Administracinė byla Nr. eI-1403-414/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-002010-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, nedalyvaujant pareiškėjai R. M. ir jos atstovei A. O. M., dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pripažinimo teisės į turtinės žalos atlyginimą,
nustatė:
Pareiškėja R. M. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10000 Lt, t. y. 28962 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 m. mirusi močiutė S. M. testamentu jai paliko savo turtą – pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Notarei pareikalavus pristatyti močiutės turto nuosavybės dokumentus, kreipėsi į Registrų centrą, tačiau reikiamų dokumentų negavo, dėl žemės sklypo nurodė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių (toliau - NŽT Kauno rajono skyrius), kur buvo nurodyta, kad S. M. nėra žemės sklypo savininkė, ji žemės neprivatizavo, nes nesumokėjo už žemę pinigų. Žemė yra valstybės, todėl būtina žemę pirkti už 44000 Lt. Kadangi pareiškėja gerai žinojo, kad S. M. 1992 m. žemę privatizavo, prašė pareigūnų ir paties NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo V. D. tikrinti S. M. žemės privatizavimo bylą ir išduoti privatizuoto 0,225 ha žemės sklypo dokumentus, tačiau pareigūnai atkakliai tvirtino, kad S. M. nesumokėjo už žemę pinigų ir netapo žemės savininke. Negalėdama gauti močiutės turto dokumentų, kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė nustatyti, kad S. M. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę Naujųjų Muniškių kaime. NŽT Kauno rajono skyrius pateikė teismui atsiliepimą, reikalaudamas prašymo netenkinti ir nepripažinti, kad S. M. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą. Skyriaus vedėjas V. D. teismui pateiktame dokumente tvirtino, kad S. M. žemės neprivatizavo, nes nesumokėjo už žemę pinigų. Kitų valstybės institucijų pareigūnai, dalyvavę byloje kaip suinteresuotieji asmenys, taip pat prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas pareiškimą atmetė. Pažymėta, kad po S. M. mirties pareiškėja negali paveldėti močiutės privatizuotos žemės. Žemės negali paveldėti dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes valstybės pareigūnai neišduoda 1992 m. S. M. privatizuoto 0,225 ha žemės sklypo nuosavybės dokumentų. Iš pradžių pareigūnai melagingai tvirtino, kad S. M. žemės nenupirko, nes nesumokėjo už žemę pinigų. Kai šį valstybės pareigūnų melą pareiškėja demaskavo, nes tarp S. M. dokumentų surado banko kvitus ir įrodė, kad S. M. žemės sklypą iš valstybės nupirko, sumokėdama už žemę 3119 rub., valstybės pareigūnai ir toliau neišduoda močiutės žemės nuosavybės dokumentų. Pareigūnai reikalauja žemę pirkti, nors Kauno rajono apylinkės teisme tvirtino, kad pristačius banko kvitus, bus išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Versdami pirkti jau S. M. nupirktą žemės sklypą, kurį pareiškėja turi teisę paveldėti, valstybės pareigūnai veikia neteisėtai. Pabrėžta, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnai pareikalavo sumokėti 566,28 Lt. už žemėtvarkos projekto rengimo darbus, kurie buvo sumokėti. Valstybės pareigūnai taip pat reikalauja apmokėti parduodamos žemės projekto rengimo darbus, kadastrinius matavimus, tačiau pareiškėja mano, kad jokių S. M. žemės sklypo projektavimo darbų iš viso nereikia atlikti, nes žemės sklypas buvo suprojektuotas, išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai. Be to, prieš žemę privatizuojant, pareigūnai pareikalavo, kad būtų iš naujo permatuotas sklypas ir paruoštas naujas žemės sklypo planas, už ką S. M. sumokėjo 74,8 rub. Kokias turės išlaidas ryšium su S. M. nupirktos žemės pirkimu iš naujo, pareiškėja nežino, todėl šioje byloje prašo teismą pripažinti jai teisę į turtinės žalos atlyginimą. Atkreiptas dėmesius į tai, kad prašo priteisti neturtinę žalą už penkerius metus besitęsiančius pergyvenimus dėl to, kad negali pasiekti teisingumo, nors įrodė, kad S. M. žemę nupirko, nes sumokėjo už privatizuojamą žemę pinigus. Kai buvo priimtas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškimas atmestas, pareiškėja susirgo, nes buvo atimtas močiutės S. M. turtas ir įteisintas valstybės pareigūnų melas. Dėl patirtų pergyvenimų susirgo depresija, nepajėgia dirbti, pablogėjo fizinė sveikata, ir tai tęsiasi jau penkerius metus.
Atsakovo atstovė prašė bylą nutraukti, o konstatavus, jog nėra pagrindo bylą nutraukti, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad S. M. prašymą įsigyti žemę privačiai namų valdai Kauno r. Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1992-03-31. Kauno rajono Užliedžių aplinkės taryba 1992-06-22 1-jo šaukimo Tarybos 26-osios sesijos sprendimu „Dėl antrinio žemės naudojimo teisės akto tvirtinimo" nusprendė patvirtinti antrinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriuo S. M., M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), leista naudotis 0,225 ha žemės sklypu prie nuosavo gyvenamo namo. 1992-07-08 buvo parengtas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, tačiau notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pareiškėjos atstovė A. O. M. 2012-05-07 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu skubiai sutvarkyti bei išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus, tačiau institucija 2012-03-09 raštu Nr. 7SD-790 atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovės prašymą, kadangi nėra pateikti visi dokumentai, numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos". Pareiškėjos atstovė minėtą atsakymą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2012-05-14 sprendimu Nr. lT-(8.5)-36 pareiškėjos atstovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2012-05-16 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-05-04 sprendimą, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir R. M. išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) žemės nuosavybės dokumentus, atlyginti R. M. padarytą žalą, priteisti iš Lietuvos valstybės 10000 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėja 2012-06-13 pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-09 raštą Nr. 7SD-790, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių išduoti R. M. S. M. 0,225 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) žemės nuosavybės dokumentus, atlyginti R. M. padarytą žalą, priteisti iš Lietuvos valstybės 10000 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtines žalos. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-04 nutartimi Nr. A146-333/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi valstybės pareigūnų veiksmai valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procese S. M. jau buvo vertinami teismuose, šioje byloje tos pačios aplinkybės nebegali būti vertinamos kitaip, t.y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą jų vertinimą, nes tokiu būdu būtų pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau - Teismų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 4 dalies, reikalavimai. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo klausimą, todėl įsiteisėjęs teismų sprendimas turi res judicata galią ir nustatyti faktai iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būti įrodinėjami. Ginčo atveju S. M. dokumentų byloje Nr. 488 nebuvo mokėjimą patvirtinančio banko kvito, įrodančio, kad už 0,225 ha žemės sklypą buvo sumokėta žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta suma. Taip pat nebuvo duomenų, jog minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai, todėl pareiškėjos argumentai, jog S. M. žemę buvo privatizavusi, o Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai teikė melagingas žinias, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Pabrėžė, kad pareiškėja iš Lietuvos valstybės prašo priteisti ir 100 000 Lt neturtinės žalos, kuri CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atsakovo nuomone pareiškėjai neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos (darbuotojų) neteisėtos veikos, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėja tik abstrakčiais teiginiais nurodo, jog pareiškėja dėl pergyvenimų susirgo ir negali dirbti, tačiau nepagrindžia tokių teiginių jokiais įrodymais, o pareiškėjos prašymas pripažinti jai teisę į turtinės žalos atlyginimą neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, todėl turėtų būti atmestas.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš to, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnai nesutvarkė S. M. 0,225 ha žemės (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų, o po to, slėpdami savo kaltę melagingai tvirtino, kad S. M. nenupirko žemės, nes nesumokėjo už žemę pinigų, nors turėjo dokumentus, kad už privatizuotą žemę S. M. 3119 rub. sumokėjo ir žemę nupirko, melavo teismui, kad pristačius banko kvitus, bus išduoti žemės nuosavybės dokumentai, o tokius duomenis pristačius ir toliau neišduoda S. M. žemės nuosavybės dokumentų.
Atsakovo atstovės manymu, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas turėtų bylą nutraukti. Iš pareiškėjos 2015 m. kovo 11 d. pareiškimo Dėl bylos nagrinėjimo matyti, kad jos nuomone, administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 teismas nesvarstė, ar visi atsakovo veiksmai žemės pirkimo-pardavimo S. M. procese buvo teisėti, taip pat nesvarstė pareigūnų melo teismui, o svarstė klausimą, ar NŽT Kauno rajono skyriaus teisėtai atsisakė išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2012-05-16 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. 7 SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir R. M. išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės nuosavybės dokumentus; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10.000 Lt turtinės žalos ir 100.000 Lt neturtinės žalos.
Iš paminėto teismo sprendimo akivaizdu, jog pareiškėja R. M. prašė atlyginti jai 10.000 Lt turtinę žalą ir 100.000 Lt neturtinę žalą, kurią kildino iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, kuriais atsisakoma išduoti 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus (b. l. 35). Įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, jog atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo nustatyti, todėl atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Iš to kas paminėta akivaizdu, jog sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tačiau ne tuo pačiu pagrindu, todėl negalimas bylos nutraukimas pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011;2013 m. lapkričio 4 d. Nr. A520-1673/2013; 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. A525-3063/2011 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą susietas su priimtu Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 dėl įpareigojimo išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Su paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėja nesutinka, tačiau jos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 dėl teisėjų neteisėtų veiksmų buvo atmestas. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 įsiteisėjęs.
Kaip jau buvo paminėta, neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnai nesutvarkė S. M. 0,225 ha žemės (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų, o po to, slėpdami savo kaltę melagingai tvirtino, kad S. M. nenupirko žemės, nes nesumokėjo už žemę pinigų, nors turėjo dokumentus, kad už privatizuotą žemę S. M. 3119 rub. sumokėjo ir žemę nupirko, melavo teismui, kad pristačius banko kvitus, bus išduoti žemės nuosavybės dokumentai, o tokius duomenis pristačius ir toliau neišduoda S. M. žemės nuosavybės dokumentų.
Iš pareiškėjos 2015 m. kovo 11 d. pareiškimo Dėl bylos nagrinėjimo matyti, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnų melavimą pareiškėja sieja su NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktu atsiliepimu į R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720-2011 ir šios institucijos atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, jog pareiškėjai pateikus kvitus Nacionalinei žemės tarnybai, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti (byla Nr. 488). Susipažinus su NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktu atsiliepimu į R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720-2011 ir 2011 m. rugsėjo 23 sprendimu paminėtoje civilinėje byloje, matyti, kad NŽT Kauno rajono skyrius tvirtino, jog nėra pateikta duomenų apie 3119 rub. sumos įmokėjimą už 0,225 ha žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), o šios institucijos atstovas teismo posėdyje, nurodė, jog pareiškėjai pateikus kvitus Nacionalinei žemės tarnybai, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti.
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad 3119 rub. sumą už 0,225 ha žemės sklypą ir 74,80 rub. sumą už sklypo permatavimą S. M. sumokėjo 1992 m. liepos 8 ir 23 dienomis, tačiau ši aplinkybė paaiškėjo tik 2011 metais. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė jau buvo nagrinėjama ir dėl jos pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. A146 -333/2013, kuria Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 buvo paliktas nepakeistas. Šioje nutartyje buvo pažymėta, kad 1992 m. sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybinės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1466-720-2011), nurodydamas, jog pareiškėjai pateikus kvitus Nacionalinei žemės tarnybai, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti, elgėsi neatsakingai ir toks atstovo elgesys neatitiko valstybės tarnautojų veiklos svarbiausiems etikos principams, kurie nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl tokio NŽT Kauno rajono skyriaus atstovo elgesio teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja R. M. susirgo depresija, nepajėgia dirbti, pablogėjo fizinė sveikata. Kaip jau buvo paminėta, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pripažįsta, kad pareiškėja neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos
įstatymo 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus.
ABTĮ 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;
3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;
5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sistemiškai vertinant ABTĮ normas galima daryti išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatsitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus pareigūnai pareikalavo sumokėti 566,28 Lt. už žemėtvarkos projekto rengimo darbus, kurie buvo sumokėti, taip pat reikalauja apmokėti parduodamos žemės projekto rengimo darbus, kadastrinius matavimus, tačiau pareiškėja mano, kad jokių S. M. žemės sklypo projektavimo darbų iš viso nereikia atlikti, nes žemės sklypas buvo suprojektuotas, išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai. Be to, prieš žemę privatizuojant, pareigūnai pareikalavo, kad būtų iš naujo permatuotas sklypas ir paruoštas naujas žemės sklypo planas, už ką S. M. sumokėjo 74,8 rub. Kokias turės išlaidas ryšium su S. M. nupirktos žemės pirkimu iš naujo, pareiškėja nežino, todėl šioje byloje prašo teismą pripažinti jai teisę į turtinės žalos atlyginimą.
Teismas sprendžia, jog pareiškėja šioje byloje nesiekia, kad jos teisės būtų apgintos kitu ABTĮ 88 straipsnyje numatytu būdu, o teisės pripažinimas jai reikalingas ateičiai, reikalavimų, reiškiamų kitose administracinėse bylose, pagrįstumo įrodymui.
Dėl visumos nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl administracinė byla šioje dalyje nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Administracinę bylą dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti R. M. teisę į turtinės žalos atlyginimą, nutraukti.
Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis