Civilinė byla Nr. e2-817-853/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00114-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.1.7.2; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą „ZOOM“, ieškovės I. K. įmonės atstovei Z. U. ir ieškovės atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovės UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“ direktoriui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. įmonės ieškinį atsakovei UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“ dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovės ir atsakovės susitarimu nustatytą 3254,90 Eur kainą už gaminį – mobilų konteinerį sumažinti iki 1254,90 Eur bei priteisti iš atsakovės ieškovei 2000,00 Eur sumą.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal pateiktą užsakymą ir sudarytą sutartį pagamino ir pateikė ieškovei mobilų konteinerį (apsaugos postą), už kurį ieškovė sumokėjo 3254,90 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl jos pagaminto konteinerio kokybės, siūlė pašalinti esminius trūkumus, kuriuos atsakovė bandė ištaisyti, tačiau po remonto gaminio kokybė nepasikeitė, atlikti remonto darbai iš esmės nepagerino gaminio rodiklių, nes, pasak ieškovės, gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė remdamasi mobilaus konteinerio broko remonto sąmata, prašo sumažinti darbų kainą 2000,00 Eur bei nustatyti, kad sumažinus darbų kainą atsakovės pagaminto gaminio kaina yra 1254,90 Eur (3254,90 Eur – 2000 Eur), nustačius sumažintą kainą iš atsakovės priteistina ieškovei 2000,00 Eur, kaip nepagrįstai gauta suma.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, jog atsakovės darbuotojai atvyko apžiūrėti mobilaus konteinerio, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų nepavyko to padaryti. Atsakovė siūlė ant mobilaus konteinerio uždėti papildomą skardą, tačiau ieškovė ignoravo atsakovės pasiūlymą. Pasak atsakovės, mobilus konteineris ir yra mobilus, nes lengvai pastatomas bet kurioje vietoje, todėl elektros pajungimo – atjungimo darbų kaina 689,70 Eur nėra pagrįsta. Mobilaus konteinerio konstrukcija galėjo būti pažeista ieškovei perkeliant vagonėlį iš vienos vietos į kitą, naudojant tam netinkamas priemones. Nesutinka su ieškovės pateikta mobilaus konteinerio broko remonto lokaline sąmata, kadangi tiek atliekamų darbų, tiek remontui reikalingų medžiagų kainos yra neadekvačios ir dirbtinai padidintos. Ieškovės atliekamų darbų bei medžiagų kaina neviršija 300,00 Eur. Pasak atsakovės, ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra neproporcinga realiai trūkumų šalinimo kainai. 

Ieškovės I. K. įmonės atstovė Z. U. ir ieškovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė gaminio – mobilaus konteinerio kainą sumažinti iki 1333,76 Eur bei priteisti iš atsakovės ieškovei 1921,14 Eur sumą.

Papildomai nurodė, jog atsakovės darbuotojai buvo atvykę vieną kartą. Ieškovė su atsakove tarėsi dėl konteinerio remonto, atsakovė sutiko pasiimti gaminį, tačiau ieškovė reikalavo pakaitinio konteinerio, nes tai vieta sargui, kuris užtikrina verslo veiklą (įmonė užsiima automobilių saugojimo verslu). Atsakovė pakaitinio konteinerio nepateikė, kad ieškovė nuomosis – nesutiko. Buvo įvertinta konteinerio broko būklė (stogas įrengtas nekokybiškai ir reikia užsandarinti elektros įvadą). Ieškovė gavo komercinius pasiūlymus, priėmė inžinerinių tinklų valdymo pasiūlymą, kur nurodyta, kad remonto darbai kainuos 1921,14 Eur. Ieškovė ir sumokėjo, ir tai laiko tiesioginiais nuostoliais. Atsakovės pateikti pasiūlymai yra orientacinės kainos, ieškovė patyrė realias išlaidos, kur nurodyti darbai, nuoma ir kt. Tentas buvo reikalingas, kad vidus nesušlaptų. Konteineriui padarytas nuolydis vandeniui nubėgti, nes jo nebuvo.

Atsakovės UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“ direktorius E. Š. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog pagamino gaminį, užsakovai pasižiūrėjo gaminį, stogas buvo lygus, sutartyje nebuvo nurodyta, jog stogas turi būti šlaitinis, lietvamzdžių ir elektros izoliacijos neužsakė. Ieškovė apžiūrėjo pavyzdžius ir atsakovė pagamino konteinerį. Po savaitės, ieškovė nurodė, jog bėga vanduo. Atsakovė bandė tvarkyti, ką vietoje galėjo padaryti, tą ir darė. Po savaitės vėl skambino ieškovė, nes niekas nepasikeitė. Ieškovė neleido pasiimti gaminio. Posėdžio metu kėlė klausimą, kaip ieškovė užkėlė mobilų konteinerį, nes konteinerį atvežė ir padėjo ant žemės, o ieškovė pakėlė apie metrą nuo žemės. Ieškovės pateiktos sąmatos yra neadekvačios. Pagal tokį skaičiavimą, toks konteineris turėjo būti brangesnis. Realiai ieškovė prašo puse konteinerio sumos. Realiai ieškovai patobulino konteinerį.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovė UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“, j. a. k. 303289634, elektoriniu paštu pateikė komercinį pasiūlymą Nr. 29, kuriame nurodė, jog mobilios patalpos pagaminimo kaina su PVM – 3254,90 Eur. Tuo pačiu pateikė ir 2020 m. rugsėjo 21 d. gaminio pardavimo sutartį Nr. 29, kuria atsakovė sutarė pagaminti kokybišką ir reikalavimus atitinkantį gaminį – mobilų konteinerį už 3254,90 Eur sumą (Sutarties 1, 2.1 ir 3.2 punktai). Ieškovė I. K. įmonė gaminio pardavimo sutartį Nr. 29 ir priedą prie sutarties Nr. 029 pasirašė ir elektoriniu paštu išsiuntė atsakovei. Atsakovė elektoriniu paštu atsakė į ieškovės elektroninį laišką, kuriuo buvo siunčiama 1302,00 Eur pervedimo kopija (mokėjimo paskirtyje nurodyta: mokama pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. gaminio pardavimo sutartį), jog pradedama gamyba. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. pervedė 1302,00 Eur sumą pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. gaminio pardavimo sutartį. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku nurodė pristatymo adresą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija MLK Nr. 00092 ieškovei už mobilų konteinerį (suma be PVM – 2690,00 Eur), stogelio gamybą (suma be PVM – 196,00 Eur), transportavimo paslauga (suma be PVM – 272,00 Eur), iš viso su PVM – 3821,18 Eur. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, jog mobilus konteineris – nesandarus, lyjant pro sienas prateka vanduo, prašo nevėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 2 d. pašalinti trūkumus, nes darbas įmonėje vyksta visą parą, o senas postas demontuotas. Ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, jog situacija nepasikeitė, o pablogėjo, nes vanduo bėgo per sienas. Ieškovė prašo nurodyti sprendimo variantus. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovei elektoriniu paštu nurodė, jog 2020 m. lapkričio 25 d. atvyks pakartotinai įvertinti gaminio. Ieškovės 2020 m. lapkričio 26 d. užsakymu AB „Panevėžio statybos trestas“ statybinė laboratorija atliko mobilaus konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini), gamybos broko įvertinimą. Išvadose ir rekomendacijose nurodė, jog mobilaus konteinerio stogas įrengtas nekokybiškai ir netinkamai, todėl į statinio konstrukcijas patenka vanduo; metalo konstrukcijos paruoštos ir nudažytos netinkamai; elektros įvadas neužsandarintas. Būtina iš naujo perdengti stogą, pakeisti įmirkusias termoizoliacines medžiagas, išvėdinti drėgmę iš sienų, dėl ko gali sukelti pavojų žmonių gyvybei; iš naujo tinkamai perdažyti metalo konstrukcijas; užsandarinti elektros įvado vietą. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė ir ISV MB sudarė rangos sutartį Nr. 18/06, kuria už 1921,14 Eur su PVM atliko stogo remonto darbus pagal sudarytą sąmatą, be to, sandariai uždengė stogą tentu ir vykdė jo priežiūrą (Sutarties 2 ir 7 punktai). Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 yra nurodyti kiekvieno darbo ir išlaidų aprašymai 1921,14 Eur sumai. ISV inžinerinių sistemų valdymas MB išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISV119 – 1921,14 Eur sumai, o ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. apmokėjo šią sumą.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Konstatuotina, jog bylos šalis sieja rangos teisiniai santykiai, nes atsakovė įsipareigojo ir pagamino mobilų konteinerį savo rizika pagal ieškovės užduotį ir jai perdavė mobilų konteinerį. Ieškovė už mobilų konteinerį visiškai atsiskaitė, dėl to byloje ginčo nėra.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Byloje neginčijimai nustatyta, jog atsakovė pagamino mobilų konteinerį su trūkumais, teismo posėdžio metu atsakovės direktorius to neginčijo ir sutiko. Ieškovė įrodė, jog atsakovės pagamintas mobilus konteineris buvo su trūkumais, tai patvirtina ir ieškovės iniciatyva atlikta AB „Panevėžio statybos trestas“ statybinės laboratorijos atlikto mobilaus konteinerio gamybos broko įvertinimas, tai yra mobilaus konteinerio stogas įrengtas nekokybiškai ir netinkamai, todėl į statinio konstrukcijas patenka vanduo; metalo konstrukcijos paruoštos ir nudažytos netinkamai; elektros įvadas neužsandarintas.

Atsakovė pateikė bendro pobūdžio pasvarstymus apie mobilaus konteinerio būklę, apie perdėtą broką, tačiau objektyvių įrodymų nepateikė. Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog šalys nebuvo sutarusios dėl konkrečių darbų, todėl ieškovė atliko papildomus darbus. Iš esmės atsakovė turėjo pagaminti sandarų mobilų konteinerį, į kurį nepatektų vanduo, įskaitant, bet neapsiribojant ir tuo, kad turėjo ir užsandarinti elektros įvado vietą. Atsakovė vieną kartą mėgino šalinti gaminio trūkumus, tačiau nesėkmingai. Situacija blogėjo, vanduo skverbėsi į vidų. Todėl ieškovė pagrįstai sudarė rangos sutartį su kita įmone, siekiant pašalinti nustatytus trūkumus. Teismo vertinimu ieškovės elgesys, tai yra samdytis kitą rangovą šalinti mobilaus konteinerio trūkumus nebuvo skubotas, atsakovei buvo nustatytas protingas terminas pašalinti trūkumus ir sudarytos tam sąlygos, tačiau jų nepašalino.

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu atsakovės pagaminto mobilaus konteinerio trūkumai paaiškėjo tik tada, kada pradėjo lyti ir į vidų pradėjo bėgti vanduo, taigi, išaiškėjo gaminio sandarumo trūkumai, kurie perdavimo metu normaliai apžiūrint daiktą negali būti pastebėti. Taigi ieškovė tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą.

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

Nustatyta, kad tarp bylos šalių buvo įprasta bendrauti elektroniniu paštu, ieškovė nustačiusi gaminio trūkumus, kreipėsi į atsakovę dėl gaminio trūkumų pašalinimo, kaip minėta atsakovė mėgino juos šalinti, tačiau nesėkmingai.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaip minėta, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad galimai dėl ieškovės veiksmų, tai yra perkeliant mobilų konteinerį, atsirado gaminio trūkumai, tačiau pagal įrodinėjimo naštos taisyklę tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė neįrodė, jog gaminio (mobilaus konteinerio) defektai atsirado dėl gaminio ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar ieškovės arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atliktų veiksmų arba dėl ieškovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

Ieškovei, kaip ir užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius atsakovės darbų trūkumus, ieškovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip minėta, tai yra alternatyvūs gynybos būdai, kurie negali būti taikomi tuo pat metu toje pačioje dalyje, tačiau gali būti taikomi tuo pat metu skirtingose dalyse, t. y. jei kainos mažinimas nepadengia visų trūkumų šalinimo išlaidų, užsakovas gali reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas dalyje, kuri viršija kainos mažinimo sumą, tačiau sumos negali persidengti. Byloje nustatyta, kad ieškovė nustatė terminą atsakovei ištaisyti trūkumus, tačiau atsakovė trūkumų neištaisė, todėl ieškovė galėjo rinktis alternatyvų savo teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamu atveju, teisme sprendžiamas klausimas dėl likusio alternatyvaus ieškovės teisių gynimo būdo – darbų trūkumų ištaisymo kainos ar kaštų, šalinant darbų defektus, atlyginimo. Teisės normose bei teismų praktikoje vienareikšmiškai nustatyta, jog užsakovas teisę į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą įgyja tik tada, kai realiai patiria išlaidų, t. y. trūkumus pašalina savo sąskaita (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė trūkumus šalino savo sąskaita ir patyrė 1921,14 Eur išlaidų. 

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog ieškovei mobilus konteineris reikalingas sargui būti, kuris saugo automobilių aikštelę. Byloje nustatyta, jog mobilaus konteinerio defektai yra reikšmingi ir juos reikia pašalinti, ir kurie trukdo normaliam ieškovės darbuotojų darbui, mobilus konteineris nėra sandarus, praleidžia vandenį, o dėl netinkamos elektros izoliacijos ir drėgmės būtina šalinti nedelsiat. Taigi, tai patvirtina būtinybę tento nuomai. Atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai dėl mažesnių gaminio trūkumų šalinimo išlaidų – selektyvūs, neorientuoti į konkretaus objekto trūkumų šalinimą ir nepaneigia ieškovės faktiškai patirtų išlaidų. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė pasigerino mobilų konteinerį atsakovės sąskaita, nes dėl vandens nutekėjimo nebuvo sutarę, tačiau tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neįrodė, ir tai paneigė faktinė situacija, kad dėl vandens nubėgimo nebuvimo – kaupiasi vanduo, kuris patenka į mobilaus konteinerio vidų.

Teismo vertinimu ieškovė (užsakovė) įrodė mobilaus konteinerio defektų faktą ir neprivalėjo įrodinėti atsakovės (rangovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu atsakovė (rangovė), siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, tačiau atsakovė to nepadarė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, todėl tenkintinas ieškovės ieškinys ir 1921,14 Eur suma priteistina iš atsakovės.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė priimti atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, tai yra priteisti 78,86 Eur skolą. Atsižvelgus į ieškovės prašymą ir į tai, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, byla dalyje dėl reikalavimo priteisti 78,86 Eur skolą, nutrauktina (140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškinį tenkinus iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė, kad sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį ir 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, todėl 645,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

priimti ieškovės I. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinio atsisakymą dalyje dėl 78,86 Eur skolos priteisimo ir toje dalyje civilinę bylą atsakovės UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“, j. a. k. 303289634, atžvilgiu nutraukti.

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Moderni, lanksti konstrukcija“, j. a. k. 303289634, ieškovės I. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai:

– 1921,14 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt vieno euro 14 ct) skolą;

– 645,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė