Administracinė byla Nr. TA-1037-602-2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01537-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus teisių perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 10 d. buvo laikomas Šiaulių TI įvairiose kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui gyvenamosiose kamerose buvo mažai vietos, jos buvo perpildytos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko mažiau nei tai numato teisės normos. Į kamerose esančius antro aukšto gultus nebuvo kopėtėlių, o tai sudarė pareiškėjui sunkumus užlipti į gultą ir nulipti nuo jo. Pareiškėjui darytos kojos kelio operacijos.

3.       Pareiškėjas skundėsi, kad kamerose ant sienų buvo pelėsio, tinkas krisdavo į lėkštes, o prie stalo buvo tik viena kėdė (kartais ir suoliukas, tačiau ant jo galėjo atsisėsti tik vienas žmogus), trūko baldų atsisėsti visiems kamerose apgyvendintiems asmenims. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, todėl savo asmeninius daiktus laikė plastmasinėje dėžėje su kitais daiktais po lova. Kamerose nebuvo įrengtų džiovyklių rūbams džiovinti, todėl pareiškėjas plėšė savo asmeninę patalynę ir darė virves, kad galėtų džiauti švarius skalbinius.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI tualetai buvo tupimi, neuždengti, iš jų sklido nemalonūs kvapai. Daugelyje kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo durų, tik pakabintas brezentas. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, tačiau pagal šio įsakymo 12.5 punktą sanitarinių mazgų kabinos nebuvo atitvertos pilnai iki lubų, o kameras vėdinant, oro temperatūra būdavo žemesnė negu 18° C. Kamerose įrengta ir pajungta ventiliacijos sistema buvo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., tačiau kameroje Nr. 67 sanitarinio mazgo ventiliacijos nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nuo sienų byra tinkas, grindys duobėtos, duobės pilnos vandens, purvo. Pareiškėjas prašė teismo pareikalauti Šiaulių TI kiemelių nuotraukų. 

5.       Pareiškėjas tvirtino, kad skambindamas neturėjo privatumo, nes taksofonai įrengti koridoriuje prie stalo, kur sėdi pareigūnai, be to, pareigūnai kalbėdavo garsiai ir jis su artimaisiais negalėdavo susikalbėti. Nuo atvykimo į Šiaulių TI dienos pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, išgyveno stresą, todėl susirgo (duomenys neskelbtini), išbėrė kojas. Pareiškėjas rašė prašymus, kad gydytojas jį išsikviestų, nes turi problemų dėl sveikatos, tačiau į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) pareiškėjas pateko po pusės metų, kur jam buvo paskirtas gydymas. Grįžęs iš ligoninės į Šiaulių TI tik po pusantro mėnesio gavo vaistus. Pareiškėjo įsitikinimu, darbuotojai elgėsi atmestinai ir nerūpestingai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus, t. y. neturtinę žalą.

6.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

7.1.                      Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-109) 1.3.1 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Atsakovo atstovas išvardijo kameras, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nurodė jų plotą ir kartu su juo buvusių asmenų skaičių ir pažymėjo, kad vienam asmeniui tekęs plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

7.2.                      Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine pertvara ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 31 ir Nr. 60 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kitose kamerose – ilga užuolaida. Per stebėjimo langelį ar akutę pareiškėjo, kai jis yra sanitariniame mazge, stebėti neįmanoma. Nemalonus kvapas kamerose yra susijęs su kameros vėdinimu, tačiau kameros vėdinamos per langą, taip pat įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

7.3.                      Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

7.4.                      Teisės aktai Šiaulių TI neįpareigoja įrengti kopėtėles prie dviejų aukštų gultų, be to, pareiškėjas galėjo rinktis miegamąją vietą žemutiniame gulte. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi kameras aprūpinti baldais ir kitu inventoriumi, remontuoti kameras. Kamerose yra taburetės ir stalai, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas kėdes. Teisės aktai numato, kad po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams susidėti. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai, lentynos, baldai yra tvarkingi.

7.5.                      Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ant sienų yra pelėsio, tinkas krisdavo į lėkštes, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kameros yra tvarkingos, tai įrodo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) aktai. Ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 102 buvo nustatytas pelėsis, tačiau pareiškėjas pažeidimo užfiksavimo metu šioje kameroje nebuvo laikomas, todėl šis pažeidimas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.

7.6.                      Šiaulių TI užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų skalbti drabužius centralizuotai, tačiau nėra atsakingas, kad asmenys šiomis galimybėmis nesinaudoja. Įstaiga suteikia teisę gauti išskalbtus ir išdžiovintus drabužius, o teisės aktai nenumato džiovyklų kameroje įrengimo.

7.7.                      Nepaisant aplinkybės, kad NVSC nustatė nežymius pažeidimus pasivaikščiojimo kiemeliuose (sienų danga ir grindinio danga nutrupėjusi), tačiau neaišku, kuriais kiemeliais naudojosi pareiškėjas, NVSC nenurodė, kad kiemeliai dėl būklės kelia pavojų ir jais negalima naudotis. Šiaulių TI nėra atsakingas, jei suimtasis (nuteistasis) atsisako pasivaikščioti.

7.8.                      Dėl pareiškėjo teisės paskambinti telefonu nurodo, kad taksofono aparatų įrengimo reikalavimų teisės aktai nenustato, tačiau šie aparatai įrengti užtikrinant pakankamai didelį atstumą, jie apsaugoti šonine, garsą slopinančia sienele. Pareigūnai užtikrina bendrą tvarką prie taksofono aparatų, ji ne tik turi pareigą sudaryti galimybė asmeniui skambinti telefonu, tačiau privalo užtikrinti ir kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių TI laikomis asmenys. Suimtieji gali pateikti prašymą artimiesiems skambinti internetine telefonija, šioje patalpose asmenys laikomi vieni ir tokios sąlygos užtikrina privatumą.

7.9.                      Šiaulių TI veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kad jis patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo T. Č. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., kamerose Nr. 102; Nr. 100; Nr. 30; Nr. 45; Nr. 62; Nr. 26; Nr. 31; Nr. 67; Nr. 101; Nr. 60; Nr. 98; Nr. 33 ir Nr. 27 (iš viso – 233 dienas). Teismas vadovavosi Įsakymo Nr. V-109 1.3.1 punktu ir nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui. Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie šių kamerų plotus ir juose buvusių asmenų skaičių, teismas apskaičiavo, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,84 m2 iki 9,71 m2 gyvenamojo ploto, ir darė išvadą, kad pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą), nebuvo laikomas, o kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo galimybės judėti patalpoje.

10.       Vertindamas pareiškėjo argumentų dėl blogų higienos sąlygų (temperatūros, drėgmės, pelėsių, byrančio tinko) kamerose pagrįstumą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Teismas analizavo Šiaulių TI į bylą pateiktus NVSC patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti gyvenamųjų ir kitų patalpų patikrinimo rezultatai. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl neįrengtos ventiliacijos sistemos, kadangi NVSC patikrinimo aktuose buvo konstatuota, sudaryta galimybė kameras išvėdinti per langus, o tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, taip pa pažymėjo, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, ji veikė.

11.       Įvertinęs NVSC patikrinimo aktų duomenis, Šiaulių TI pateiktus įrodymus apie atliktus remonto darbus, teismas konstatavo, kad tikrintose kamerose (Nr. 102; Nr. 60; Nr. 30; kt.) pažeidimų dėl santykinės oro drėgmės, temperatūros, dirbtinės apšvietos, nelygių paviršių nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, išskyrus kameras Nr. 102 ir Nr. 100, kur nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto (buvo pelėsio), o kameroje Nr. 102 – ir HN 134:2015 12 punkto (aptrupėjęs lubų tinkas) pažeidimai.

12.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo nesiskundė. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų matyti, jog Šiaulių TI sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgęs į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 31, Nr. 60) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas.

13.       Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir 2020 m. Įrengimo taisyklės), vertino 12.5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto pertvara (iki pat lubų) ir jo taikymo išimtis. Teismas darė išvadą, kad minėta nuostata Šiaulių TI netaikoma, kadangi dėl pastatų komplekso statuso (nekilnojamoji kultūros vertybė) jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai negalimi. Teismo vertinimu, teisės aktai taip pat nenumatė Šiaulių TI sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti mechaninę vėdinimo sistemą, todėl pareiškėjo nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo atmetė.

14.       Vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių kamerose sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupimi. Teismas nustatė, kad sėdimi tualetai įrengti kamerose Nr. 100, Nr. 31, Nr. 60, Nr. 33.

15.       Nebuvo pripažinti pagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl neįrengtų kopėtėlių, kad būtų lengviau įlipti į antrą gulto aukštą, kadangi, teismo vertinimu, Aprūpinimo normose ir 2020 m. Įrengimo taisyklėse nebuvo nustatyta pareiga įrengti tokį inventorių.

16.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo spintelių, jis savo daiktus laikė dėžėje, teismas nurodė, kad pagal Aprūpinimo normų reikalavimus tardymo izoliatorių kamerose, be kita ko, turi būti spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad kamerose yra stalas, taburetės, suoliukai, gultai, po vieną ar dvi pastatomas lentynas. Į bylą buvo pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iš kurių matėsi, kad kameroje yra pastatomos lentynos daiktams susidėti ir pakabos viršutiniams rūbams pasikabinti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kameros buvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl džiovyklų kamerose neįrengimo. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai tokio reikalavimo neįtvirtinta, taip pat, teismo vertinimu, Šiaulių TI į bylą pateikti įrodymai (Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“) patvirtino, kad įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų / nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, pareiškėjas nenurodė, kokių rūbų (viršutinių ar apatinių) negalėjo išdžiovinti. Buvo pažymėta, kad pareiškėjas nei dėl džiovyklų, nei dėl spintelių drabužiams skundų Šiaulių TI administracijai neteikė.

18.       Kaip nepagrįsti buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo neužtikrinimo skambinant telefonu. Teismas nustatė, kad telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti yra įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra pakankamas ir saugus atstumas, kuris užtikrina privatumą suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinant ir kalbant telefonu; taksofono aparatai apsaugoti šonine sienele. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl galimo privatumo pažeidimo skambinant artimiesiems į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė, be to, asmenims pateikus prašymą, sudaroma galimybė skambinti telefonu internetine telefonija.

19.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl prastos pasivaikščiojimų kiemelių būklės, taip pat, kad pareiškėjas dėl to buvo priverstas atsisakyti pasivaikščiojimų, teismas nustatė, kad kai kuriuose Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo atlikti kosmetiniai remonto darbai, NVSC patikrinimo aktuose buvo nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 19, Nr. 20 higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas – kiemeliuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 20, sienų danga nutrupėjusi; kiemelyje Nr. 19 – nesaugi grindinio danga ties įėjimu (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 12 punktas), Šiaulių TI pranešė NVSC apie remontuojamus apsivaikščiojimo kiemelius ir apie remonto pabaigą. Teismo vertinimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas, ar buvo tuose kiemeliuose, kurie yra remontuojami. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė gali kelti baimę, pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir vertinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

20.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl pablogėjusios sveikatos, neužtikrintų sveikatos priežiūros paslaugų, neišduotų vaistų, kai jis grįžo iš LAVL. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai apie žalingus įpročius, nurodyta, kad pareiškėjas lankėsi pas stomatologą, skundėsi galvos, skrandžio skausmu (rūko, nesilaiko sveikos gyvensenos), kitų skundų neturi. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI pareigūnai elgėsi nerūpestingai. Teismo vertinimu, Šiaulių TI Suimtųjų/nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. dėl išbėrimo kreipėsi pas gydytoją vieną kartą; 2020 m. spalio 15 d. suteikta dermatologo konsultacija; 2020 m. spalio 15 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta nustatyta diagnozė, nurodyta kokiu vaistu tepti rytais, kokiu – vakarais, kokį vaistą gerti per dieną, numatoma gydymo trukmė (10–14 dienų, jeigu ateityje simptomai pasikartotų, taikyti tą pačią gydymo schemą). Teismas nustatė, kad į bendrosios praktikos slaugytoją pareiškėjas kreipėsi 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. vasario 24 d., 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. balandžio 30 d., skiriant konkretų vaistinį preparatą. Teismas vertino, kad Šiaulių TI tinkamai ir laiku suorganizavo pareiškėjo nuvedimą pas gydytoją, išdavė vaistus. 

21.       Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

22.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas kameroje Nr. 100 nepilnas tris dienas, o kameroje Nr. 102 pareiškėjas buvo nepilnas 8 dienas. Teismas atkreipė dėmesį, kad gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktų reikalavimus, nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

23.       Atsižvelgęs į tai, kad nustatyti higienos normos pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismas darė išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III.

24.       Pareiškėjas T. Č. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo prašo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti, t. y. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Šiaulių TI jo laikymo laikotarpiu buvo pažeidimai. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė, kad būtų išreikalautos ne tik sanitarinio mazgo, bet ir pasivaikščiojimo kiemelio, taksofono (kur stovi prie prižiūrėtojų staliuko) nuotraukos. Pareiškėjas teigia, kad jis dėl blogų kalinimo sąlygų buvo etapuotas į LAVL, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl prašo išreikalauti visų kamerų, kuriose buvo laikomas, taksofono, pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I1-5764-815/2021, kur nustatytas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.

26.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl bėrimo, kurių neskundė pirmosios instancijos teismui. Šiaulių TI vertinimu, teismui pakako duomenų ir įrodymų, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų atlyginimo.

28.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintos higienos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos kamerose Nr. 100 (ant lubų yra vizualiai matomas pelėsis) ir Nr. 102 (nuo sienų yra nutrupėjęs tinko sluoksnis, ant lubų yra vizualiai matomas pelėsis), tačiau neturtinės žalos pinigais nepriteisė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Šiaulių TI pažeidimai buvo, dėl prastų kalinimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikatos būklė. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo išsireikalauti visų kamerų, kiemelių, taksofonų fotonuotraukas, šiuos įrodymus išreikalauti prašo apeliacinės instancijos teismo. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jam priteistina piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

30.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. y. pareiškėjas nurodė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje), pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju proceso šalys savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

32.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

33.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo pakankamai įrodymų, kad būtų įvertinti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl, jo teigimu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių suėmimo sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, kad, jos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų bylai reikšmingoms faktinės aplinkybėms nustatyti ir joms įvertinti (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas, gavęs Šiaulių TI atsiliepimą į skundą, ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė šiam teismui prašymą dėl papildomų, konkrečių įrodymų išreikalavimo.

34.       Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš apeliacinio skundo seka, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti papildomus įrodymus – visų kamerų, kuriose buvo laikomas, taksofono, pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis prašymas netenkinamas. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

36.        Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu, kamerų aprūpinimu inventoriumi, drabužių džiovinimu, kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių būkle, taksofonų įrengimu, pareiškėjo sveikatos būkle, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo Šiaulių TI reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu higienos sąlygų pažeidimai dėl pelėsio ir nelygaus sienų paviršiaus buvo nurodyti į bylą pateiktuose NVSC patikrinimo aktuose, kuriuose užfiksuoti, be kita ko, kamerų Nr. 100 ir Nr. 102, patikrinimo rezultatai, iš esmės pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, kai jis gyveno minėtose kamerose, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatytų pažeidimų padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

37.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukštomis sienelėmis, kurių aukštis nuo 2,07 m iki 2,32 m, sanitarinių mazgų įėjimai atskirti durimis arba ilga nepermatoma užuolaida. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I1-5764-815/202, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. TA-62-756/20252 yra pakeistas, t. y. panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria konstatuotas pažeidimas dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Šiaulių TI ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

40.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

41.       Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

42.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl pelėsio ir nelygaus sienos paviršiaus pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, jo įsitikinimu, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio neindividualizuotais paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus ir tai, kad jo teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjo nurodyti ir medicininiuose dokumentuose diagnozuoti susirgimai kilo dėl konstatuotų pažeidimų ginčo laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl minėtų neatitikimų būtų kreipęsis į Šiaulių TI pareigūnus. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikia ir apeliaciniame skunde.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo higienos reikalavimų pažeidimai pareiškėjas buvo laikomas itin trumpai – 3 ir 8 dienas), taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos higienos sąlygos (pelėsis ant sienos ir nelygus sienos paviršius) kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

44.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Arūnas Dirvonas

                Veslava Ruskan

                Milda Vainienė