Civilinė byla Nr. e2-2874-345/2018

                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00031-2018-0

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                        2.1.2.4.1.4; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,  

sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU atstovui advokatui P. J.,

atsakovės BUAB „Faulana“ atstovui bankroto administratoriui A. S.,

atsakovo E. V. atstovui advokatui S. U.,

trečiajam asmeniui M. R.,

trečiojo asmens BUAB „Egvilta“ atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU ieškinį atsakovams BUAB „Faulana“, E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys M. R., BUAB „Egvilta“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Perdanga“. 

Teismas

n u s t a t ė :             

1. Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Faulana“ ir E. V., kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010, sudarytą tarp UAB „Faulana“ ir E. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Faulana“ 4 638 687 Lt dydžio finansinį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ (bankroto byla iškelta 2009 m. rugpjūčio 31 d.; 2010 m. birželio 14 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto). 2010 m. spalio 11 d. UAB „Faulana“, atstovaujama direktoriaus M. R., ir E. V. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010 (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ginčo sutartis), kuria E. V. už 50 000 Lt kainą perėmė UAB „Faulana“ 4 638 687 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Egvilta“. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys taip pat susitarė, kad jeigu BUAB „Egvilta“ bankroto byloje bus patenkintas E. V. kreditorinis reikalavimas, viršijantis 100 000 Lt, už šios reikalavimo teisės perleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti UAB „Faulana“ sėkmės mokestį. M. R. ir A. R. yra BUAB „Faulana“ trečios eilės kreditoriai, E. V. yra BUAB „Egvilta“ kreditorius, kuriam šiuo metu priklauso beveik 84 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Ieškovė yra taipogi viena didžiausių BUAB „Egvilta“ kreditorių, turinti finansinio reikalavimo teisę 2015 m. balandžio 29 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo ir 2015 m. gegužės 4 d. Įkeitimo perleidimo sutarties pagrindu, kuriai iki BUAB „Egvilta“ priklausančio turto realizavimo priklausė 43,729 proc. ir šiuo metu priklauso 4 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. BUAB „Faulana“ perleistos reikalavimo teisės į BUAB „Egvilta“ realizavimo sėkmė priklausė nuo BUAB „Faulana“ turimo nekilnojamojo turto pardavimo, dėl kurio 2017 m. rugpjūčio 25 d. surengtos varžytinės, tačiau laimėtojui nesumokėjus pardavimo kainos, jis perimtas hipotekos kreditoriaus, t. y. ieškovės, kuriai tenka prievolė sumokėti 985 258,24 Eur turto kainos skirtumą. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinė ir sudaryta siekiant nuslėpti tikrąjį reikalavimo teisės pirkėją (M. R.), siekiant išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo kitiems BUAB „Faulana“ kreditoriams, bei turint tikslą trečiajam asmeniui M. R., kaip buvusiam savininkui, palikti galimybę prisidengiant E. V. ne taip akivaizdžiai daryti įtaką BUAB „Egvilta“ bankroto procesui, tenkinti asmeninius interesus. M. R. veiksmai BUAB „Egvilta“ bankroto procese patvirtina, kad E. V. teisėmis, jam sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį ir įgijus visas Įmonių bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas kreditorių teises į BUAB „Egvilta“, naudojasi ne jis, bet M. R., kurio patvirtintų reikalavimų suma iki 2017 m. gruodžio 28 d. sudarė vos 0,081 proc. visų reikalavimų. M. R. itin aktyviai dalyvavo visuose BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose ir reiškė nuomonę dėl parduodamo turto tvarkos bei kainos nustatymo, 2014 m. gruodžio 29 d. rašte bankroto administratoriui M. R. prašė UAB „Augus“ neteikti informacijos apie daugiabutį gyvenamajį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį minėta įmonė siekė įsigyti; be to, ieškovei apskundus apskundus 2016 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, atsiliepimus į skundą pateikė tik E. V. ir M. R., argumentuodami, jog „BUAB „Egvilta“ priklausančio turto negali parduoti už realią rinkos kainą ne dėl per didelės turto pardavimo kainos, o dėl vykstančių teisminių ginčų“, „kreditorių susirinkimui yra pateikta UAB „CRE pro“ parengta turto vertinimo ataskaita, kuria vadovaujantis turto rinkos vertė yra 3 659 000 Eur“, „byloje esantys įrodymai (UAB „CRE PRO“ atlikta turto vertinimo ataskaita), patvirtina, jog realu turtą parduoti už ženkliai didesnę kainą, nei yra pareiškėjo finansinis reikalavimas“; poziciją dėl BUAB „Egvilta“ minėto turto vertės didėjimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo M. R. išreiškė ir civilinės bylos Nr. e2-4517-562/2016 nagrinėjimo metu; šaukiamuose kreditorių susirinkimuose M. R. ir E. V. dalyvavo praktiškai visada kartu ir dėl turto kainos teikė vienodus pasiūlymus, įmonių bankroto procesuose juos yra atstovavęs tas pats advokatas, M. R. aktyviai teismams teikia įvairius skundus bei kitus procesinius dokumentus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, o E. V. susidomėjimo dėl savo finansinio reikalavimo patenkinimo nereiškia. BUAB „Faulana“, ginčijamo sandorio sudarymo metu, turėdama bent tris kreditorius bendrai 12 090 544,71 Lt sumai, atsisakydama reikalavimo teisės į BUAB „Egvilta“, ženkliai sumažino savo turto masę ir galimybes į ją nukreipti kreditorių išieškojimą, sandoriu pažeistos BUAB „Faulana“ kreditorių teisės, po jo sudarymo įmonė tapo nemoki. Be to, sėkmės mokestis, nustatytas Sutartyje, lyginant su perleistos reikalavimo teisės dydžiu, yra neadekvačiai mažas. Pažymėtina, kad M. R. buvo žinomos visos galimybės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Egvilta“, jis atsakovės vardu perleisdamas ginčo reikalavimą siekė išvengti įsipareigojimų BUAB „Faulana“ kreditoriams vykdymo. Prašo ginčo Sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi.           
3. Atsakovė BUAB „Faulana“ atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad kadangi atsakovė nėra BUAB „Egvilta“ bankroto proceso dalyvis, jai nėra žinomos ieškovės nurodomos aplinkybės ir vykę procesai. Ieškovei laikantis pozicijos, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidė BUAB „Faulana“ kreditorių teises ir toks sandoris vertintinas CK 6.66 str. įtvirtintų teisės normų aspektu, esminę reikšmę šioje byloje turi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4126-345/2013, kadangi šiame sprendime teismui konstatavus, jog sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidė BUAB „Faulana“ kreditorių teisių, BAB banko SNORAS pareikštas ieškinys dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. 2013 m. spalio 8 d. teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes ne tik BAB bankui SNORAS, bet ir kitiems BUAB „Faulana“ kreditoriams, todėl 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teisme nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šiai bylai.   
4. Atsakovas E. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nėra BUAB „Egvilta“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ji atsakovės sudarytų sandorių actio Pauliana pagrindu ginčyti neturi teisinio pagrindo. Ieškovė suinteresuotumą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje turi kaip trečios eilės, ne hipotekos, kreditorė, kuriai kreditorių pasikeitimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje nedaro jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos. Be to, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną ieškovė nebuvo BUAB „Egvilta“ kreditorė. Dėl ginčo sandorio pripažinimo apsimestiniu, pažymėtina, kad trečiasis asmuo M. R. turėjo tiesioginį suinteresuotumą Bendrovės bankroto bylos baigtimi kaip BUAB „Egvilta“ kreditorius ir kaip BUAB „Egvilta“ akcininkas, kas lėmė jo aktyvų dalyvavimą bankroto procedūrų vykdyme, savo ruožtu atsakovas tokį suinteresuotumą turėjo ir turi kaip vienas didžiausių BUAB „Egvilta“ kreditorių. Sudarius ginčo sutartį BUAB „Faulana“ bendra turto masė nesumažėjo, priešingai – padidėjo. Atsakovė gavo už perleistą reikalavimą į Bendrovę 50 000,00 Lt, kai tuo tarpu iki šios dienos atsakovas nėra gavęs savo finansinio reikalavimo patenkinimo ir nėra aišku, kada jis bus patenkintas bent iš dalies. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidė nei BUAB „Faulana“, nei jos kreditorių teisių.
5. Atsakovė BUAB „Egvilta“ su ieškiniu sutinka, palaiko jame nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus. Ginčijamo sandorio šalių tikslai ir motyvai paaiškėjo BUAB „Egvilta“ ir BUAB „Faulana“ bankroto proceso eigoje. Teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4126-345/2013 nebuvo žinomos aplinkybės, kurios šiuo metu sudaro pagrindą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį vertinti kaip apsimestinį sandorį, kuris tuo pačiu pažeidžia ir BUAB „Faulana“ kreditorių interesus. Tik vykstant bankroto procedūroms išryškėjo M. R. įtaka joms per statytinį E. V. sušaukiant kreditorių susirinkimus, nustatant bei keičiant jų darbotvarkes, darant įtaką priimamiems sprendimams, vilkinant BUAB „Egvilta“ turto pardavimą, nustatant nepagrįstai dideles kainas (15 690 856,70 Lt). Kreditorių susirinkimo pirmininkas E. V. asmeniškai niekada nedalyvavo nė viename BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime, buvo atstovaujamas advokato, kuris kartu su M. R. turėjo vieningą poziciją, teikė praktiškai vienodus pasiūlymus dėl turto pardavimo tvarkos, kreditorių susirinkimų šaukimo, juose priimamų nutarimų bei teisminiuose ginčuose. Taip pat M. R. darydavo įtaką balsavusių raštu kreditorių nuomonei, nes vykstančiuose susirinkimuose asmeniškai kontroliavo, kad pagal jo ir E. V. pasiūlytus nutarimus raštu būtų prabalsuota, žinodamas ir įvardindamas, koks kreditorius dar turi atsiųsti balsavimo raštu biuletenį reikiamam balsų skaičiui surinkti, kad būtų priimtas jo pageidaujamas nutarimas. M. R., veikdamas nesąžiningai ir pasinaudodamas akcininko bei vadovo padėtimi, prieš pat UAB „Faulana“ bankroto bylos iškėlimą už savo perleistą reikalavimą į BUAB „Egvilta“ atgavo iš UAB „Faulana“ iš esmės visą skolą (98,89 proc.). Dėl E. V., jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos įsigyti didelės vertės reikalavimo teises į BUAB „Egvilta“ už nepagrįstai mažą kainą, kas patvirtina, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, siekė sau asmeninės naudos BUAB „Faulana“ sąskaita, tuo pačiu pažeidė BUAB „Faulana“ kreditorių teises patenkinti savo finansinius reiklalavimus 518 437,98 Eur sumai iš BUAB „Egvilta“.
6. Trečiasis asmuo M. R. su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju privalu įvertinti, ar teismui pateiktų rašytinių įrodymų pakanka konstatuoti faktą, jog tikroji ginčijamo sandorio šalis yra M. R.. Ieškovės teiginiai dėl trečiojo asmens aktyvumo dalyvaujant BUAB „Egvilta“ bankroto procese yra paneigtini, kadangi trečiojo asmens interesą veikti aktyviai sąlygojo ne jo buvimas ginčijamo sandorio šalimi, bet kartu su sutuoktine buvimas BUAB „Egvilta“ akcininkais, kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 31 procentas visų įmonės akcijų. Ieškovo teiginiai, kad tarp atsakovo įsigyto finansinio reikalavimo nominalios vertės ir kainos, kurią sumokėjo atsakovas ir kurią dar turės sumokėti, yra akivaizdi disproporcija, yra nepagrįsti. Atsakovas finansinį reikalavimą iš atsakovės įsigijo 2010 metais ir iki šios dienos jo finansinis reikalavimas nėra patenkintas jokia dalimi, tuo tarpu ieškovė finansinį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ įsigijo 2015 metais ir per trumpesnį nei 2,5 metų terminą jis buvo patenkintas. Ieškovas neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovę, tokios teisės jis neturi ir kaip BUAB „Egvilta“ kreditorius. Ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę ginčijamo sandorio sudarymo dieną, jos taip pat neįgijo po ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Ginčijamu sandoriu perleistos reikalavimo teisės į bankrutavusią įmonę neturėjo įtakos bendram atsakovės mokumui ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, o trečiasis asmuo atsakovės kreditorių atžvilgiu visada elgėsi sąžiningai. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas turi prejudicinę galią tiek atsakovės, tiek BUAB „Egvilta“ kreditoriams. Atkreipė dėmesį, kad pačios ieškovės ir bankroto administratoriaus veiksmai pažeidžia atsakovės kreditorių teises, kadangi atsakovas negaudamas jam priklausančių lėšų, negali sumokėti atsakovei sėkmės mokesčio, numatyto ginčo sutartyje.        
7. Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.  
8. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijama sutartimi, jos sudarymu bei vykdymu trečiajam asmeniui nėra žinomos. Dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. 2018 m. birželio 21 d. teisme gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
9. Ieškovė dublike, atsakovai ir tretieji asmenys triplikuose išdėstė tapačius nurodytiems ieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį argumentus. 
10. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.
12. Ieškovė prašo 2010 m. spalio 11 d. tarp UAB „Faulana“, atstovaujamos direktoriaus M. R., ir E. V., sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010 pripažinti apsimestine dėl subjekto ir ją vertinti kaip sudarytą siekiant nuslėpti tikrąjį reikalavimo teisės pirkėją – trečiąjį asmenį M. R.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Faulana“ 4 638 687 Lt dydžio finansinį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ (bankroto byla BUAB „Egvilta“ iškelta 2009 m. rugpjūčio 31 d., I t. e. b. l. 12-13; 2010 m. birželio 14 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) (I t., e. b. l. 14-15). 2010 m. spalio 11 d. UAB „Faulana“, atstovaujama direktoriaus M. R., ir E. V. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010, kuria E. V. už 50 000 Lt kainą perėmė UAB „Faulana“ 4 638 687 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką BUAB „Egvilta“. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad jeigu BUAB „Egvilta“ bankroto byloje bus patenkintas E. V. kreditorinis reikalavimas, viršijantis 100 000 Lt, už šios reikalavimo teisės perleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti UAB „Faulana“ sėkmės mokestį, lygų 20 (dvidešimt) procentų nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt. 2011 m. kovo 31 d. UAB „Faulana“ iškelta bankroto byla (I t., e. b. l. 19-21). M. R. ir A. R. yra BUAB „Faulana“ trečios eilės kreditoriai, E. V. ir ieškovė - BUAB „Egvilta“ kreditoriai.
14. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. Tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007). Bendruosius reikalavimo perleidimo klausimus reglamentuoja CK 6.101-6.110 straipsniai. Nagrinėjamu atveju teismas aplinkybių, kurios pagal CK 6.101 bei 6.102 straipsnius, nustatančius teisę perleisti reikalavimą bei reglamentuojančius reikalavimo perleidimo ribojimus, darytų 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, nenustatė. 
15. Ieškovės argumentas, kad po 2010 m. spalio 11 d. UAB „Faulana“, atstovaujamos direktoriaus M. R., ir E. V. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11102010 sudarymo E. V. teisėmis naudojasi ne jis, bet M. R., atmestinas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad M. R., dalyvaudamas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose ir reikšdamas poziciją dėl parduodamo įmonės turto tvarkos bei kainos nustatymo, viršytų savo, kaip įmonės kreditoriaus, teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime, įgyvendinant kreditorių autonomijos principą, sprendžiami esminiai su bankrutuojančios įmonės veikla susiję klausimai, tarp kurių – ir klausimai dėl įmonės turto pardavimo, kainos nustatymo ir kt. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno atskirai kreditoriaus pozicija vienu ar kitu įmonės bankroto klausimu ir jos išraiška kreditoriui dėl jo balsuojant, nesant duomenų apie kreditoriaus netinkamą naudojimąsi ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje jam suteiktomis teisėmis, negali būti apribota.
16. Dėl tų pačių argumentų, nurodytų sprendimo 15 punkte, nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad trečiojo asmens pozicija dėl parduodamo įmonės turto vertės taipogi turėtų būti įvertinta kaip siekis ginčo sandorio pagrindu daryti įtaką BUAB „Egvilta“ bankroto procesui, tenkinti asmeninius interesus ar kitaip trukdyti įmonės bankroto procesui. Duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, ieškovė į bylą nepateikė, o įmonės kreditorių M. R. ir E. V. teisę teikti atsiliepimus į kreditorių skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų bei patiems laisvai apspręsti jų turinį numato ne tik jų, kaip įmonės kreditorių, statusas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jai apskundus 2016 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, atsiliepimus į skundą pateikė tik E. V. ir M. R., argumentuodami, jog „BUAB „Egvilta“ priklausančio turto negali parduoti už realią rinkos kainą ne dėl per didelės turto pardavimo kainos, o dėl vykstančių teisminių ginčų“, „kreditorių susirinkimui yra pateikta UAB „CRE pro“ parengta turto vertinimo ataskaita, kuria vadovaujantis turto rinkos vertė yra 3 659 000 Eur“, „byloje esantys įrodymai (UAB „CRE PRO“ atlikta turto vertinimo ataskaita), patvirtina, jog realu turtą parduoti už ženkliai didesnę kainą, nei yra pareiškėjo finansinis reikalavimas“. Minėtos aplinkybės pagrindo ginčo reikalavimo perleidimo sutartį vertinti kaip apsimestinį sandorį nesudaro.
17. Teismas ieškovės argumentus dėl M. R. ir E. V. dalyvavimo kreditorių susirinkimuose kartu ir pasiūlymų dėl turto kainos vienodo teikimo, šių asmenų įmonių bankroto procesuose atstovavimo to paties advokato taipogi atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovė nedetalizavo, kaip įmonės kreditorių buvimas kreditorių susirinkimuose kartu, kreditorių susirinkimams vykstant tuo pačiu nustatytu laiku bei kreditoriams įgyvendinant savo teisę juose dalyvauti, yra reikšmingas ginčo sutarties kaip apsimestinio sandorio įvertinimui. Kreditorių teisė pasisakyti dėl kreditorių susirinkime su įmonės veikla sprendžiamų klausimų, tarp jų – ir dėl turto kainos – sudaro galimybę kreditoriams juos vertinti savo nuožiūra, draudimo dviem ar daugiau kreditorių siūlyti vienodą įmonės turto pardavimo kainą teisės aktai nenustato. Nesutiktina su ieškovės argumentu ir dėl to paties atstovo pasirinkimo bankroto procese, kadangi tokio draudimo teisės aktai taip pat nenustato. Aplinkybė, kad M. R. teismams teikia įvairius skundus bei kitus procesinius dokumentus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, yra trečiojo asmens, kaip įmonės kreditoriaus, teisės ginti savo interesus, išraiška, detalizuota sprendimo 15-16 punktuose. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste teismas prerogatyvos spręsti dėl M. R. procesinio elgesio kitose bylose, kurios dalyviais yra BUAB „Egvilta“ ir M. R. neturi. Nagrinėjamu atveju tik šio klausimo apimtyje, minėta, teismui nenustačius M. R., kaip BUAB „Egvilta“ kreditoriaus netinkamo naudojimosi savo teisėmis, pagrindo spręsti dėl jo teikiamų procesinių dokumentų kiekio kitose bylose nėra. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad E. V. intereso dėl savo finansinio reikalavimo nereiškia – pati ieškovė pažymėjo bei bylos duomenys (BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimų protokolai) patvirtino, teismas aukščiau dėl to irgi pasisakė, jog atsakovas teikė procesinius dokumentus sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo, juose dalyvavo atstovaujamas savo pasirinkto advokato, kas taip pat nedraudžiama.    
18. Teismas, vertindamas šalių argumentus dėl ginčo sutarties kainos (50 000 Lt), pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybė, jog reikalavimo teisė pagal ginčijamą sandorį perleista už kainą, mažesnę nei nominali reikalavimo teisės vertė, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimo kaina yra per maža. Perleidžiamo reikalavimo kaina rinkoje paprastai nustatoma įvertinus, kokią reikalavimo dalį yra reali galimybė išieškoti, kiek laiko tai gali užtrukti, kokių investicijų tam reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017). Be to, klausimas dėl ginčo sandorio atitikimo kreditorių interesams jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4126-345/2013. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė BUAB „Faulana“, perleisdama ginčo reikalavimo teisę, įvertino jo ekonominį naudingumą sandorio sudarymo dienai bei tinkamai amortizavo matematinį reikalavimo teisės ir už ją mokamos kainos skirtumą. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgia ir nagrinėjamos bylos apimtimi. Pagrindo teigti, kad BUAB „Faulana“, ginčijamo sandorio sudarymo metu, turėdama bent tris kreditorius bendrai 12 090 544,71 Lt sumai, atsisakydama reikalavimo teisės į BUAB „Egvilta“, ženkliai sumažino savo turto masę ir galimybes į ją nukreipti kreditorių išieškojimą, nėra. Ieškovės dėstomos aplinkybės, susijusios su reikalavimo perleidimo sutarties kaina bei ginčo sandorio sudarymas sumažinant savo turtą, pagrindo teigti, kad dėl to E. V. ir UAB „Faulana“, atstovaujama M. R., sudarė apsimestinį sandorį bei tokiu būdu sudarė galimybes M. R. kontroliuoti BUAB „Egvilta“ bankroto procedūrą, nėra. Ieškovė šių argumentų sąsajumo į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė. Be to, ieškovės argumentas dėl M. R. galimybių gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Egvilta“ įvertinimo yra pagrįstas ginčo sutarties kaina, kurios proporcija su perleidžiama suma įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo įvertinta. Ieškovės argumentas dėl M. R. siekio atsakovės vardu perleidžiant ginčo reikalavimą išvengti įsipareigojimų BUAB „Faulana“, ieškovei tokių duomenų į bylą nepateikus ir esant aukščiau nurodytam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, vertintinas kaip nepagrįstas.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010, sudarytą tarp UAB „Faulana“ ir E. V. yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.
20. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais – PVM sąskaita faktūra serija Nr. BLSLT1800052 ir Kasos pajamų orderiu Nr. KPO23 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU ieškinį atsakovams BUAB „Faulana“, E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys M. R., BUAB „Egvilta“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Perdanga“, atmesti.

Priteisti iš ieškovės Inti Kinnisvara OU, j. a. k. 11085821, E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtas 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Henrichas Jaglinskis