Civilinė byla Nr. 2-511-1070/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03427-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant Sonatai Skučienei ir E. V.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ atstovui advokatui D. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos LEZ terminalas“ atstovui advokatui L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos LEZ terminalas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RASO“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lavisos LEZ terminalas“ 1976,06 Eur skolą, 48,40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalis, 32,09 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 4-7).

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė pardavė atsakovei šios užsakytą įrangą, išrašė ir pateikė atsakovei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 3976,06 Eur sumos apmokėjimo. Atsakovė laiku, t. y. iki 2019 m. lapkričio 14 d., neapmokėjo nurodytos sąskaitos faktūros. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1976,06 Eur. Ieškovė, siekdama išieškoti iš atsakovės skolą, pasinaudojo skolų išieškojimo bendrovės UAB „Legal Balance“ paslaugomis ir turėjo dėl to 48,40 Eur išlaidas, kurių atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Be to, iš atsakovės priteistinos ir 32,09 Eur palūkanos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį. Iš atsakovės CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti priteista ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. 2020 m. sausio 19 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. l. 86-88) ieškovė papildomai nurodo, kad į bylą pateikti Excel dokumentai nepatvirtina atsakovės deklaruojamų ieškovės parduotos techninės įrangos trūkumų. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė buvo įspėta apie būtinybę testuoti ir konfigūruoti programinę įrangą, naudojamą su ieškovės parduota technine įranga. Ieškovės atstovai, perdavę atsakovei programinę įrangą, ragino prieš pradedant naudoti įrangą savo veikloje įsitikinti, kad ji veikia tinkamai (įskaitant tai, kad naudojant programinę įrangą parengtose ataskaitose atvaizduojami visi banderolių kodų simboliai). Pradinė programinės įrangos versija atsakovei buvo pateikta 2019 m. spalio 31 d. Programinės įrangos, naudojamos banderolių kodų skenavimo ataskaitų formavimui, funkcijos buvo koreguojamos, atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus ir pastabas. Pagal atsakovės pageidavimus ir pastabas koreguotos programinės įrangos versija atsakovei buvo pateikta 2019 m. lapkričio 18 d. Ieškovės atstovas teiravosi dėl pakeistos programinės įrangos veikimo 2019 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku. Tačiau atsakovė nereagavo į ieškovės darbuotojo paklausimus. Atsakovė žinojo programinės įrangos testavimo ir konfigūravimo svarbą, tačiau neskyrė tam reikiamo dėmesio. Sprendimas jos veikloje naudoti iki galo nepatikrintą programinę įrangą galėjo būti priežastimi to, kad banderolių kodų skenavimo ataskaitose nebuvo atvaizduoti du kiekvieno kodo simboliai. Net jeigu skirtumą tarp 148 ir 150 simbolių vizualiai nustatyti iš pirmo žvilgsnio gali būti sudėtinga, apskritai tokio skirtumo nustatymas yra įmanomas. Tam nebūtina ilgai skaičiuoti keliose atsitiktinai pasirinktose banderolių kodų skenavimo ataskaitos eilutėse esančius simbolius. Kiekvienas profesionalus ir atidus verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, gali paprastai su šiuolaikinėmis technologijomis pasinaudoti Microsoft Excel funkcijomis siekdamas nustatyti, koks yra simbolių skaičius Microsoft Excel dokumento eilutėje (pvz., https://support.microsoft.com/en-us/office/count-characters-in-cells-1be151d7-5b8f4186-87b9-7b0318583163). Dominančią simbolių seką galima nukopijuoti į Microsoft Word dokumentą ir sužinoti sekoje esančių simbolių skaičių (https://support.microsoft.com/en-us/office/show-word-count-3c9e6a11-a04d-43b4-977c-563a0e0d5da3). Siekiant pasinaudoti tokiomis dokumentų ir duomenų tvarkyklių (Microsoft Excel ar Word) funkcijomis, nereikia būti programuotoju ar kompiuterių ir jų programinės įrangos specialistu. Be to, Internete galima rasti įvairiausių skaičiuoklių, tarp jų – ir skaičiuokles, apskaičiuojančias simbolių skaičių (https://www.charactercountonline.com/). Net jeigu nepilnai atvaizduoti banderolių kodai skenavimo ataskaitose turėtų sąsajų su šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties vykdymu, atsakovės nerūpestingo ir neatidaus elgesio pasekmės negalėtų būti perkeltos ieškovei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės parduota techninė įranga negali nuskenuoti rusiškų banderolių kodų, kad atsakovės iš ieškovės gauta programinė įranga negalėtų teisingai atvaizduoti nuskenuotų banderolių kodų jų skenavimo ataskaitose.

3.       Atsakovė UAB „Lavisos LEZ terminalas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį (el. b. l. 20-23). Atsakovė patvirtino, kad įgijo iš ieškovės barkodų skaitytuvą su programavimo, montavimo, konfigūravimo darbais, dėl to jai buvo išrašyta 2019 m spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūra. Ieškovė neįspėjo atsakovės, kad įranga teikiama testavimui ir suderinimui, kad tai bandomoji, o ne finalinė programinės įrangos versija. 2019 m. gruodžio 17 d. su ieškovės parduotu barkodų skaitytuvu atsakovė suteikė paslaugą UAB „Hegelmann transporte“, skanuodama kliento į Rusiją siunčiamų alkoholio butelių rusiškų banderolių barkodus. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Hegelmann transporte“ krovinys buvo nuskanuotas neteisingai, nes ieškovės parduotas barkodų skaitytuvas nenuskaitė dviejų simbolių ant butelių banderolių (vietoje 150 simbolių, nuskaitė 148). Todėl UAB „Hegelmann transporte“ turėjo siųsti specialistus į Rusiją, kurie rankiniu būdu perskanavo 15 000 tūkstančių butelių, dėl to UAB „Hegelmann transporte“ turėjo 1876,76 Eur nuostolį. UAB „Hegelmann transporte“ pareiškė UAB „Lavisos LEZ terminalas“ pretenziją dėl 1876,76 Eur nuostolių atlyginimo. 2020 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu atsakovė atlygino UAB „Hegelmann transporte“ 1876,76 Eur žalą. Ieškovės parduotas barkodų skaitytuvas veikė netinkamai, dėl to atsirado nuostolių, todėl atsakovė atsisakė sumokėti skolos likutį už barkodų skaitytuvą. Ieškovės parduotas barkodų skaitytuvas nenuskaitė 2 iš 150 banderolėje esančių simbolių, toks trūkumas nebuvo akivaizdus. Atsakovė dėl to ir pirko barkodų skaitytuvą, kad rankiniu būdu nereikėtų nuskaitinėti nuo kiekvienos banderolės 150 simbolių, todėl nemanė, kad turi po skanavimo patikrinti, ar nuskanuoti visi 150 skaičių ant 15 000 tūkstančių butelių banderolių. Ieškovė yra atsakinga už netinkamu jos parduoto barkodų skaitytuvo veikimu padarytą 1876,76 Eur žalą. Ieškovės barkodų skaitytuvas nenuskaitė visų reikiamų simbolių ant banderolės, todėl ieškovės parduotas barkodų skaitytuvas veikia netinkamai. Šie trūkumai nebuvo akivaizdūs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Jeigu atsakovė žinotų apie šiuos trūkumus sutarties sudarymo metu, ji apskritai nebūtų pirkusi to daikto arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Atsakovė pranešė ieškovei apie tai, kam bus naudojama prekė, todėl ieškovė žinojo užsakyto barkodų skaitytuvo paskirtį. Be to, barkodų skaitytuvas turi įprastą paskirtį – skaityti barkodus. Kai atsakovė sužinojo apie netinkamą barkodų skaitytuvo darbą, ji nedelsdama informavo apie tai ieškovę. Nepaisant ilgo laikotarpio, praėjusio nuo pranešimo apie netinkamai veikiantį barkodų skaitytuvą, ieškovė iki šiol nesutvarkė netinkamai veikiančio barkodų skaitytuvo. Netinkamas barkodų skaitytuvo darbas yra esminis sutarties pažeidimas, nes tokio barkodų skaitytuvo atsakovė negali naudoti tiesioginei paskirčiai. Todėl atsakovė pareiškia, kad atsisako pirkimo-pardavimo sutarties, yra pasiruošusi grąžinti barkodų skaitytuvą ieškovei bei reikalauja grąžinti už jį sumokėtus 2000 Eur. 2021 m. vasario 9 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. l. 91-94) atsakovė nurodo, kad iki ginčo barkodo skaitytuvo įsigijimo niekada nebuvo turėjusi, naudojusi jokio kito banderolių kodų skaitytuvo. Atsakovei nėra jokios ekonominės logikos koreguoti ataskaitas ir dėl to prarasti klientą bei jo generuojamas pajamas, atlyginti kliento turėtus nuostolius. Ieškovė kaip profesionali ir rūpestinga banderolių kodų skaitytuvo su programine įranga pardavėja turėjo pareigą pateikti klientui banderolių kodų skaitytuvo bei jo programinės įrangos naudojimo instrukciją, iš kurios galima būtų sužinoti, kaip naudoti banderolių kodų skaitytuvą, jo programinę įrangą ir kokias ataskaitas jis generuoja. Tačiau tokia instrukcija atsakovei nebuvo pateikta, ieškovė nesiuntė atsakovei jokios instrukcijos dėl banderolių kodų naudojimo. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė nebuvo įspėta apie būtinybę testuoti ir konfigūruoti programinę įrangą. Apie tai, kad programinė įranga yra ne finalinė, bet bandomoji atsakovė sužinojo tik 2020 m. sausio 7 d., gavusi ieškovės darbuotojo D. J. elektroninius laiškus. Atsakovė ir negalėtų testuoti bei konfigūruoti programinę įrangą, nes negavo tam instrukcijų, neturėjo specialių žinių. Profesionalus ir rūpestingas banderolių skaitytuvo su programine įranga pardavėjas turi įsitikinti, kad parduodama įranga veikia tinkamai.

4.       Bylos nagrinėjimo 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje metu ieškovės atstovas pardavimų projektų vadovas D. J. prašė patenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad komunikacija su atsakove dėl įrangos prasidėjo 2020 m. rugsėjo mėn. Atsakovės darbuotojas V. Š. inicijavo pirkimą. Vladas kreipėsi į ieškovę, rekomenduotas kito kliento, kuris pirko tokį įrenginį. Vladas pasakė, kad nori tokio paties įrenginio. Užsakytas barkodų skaitytuvas yra industrinis įrenginys, kurį sudaro pramoninis brūkšnių kodų skaitytuvas, etikečių pervyniotojas, šie objektai yra skirtingų gamintojų įrenginiai. Inžinierius E. P. surinko įrenginį iš šių objektų, sumontavo į vieną produktą pagal D. J. koncepciją. E. P. turėjo atlikti įrenginio konfigūravimo darbus. Paėmus atskirai kiekvieną įrenginio komponentą, jis neatlieka savo funkcijos. Užsakymo metu turi būti išsakyti teisingai kliento poreikiai. Vladas pasakė, kad reikia to paties įrenginio, kaip pas Jezi, dirbantį UAB „Essence group“. Tai vienetinis unikalus produktas. Buvo atliekami programavimo darbai, kad būtų formuojamos tokios ataskaitos, kokių reikia klientui. Įranga veikia tokiu principu, kad klientas ją naudodamas skenuoja banderoles nuo rusiškų butelių, turi būti suformuota ataskaita. Ieškovė neteikia įrangos, suderintos su Rusijos įstatymais, ieškovė parengia įrangą, kurios prašo klientas. Ieškovė nežino, kaip turi atrodyti ataskaita, klientas turi nurodyti, kokia turi būti ataskaita. Evaldas padarė įrangą, išsiuntė atsakovei testinę versiją, buvo pritaikytas 30 dienų mokėjimo atidėjimas. 2020 m. sausį, t. y. kai klientas vėlavo apmokėti sąskaitą, atsakovė pranešė, kad su testine įranga atliko skenavimą, prekės buvo nuskenuotos netinkamai, todėl atsisakė mokėti. Pasirodė, kad klientui reikia kitos paslaugos, ji nepateikė jokios ataskaitos, du mėnesius nebuvo jokios komunikacijos su ieškove. Pats klientas nepabandė testinės versijos, todėl pats elgėsi neatsakingai. Atsakovė turėjo ištestuoti ant mažo kiekio prekių ieškovės įrangą. Iš kliento nebuvo jokios komunikacijos du mėnesius, atsakovė nerašė, ar reikia are nereikia kažką taisyti. Produktas yra sudėtingas su unikalia programine įranga, kurios neįmanoma įsigyti paprastoje parduotuvėje. Ieškovė nežino Rusijos įstatymų, klientas turi žinoti, kokios ataskaitos jam reikia. Kaip supranta ieškovės atstovas, įrenginys skenuoja kodus, bet nuskenavus kodus, neduoda tos informacijos, kurios reikia klientui. Sausio mėn. atsakovės darbuotojui buvo pasakyta, kad atsakovė pradelsė sumokėti skolą, ieškovės projektų vadovas pasakė, kad neatliks jokių papildomų darbų, kol atsakovė neapmokės sąskaitos. Atsakovė, nesumokėjusi už įrangą, jau pradėjo pilnai ja naudotis, nors sumokėjo tik avansą. Sąskaitoje faktūroje nurodytas „Legal Conter“ – įrenginys atrodo kaip magnetofonas, pervyniotojas, „Matrix“ – pramoninis barkodų skaitytuvas, „Connection Box“ – komunikacinė dėžutė. Konfigūravimo darbai – tai darbai, atliekami tam, kad veiktų įrenginys, o programavimo darbai – darbai, kuriuos atlikus, atsakovė gautų tą informaciją (ataskaitą), kurios jai reikia. Ieškovė padaro programą pagal kliento poreikius, jei klientas nepasako, ko reikia, ar veikia gerai, tai ieškovė ir nežino, ar prekė atitinka kliento poreikius. Evaldas siuntė laišką atsakovei, kuriame buvo nurodoma, jog siunčią versiją pasibandyti. Ieškovės atstovas pardavė ne vieną tokį daiktą, anksčiau nebuvo problemų dėl to, nes klientai suprato, kad reikalinga komunikacija. Tai įranga sverianti 10 kg, yra dvi babinos, ant vienos uždedamas rusiškų etikečių banderolių rulonas, kitos pusės – tuščias, iš pilnos vynioja į tuščią, tuo metu kai vynioja, per vidurį pastatytas brūkšninių kodų skaitytuvas, nuskaitantis kiekvieną etiketę, suformuojantis ataskaitą pagal kliento poreikius. Kiekvienas klientas reikalauja skirtingų ataskaitų, nors veža prekes į Rusiją. Pvz., UAB „Girteka“ apskritai nereikėjo ataskaitų, jie sąrašą dėjo į savo buhalterinę sistemą. Ataskaitą parengia suformuota programėlė, buvo atliekama programos korekcija, ir, matyt, dėl tos korekcijos nusimušė ant tos banderolės brūkšninių kodų esantys du paskutiniai skaičiai. K. E. siuntė programą pabandymui, atsakovei reikėjo bandyti, nes ieškovė neturėjo net ant ko bandyti. Toje ataskaitoje brūkšniniai kodai dviem simboliais buvo trumpesni. Ieškovė nežiūrėjo ir netestavo, bet rašė laiškus. Programos korekcijos atliekamos ne vieną kartą, kai klientas pasako, kad kažkas negerai, ieškovė pataiso, siunčia pabandymui, jei klientui netinka – vėl pataiso ir siunčia pabandymui. Šiuo atveju buvo taip pat, programinė versija buvo pateikta kelis kartus, buvo atliktos kelios korekcijos. UAB „Essence group“ teikė tokias pat paslaugas kaip ir atsakovė (Rusijos kroviniams), asmuo, vardu Jezi iš tos įmonės rekomendavo įrangą atsakovei. Ataskaita atrodė kitaip, dėl to buvo perdaryta atsakovei skirta programa. Klientas užsakė lygiai tą patį, ką ir ankstesnė įmonė, kai pasakė, kad netinka ataskaita, buvo atliktos programos korekcijos. Nebuvo pasirašyta sutartis dėl to, nes tai buvo mini programėlė. Aiškinimasis dėl poreikių su klientu vyksta nuolat, nes tai sudėtingas įrenginys. Kai buvo sumokėtas avansas, buvo atvežtos įrenginio dalys, jos buvo sudėtos į įrenginį, atvežtos banderolės prasitestuoti. Buvo pasakyta, kad ataskaita suformuota ne taip, kaip reikia klientui: buvo ne toks formatas, kokio reikia (reikėjo .xml formato). Daiktas yra veikiantis, bet jis be konfigūravimo ir programavimo darbų atlieka kitas funkcijas. Konfigūravimo ir programavimo darbai atliekami pagal kliento poreikius. Kai daromos korekcijos, programos kinta, pakoregavus vieną dalyką, atsiranda trūkumai kitose vietose. Buvo programavimo neatitikčių, bet daiktas buvo tinkamas naudoti. Ieškovė rinkoje yra 25 metus, turi daug stambių klientų. Kadangi tai ne kasdienė įranga, ji užsakoma, surenkama į vieną įrangą, atliekami programavimo ir konfigūravimo darbai, ieškovei nuostolinga atsiimti tą daiktą. Kai įrenginiai sudedami į vieną, koreguojant jį, daiktas fiziškai keičiamas, įranga buvo daroma pagal užsakymą. Tai yra naudota įranga su pasibaigusia garantija, be pakuotės. Niekas nenorės pirkti tą daiktą, nes tai yra nuostolis. Įranga nėra užsakinėjama be avanso, užsakomi fiziniai komponentai, jie atvažiuoja, padaroma programinė įranga, suderinus įrangą, ji perduodama klientui, išrašoma galutinė sąskaita. Kai išrašoma sąskaita faktūra, viskas paprastai būna suderinta. Klientas gali prašyti kažką pataisyti, ir ieškovė pataiso. Pataisymai buvo atlikti po sąskaitos faktūros išrašymo. Tačiau šiuo atveju klientui po dviejų mėnesių piktybiškai neapmokant sąskaitos, ieškovė nevykdė korekcijų po sąskaitos išrašymo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ne vieną kartą dėl skolos mokėjimo, bet ši nereagavo. Ieškovės garantija išduodama 12 mėn. nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Šiuo atveju turėjo būti atliktas menkas pataisymas, kuris kainuotų apie 100 Eur. Programuotojas peržiūrėtų programą, pataisytų ją. Įranga yra unikali, ieškovė yra tokios įrangos profesionalė. Barkodų skaitytuvas buvo skirtas rusiškų banderolių nuskaitymui, buvo duotas pavyzdys (rulonas banderolių). Techninės užduoties nebuvo, nes viskas buvo aptarta komunikacijos metu, pats klientas sakė, ko jam reikia. Ieškovė neparduoda standartizuoto sprendimo, tai yra autorinis sprendimas, padaromas pagal kliento poreikius. Ieškovė nežinojo, kad rusiška banderolė turi 150 skaitmenų, nes techniškai įrenginiui nesvarbu, kiek ten skaitmenų. Skaitytuvas kodą nuskaito, programinė įranga darydama ataskaitą dėl įsivėlusios klaidos nukerpa du paskutinius skaičius, matyt, klientui tai nėra tinkama. Įrenginio konfigūravimo paslaugos buvo tokios: sujungimo į vieną sistemą dviejų įrenginių, gero kodo nuskaitomumo paslaugos. Šiuo atveju visi kodai yra nuskaitomi, tiesiog ataskaita buvo kitokia, dėl programoje įsivėlusios klaidos buvo nukerpami du skaičiai. Konfigūravimo darbus atliko Evaldas, o programavimo paslaugas suteikė samdomas asmuo J. S., kuris ne pirmą kartą rengė programą. Kad kodas tinkamai atsispindėtų ataskaitoje, programuotojas parengia programėlę. Programuotojui turi būti pateikta informacija, kad jis parengtų programą. Šiuo atveju buvo pasakyta, kad reikia parengti programą, panašią į tokią, kokia buvo padaryta UAB „E. G.“. Atsakovė nuo pradžios sakė, kad reikia tokio paties, klientas sakė, kokių reikia korekcijų, programa buvo taisoma pagal poreikius. Atsakovė puikiai suprato, kad programa turi būti derinama, buvo siunčiamos kelios versijos. Atsakovė suprato, kad tai pagal kliento individualius poreikius konfigūruojama ir pritaikoma įranga. Išrašius sąskaitą faktūrą atsakovei buvo perduota sukonfigūruota įranga. Komunikacija su klientu vyko per Evaldą, daug komunikacijos vyko ir telefonu tarp Vlado ir D. J., bei Evaldo. Klientei nebuvo pateikta raštiška informacija apie tai, kaip naudotis įrenginiu, bet dažniausiai atliekami mini apmokymai, kai atvažiuoja klientas ir jam paaiškinama. Perkeliant ataskaitą į kitą formatą .xml, du paskutiniai numeriai (nuliai) nusibraukė. Perdavus įrenginį, programa buvo duota, ji gerai veikė, klientas išreiškė papildomus poreikius, t. y. pakeisti formatą. Ieškovė tai padarė nemokamai pagal kliento poreikius, neatitiktis turėjo taisyti J. S.. Klientas iš komunikacijos turėjo suprasti, kad programos versija yra testinė, bei iš to, kad programa buvo koreguojama. Atsakovė suklijavo rusiškas banderoles Lietuvoje, o Rusijoje iškraunant krovinį, paaiškėjo, kad ataskaita buvo suformuota blogai. Įranga iki galo nesutvarkyta ieškovės, nes klientas neapmokėjo sąskaitos. Atsakovė pati nuo pat pradžių neturėjo duomenų apie tai, kokios ataskaitos reikia jos klientui Rusijoje. Testinė programa virsta galutine, kai klientas pasako, kad viskas yra gerai. Priklausomai nuo programinės įrangos dydžio pasirašomi priėmimo-perdavimo aktas. Šiuo atveju, kadangi klientas neatsakė į laišką porą mėnesį, ieškovė suprato, kad klientui viskas tiko.

5.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas D. S. prašė patenkinti ieškinį visiškai ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovei buvo perduota kokybiška įranga. Atsakovės sprendimas jos veikloje naudoti iki galo nepatikrintą programinę įrangą galėjo tapti klaidų skenuojant barkodus priežastimi. Atsakovė, sužinojusi apie nurodomas klaidas skenuojant prekes, nenutraukė pirkimo-pardavimo sutarties. Tokį pareiškimą atsakovė pateikė tik ieškovei padavus ieškinį teisme. Todėl pareiškimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nagrinėjant ieškinį teisme nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šalys nebuvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų numatyta ieškovės pareiga perduoti atsakovei ir įrangos naudojimosi instrukciją. Atsakovei buvo aktualu gauti tokią programinę įrangą, kuri sugeneruotų tik jos veiklai priderintas banderolių ataskaitas. Būtent programavimo paslaugų teikimo etape, kai programinė įranga buvo koreguojama ir pritaikoma prie atsakovės poreikių, dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovės atstovas V. Š. nusprendė, kad atsakovei nereikia daugiau programavimo paslaugų bei pradėjo naudoti įrenginį pramoniniu būdu. Po tokio neatsakingo atsakovės darbuotojo elgesio kilusios neigiamos teisinės pasekmės turi tekti atsakovei.

6.       Atsakovės atstovas advokatas L. J. prašė atmesti ieškinį. Atstovas patvirtinto atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus ieškinio atmetimo motyvus. Papildomai paaiškino, kad ieškovės darbuotojai, siųsdami atsakovei programinę įrangą, niekada nebuvo užsiminę, kad tai bandomoji versija. Ieškovė puikiai žinojo, kokiam tikslui atsakovė įsigyja iš jos ginčo įrangą. Būtent programinė įranga užtikrina atsakovės įsigyto daikto tinkamą veikimą, be jos šis daiktas yra nereikalingas, ir atsakovė iki šiol jo nenaudoja. Būtent ieškovė turėjo įsitikinti, kad įranga veikia tinkamai, nes ji yra šios srities profesionalė ir verslininkė. Užsakyta įranga buvo naudojama tik vieną kartą tam siuntiniui, dėl kurio atsakovė turėjo nuostolių. Atsakovės darbuotojai atvyko į ieškovės ofisą dar tada, kai ieškovė nebaigė montuoti ginčo įrangos. Atsakovė neužsiima alkoholio prekyba, jos veikla susijusi su muitinės sandėliais, ji teikia sandėliavimo, rūšiavimo paslaugas, ji tik klijuoja etiketes. Instrukcijos paruošimas yra bendra pardavėjo pareiga, ji turi būti pridėta prie parduodamo daikto. Jei būtų instrukcija, atsakovė žinotų, kaip naudoti bei testuoti įrangą. Ieškovė, sužinojusi apie programavimo klaidas, nustojo būti geranoriška ir pareikalavo sumokėti už nekokybišką prekę. Atsakovė negavo to, ko tikėjosi, ji negali naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį. Ieškovė neatvyko ir netaisė jos prekių ir paslaugų trūkumų. Sutarties šaliai nedraudžiama nutraukti sutartį tuomet, kai ginčas yra teisme. Jei ieškovė nesutinka su sutarties nutraukimu, ji turi ginčyti tai, nes nutraukimas sukelia teisines pasekmes.

7.       Liudytojas E. P. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės inžinierius. Atsakovė pamatė automatinį banderolių skenavimo įrenginį pas kitą asmenį. Atsakovės poreikis buvo padaryti tokį pat daiktą. Liudytojas kaip inžinierius stengiasi išsiaiškinti žodžiu kliento poreikius. Prašymas dėl įrangos buvo pateiktas telefonu atsakovės darbuotojo Vlado, jis pasakė padaryti taip, kaip pas tą asmenį. Ieškovė savaitę laukė įrangos komponentų, tuo metu liudytojas ruošėsi darbo atlikimui, klausinėjo, ko reikia klientui. Buvo ne vienas pokalbis dėl įrenginio, atsakovė nesigilino į tai, kas turi būti padaryta, atsakovės darbuotojui Vladui buvo svarbu tai, kada bus padarytas įrenginys. Atsakovės darbuotojai atvažiavo į ieškovės ofisą, bendravo su liudytoju dėl įrenginio veikimo, naudojimo 2019 m. spalio 31 d. Liudytojas surinkinėjo įrenginį apie pusę dienos, dalyvaujant atsakovės IT specialistui, Vladui, dviems merginoms-operatorėms. Atsakovei buvo atiduota įranga, paruošta veikimui. Klientas eksportuoja alkoholį į užsienį, kiekvienas butelis turi būti pažymėtas banderole, jis turi turėti unikalų brūkšninį kodą, kuris turi būti atspindėtas dokumente. Tą dieną, kai įrenginys buvo perduotas atsakovei, rulonas banderolių galėjo būti pervyniotas į kitą pusę, per vidurį stovi skaneris, kuris skenuoja barkodus, sukelia tuos barkodus į ataskaitą. Apie mėnesį po įrangos gavimo buvo aiškinamasi, kas turi būti sugeneruota iš tų barkodų. Ta informacija turėjo būti žinoma klientui, kuris dirba su klientu Rusijoje. Būtent dėl to vyko tolimesnis komunikavimas, nes ieškovė nežino, ko reikia klientui Rusijoje. Atsakovės darbuotojas visą laiką sakė daryti taip, kaip norėjo ankstesnis klientas. Visada, kai buvo kažkas koreguojama, buvo sakoma pabandyti pataisytą versiją. Po paskutinės korekcijos nebuvo gautas joks atsakymas. Atsakovės darbuotojai sakė, kad reikia tokios pat įrangos kaip pas Jezi, asmenį kuris dirba UAB „E. G.“. Tokia įranga ir buvo padaryta. Su atsakovės darbuotojais liudytojas susitiko po tai, kai buvo padaryta tokia įranga kaip UAB „E. G.“. Vladas atvažiavo anksčiau nei buvo planuota, tuo metu liudytojas konfigūravo įrangą, tuo metu buvo įdiegta ta pati programinė įranga kaip pas UAB „E. G.“. Programinę įrangą atliko J. S., kuris nedirba ieškovės įmonėje. Su Jonu buvo komunikuojama tuomet, kai Vladas išsakė papildomus poreikius. Atsakovės darbuotojai pabandė gal 1000 banderolių, liudytojas parodė, kaip veikia įranga, papasakojo, kaip ji veikia. Yra skenerio, pervyniotojo instrukcijos, buvo siunčiamas vaizdinis klipas, kuriame parodyta, kaip įranga veikia. Klipas buvo apie tokį pat daiktą, atliekantį tą pačią funkciją. Buvo duota ta pati programa, kaip ir Jezi, kuri veikė puikiai. Paskui atsirado kažkokie papildomi atsakovės norai, kurie buvo persiųsti Jonui. Po susitikimo atsakovės darbuotojai kreipėsi į liudytoją telefonu ir elektroniniu paštu. Tai buvo susiję su programos pakeitimais. Buvo tam tikrų problemų su skenavimu, kai atsakovės darbuotojai daug kartų skenavo tą patį ruloną, liudytojas patarė paimti kitą ruloną. Po to dėl to nesikreipė. Atsakovės IT specialistas buvo atvykęs, kad ieškovės darbuotojai paaiškintų jam dėl IP adreso ir programos paleidimo, liudytojas atsakė į visus jo klausimus. Įrenginys mechaniškai nebuvo koreguojamas. Atsakovės darbuotojai sakė, kad neveikia skeneris, liudytojas klausė, kas neveikia, bet jam nebuvo aiškiai paaiškinta. Programoje buvo padaryta klaida tik vieną kartą. Vladas atsiuntė informaciją, kuri buvo persiųsta Jonui, jis nustatė klaidą, pataisė, persiuntė liudytojui, o liudytojas persiuntė Vladui. Liudytojas skambino atsakovės darbuotojui dėl pakeitimų kelis kartus. Jis atsiliepė, pasakė, kad atsakys vėliau, nes turėjo išsiaiškinti su Rusijos klientais. Programinė įranga yra labai maža dalis užsakytose paslaugose, programinę įrangą labai lengva koreguoti nuotoliniu būdu. Vlado atsiųstas gautinių duomenų Rusijos klientams pavyzdys buvo išsiųstas Jonui. Toliau vyko susirašinėjimas apie tai, iš kur tie skaičiai turi būti gauti. Vladas, gavęs naują programinės įrangos versiją, turėjo išbandyti ją, sutikrinti ataskaitos duomenis, išsiųsti jų pavyzdį klientui Rusijoje. Tai nėra tiesiog įrenginys, jo pirma funkcija yra suskaičiuoti, kiek rulone yra lipdukų, antra – pervynioti iš vieno rulono lipdukų į kitą, antras įrenginys – pramoninis skeneris, skenuoja barkodus nuo judančio paviršiaus. Liudytojas žinojo, kad atsakovės perka įrenginį eksportuoti į Rusiją alkoholinius gėrimus pagal Rusijos iškeliamus standartus. Liudytojas nežinojo tų standartų ir nesiaiškino, nes jis turėjo tik sukonfigūruoti įrenginį. Užsakovė turėjo išsiaiškinti tuos Rusijos iškeliamus standartus, liudytojas aiškinosi tuos standartus iš atsakovės. Iš UAB „E. G.“ buvo gauta konkretesnė informacija su tam tikromis formulėmis, nes programuotojas negali atlikti savo darbo, negavęs formulių. Ieškovė turėjo tą informaciją, ar ji galiojo visiems, jis nežino. Per metus tų įrangos paleidimų buvo daug, ieškovė bandė išsiaiškinti pas Vladą, ko reikia jų klientams, nes ieškovė to nežino. Ieškovė negavo tos informacijos iš atsakovės, gavo pavyzdinį failą be formulių. Vladui buvo užklausa dėl papildomų laukų, bet paskui buvo dar prašymų, Jonas pateikė papildomus klausimus. Tada liudytojas siuntė laišką Vladui su patikslinančiais klausimais, negavęs atsakymo dar kartą išsiuntė laišką, nebuvo atsakyta, tuo viskas ir baigėsi. Šis sprendinys (įranga su programa) yra sudėtingas, jam reikia daug žinių. Vladas sakė, kad jis nieko nesupranta, sakė, kad atvežė kolegas, kuriems reikia viską paaiškinti. Įrenginys buvo perduotas klientui 2020 m. spalio 31 d., programinę įrangą įrašė atsakovės IT specialistas, jis atsisiuntė ją ir WeTransfer. Liudytojas įrašė į atsakovės kompiuterį kelias programinės įrangos versijas, kad jie pabandytų, į Vlado kompiuterį. Klientas galėjo naudoti įrangą tą pačią dieną 2019 m. spalio 31 d. Ta programinė įranga buvo 2019 m. spalio 31 d. įrašyta programa, su kuria galima buvo naudoti įrenginį. Vlado reikalavimą dėl programinės įrangos .xml formato reikalavimo liudytojas sužinojo vėliau, eigoje. Ieškovės darbuotojai yra lankstūs ir sutiktų koreguoti kažką, jei yra kažkokių papildomų reikalavimų. Liudytojas perdavė įrangos gaminių aprašymus, programinė įranga turėjo video medžiagą. Tas filmukas apie naudojimą įrangos su programa. Filmukas apie sprendimo naudojimą buvo youtube.com, gali būti, kad atsakovės atstovui buvo parodyta nuoroda ar išsiųsta elektroniniu paštu. Liudytojas žinojo, kad Rusijos banderolėse yra 150 simbolių nuo pat sutartinių santykių su atsakove pradžios. Skeneris nuskanavo visus 150 simbolių, jei liko faktiškai 148 simboliai, tai klaida programoje, jei atsakovė praneštų – ieškovė pataisytų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovės darbuotojas V. Š. kreipėsi į ieškovės projektų vadovą D. J., prašydamas atsiųsti pasiūlymą rusiškų banderolių skenavimui bei banderolių karpymo aparatui (2020-07-03 ieškovės pareiškimo priedas). D. J. išsiuntė atsakovo darbuotojui komercinį pasiūlymą. 2019 m. rugsėjo 11 d. V. Š. elektroniniame laiške nurodė D. J., kad atsakovei reikalingas rotorinis banderolių nukirpėjas, kad būtų galimybė antroje pusėje spausdinti eiliškumą banderolių ir dėžių, kaip daro „Essence group“, nori spausdinti dėžių lipdukus, prašė papildomo pasiūlymo.

9.       2019 m. spalio 31 d. ieškovės inžinierius E. P. išsiuntė V. Š. elektroniniu paštu skenavimo programą, kuri generuoja XML formato failą, nurodydamas, kad nuoroda galioja 6 dienas (2020-07-03 ieškovės pareiškimo priedas). Iš šalių darbuotojų susirašinėjimo elektroniniais laiškais (prieštaravimų priedas) nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovės darbuotojas V. Š. ieškovės darbuotojui E. P. išsiuntė ataskaitos pavyzdį, kuriame pavaizduota, kokios ataskaitos informacijos reikia klientui. Atsakovės darbuotojas klausė, ar jie gali su ieškovės parengtu aparatu nuskenuoti informaciją taip, kaip reikia klientui. 2019 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku (2020-07-03 ieškovės prašymo priedas) ieškovės inžinierius E. P. pranešė V. Š., kad programuotojas išanalizavo pateiktą XML failą ir pateikė komentarus, kad reikia atsakovės darbuotojų komentarų dėl laiške pateikiamų klausimų. Ieškovės elektroniniame laiške nurodoma, kad atsakovės persiųstame pavyzdyje nemažai informacijos, kuri dabar į programą neįvedama, klausiama, ar visai jai reikia sukurti naujus įvedimo laukus šalia produkto pavadinimo ir kodo? Klausiama, koks turi būti sprendimas dėl sugeneruojamų failų: XML, CSV, ar tik XML, ir kt.

10.       2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku ieškovės inžinierius E. P. išsiuntė V. Š. elektroniniu paštu programinės įrangos pataisytą versiją su XML, nurodydamas, kad atsakovė pabandytų pataisytą versiją. Tame pačiame elektroniniame laiške buvo pateikti paaiškinimai, kaip naudoti minėtą programą.

11.       2019 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku ieškovės darbuotojas D. J. klausė atsakovės darbuotojo V. Š., kaip sekasi naudotis įranga, priminė, kad pradelstas sąskaitos apmokėjimo terminas (2020-07-03 ieškovės pareiškimo priedas). 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku V. Š. D. J. pranešė, kad negautas apmokėjimas už įsigytą įrangą, prašė skubiai padengti skolą.

12.       2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku V. Š. pranešė D. J. ir E. P., kad atsakovė turi problemų su ieškovės skenavimo įrenginiu. Skenuojant ieškovės įranga, dingsta du paskutiniai banderolės simboliai ir konvertuojant į Exel prie dėžės numeracijos prisideda papildomas nulis, kurio neturi būti. Dėl to klientui susiformuoja neteisinga ataskaita, suklijuotos prekės išsiųstos į Rusiją. Todėl Rusijoje atsidūręs krovinys turi būti perskanuotas dar kartą (2020-07-03 ieškovės pareiškimo priedas). D. J. atsakė, kad atsakovė neatsiskaitė už prekes ir paslaugas, todėl papildomos prekės ir paslaugos nebus teikiamos, kol nebus sumokėta skola. 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku ieškovės darbuotojas D. J. nurodė atsakovės darbuotojui, kad atsakovė naudojo nesuderintą ir neparuoštą programinę įrangą, o iš atsakovės nebuvo jokios komunikacijos po lapkričio 18 d. Paaiškino, kad laukia apmokėtos sąskaitos. Tą pačią dieną elektroniniu laišku V. Š. nurodė ieškovės darbuotojams, kad visose rusiškose banderolėse yra vienodas simbolių skaičius, klausė, kaip ieškovės darbuotojai gali pateikti įrangos skenavimo versijas su mažesniu simbolių kiekiu? V. Š. nurodė, kad ieškovės programuotojo klausimai buvo susiję su ataskaitos, reikalingos atsakovės klientui suformavimu, o ne dėl simbolių trūkumų. D. J. atsakė į šį laišką, kad ieškovė neužsiima produkcijos transportu ir eksportu į Rusijos rinką, kad įranga ruošiama pagal atsakovės pateiktus reikalavimus. Įranga buvo pateikta testavimui bei suderinimui. Ieškovė nurodė, kad jei atsakovė naudojo netestuotą įrangą, už tai pati prisiėmė atsakomybę, prašė apmokėti skolą.

13.       2020 m. kovo 25 d. pretenzija (prieštaravimų priedas) į atsakovę UAB „Lavisos LEZ terminalas“ kreipėsi UAB „H. T.“, prašydama kompensuoti jai 1876,76 Eur nuostolį dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų. Pretenzijoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė atliko Rusijos Federacijos rinkai skirtos alkoholio produkcijos klijavimo paslaugą; turėjo būti atliktas panaudotų akcizinių banderolių skenavimas su ataskaitos formavimu bei jos pateikimu krovinio gavėjai Rusijos Federacijoje. Pristačius krovinį galutiniam gavėjui Rusijos Federacijoje, paaiškėjo, kad krovinys į prekybą negali būti perduotas dėl padarytų klaidų ataskaitoje (blogas skenavimas su simbolio trūkumais). Todėl siekiant ištaisyti klaidą buvo reikalinga atlikti pilną krovinio perrinkimą ir perskanavimą kliento sandėlyje Rusijos Federacijoje. Dėl to UAB „H. T.“ turėjo 1876,76 Eur nuostolį. Atsakovė atlygino UAB „H. T.“ nuostolį, pervesdama į jos sąskaitą 1876,76 Eur 2020 m. kovo 25 d. (prieštaravimų priedas).

14.       2020 m. birželio 30 d. reikalavimu (el. b. l. 39) atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad jos parduotas barkodų skaitytuvas neveikia tinkamai, atsakovė negali jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pranešė, kad atsisako pirkimo-pardavimo sutarties, yra pasiruošusi grąžinti barkodų skaitytuvą bei reikalauja grąžinti sumokėtus 2000 Eur.

15.        Byloje duotais šalių atstovų, liudytojo E. P. žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. rudenį susiklostė sutartiniai įrangos (pramoninio barkodų skaitytuvo/skenerio), jos konfigūravimo ir programavimo paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą parengti pramoninį barkodų skaitytuvą/skenerį, sukonfigūruoti jį ir užprogramuoti taip, kad ši įranga būtų pritaikyta rusiškų banderolių barkodų nuskaitymui (skenavimui). Tarp šalių nėra ginčo ir ieškovės atstovo D. J. bei liudytojo E. P. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės užsakyta įranga buvo perduota atsakovės darbuotojams 2019 m. spalio 31 d., būdama sukonfigūruota liudytojo E. P. ir užprogramuota ieškovės bendrovės pasamdyto asmens J. S..

16.       Ieškovei perdavus užsakytą įrangą atsakovei, buvo išrašyta 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra dėl 3976,06 Eur sumos apmokėjimo iki 2019 m. lapkričio 14 d. Sąskaitoje faktūroje nurodyti tokie ieškovės perduoti daiktai ir paslaugos: daiktai, sudarantys įrangą, Label counter (1450,79 Eur), Matrix (1269,29 Eur), CBX100 connection box compact (652,19 Eur), programavimo, montavimo ir konfigūravimo darbai (603,79 Eur) (ieškinio priedas Nr. 1). Ieškovės paaiškinimais, atsakovė sumokėjo tik 2000 Eur kaip avansą pagal šią sąskaitą, liko skolinga 1976,06 Eur. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad nesumokėjo ieškovei pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą 1976,06 Eur sumos.

17.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles atsakovei, t. y. ar ji tinkamai įvykdė atsakovės užsakymą parengti rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, sukonfigūruoti ir užprogramuoti jį pagal atsakovės reikalavimus. Todėl toliau pasisakoma dėl ieškovės prisiimtos prievolės vykdymo ir atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas prekes ir paslaugas.

Dėl ieškovės sutartinės prievolės vykdymo

18.       CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

19.       Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

20.       Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis (CK 6.333 straipsnio 5 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

21.       Pagal CK 6.348 straipsnio 1 dalį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

22.       Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis).

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovės perduotas atsakovei 2019 m. spalio 31 d. rusiškų barkodų skaitytuvas buvo sukonfigūruotas ir užprogramuotas. Priešingu atveju, manytina atsakovės darbuotojai neperimtų iš liudytojo E. P. neveikiančios įrangos, kurios veikimas jiems buvo pademonstruotas prieš daikto perdavimą atsakovei (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškovės projektų vadovo D. J., liudytojo E. P. paaiškinimais, barkodų skaitytuvas veikė: nuskaitė visus barkodus, formavo ataskaitas tokiu būdu, kaip įranga, parengta UAB „E. G.“ užsakymu. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir atsakovė. Ieškovės projektų vadovo ir liudytojo E. P. paaiškinimais bei iš atsakovės darbuotojo V. Š. elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovė užsakė ieškovei tokį rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kokį turėjo UAB „E. G.“, užsakymo metu neakcentuodama ataskaitoje turinčių atsispindėti duomenų formos (žr. sprendimo 8 punktą). Ieškovės atstovas D. J. ir liudytojas E. P. patvirtino bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovei buvo perduota analogiškai užprogramuota įranga kaip UAB „E. G.“, kuri nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamo įrangos veikimo. Atsakovė nepateikė į bylą šias ieškovės darbuotojų paaiškinimus paneigiančių įrodymų. Liudytojo E. P. ir V. Š. susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad V. Š. elektroniniu paštu 2019 m. spalio 31 d. buvo išsiųsta įrangos programinė versija (sprendimo 9 punktas). Iš liudytojo E. P. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės darbuotojai (tarp jų – IT specialistas, darbuotojos-operatorės) turėjo galimybę susipažinti su įrangos veikimo principais bei užduoti ieškovės darbuotojui papildomų klausimų.

25.       Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė įvykdė CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatytą pardavėjos pareigą perduoti pirkėjai rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kuris atitiktų įprastus (šiuo atveju – tokius, kokius kėlė UAB „Essence group“) keliamus reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 4-6 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pageidavimai dėl tam tikros ataskaitos formos generavimo atsirado 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. po tinkamai sukonfigūruoto ir užprogramuoto įrenginio perdavimo atsakovei 2019 m. spalio 31 d. Ieškovė neatsisakė pakoreguoti įrenginio programą pagal atsakovės pageidavimus, tačiau tam reikėjo, kad atsakovė atsakytų į ieškovės programuotojo papildomus klausimus, kurie buvo pateikti atsakovei elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 12 d. laiške (sprendimo 9 punktas).

26.       Bylos duomenimis, atsakovės darbuotojas V. Š. neatsakė į šiuos papildomus klausimus, bet ieškovė visgi pakoregavo programinę įrangą ir persiuntė ją atsakovės darbuotojui, nurodydama, kad programa siunčiama pabandymui (10 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovės darbuotojas V. Š. nurodė konkrečius reikalavimus formuojamai ataskaitai po įrangos sumontavimo, konfigūravimo, užprogramavimo ir perdavimo atsakovei, kai ieškovės darbuotojas pateikė papildomus klausimus, siekdamas įvykdyti atsakovės papildomą prašymą dėl reikalingos ataskaitos formavimo, bet atsakovei neatsakant į minėtus klausimus, natūralu ir logiška, kad pakoreguota programinės įrangos versija buvo išsiųsta būtent kaip bandomoji (testinė). Todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji, naudodama ieškovės perduotą įrangą, nežinojo, jog jai atsiųsta programinė įranga buvo bandomoji (testinė) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

27.       Šiuo atveju reikšminga tai, kad po bandomosios versijos išsiuntimo 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovės projektų vadovas 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. prieš atsakovės paslaugų teikimą UAB „H. T.“ 2019 m. gruodžio 17 d., teiravosi, kaip sekasi naudotis perduota įranga. Atsakovės darbuotojas V. Š. atsakė į D. J. laiškus, tik suėjus beveik dviems mėnesiams nuo bandomosios versijos išsiuntimo, nurodydamas, kad įranga veikia netinkamai (sprendimo 12 punktas). Teismo vertinimu, net jei būtų nustatyta, kad atsakovė negavo iš ieškovės to, ko tikėjosi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė CK 6.348 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti apie tariamą sutarties pažeidimą per protingą terminą po to, kai nustatė jį. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą vadovautis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, konstatuojant, kad pirkėja per protingą laiką nepranešė pardavėjai, nenurodė, kokių reikalavimų neatitiko įranga. Toks atsakovės elgesys atėmė ir iš ieškovės galimybę įsitikinti, kad įranga veikia galbūt netinkamai būtent dėl ieškovės, bet ne dėl atsakovės veiksmų.

28.       Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų aišku, kokia programinės įrangos versija naudojosi atsakovė, teikdama paslaugą UAB „H. T.“: pirmąja, tarpine ar paskutine. Todėl iš ieškovės taip pat buvo atimta galimybė įsitikinti, kad įranga veikė netinkamai būtent dėl pirmiau, t. y. 2019 m. spalio 31 d., atlikto programavimo arba dėl 2019 m. lapkričio 18 d. išsiųsto programinės versijos. Be to, atsakovės nurodomas netinkamas įrangos veikimas siejamas tik su neteisingos ataskaitos formavimu, bet ne su tuo, kad pats įrenginys veikia netinkamai: neskanuoja banderolių, skenuoja klaidingai ir pan. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovės nurodytas įrangos trūkumas (netinkamos Rusijos klientams ataskaitos formavimas) negali būti laikomas viso daikto trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties. Juo labiau kad byloje neįrodyta, jog 2019 m. spalio 31 d. perduotas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas neatitiko tokių jam keliamų reikalavimų, kuriuos atitiko UAB „E. G.“ užsakymu parengtas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas, pagal kurio pavyzdį buvo daromas atsakovės užsakymas (CK 6.333 straipsnio 5 dalis).  

29.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, mano, kad atsakovė neįrodė ir to, kad ieškovė netinkamai suteikė įrenginio programavimo paslaugas, neparengusi atsakovės poreikius atitinkančios programos, kurios pagrindu būtų formuojamos jos kliento poreikius atitinkančios ataskaitos. Kaip minėta pirmiau, byloje nėra duomenų, kad 2019 m. spalio 31 d. ieškovės perduota įranga, būdama užprogramuota taip, kaip įranga, užsakyta UAB „E. G.“, apskirtai neveikė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog suteikė atsakovei prekes ir paslaugas, nurodytas 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Ta aplinkybė, kad vėliau, t. y. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovės poreikiai dėl ataskaitos formavimo pasikeitė, dėl to reikėjo papildomų ieškovės paslaugų, nepaneigia atsakovės pareigos apmokėti pirmiau užsakytų ir ieškovės perduotų daiktų ir paslaugų. Todėl nors ieškovė ir tęsė bendradarbiavimą su atsakove, neakcentuodama papildomų paslaugų apmokėjimo, tai nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad tokiu būdu ieškovė taiso savo prekių ir paslaugų trūkumus. Atsakovei neapmokant 2019 m. spalio 31 d. sąskaitos faktūros, ieškovė pagrįstai atsisakė koreguoti perduotos įrangos programą, kad ši generuotų atsakovės klientės lūkesčius atitinkančią ataskaitą.

30.       Ieškovė, perdavusi atsakovei šios užsakytą įrangą 2019 m. spalio 31 d., tęsė bendradarbiavimą su atsakove dėl papildomų įrangos programavimo paslaugų iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos. Šias aplinkybes patvirtina šalių darbuotojų susirašinėjimas elektroniniais laiškais (sprendimo 11 punktas), ieškovės projektų vadovo D. J. ir inžinieriaus E. P. parodymai. Šių įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojai, gavę iš atsakovės 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl įrangos programavimo jos pageidaujamu būdu, persiuntė atsakovei papildomus klausimus 2019 m. lapkričio 12 d., naują programinės įrangos versiją – 2019 m. lapkričio 18 d., nurodydami, kad tai versija pabadymui. Ieškovės darbuotojai, negavę iš atsakovės atsakymo po šių dviejų elektroninių laiškų, bandė susisiekti su atsakove 2019 m. gruodžio 6 d., teiraudamiesi dėl to, kaip veikia įranga. Atsakovė sureagavo į ieškovės paklausimus tik 2020 m. sausio 7 d. (t. y. po mėnesio), siekdama informuoti, kad įranga neveikia. Teismas, įvertinęs atsakovės pasyvumą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d., sprendžia, kad ji pažeidė bendradarbiavimo su ieškove pareigą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad būtent dėl šių aplinkybių ieškovės parduota įranga formavo atsakovės lūkesčius neatitinkančias ataskaitas. Atsakovei neatsakius į ieškovės elektroninius laiškus iš šios buvo atimta galimybė suteikti atsakovei programavimo paslaugas pagal kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė perdavė jai nekokybišką įrangą, kad dėl to ieškinys turi būti atmestas.

31.       Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jai nebuvo perduota įrangos naudojimo instrukcija. Visų pirma, ieškovės darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės užsakyta įranga yra produktas, gaminamas pagal individualius poreikius, užsakymą. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju įrangos naudojimo instrukcijos nebuvimas negali būti pripažįstamas ieškovės paslaugų ar prekės trūkumu. Antra, atsakovės darbuotojai buvo informuoti apie įrangos veikimą ieškovės inžinieriaus E. P., jiems buvo suteikta galimybė užduoti ieškovės darbuotojams klausimus dėl įrangos veikimo, jei kažkas buvo neaišku. Be to, atsakovai niekada ir nereikalavo iš ieškovės įrangos veikimo instrukcijos. Todėl teismas atmeta atsakovės motyvus dėl ieškinio netenkinimo tuo pagrindu, kad atsakovei nebuvo perduota įrangos veikimo instrukcija.

32.       Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Atsakovė nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį po to, kai daiktas buvo perduotas jai ir panaudotas jos veikloje, bei po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme 2020 m. balandžio 22 d. Atsakovės teigimu, jei ieškovė nesutiko su sutarties nutraukimu, ji turėjo reikšti atskirą ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Todėl toliau pasisakoma dėl atsakovės pareigos sumokėti už perduotą įrangą ieškovei pirmiau nurodytomis sąlygomis.

Dėl atsakovės sutarties nutraukimo įtakos ieškinio reikalavimų tenkinimui

33.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.  CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę - sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai: 1) ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

34.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į favor contractus principą, kuriuo vadovaudamosi šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė, darytina išvada, kad sutarties esminis pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo yra didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

35.       Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

36.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė apie atsisakymą nuo sutartinių santykių su ieškove po to, kai ši pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, tvirtindama, jog perdavė atsakovei kokybiškas prekes ir paslaugas. Atsakovei nurodant priešingas aplinkybes atsiliepime į ieškinį, ieškovė, siekdama ieškinio dėl skolos priteisimo patenkinimo, turėjo pareigą įrodyti savo teigiamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar ieškovė suteikė atsakovei kokybiškas prekes ir paslaugas.

37.       Atsakovei nutraukus sutartį po ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį padavimo teisme, esant pirmiau nurodytam bylos nagrinėjimui dalykui (sprendimo 36 punktas), ieškovė neturėjo procesinės pareigos reikšti papildomą savarankišką ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Teismas sutinka su ieškovės atstovo motyvais, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nesutikimas su sutarties nutraukimu galėjo būti išreikštas ir papildant ieškinio tenkinimo argumentus.

38.       Teismo vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovė negalėjo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta pirmiau, tai atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, dėl to galėjo turėti nuostolių santykiuose su UAB „H. T.“.

39.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė negavo iš ieškovės papildomų paslaugų, kurių tikėjosi, labiau tikėtina dėl to, jog nepakankamai bendradarbiavo su ieškove. Atsakovė nesudarė ieškovei tinkamų sąlygų programavimo paslaugai suteikti, neperduodama ieškovei reikalingos informacijos (sprendimo 35 punktas). Ieškovė negalėjo protingai numatyti atsakovės galimų nuostolių dėl įrangos veikimo dėl to, kad naują programinę versiją pateikė pabandymui, bet ne kaip galutinį rezultatą. Ieškovė neįvykdė papildomos prievolės ne dėl savo tyčinių veiksmų ar dėl neatsargumo, bet dėl atsakovės nebendradarbiavimo. Tai, kad ieškovės pakoreguota programa galbūt neatitiko atsakovės lūkesčių, nedavė atsakovei pagrindo nesitikėti, jog ieškovė apskirtai neparengs jos lūkesčius atitinkančios programos, nes ieškovė mažiausiai du kartus elektroniniu paštu teiravosi atsakovės, ar viskas yra gerai su įranga. Tai sudarė pagrindą atsakovei tikėti, kad ieškovė, jei reikės, dar kartą pakoreguos programą. Ieškovės projekto vadovo D. J. paaiškinimais nustatyta, kad įranga atsakovei buvo daroma pagal užsakymą, tai individualius poreikius atitinkantis produktas, kuris jau buvo panaudotas, jis yra be pakuotės. Todėl, teismo nuomone, sutarties nutraukimas ir įrangos grąžinimas ieškovei sukeltų nuostolį, nes ji neturėtų galimybės realizuoti produktą tokios būklės, kokios jis yra dabar. 

40.       Teismo vertinimu, atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, pažeisdama favor contractus principą, nes atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo buvo nedidelis, ir jis atsirado dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo (sprendimo 34 punktas).

41.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškinys negali būti atmestas ir CK 6.217 straipsnio pagrindu. Ieškovė visų pirma, nepadarė esminio sutarties pažeidimo. Antra, jei ieškovė ir suteikė atsakovei papildomas paslaugas, kurios galbūt neatitiko atsakovės lūkesčių, tai nėra pagrindas nutraukti sutartinius santykius ir nemokėti už pirmiau suteiktas prekes ir paslaugas pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 1976,06 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

42.       Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl 1976,06 Eur skolos priteisimo, iš atsakovės CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 dalies pagrindu priteisiama ir 48,40 Eur skolos išieškojimo išlaidų atlyginimas (ieškinio priedai Nr. 2-4).

43.       Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisiama 32,09 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 20 d., taikant 6 proc. metinių palūkanų normą (ieškinio priedas Nr. 5). CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2056,55 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44.       Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas. Iš atsakovės ieškovės naudai CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiama 46 Eur žyminio mokesčio ir 1713,62 Eur advokato teisinės pagalbos (ieškinio, prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo, rašytinių paaiškinimų parengimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdžiuose) išlaidų atlyginimas (2020-07-03; 2020-09-29; 2020-12-03; 2021-02-09 pareiškimų priedai), iš viso – 1759,62 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos LEZ terminalas“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos LEZ terminalas“, juridinio asmens kodas 135940713, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“, juridinio asmens kodas 110018147, naudai 1976,06 Eur skolos, 32,09 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 20 d., 48,40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimo, iš viso - 2056,55 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt šešis Eur 55 ct), 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2056,55 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1759,62 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt devynių Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                  Svetlana Panina