-01 visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Apie šaukiamus susirinkimus ji sužinojo tik paskelbus viešai 2020-10-01 susirinkimo protokolą. Kadangi CK 1.125 str. 4 d. numatytas ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, ji prašo teismą praleistą terminą atnaujinti.

Dėl 2020-10-01 visuotinio susirinkimo 

2020-09-17 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Alytuje, namo pirmoje laiptinėje buvo šaukiamas Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Susirinkime buvo numatyta tokia darbotvarkė: 1) Bendrijos valdymo organų rinkimas (valdybos, revizoriaus arba revizinės komisijos rinkimai), 2) Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir tvirtinimas, 3) Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti darbo sutartį su naujuoju pirmininku.

Ieškovė nurodo, kad ji, kaip buto Nr.30 savininkė, ne vėliau kaip prieš 14-ka dienų iki visuotinio susirinkimo, kuris buvo šaukiamas 2020-09-17, turėjo gauti rašytinį pranešimą apie numatomą visuotinį susirinkimą, t. y. toks pranešimas jai turėjo būti įteiktas ne vėliau kaip iki rugsėjo 3-ios dienos. Kadangi darbotvarkėje buvo numatyta tvirtinti naujus bendrijos įstatus, turėjo būti pateikta informacija, kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais bei įstatų projektu. Ji nebuvo supažindinta apie šaukiamą susirinkimą, nebuvo pateikti ir sprendimų projektai bei įstatai. Tuo buvo šiurkščiai pažeistos jos, kaip buto savininkės ir Bendrijos narės, teisės bei teisėti interesai. Ji 2020-09-17 visuotiniame susirinkime nedalyvavo, nes apie šaukiamą susirinkimą nebuvo informuota.  Nesusirinkus pakankamam skaičiui Bendrijos narių (butų savininkų), nebuvo kvorumo, todėl šauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2020-09-17 neįvyko. Apie pakartotiną susirinkimą buvo pranešta įstatymo nereglamentuota tvarka - neįvykusio susirinkimo protokolas, nepasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, iškabintas bendrijos skelbimų lentoje. Tokiu netinkamu būdu informavus apie pakartotinį visuotinį namo savininkų susirinkimą, 2020-07-07 neteisėtai išrinkta komisija organizuoti susirinkimą inicijavo 2020-09-17 visuotinio susirinkimo sušaukimą ir 2020-10-01 pakartotinio susirinkimo sušaukimą ir pravedimą.

2020-10-01 Bendrijos narių visuotiniame pakartotiniame susirinkime 1.1. klausimu buvo svarstoma „Bendrijos pirmininko rinkimas“. Paskelbtoje darbotvarkėje toks klausimas nebuvo numatytas, todėl visuotinis susirinkimas, kai jame dalyvauja ne visi bendrijos nariai, negalėjo svarstyti darbotvarkėje neskelbto klausimo ir priimti sprendimo. Priimtas sprendimas dėl Bendrijos pirmininkės I. D. yra neteisėtas. I. D., nebūdama buto savininke, sutiko būti Bendrijos pirmininke, taigi, prisiėmė visą atsakomybę už savo veiksmus. Jai mokamas atlygis už pareigų ėjimą. Sprendimas, susijęs su Bendrijos pirmininko rinkimu, jo darbo užmokesčio nustatymu yra neteisėtas.

Protokolo 1.4 punkte nurodyta, jog svarstyta „1.4. Bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimų nustatymas". Pakartotiniame susirinkime toks klausimas negalėjo būti svarstomas, negalėjo būti už jį balsuojama, nes klausimas nenumatytas neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje, o jis yra tiesiogiai susijęs su kylančiomis finansinėmis pareigomis butų savininkams.

Protokolo 1.2 punkte nurodyta, kad valdybos nariais išrinkti butų savininkai: I. D., G. Z., V. G. ir L. K.. Šie asmenys suprato ar turėjo suprasti, kad pažeista susirinkimo sušaukimo ir kandidatų į valdybą iškėlimo procedūra, jie negalėjo būti išrinkti valdybos nariais.

Protokolo 1.3. punkte nurodyta, kad į revizinę komisiją išrinkta O. P., R. D. ir V. Z.. Šie asmenys suprato ar turėjo suprasti, kad pažeista susirinkimo sušaukimo ir kandidatų j revizinę komisiją iškėlimo procedūra, jie negalėjo būti išrinkti revizinės komisijos nariais.

Antras darbotvarkės klausimas buvo: „Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir tvirtinimas." Pakartotinio susirinkimo protokole nurodoma, kad „Susirinkimo pirmininkė pristatė parengtus naujus Bendrijos įstatus, kuriuos susirinkimo metu reikia patvirtinti.“ Įstatai nebuvo pristatyti: jie nebuvo perskaityti, įstatų projektas iki susirinkimo nebuvo pateiktas butų savininkams, net nebuvo pasakyta, kuo nauji įstatai skiriasi nuo esamų.

Be to, pakartotinio susirinkimo protokole neteisingai užfiksuoti balsavimo rezultatai: neskaičiuoti balsavę už siūlomą sprendimą, o įrašytas užsiregistravusiųjų skaičius, nevertinta balsavusių prieš, susilaikiusių ar iš viso nebalsavusių skaičius. Protokole nurodyta, kad vienas balsas susilaikė. Balsuojant už siūlomus sprendimus, tačiau ieškovė nurodo ne susilaikiusi, bet iš viso nebaldavusi. Susirinkime dalyvavusių asmenų registracija vyko padrikai: susirinkimo pradžioje buvo apie dvidešimt dalyvaujančių; kai kurie užsiregistravo ir iš susirinkimo išėjo; kai kurie atėjo pavėlavę, užsiregistravo ir dalyvavo susirinkime; kai kurie atėjo pavėlavę, užsiregistravo ir išėjo.

Ieškovė nurodo, kad ji su susirinkimo protokolu susipažino 2020-10-05, kai protokolas buvo iškabintas Bendrijos skelbimų lentoje. Bendrijos įstatai, valdymo organai po ieškinio teismui pateikimo buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl tai tapo dar svarbiau pripažinti susirinkimų sprendimus neteisėtais.

Dėl 2021-07-14 visuotinio susirinkimo

2021-06-28 buvo šaukiamas Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, tačiau jis neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2021-07-14 vyko pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Tiek pirmojo, tiek pakartotinio susirinkimų darbotvarkėje numatyti klausimai:1) Susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimai;2) Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, dujų katilinės prižiūrėtojo pasirinkimas; 3) Einamieji klausimai.

Susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai, kurių svarstymas reikalauja, jog apie susirinkimo sušaukimą būtų raštu pranešta visiems to pastato butų ir kitų patalpų savininkams. Šis įstatymo reikalavimas buvo pažeistas, nes apsiribota skelbimu namo skelbimų lentoje. Taip pat nebuvo nurodyti siūlomi sprendimų projektai, nebuvo informacijos, kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais. Pažeidus susirinkimo tvarką, susirinkime priimti sprendimai negali turėti teisinės galios.

Darbotvarkės 3-uoju klausimu nurodyti einamieji klausimai, kurie suprantami kaip informaciniai klausimai, kurių svarstymas neturi esminės įtakos butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, juo labiau nesukelia piniginių prievolių.

2021-07-14 butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo protokole užfiksuota, kad 3.1. klausimu balsuota dėl Bendrijos televizijos ir nutarta jos atsisakyti (balsavimas: už-21, prieš-0, susilaikė - 1). Šio klausimo svarstymas nebuvo numatytas susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje, todėl negalėjo būti priimamas sprendimas. Toks sprendimas iš tikrųjų ir nebuvo priimtas, dėl jo nebuvo balsuojama, todėl neaišku, kokiu pagrindu protokole nurodytas priimtas sprendimas. Dalis namo butų savininkų naudojasi autonomine kabeline televizija. Šie butų savininkai nebuvo apklausti, ar jie sutinka atsisakyti autonominės kabelinės televizijos. Butų savininkai, kurie nesinaudoja šia kabeline televizija, negali balsuoti už tuos butų savininkus, kurie naudojasi kabeline televizija, nes kiekvienas buto savininkas turi teisę pasirinkti jo interesus atitinkantį sklaidos šaltinį. Susirinkime dalyvaujančių sutarimu šis klausimas turėjo būti įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį. Įrašymas į protokolų tikrovės neatitinkančių duomenų yra protokolo klastojimas.

Visuotiniame susirinkime nutarta mokėti buhalterei 200.00 Eur atlyginimų su mokesčiais. Toks nutarimas yra neteisėtas, kadangi klausimas (3.3. punktas) nebuvo numatytas susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas. Butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo supažindinti su didėjančia pinigine prievole Bendrijai, nebuvo pateikta argumentų didėjančiai prievolei pagrįsti. Pakartotinio susirinkimo metu susirinkimo pirmininkė I. D. pasakė, kad buhalterė norėtų 200 eurų atlyginimo. Nebuvo suformuluotas balsavimo klausimas, dalyvaujantys susirinkime nebalsavo dėl buhalterės atlyginimo padidinimo. Šis klausimas taip pat turėjo būti įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį. Nors nurodyta, kad nebalsavo 2-u dalyviai, tai neatitinka tikrovės, nes šiuo klausimu iš viso nebuvo balsuota. Esminis, svarbus momentas - balsuojantieji turi būti supažindinti su sprendimų projektais.

Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nesutikimą su ieškiniu procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu grindžia tuo, kad ieškinys nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.  

Dėl 2020-07-07 visuotinio narių susirinkimo

Teismo posėdžio metu Bendrijos atstovė advokatė Sigita Černienė ir atsakovė I. D. parodė, kad 2020-06-23 ir pakartotinį 2020-07-07 visuotinius Bendrijos narių susirinkimus šaukė ir jų darbotvarkes nustatė ne atsakovės ar kuri nors iš atsakovių, o buvęs bendrijos pirmininkas A. B., todėl sprendžia, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes negali atsakyti pagal pateiktą prieš šias atsakoves ieškinį už kito asmens veiksmus. Paaiškino, kad ieškovė atsakovu buvusio Bendrijos pirmininko neįtraukė į civilinį procesą todėl, kad jie yra sugyventiniai, o prieš Bendrijos pirmininkui nutraukiant darbo santykius ieškovė, kaip bendrijos apskaitą tvarkantis asmuo, apskaičiavo ir iš bendrijos sąskaitos galimai neteisėtai jam pravedė 10 031,74 Eur.

2020-07-07 susirinkime dalyvavo ir jo pirmininke buvo išrinkta ieškovė D. L.. Susirinkimo metu paaiškėjus, kad Bendrijos pirmininkas yra atleistas iš darbo, numatyta susirinkimo darbotvarkė tapo nebeaktuali. Šiam faktui paaiškėjus visuotinis susirinkimas iškėlė klausimą dėl naujo visuotinio susirinkimo sušaukimo ir nutarė, jog jam suorganizuoti būtina paskirti atsakingus asmenis, kas ir buvo patvirtinta susirinkimo metu išrenkant už tai atsakingą komisiją, kurios nariais patvirtinti: R. D., O. P., S. S., V. G., D. K., V. S. ir L. K.. Ta aplinkybė, kad susirinkimui pirmininkavusi ieškovė nepasirašė susirinkimo protokolo, nedaro visuotinio susirinkimo protokolo negaliojančiu. Atsakovės prašo taikyti senaties institutą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti, kadangi  2020-07-07 susirinkimą sušaukė ir jo darbotvarkę nustatė bendrijos valdymo organas - bendrijos pirmininkas, todėl jo sprendimas turėjo būti užginčytas per 3 mėnesius. Ieškovė šį terminą praleido, todėl 2020-07-07 visuotinio narių susirinkimo nutarimas įsiteisėjo ir yra galiojantis, nepriklausomai nuo to, kad buvo pažeista visuotinio susirinkimo darbotvarkė ir sušaukimo tvarka.

Dėl 2020-10-01 visuotinio narių susirinkimo

Atsakovės paaiškino, kad teisėtai išrinkta komisija 2020-09-17 sušaukė Bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyti klausimai: 1.) Bendrijos valdymo organų (valdybos, revizoriaus arba revizinės komisijos) rinkimai, 2.) Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir tvirtinimas, 3.) Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti darbo sutartį su naujuoju pirmininku. 2020-09-17 susirinkime nesant kvorumo, jame numatyti svarstytini klausimai buvo perkelti į pakartotinio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas įvyko 2020-10-01, jame buvo išrinkta Bendrijos valdyba, Bendrijos pirmininkė, revizijos komisija, patvirtinti naujos redakcijos įstatai, o Bendrijos narys G. Z. susirinkimo buvo įgaliotas pasirašyti darbo sutartį su naujai išrinkta Bendrijos pirmininke. Nauji valdymo organai ir įstatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro J AR ir yra pradėję savo darbą. Pagrindo pripažinti visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus negaliojančiais nėra.

Dėl 2021-07-14 visuotinio narių susirinkimo paaiškino, kad jis buvo sušauktas Bendrijos pirmininkės, susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, t. y. skelbimas apie šaukiamą susirinkimą buvo iškabintas Bendrijos skelbimų lentoje, susirinkime dalyvavo kvorumą užtikrinantis narių skaičius, priimti susirinkimo metu nutarimai bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, apie svarstomus klausimus iš anksto buvo paskelbta raštu skelbimų lentoje.

Tretieji asmenys, dalyvavę teismo posėdyje, I. D., S. S., V. S., R. D., D. K., O. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį visa apimtimi atmesti. Tretieji asmenys iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovės Bendrijos atstovė ir kaip atsakovė I. D.. Trečiasis asmuo I. D. papildomai paaiškino, kad ieškovė D. L. ilgą laiką tvarkė Bendrijos finansus, o ankstesnis Bendrijos pirmininkas A. B. yra jos šeimos narys, taigi šių asmenų rankose ilgą laiką buvo sutelktas visas Bendrijos valdymas ir jiems tai buvo labai paranku, kadangi pirmininkas su jo verslais susijusių įmonių sąskaitas teikdavo Bendrijai, o jas faktiškai apmokėdavo ieškovė.  Kai šių asmenų vadovavimo laikas baigėsi, atsirado nepasitenkinimas ir kenkimas Bendrijai, kaip ir šiuo atveju, kada teisme bandoma panaikinti trijų visuotinių Bendrijos narių susirinkimų nutarimus. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.  

Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Alytuje, įregistruota Bendrija. To paties registro duomenimis Bendrijai vadovauja pirmininkė I. D., jos paskyrimo (išrinkimo) data nurodyta 2020-10-01. Bendrijoje pagal pateiktus į bylą jos įstatus ir narių sąrašą yra 79 nariai. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis Bendrijos valdymo organais registruota visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba. Nuo 2020-10-01 valdybą sudaro 5 nariai: L. K., V. G., I. D., G. Z., I. D..

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2020-07-07, 2020-10-01 ir 2021-07-14 Bendrijos pakartotinių visuotinių susirinkimų metu priimtus visus nutarimus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad  butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visu pirma, siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006). 

Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

Byloje ieškovė siekia panaikinti Bendrijos narių trijų visuotinių susirinkimų nutarimus, priimtus pakartotinių susirinkimų metu, kuomet buvo neįvykę pirminiai visuotiniai susirinkimai. Byloje nėra ginčo, kad visi pakartotiniai visuotiniai susirinkimai įvyko, juose dalyvavo pakankamas skaičius bendrijos narių, taigi, visuose pakartotiniuose susirinkimuose buvo užtikrintas dalyvių kvorumas.

Dėl 2020-07-07 pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimo teisėtumo

Pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas 2020-07-07 buvo sušauktas neįvykus 2020-06-23 pirminiam visuotiniam Bendrijos narių susirinkimui, kuris neįvyko dėl narių kvorumo nebuvimo. Abi šalys pripažįsta, kad pakartotiniame susirinkime buvo užtikrintas dalyvių kvorumas, dėl to ginčo nekyla, tačiau jame nebuvo svarstyti pirmojo susirinkimo darbotvarkės klausimai, t. y. nebuvo svarstyta Bendrijos pirmininko darbo sutarties nutraukimas, metinė ataskaita, Bendrijos valdymo organų formavimas, rinkimai, Bendrijos revizoriaus (revizinės komisijos) rinkimai, naujos Bendrijos įstatų redakcijos paruošimo grupės sudarymas, informaciniai pranešimai. Iš esmės susirinkime buvo svarstomas vienas naujas klausimas ir priimtas sprendimas – sudaryta 7 narių komisija, atsakinga už kito visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimą. Ieškovė kelia reikalavimą panaikinti šį nutarimą kaip neteisėtą tuo pagrindu, kad pakartotiniame susirinkime nebuvo svarstyti pirminio susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai ir taip, anot ieškovės, buvo pažeista įstatyminė visuotinio Bendrijos narių surinkimo pareiga darbotvarkę pravesti pagal pirminio neįvykusio susirinkimo numatytus klausimus, kaip tai yra numatyta  DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje. Atsakovės Bendrijos atstovė advokatė S.Černienė, atsakovė I. D. ir tretieji asmenys paaiškino, kad pakartotiniame susirinkime buvo atsisakyta svarstyti pirminio susirinkimo darbotvarkės klausimus dėl objektyvių priežasčių, nes pakartotinio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu paaiškėjo, kad Bendrijos pirmininkas A. B. dar iki susirinkimo datos yra savo noru pasitraukęs iš užimamų pirmininko pareigų, todėl svarstyti klausimą dėl jo atleidimo tapo beprasmiška, o taip pat ir visa numatyta bendrijos darbotvarkė dėl šios priežasties tapo nebeaktuali. Susirinkimo metu paaiškėjo, kad yra būtina papildoma informacija pasiruošti aktualiems Bendrijos klausimams spręsti ir todėl tapo būtina rengti kitą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Bendrija priėmė nutarimą išrinkti šiuo klausimu atsakingą narių komisiją, kuri užtikrintų kito susirinkimo sušaukimą.

Teismo vertinimu ieškovės nurodyta aplinkybė, dėl kurios prašoma pripažinti negaliojančiu Bendrijos pakartotinio susirinkimo nutarimą, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Šiuo atveju akivaizdu, kad pakartotinis Bendrijos susirinkimas, paaiškėjus aplinkybei, jog Bendrijos pirmininkas jau yra atleistas iš pareigų ir objektyviai susirinkime negalima svarstyti darbotvarkėje numatyto jo atleidimo klausimo, kartu tapo aišku, jog nepasiruošta ir kitų klausimų svarstymui, priėmė išimtinai procedūrinį sprendimą - išrinko atsakingus už kito visuotinio susirinkimo organizavimą asmenis (komisiją). Duomenų, kad ginčijamas Bendrijos sprendimas būtų padaręs žalą Bendrijai ar jos nariams, tame tarpe ir ieškovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Sutinkamai su  DNSBĮ 9 straipsnio 1 dalimi daugiabučių namų bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas, atliekantis valdymo funkciją, taigi jo kompetencijoje be kitų klausimų yra visų procedūrinių dalykų, susijusių su Bendrijos valdymu, sprendimų priėmimas. Šiuo atveju Bendrijos vaidmuo yra išskirtinai organizacinis, Bendrijai neuždrausta priimti sprendimą atsisakyti svarstyti darbotvarkėje numatytus klausimus ir rengti kitą visuotinį susirinkimą, juo labiau Bendrija negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų savininkų išreikštą valią (priimtą sprendimą) nesvarstyti darbotvarkėje numatytų klausimų. Turint omenyje, jog susirinkime už sprendimą balsavo 23 nariai, priimtas sprendimas atitinka DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl susirinkimo sušaukimo tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ¼ dalis bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės reikalavimu panaikinti tokį Bendrijos nutarimą, jis laikytinas  teisėtu ir priimtu Bendrijos kompetencijos ribose. 

Be to, abi atsakovės šiam ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, taip pat DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi 2020-11-03, visuotinio Bendrijos narių 2020-07-07 susirinkimo nutarimui apskųsti prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą. Tuo pačiu ieškovė nurodo, kad jai apie visuotiniame Bendrijos narių susirinkime priimtą sprendimą dėl komisijos išrinkimo tapo žinoma tik 2020-10-05, kai buvo paskelbtas 2020-10-01 susirinkimo protokolas Bendrijos skelbimų lentoje. Pastebėtina, kad sekant tokia ieškovės pozicija, nėra logikos spręsti dėl termino atnaujinimo, kadangi jis negalėtų būti vertinamas kaip praleistas. Tačiau šiuo atveju svarbi ta akivaizdi aplinkybė, kad atsakovei jau ginčijamo 2020-07-07 susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtą nutarimą išrinkti komisiją, atsakingą už kito susirinkimo organizavimą. Susirinkime ieškovė pati dalyvavo, matė jo eigą, pati jam pirmininkavo, o tai, kad ji vėliau atsisakė pasirašyti susirinkimo protokolą, šio susirinkimo metu priimto nutarimo nedaro negaliojančiu, ką savo keliamu reikalavimu iš esmės patvirtina pati ieškovė, ginčydama jo teisėtumą. Bendrijos išrinkta komisija, kaip matyti iš tolimesnės faktinių aplinkybių eigos, atliko jai pavestas funkcijas - organizavo kitą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą 2020-09-17, daugiabučio namo butų savininkai atitinkamai rinkosi tiek į pirminį, tiek į pakartotinį narių susirinkimą, ir abejonių dėl 2020-07-07 susirinkime priimto nutarimo galiojimo nekilo. Taigi, ieškovei nenurodžius nė vienos reikšmingos aplinkybės dėl 3 mėnesių ieškinio senaties termino praleidimo, pagrindo atstatyti praleistą terminą nėra, ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas.

Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ieškinio šioje dalyje pagrįstumo, praleido ieškinio senaties terminą ginčyti sprendimą, jos reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2020-07-07 Bendrijos sprendimą atmestinas.

Dėl 2020-10-01 pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo

Pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas 2020-10-01 buvo sušauktas neįvykus 2020-09-17 pirminiam visuotiniam Bendrijos narių susirinkimui, kuriame pritrūko dalyvaujančių asmenų skaičiaus kvorumui užtikrinti. Pagal skelbtą pirminio susirinkimo darbotvarkę joje buvo numatyti tokie klausimai: 1) Bendrijos valdymo organų (valdybos, revizoriaus arba revizinės komisijos rinkimai), 2) Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir tvirtinimas, 3) Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti darbo sutartį su naujuoju pirmininku.

Ieškovė ginčija Bendrijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo teisėtumą tais pagrindais, kad susirinkimą organizavo ir sušaukė neteisėtai išrinkta komisija (pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka), jai (ieškovei) nebuvo tinkamai, t. y. raštu pranešta apie organizuojamą susirinkimą, nebuvo iš anksto paskelbti ir jai neįteikti numatomi susirinkimo sprendinių projektai, susirinkime svarstyti klausimai ir priimti nutarimai, nenumatyti neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje.

Atsakovės ir tretieji asmenys nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir nurodo, kad bendrijos visuotinis susirinkimas sušauktas nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, priimti sprendimai patenka į visuotinio narių susirinkimo kompetenciją.

Dėl teisės šaukti visuotinį susirinkimą

Ieškovės argumentas esą 2020-07-07 visuotinio Bendrijos narių susirinkime sudaryta komisija naujam susirinkimui organizuoti išrinkta neteisėtai ir dėl to jos šauktas visuotinis susirinkimas bei jame priimti nutarimai esą yra savaime neteisėti,  atmetamas. Šiuo klausimu pasisakyta aukščiau sprendžiant dėl 2020-07-07 visuotinio susirinkimo nutarimo teisėtumo.

Dėl ieškovės informavimo apie visuotinį susirinkimą

Ieškovė nurodo, kad šaukiant visuotinį susirinkimą iš esmės buvo pažeistas įstatymo reikalavimas apie jį Bendrijos nariams pranešti raštu, nes šaukiamame susirinkime buvo numatoma svarstyti klausimus dėl bendrijos valdymo organų rinkimo, numatyta keisti bendrijos įstatus.

DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.

Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui ieškovė D. L., būdama buto Nr. 30, savininkė, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 3 dienos (14 d. iki susirinkimo), turėjo gauti pranešimą raštu apie 2020-09-17 numatomą Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. 

Atsakovė Bendrija ir atsakovė I. D. nesutinka su ieškovės teiginiu apie esą neinformavimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą ir nurodo, kad ieškovė buvo informuota apie šaukiamą 2020-09-17 visuotinį Bendrijos narių susirinkimą visais įmanomais būdais, o būtent, pranešimas apie rengiamą susirinkimą su nurodyta jo data, vieta ir darbotvarke buvo iškabintas daugiabučio namo skelbimų lentoje (taigi, informacija pateikta raštu), ieškovei pranešimas apie rengiamą susirinkimą įteiktas pasirašytinai, be to pranešimas jai buvo siunčiamas dar ir registruotu paštu.

Teismo vertinimu pateikti į bylą rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina, kad ieškovei D. L. apie 2020-09-17 rengiamą visuotinio susirinkimo datą ir laiką pranešta nepažeidžiant DSNBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad daugiabučio namo skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas, informuojantis namo butų savininkus apie 2020-09-17 19.00 namo pirmoje laiptinėje rengiamą susirinkimą nepažeidžiant termino buvo pakabintas namo skelbimų lentoje, šio fakto nepaneigė nė pati ieškovė, be to faktą patvirtino visi teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys, šią aplinkybė patvirtina į bylą pateiktas skelbimo rašytinis tekstas. Iš šio dokumento kopijos matyti, kad jame nurodyta visuotinio susirinkimo darbotvarkė, kita informacija, o taip pat pranešimas, kad neįvykus rengiamam susirinkimui, kitas visuotinis susirinkimas šaukiamas 2020-10-01 19.00 valandą toje pačioje vietoje.

Be to, pateiktas į bylą Bendrijos narių sąrašas patvirtina, kad sąraše prie buto Nr.29 įrašyta D. L. pavardė, taip pat yra gavusio pranešimą asmens parašas ir įteikimo data 2020-08-27. Ieškovė neigia pasirašiusi šį dokumentą. Ištyrus pateiktus įrodymus byloje paaiškėjo, kad už D. L. šiuo atveju pasirašė jos žentas. Tai nustatyta trečiojo asmens V. S. parodymais, kur ji nurodė, kad būtent ji ėjo į D. L. butą informuoti savininkę apie rengiamą visuotinį susirinkimą, buto duris atidarė D. L. žentas ir būtent jam buvo įteiktas pranešimas, jis pasirašė  sąraše už D. L.. Teismo vertinimu toks įteikimas, kai informaciją priėmė pilnametis buto savininko šeimos narys, laikytinas tinkamu, tokiam įteikimui pagal analogiją taikytinos CPK 123 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Be to, iš bylos medžiagos matoma, kad Bendrija dvidešimčiai butų savininkų, tame tarpe D. L., išsiuntė pranešimus registruota pašto siunta, ką įrodo į bylą pateiktas Lietuvos pašto patvirtinimas. Visa tai rodo, kad Bendrija, kuri savo tuometiniuose įstatuose (galiojo 2003-01-26 įstatai) nebuvo numačiusi konkrečios pranešimų apie visuotinius susirinkimus butų ir kitų patalpų savininkams įteikimo tvarkos, siekdama tinkamai informuoti butų savininkus apie rengiamą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą 2020-09-17, atliko visus protingo ir apdairaus asmens veiksmus, atitinkančius DSNBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl ieškovės argumentas dėl esą nepranešimo jai apie rengiamą visuotinį susirinkimą atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. Pastebėtina, kad pati ieškovė šiuo atveju apsunkino susižinojimo galimybę, nes kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, ji turi kitą gyvenamąją vietą,  bute Nr. 30 faktiškai gyvena duktė su žentu, Bendrija nebuvo informuota apie kitą ieškovės adresą, skirtą korespondencijai priimti, taigi, ji pati apsunkino informacijos gavimą asmeniškai.

Šiuo atveju aplinkybė dėl ieškovės informavimo apie susirinkimą nėra itin aktuali, kadangi pirminis susirinkimas, apie kurį ieškovė tariamai nežinojo, neįvyko, o antrajame pakartotiniame susirinkime ji dalyvavo asmeniškai kaip buto Nr. 30 savininkė. Taigi, ieškovės teisės informavimo apie rengiamą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą aspektu nėra pažeistos.

Sprendžiama, kad Bendrija atliko įstatyme įtvirtintą pareigą informuoti ieškovę raštu, jos veiksmai nepažeidžia DBSBĮ 11 straipsnio 2 dalies taisyklių, todėl ieškovės argumentas dėl jos neinformavimo apie rengiamus visuotinus Bendrijos narių susirinkimus atmetamas.

Dėl teisės susipažinti su sprendinių projektais

Nors Bendrijos įstatai, patvirtinti 2003-01-26, visuotinio susirinkimo organizatoriui nenumatė pareigos kokia nors forma teikti bendrijos nariui informaciją apie sprendimų projektus, tačiau tokią pareigą paskelbti siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais numato DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis. Ieškovė nurodė tokios informacijos negavusi, dalyvavo visuotiniame susirinkime 2020-10-01 neturėdama informacijos apie svarstomų sprendinių projektus. Atsakovės bei tretieji asmenys S. S., V. S., R. D., D. K. 2021-11-22 teismo posėdžio metu parodė, kad namo skelbimų lentoje be skelbimo apie visuotinio susirinkimo šaukimą ir jo darbotvarkę buvo iškabintas ir kitas skelbimas, informuojantis namo gyventojus apie galimybę su rengiama nauja įstatų redakcija susipažinti daugiabučio namo 15 ir 49 butuose.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Nors informacijos apie antrąjį skelbimą skelbimų lentoje nepatvirtino ieškovės pakviesta liudytoja R. M., kuri sakė, kad skelbime nebuvo informacijos apie galimybę susipažinti su naujų įstatų redakcija ir kitais sprendimų projektais, tačiau tokie parodymai neprieštarauja atsakovių ir trečiųjų asmenų parodymams, jog ši informacija buvo paskelbta atskiru skelbimu, iškabintu skelbimų lentoje. Be to, trečiasis asmuo S. S. patvirtino šį skelbimą ruošusi. Kadangi ieškovė, kaip nustatyta bylos eigoje, turi kitą gyvenamąją vietą ir daugiabučiame faktiškai negyvena, visiškai paaiškinama, kodėl ji pranešimo skelbimų lentoje nematė. Sprendžiant, ar buvo informacija apie galimybę susipažinti su sprendinių projektais, svarbu įvertinti tai, kad visuotinio narių susirinkimo metu buvo pateikti Bendrijos naujos redakcijos įstatai ir svarstomas klausimas dėl jų tvirtinimo, taigi akivaizdu, jog įstatai iki susirinkimo buvo rengiami ir egzistavo, vadinasi buvo ruošiamas jų projektas. Pastebėtina, kad byloje nekeliamas klausimas, kas ir ar teisėtai ruošė naują Bendrijos įstatų redakciją, todėl ši problema sprendime neliečiama ir atskirai neaptariama. Taigi, šiuo atveju labiau tikėtina atsakovų ir trečiųjų asmenų parodymais, kad gyventojai buvo informuoti skelbimu skelbimų lentoje, kur galima susipažinti su visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendinių projektais (nauja įstatų redakcija), nes teismo vertinimu nėra jokios loginės prasmės Bendrijai įstatų projektų slėpti nuo bendrijos narių. Ta aplinkybė, kad skelbimas nepateiktas į bylą, nesudaro pagrindo netikėti trečiųjų asmenų parodymais, saugoti tokio skelbimo Bendrija nėra įpareigota (DNSBĮ 11 straipsnio 11 dalis).  

Taip pat negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog jai sprendinių projektai turėjo būti pateikiami raštu asmeniškai. Tokios pareigos teikti kiekvienam bendrijos nariui sprendinių projektus nenumato nei Bendrijos įstatai, nei DNSBĮ 11 straipsnis. Sprendžiama, kad šiuo atveju savininkų informavimas apie galimybę susipažinti su sprendinių projektais pranešimu skelbimų lentoje atitinka DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepažeidžia butų savininkų teisių į informaciją, todėl nurodytas ieškovės argumentas dėl nepateikimo informacijos atmetamas.

Dėl darbotvarkėje svarstytų klausimų atitikimo pirminei darbotvarkei

        Ieškovė iš esmės tvirtina, kad svarstant 2020-10-01 pakartotiniame susirinkime numatytus klausimus nebuvo laikytasi pirmojo susirinkimo darbotvarkės, tuo buvo pažeisti DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalies reikalavimai, o būtent, darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl bendrijos pirmininko rinkimo, darbo užmokesčio jam ir buhalteriui nustatymo.

Iš pateikto į bylą pranešimo apie pirminį (neįvykusį) susirinkimą matyti, kad darbotvarkėje numatyti klausimai:

1. Bendrijos valdymo organų rinkimas (valdybos, revizoriaus arba revizinės komisijos rinkimai),

2. Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir tvirtinimas,

3. Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti darbo sutartį su naujuoju pirmininku.

Iš pateikto į bylą Bendrijos 2020-10-01 visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstyti klausimai:

1. Bendrijos valdymo organų rinkimas. Nutarta bendrijos pirmininke išrinkti I. D.. Bendrijos valdybos nariais nutarta išrinkti I. D., G. Z., V. G., L. K.. Nutarta bendrijos pirmininkei mokėti 200,00 Eur per mėnesį atlyginimo, buhalterei 70,00 Eur per mėnesį atlyginimą. 

2. Naujų bendrijos įstatų pristatymas ir svarstymas. Nutarta patvirtinti bendrijos naujus įstatus ir įgalioti bendrijos pirmininkę juos registruoti Registrų centre.

3. Dėl įgaliojimų pasirašyti darbo sutartį su naujuoju pirmininku. Nutarta įgalioti bendrijos narį G. Z. pasirašyti darbo sutartį su naująja bendrijos pirmininke.

Abi atsakovės ir tretieji asmenys iš esmės nesutinka su ieškovės teiginiu dėl darbotvarkės neatitikimo pirminei darbotvarkei, nes joje atskirai neįrašyta apie Bendrijos pirmininko rinkimus. Kaip paaiškino atsakovės ir tretieji asmenys, skelbtas darbotvarkėje klausimas „Bendrijos valdymo organų rinkimas (valdybos, revizoriaus arba revizinės komisijos rinkimai)“  apima visų valdymo organų rinkimą, o kadangi vienas iš valdymo organų pagal DNSBĮ nuostatas yra bendrijos pirmininkas, tai neįrašymas skliausteliuose žodžio „pirmininko“, laikytinas tik formaliu pažeidimu, nedarančiu įtakos minėto susirinkimo metu priimto sprendimo dėl bendrijos pirmininko išrinkimo teisėtumui, ypač, kai tokiam nutarimui pritaria visi kiti bendrijos nariai, dalyvavę susirinkime.

Sutiktina su ieškovės paaiškinimu, kad skelbiant darbotvarkę, kurioje numatyti Bendrijos valdymo organų rinkimai, tuo atveju, kai valdymo organai yra vardijami skliasteliuose, turėjo būti paskelbta ir apie bendrijos  pirmininko rinkimus, nes tokia nuostata leidžia laikyti skelbimą nuosekliai logišku. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovų paaiškinimą dėl žmogiškos rašymo klaidos (skliausteliuose neįrašytas žodis „pirmininko“) ir ieškovės gebėjimą subjektyviai priimti informaciją, kurią ji gavo susipažinusi su tokio turinio skelbimu. Visų pirma, kadangi sutinkamai su DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalimi bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) pirmininkas, tai sutiktina su atsakovų paaiškinimais, jog žodžio „pirmininkas“ skliausteliuose neįrašymas skelbimo turininio esmės nekeičia. Pirmininkas bet kuriuo atveju bendrijoje yra privalomas valdymo organas ir situacija, kad jis bendrijoje neišrinktas, prieštarauja minėtai teisės normai. Sutinkamai su teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu DNSBĮ 15 straipsnio 1 dalyje, bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai, iš ko seka, kad šios bylos atveju renkant bendrijos valdybą privalomai turėjo būti renkamas ir pirmininkas, kadangi pagal tuo metu Bendrijoje susiklosčiusią faktinę situaciją pirmininko ilgą laiką Bendrijoje nebuvo ir ši aplinkybė ieškovei buvo gerai žinoma - ankstesnis Bendrijos pirmininkas A. B. yra ieškovės šeimos narys, iš užimamų pareigų savo noru buvo pasitraukęs. Antra, būtina įvertinti ieškovės turimą išsilavinimą ir tai, jog ji buvo ilgametė Bendrijos buhalterė arba asmuo, per savo įmonę tvarkiusi Bendrijos finansinius reikalus, iš ko galima spręsti, kad ieškovei buvo labai gerai žinomos DNSBĮ normos, reglamentuojančios bendrijos valdymo struktūrą ir valdymo organų rinkimo procedūrą bei skelbimo apie valdymo organų rinkimų tvarką. Tą faktą, kad ieškovė yra gerai susipažinusi su DNSBĮ, ji akivaizdžiai parodė teismo posėdžių metu teikdama paaiškinimus, formuluodama klausimus proceso dalyviams, sakydama baigiamąją kalbą. Taigi, tiek valdymo organų sudėtis gyvenamųjų namų bendrijoje, tiek jų rinkimo tvarka, tiek faktas, kad aptariamu laikotarpiu Bendrija buvo be pirmininko, todėl formuojant valdymo organus buvo privaloma jį išsirinkti, ieškovei buvo labai gerai žinoma. Be to, darbotvarkės 3 klausimu įrašytas punktas, skelbiantis įgalioto asmens pasirašyti darbo sutartį su naujuoju bendrijos pirmininku rinkimą, dar labiau įtikina, kad susirinkime buvo numatyta rinkti Bendrijos pirmininką.

Šiuo atveju ne mažiau svarbu įvertinti ieškovės subjektyvią poziciją jos teisių pažeidimų klausimu. Apklausos metu ieškovė nepasakė, jog susipažinusi su pirminio susirinkimo darbotvarkės turiniu ji buvo suklaidinta ar nesuprato, kad visuotiniame susirinkime be kitų klausimų bus sprendžiamas dar ir Bendrijos primininko rinkimo klausimas. Ji, ginčydama darbotvarkės teisėtumą, akcentavo tai, jog Bendrija padarė aiškią klaidą neįrašydama tikslinančio darbotvarkę žodžio „pirmininko“, tačiau ieškovė nenurodė, jog taip ji buvusi suklaidinta. Taigi, darytina išvada, kad paviešinant pirminės ir pakartotinės darbotvarkės turinį jame pateikta informacija apie numatomą Bendrijos valdymo organų rinkimą yra pakankamai informatyvi, kad būtų suprantama vidutinio sumanumo ar išsilavinimo asmeniui. Įvertinus aptartas aplinkybes sprendžiama, kad visuotinio susirinkimo metu išsprendus klausimą dėl Bendrijos pirmininko išrinkimo pakartotinio susirinkimo procedūra, numatyta DNSB 11 straipsnio 5 dalyje, darbotvarkių tapatumo ar išėjimo už skelbtos darbotvarkės ribų aspektu nebuvo pažeista. Ieškovės argumentas dėl pakartotinio susirinkimo metu priimto nutarimo neteisėtumo dalyje  dėl esą neįtraukto į darbotvarkę klausimo dėl valdymo organų formavimo atmestinas.

Kitaip vertintini Bendrijos nutarimai dėl atlyginimo dydžių nustatymo Bendrijos pirmininkei ir buhalterei. Akivaizdu, kad pirminėje darbotvarkėje tokie klausimai nebuvo paskelbti, šie klausimai tiesiogiai susiję su finansinėmis Bendrijos narių pareigomis, todėl jų svarstymas susirinkime ir nutarimų šiais klausimais priėmimas šiuo atveju prieštarauja DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalies reikalavimui pakartotiniame visuotiniame susirinkime svarstyti klausimus pagal pirminę darbotvarkę. Ieškinys dalyje dėl 2020-10-01 Bendrijos nutarimo 1.4 punkto, kuriuo nutarta nustatyti kitokį nei buvo ankstesniais nutarimais nustatytas pirmininko ir buhalterio atlyginimo dydis, panaikinimo tenkintinas.

Dėl Bendrijos naujos įstatų redakcijos pristatymo

Ieškovė teigia, kad 2020-10-01 pakartotinio narių susirinkimo metu nebuvo pristatyti nauji Bendrijos įstatai, nebuvo paaiškinta, kuo jie skiriasi nuo ankstesniųjų, taip nebuvo laikomasi teisinio reglamentavimo ir tai, anot ieškovės, atsispindi susirinkimo protokole. Atsakovės ir tretieji asmenys nurodo, kad su parengta nauja Bendrijos įstatų redakcija dar iki visuotinio susirinkimo dienos buvo galima susipažinti 15 ir 49 butuose, visuotinio susirinkimo metu juos pakankamai aiškiai pristatė susirinkimo pirmininkė I. D..

Atsižvelgiant į ginčijamo klausimo turinį, įvertinus Bendrijos praktiką dėl analogiškų Bendrijos susirinkimų fiksavimo protokoluose, taip pat įvertinus ieškovės pareigą įrodyti savo teiginius, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti priimtą nutarimą dėl naujų įstatų tvirtinimo vien tuo pagrindu, kad anot ieškovės, jie nebuvo tinkamai pristatyti. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, kiekvienas Bendrijos narys turėjo galimybę su nauja įstatų redakcija susipažinti iš anksto individualiai bei spręsti dėl jų priimtinumo ar nepriimtinumo Bendrijai. Kokio lygio įstatų pristatymas įvyko susirinkime, šiuo atveju nėra reikšminga, nes tai daugeliu atveju priklauso ne tiek nuo įstatus pristatančio asmens, kiek nuo dalyvaujančių asmenų suinteresuotumo, domėjimosi, reikalavimo atsakymų į rūpimus klausimus, tuo tarpu byloje nenustatyta, kad susirinkimo metu ieškovė būtų aktyviai reikalavusi įstatų pristatymo kitu būdu nei tai buvo faktiškai padaryta, kėlusi pristatančiajam asmeniui klausimus ar diskutavusi. Kaip matyti iš 2020-10-01 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo, jame dalyvavo 33 nariai, iš kurių 32 nariai balsavo už naujų įstatų tvirtinimą (nebalsavo ieškovė). Šiuo atveju individualių ieškovės teisių pažeidimo įstatų pristatymo susirinkime aspektu teismas neįžvelgia.

Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad kaip teigiama ieškinyje, asmenų registracija vyko padrikai, dalis užsiregistravusiųjų vėliau iš susirinkimo išėjo. Pateiktas į bylą dalyvaujančiųjų 2020-10-01 pakartotiniame susirinkime asmenų sąrašas patvirtina, kad jame dalyvavo 33 asmenys.

Priimant sprendimą byloje atsižvelgtina į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto susirinkimo nutarimo vien formaliais pagrindais ar dėl formalių pažeidimų. Kaip matyti iš dalyvavusių visuotiniame Bendrijos narių susirinkime narių balsavimo, už visus sprendimus balsavo 32 nariai ir tik vienas narys D. L. visuose balsavimuose susilaikė (šiuo atveju D. L. tvirtina iš viso nebalsavusi, tačiau bendram rezultatui tai įtakos neturi). Teismo vertinimu, ieškovės turimas balsas visuotiniame susirinkime nebūtų įtakojęs ginčo sprendimų rezultatų, todėl nėra pagrindo ginčo nutarimo pripažinti negaliojančiu. Taip pat pastebėtina, kad  teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-7-38/2008, LAT nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Tokiu būdu, sprendime išdėstytais motyvais teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2020-10-01 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimus, pažymėtus punktais 1.1, 1.2, 1.3., 2, 3, yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nutarimą, pažymėtą punktu 1.4. (bendrijos pirmininkės ir buhalterės atlyginimų nustatymas) tenkintinas.

Dėl 2021-07-14  pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo

2021-06-28 buvo šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (DNSBĮ 12 straipsnis), kuris neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2021-07-14 vyko pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų visuotinis susirinkimas. Pirminio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyti klausimai: 1. Susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimai, 2) Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, dujų katilinės prižiūrėtojo parinkimas, 3) Einamieji klausimai.

Susirinkime faktiškai buvo apsvarstyti klausimai ir priimti nutarimai: 1) Išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių, 2) Pasirašyti sutartį su UAB „Santermita“ dėl šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, dujų katilinės priežiūros, 3) Atsisakyti televizijos, organizuoti balsavimą raštu dėl kaupimo lėšų dydžio nustatymo, mokėti buhalterei 200,00 Eur atlyginimą su mokesčiais, organizuoti talką laiptinės ir rūsio valdymui, kreiptis į įmonę „Žalvaris“ dėl dėžučių panaudotiems elementams pritvirtinimo laiptinėse.

Ieškovė kelia klausimą dėl priimtų nutarimų visais svarstytais klausimais, išskyrus pirmąjį,  teisėtumo. Nurodo, kad esant tokiai susirinkimo darbotvarkei būtina apie susirinkimo sušaukimą pranešti raštu visiems butų savininkams, tačiau to padaryta nebuvo, taip pat nebuvo iš anksto paskelbti susirinkime siūlomų sprendinių projektai (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis), susirinkime svarstyti klausimai ir priimti nutarimai, nenumatyti neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje (DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis).

Atsakovės dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais 2021-07-14 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimus atsiliepimo į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės su ieškiniu šioje dalyje nesutiko, paaiškino, kad tiek sušaukiant susirinkimą, tiek jame balsuojant nebuvo pažeisti DNSBĮ reikalavimai, o jei tam tikri pažeidimai ir buvo padaryti, jie iš esmės turi būti vertinami, kaip formalūs pažeidimai, nedarantys įtakos minėto susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, sprendimams  pritaria Bendrijos nariai, dalyvavę susirinkime. Priešingai nei nurodo ieškovė, apie šaukiamą visuotinį susirinkimą buvo skelbta rašytiniu skelbimu, kuris buvo patalpintas namo skelbimų lentoje.

DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis skelbia, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

Klausimas dėl šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, dujų katilinės prižiūrėtojo parinkimo pagal savo pobūdį reiškia svarstymą dėl daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo paslaugų teikimo srityje, taigi, jis turi būti sprendžiamas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, kaip tai ir buvo padaryta (DNSBĮ 11 straipsnis). Byloje nekilo ginčo dėl pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo kvorumo, todėl šis klausimas atskirai neaptariamas laikant, kad kvorumas buvo užtikrintas, pakartotinio susirinkimo sušaukimo procedūros laikytasi.

Skelbimas apie būsimą susirinkimą paskelbtas raštu bendrijos skelbimų lentoje, kaip to reikalauja DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis, šį faktą įrodo pačios ieškovės pareikta į bylą skelbimo teksto kopija. Atmetamas ieškovės argumentas dėl esą egzistuojančios atsakovo pareigos informuoti kiekvieną Bendrijos narį apie svarstomą klausimą individualiai. Šiuo atveju darbotvarkėje numatyto svarstytino klausimo pobūdis nesąlygoja pareigos atsakovui informuoti bendrijos narius apie susirinkimo darbotvarkę individualiai, kadangi darbotvarkėje numatytas klausimas nepatenka į DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies išvardintų klausimų sritį, kuri yra baigtinė (rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą). Ta aplinkybė, kad nebuvo paskelbta apie galimybę susipažinti su sprendimų projektais šiuo atveju paaiškinama tuo, kad svarstytinų klausimų svarba nereikalauja ruošti tokių projektų. Be to, skelbime apie šaukiamą susirinkimą buvo nurodytas susirinkimo organizatorius – Bendrijos pirmininkė, todėl bendrijos nariai turėjo galimybę kreiptis dėl aktualios juos dominančios informacijos tiesiogiai į pirmininkę. Bendrija susirinkime svarstė dėl  šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, dujų katilinės prižiūrėtojo parinkimo. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, susirinkimo metu buvo pristatytos dvi įmonės, jų galimybės teikti paslaugą, įkainiai, ir tai leido Bendrijos nariams pakankamai kiekvieną jų atskirai įvertinti ir individualiai priimti sprendimą dėl tinkamumo teikti paslaugą. Ta aplinkybė, kad ieškovės netenkino kitų Bendrijos narių pasirinkta įmonė ir balsavimo už ją rezultatai, nesudaro pagrindo pripažinti nutarimo negaliojančiu.  Be to, teismo vertinimu, ieškovės balsas neįtakotų bendro ginčo sprendimo rezultato, kadangi visi Bendrijos nariai, išskyrus ieškovę, balsavo vienbalsiai.

Iš pakartotinio 2021-07-14 susirinkimo protokolo matyti, kad paskelbtais darbotvarkėje kitais einamaisiais klausimais buvo svarstoma: bendrijos televizijos klausimas - nutarta televizijos atsisakyti (protokolo 3.1 punktas), kaupimo lėšų dydžio nustatymo klausimas - nutarta organizuoti balsavimą raštu (protokolo 3.2. punktas), atlyginimo buhalterei dydžio nustatymas- nutarta mokėti buhalterei 200,00 Eur atlyginimą su mokesčiais (protokolo 3.3 punktas), talkos laiptinės ir rūsio valymui organizavimo klausimas – nutarta organizuoti talką (protokolo 3.4 punktas), -panaudotų elementų surinkimo klausimas - nutarta kreiptis į įmonę „Žalvaris“ dėl dėžutės panaudotiems elementams pritvirtinimo (protokolo 3.5 punktas).

Taigi, 2021-07-14 visuotinis Bendrijos narių susirinkimas apsvarstė iš anksto nenumatytus darbotvarkėje klausimus, susijusius su Bendrijos narių bendrų interesų tenkinimu (kabelinės televizijos paslauga, kaupimo lėšų dydžio nustatymas, atlyginimo buhalterei dydžio nustatymas). Teismo vertinimu šie klausimai sukuria bendrijos nariui finansinius įsipareigojimus, lemia galimybę naudotis teikiama televizijos paslauga, todėl jie negalėjo būti vertinami ir skelbiami pranešime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą kaip eiliniai einamieji klausimai. Vadinasi, kiekvieno bendrijos nario teisė žinoti apie numatomus svartyti klausimus turėjo būti užtikrinta paskelbiant apie juos viešu skelbimu, įrašant šiuos klausimus į darbotvarkę. Bendrijai neatlikus šios pareigos,  organizuojant 2021-07-14 Bendrijos susirinkimą buvo pažeisti ir Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti esminiai reikalavimai, ir tai sudaro pagrindą nutarimus pripažinti negaliojančiais (punktai 3.1., 3.3.). Tačiau pastebėtina, kad ieškovė nepagrindė, kodėl ginčo nutarimai, įtvirtinti protokolo punktuose 3.2., 3.4., 3.5. (kaupimo lėšų dydžio nustatymo klausimu organizuoti balsavimą raštu, talkos organizavimas, dėžutės panaudotiems elementams surinkti klausimas) yra iš esmės neteisėti. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šie nutarimai jos teisių ar teisėtų interesų iš esmės nepažeidžia, tačiau yra naikintini dėl neatitikimo bendros susirinkimų sušaukimo tvarkos. Teismo vertinimu nėra nustatyta visuotinio susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų, kaupimo lėšų dydžio klausimas iš esmės neišspręstas, bet paliktas ateičiai nustatant balsavimą raštu, todėl jis nesukuria butų savininkams jokių naujų teisinių pasekmių, todėl ieškinys dalyje dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir apibendrinant tai, kas pasakyta konstatuojama, kad:

- reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2020-07-01 pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą teisiškai nepagrįstas ir todėl atmestinas,

-reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2020-10-01 pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimą 1.4. teisiškai pagrįstas ir todėl tenkintinas, likusioje dalyje dėl  nutarimų 1.1, 1.2, 1.3., 2, 3. ieškinys atmestinas;

-reikalavimas pripažintini negaliojančiais 2021-07-01 pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimus  3.1., 3.3 teisiškai pagrįstas ir todėl tenkintinas, likusioje dalyje dėl nutarimų 2., 3.2., 3.4., 3.5. ieškinys atmestinas

Dėl tinkamo atsakovo

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

Ieškovė ieškinyje atsakovais įtraukė juridinį asmenį Bendriją ir fizinį asmenį Bendrijos pirmininkę I. D.. Pastebėtina, kad tinkama šalimi civiliame procese yra tik toks atsakovas, kuriam keliamas konkretus ieškinio reikalavimas, kurio patenkinimas sukelia atsakovui konkrečias materialiąsias pasekmes. Klausimas dėl tinkamo atsakovo buvo keliamas 2021-05-26 vykusiame paengiamajame teismo posėdyje. Ieškovė nepašalino iš atsakovų fizinio asmens I. D., nors konkretaus ieškinio reikalavimo jai ir po parengiamojo posėdžio neformulavo, todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Kadangi reikalavimai atsakovei I. D. ieškiniu nekeliami, jos atžvilgiu ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šalies išlaidos advokato pagalbai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikšti 3 neturtiniai ieškinio reikalavimai, kurių kiekvienas apmokėtinas po 88,00 Eur (ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl mokama 75% mokėtinos žyminio mokesčio sumos). Šiuo atvejui ieškovė, paduodama ieškinį, pagal CPK 83 straipsnio 16 punktą bei DNSBĮ buvo atleista nuo žyminio mokesčio.

Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas išlaidas sudaro 1020,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovės Bendrijos išlaidos sudaro 600,00  Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovė I. D. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė.

Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 17% (dėl 2020-07-01 nutarimo panaikinimo reikalavimas patenkintas 0%, dėl 2020-10-01 nutarimų panaikinimo patenkintas 1 reikalavimas iš 5, tai sudaro 20%, dėl 2021-07-01 nutarimų panaikinimo patenkinti 2 reikalavimai iš 6, tai sudaro 33%). Tokiu būdu iš viso patenkintų reikalavimų dalis sudaro 17% ((0+20+33):3), atmestų reikalavimų dalis sudaro 83%.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įvertinus bylos baigtį, tai, kad šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, yra pagrindas padalinti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pašto išlaidas, kurių bendra suma yra 138,90 Eur, ir priteisti jas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei iš atsakovės Bendrijos priteistina 173,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, atsakovei iš ieškovės priteistina 498,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš atsakovės Bendrijos priteistina 44,88 Eur žyminio mokesčio (17% nuo 264,00 Eur (88,00x3) sumos) ir 23,62 Eur pašto išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistinos 115,29 Eur pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais:

-2020-10-01 Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą 1.4. dėl bendrijos pirmininkės ir buhalterės atlyginimų nustatymo;

-2021-07-01 Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus 3.1., 3.3. dėl televizijos atsisakymo ir atlyginimo buhalterei nustatymo.

Likusioje dalyje ieškinį atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti, atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškinį atmesti. 

Priteisti iš Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,40 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. L. a. k. (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 498,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti valstybei iš Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 23,62 Eur (dvidešimt tris eurus 62 ct), iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,29 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 29 ct) pašto išlaidų (mokama į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 44,88 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 88 ct). žyminio mokesčio (mokama į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus  apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                 Snaigė Juknevičienė