Civilinė byla Nr. 2A-95-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14711-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

35.4.; 121.14.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lex system GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui Lex System GmbH dėl atsiskaitymo už automobilio nuomą  bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nepagrįsto praturtėjimo.

              Teisėjų kolegija             

                                                                                                                                                                           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2011 m. birželio 6 d. dirbo pas atsakovą vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo pas atsakovą metu ieškovas išnuomojo atsakovui automobilį VW Transporter, v/n CBN 978, kurį ieškovas pagal sutartį įsipareigojo naudoti tik darbo reikalais ir darbo dienomis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Ieškovo teigimu atsakovas iš viso nesumokėjo 5 800 Lt nuomos mokesčio už 127 darbo dienas, todėl prašė šią sumą bei procesines palūkanas priteisti iš atsakovo.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad automobilių nuomos priskaitymo žiniaraščiai patvirtina, kad su ieškovu buvo atsiskaityta, be to, nuomos mokestis už automobilį ieškovui nebuvo mokamas, kai ieškovas naudojo atsakovo, o ne savo automobilį. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 1 208 Lt – permokėtą darbo užmokesčio dalį, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 4 592 Lt, procesines palūkanas; priteisė iš ieškovo atsakovui 1 271,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei – 1 194 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškinio.

Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog darbo metu ieškovas būtų naudojęs atsakovo automobilį. Remdamasis liudytojo K. A. parodymais, darbo laiko apskaitos ir automobilių nuomos žiniaraščiais, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti automobilių nuomos žiniaraščiai patikimai neatspindi automobilių nuomos fakto, o tik patvirtina šalių nurodytas aplinkybes dėl išmokėtų sumų dydžio.

Dėl priešieškinio.

Anot teismo, byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui 2011 m. balandžio 21 d. du kartus kaip darbo užmokestį išmokėjo 1 208 Lt. Dėl to teismas remdamasis CK 6.237 str. pripažino atsakovo reikalavimą pagrįstu. Atlikęs įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 4 592 Lt (5 800 Lt – 1 208 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovas Lex system GmbH prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Automobilių nuomos priskaitymo žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovui už 2010 m. gruodžio – 2011 m. birželio mėn. buvo tinkamai kompensuota už automobilio nuomą. Pastebėtina, kad ieškovo darbo dienos nesutapo su faktiškai nuomojamu automobiliu ir šalių suderinta kaina už automobilio nuomą, numatytą automobilių nuomos priskaitymo žiniaraščiuose. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo K. A. parodymais. Automobilių nuomos sutartys būdavo sudaromos ir su įmonės darbuotojais, kurių tiesioginėms funkcijoms atlikti automobilis nebuvo reikalingas, o išnuomotas automobilis perduodamas naudoti kitiems įmonės darbuotojams. Kadangi atsakovas ieškovui permokėjo darbo užmokestį, todėl pagrįstai sustabdė prievolės įvykdymą ieškovo atžvilgiu. Taigi teismas nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą. Skundžiamas sprendimas dalyje, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 5 800 Lt įsiskolinimas už automobilio nuomą, yra visiškai nemotyvuotas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ž. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas tinkamai nustatė aplinkybes susijusias su atsakovo įsiskolinimu ieškovui už automobilio nuomą. Apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

              Apeliacinio skundo faktinis pagrindas patvirtina, jog atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, kurie yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

              Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Taigi būtent atsakovas, siekdamas įrodyti, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, turėjo teismui pateikti tą pagrindžiančius įrodymus.

              Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki 2011 m. birželio 6 d. dirbo pas atsakovą vairuotoju (b. l. 4-6, 8). Darbo teisinių santykių laikotarpiui 2010 m. gruodžio 13 d. sudaryta Automobilio nuomos sutartimi (toliau ir Nuomos sutartis) atsakovas išsinuomojo iš ieškovo automobilį, kurį ieškovas įsipareigojo naudoti tik darbo reikalais ir tik darbo dienomis, o atsakovas už nuomą mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį (b. l. 3). Nuomos sutartis pasibaigė 2011 m. birželio 6 d., kai buvo nutraukta ginčo šalių sudaryta darbo sutartis. Šalys sutarė, kad atsakovo mokėtinas nuomos mokestis bus 50 Lt už dieną, priklausomai pagal faktiškai nuomotą laiką ir suderintą kainą su depo vadovu, atskaičius mokesčius (GPM) (Nuomos sutarties 1.2., 2.5. punktai).

Siekdamas pagrįsti, kad su ieškovu už automobilio nuomą yra visiškai atsiskaityta, atsakovas į bylą pateikė automobilių nuomos priskaitymo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. (b. l. 21-27), pagal kuriuos ieškovui už automobilio nuomą buvo paskaičiuoti 300 Lt dydžio nuompinigiai.

Ieškovas teigė, kad minėtus žiniaraščius pasirašė depo vadovo nurodymu, kuris paaiškino kad žiniaraščiai nieko nereiškia (b. l. 93-94, 135). Liudytojas K. A., buvęs atsakovo darbuotojas, paliudijo, jog ieškovas darbo metu naudojosi savo – atsakovui nuomotu, automobiliu (b. l. 137). Liudytoja V. B., UAB „Finansita“, teikiančios atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas, darbuotoja, patvirtino, kad automobilių nuomos apskaitos žiniaraščius pildydavo atsakovas, o paskaičiavus mokėtinus mokesčius, juos pasirašydavo atsakovo darbuotojai (b. l. 95-96), t.y. de facto žiniaraščiai būdavo užpildomi iš anksto ir tik tuomet paduodami darbuotojams pasirašyti. Patikimų įrodymų (pvz., automobilio priėmimo – perdavimo aktų), kurie patvirtintų, kad ieškovas darbo metu būtų naudojęs atsakovo, bet ne savo automobilį, atsakovas nepateikė. Įvertinus liudytojų parodymus, faktą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas darbo metu būtų naudojęsis atsakovui priklausančiais automobiliais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant labiau tikėtina, jog atsakovo pateikti automobilių nuomos žiniaraščiai patikimai neatspindi automobilio nuomos fakto (CPK 185 str.). Šią išvadą sustiprina ir faktai, kad žiniaraščiai už 2011 m. sausio, vasario, gegužės ir birželio mėn. atsakovo atsakingo asmens – depo vadovo nepasirašyti, o iš atsakovo darbuotojų nuomoti automobiliai būdavo perduodami naudotis ir kitiems darbuotojams.

Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, kurios suponuoja, kad ieškovas darbo pas atsakovą metu iš esmės naudojosi tik savo automobiliu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 5 800 Lt įsiskolinimą už nuomą, kuris apskaičiuotas padauginus ieškovo faktiškai dirbtas dienas iš nuomos mokesčio bei atėmus atsakovo išmokėtą sumą (122 d. d. x 50 Lt – 300 Lt). Pastebėtina, kad Nuomos sutarties nuostatos, nustatančios nuomos mokesčio dydį ir apskaičiavimo tvarką, nėra aiškios (nors nurodytas fiksuotas 50 Lt dydžio nuomos mokestis, tačiau jis priklauso ne tik nuo maršrutų, bet ir nuo suderinimo su depo vadovu), todėl ji aiškintina ieškovo naudai (CK 6.193 str.), ir laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompensaciją už atsakovui nuomotą automobilį apskaičiavo pagrindiniu dėmeniu imdamas Nuomos sutartyje numatytą fiksuotą pinigų sumą.

Remiantis išdėstytu spręstina, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

                                                                                                                                                                Teisėjai                                                                                                                Algirdas Auruškevičius

                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                Rūta Burdulienė