Civilinė byla Nr. e2S-1137-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02791-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. gegužės 19 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir K. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „SERVICO“, išieškotojas A. G., ieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotoja kredito unija Centro taupomoji kasa, antstolė Asta Stanišauskienė.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėjai D. R. ir K. R. kreipėsi į teismą su 2022 m. sausio 27 d. skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo; 2) panaikinti 2022 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjų turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo; 4) priimti atskirus patvarkymus dėl konkretaus K. R. ir D. R. turto pardavimo iš varžytynių ir turto objektus pardavinėti atskirai (kaip atskirus turtinius vienetus).

2.       Pareiškėjai nurodė, jog 2021 m. sausio 6 d. pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei prašymą panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo ir paskelbti varžytynes dėl konkretaus pareiškėjų turto, nepažeidžiant jų interesų, t. y. dėl: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypo dalimi, kurio eksperto nustatyta rinkos vertė – 165 000 Eur; 2) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nustatyta rinkos vertė – 12 000 Eur, ir 3) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nustatyta rinkos vertė – 12 000 Eur. Antstolė 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-15-801 pareiškėjų prašymo netenkino. Pareiškėjų teigimu, antstolė 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-15-25142 nepagrįstai paskelbė viso pareiškėjų turto varžytynes, t. y. apjungtų tarpusavyje ir funkciškai naudojamų buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m) esančio (duomenys neskelbtini), 534/27950 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/92 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 289 000 Eur, o pradinė turto pardavimo kaina – 231 200 Eur. Pareiškėjų skola hipotekos kreditoriui be vykdymo išlaidų sudaro 144 244,09 Eur, taigi yra gerokai mažesnė nei parduodamo varžytynėse turto pradinė kaina. Iš varžytynių parduodami butai yra tik laikinai apjungti, jie yra atskiri turtiniai vienetai, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo į varžytynes įtraukti ir butą su atitinkama žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini), kurio atskirai nustatyta vertė yra 100 000 Eur. Teismo eksperto vertinimas, kad tarpusavyje apjungti butai, turintys du atskirus nekilnojamojo turto kadastro unikalius numerius, ir dvi atskiros automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat turinčios savo unikalius numerius, sudaro vieną turtinį objektą, nėra pagrįstas ir teisiškai korektiškas, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ekspertizės aktu ir jo pagrindu skelbti pirmąsias viso turto varžytynes. Pareiškėjų turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto sumažino turto vertę, o ekspertui nustačius bendrą turtinio vieneto kainą ir antstolei paskelbus viso pareiškėjų turto varžytynes, buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes nebuvo realizuota galimybė parduoti kiekvieną turto vienetą atskirai, kai vieno buto pardavimo gali pakakti išieškomai sumai padengti. Be to, tai yra vienintelis K. R. gyvenamasis būstas.

3.       Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-22-15-2993 atsisakė patenkinti skolininkų skundą ir kartu su vykdomąja byla skundą persiuntė teismui.

4.       Antstolė nurodė, jog vykdo notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl skolos ir kitų išlaidų išieškojimo iš skolininkų D. R. ir K. R. išieškotojos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – BKU) „Centro taupomoji kasa“ naudai. 2021 m. gruodžio 13 d. priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-21-15-25142, kuriuo buvo nuspręsta realizuoti skolininkams priklausantį turtą pagal teismo eksperto nustatytą areštuoto turto vertę. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog butai yra tik laikinai apjungti, nes iš butų vidaus patalpų plano matyti, kad 40,92 kv. m. ploto butas naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengto sanitarinio mazgo, kuris yra tik 64,53 kv. m. ploto bute, taigi butai yra apjungti ir funkciškai naudojami kaip vienas, tik pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Skolininkai turėjo pakankamai laiko ir galimybių atskirti ginčo turtą, tačiau jie nenurodė, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi, siekdami įgyvendinti butų atskyrimą. Vykdymo procese paskirtam nekilnojamojo turto ekspertui nebuvo pareikštas nušalinimas, skolininkai neteikė prieštaravimų dėl nustatytos kainos, todėl jų teiginys, kad turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto sumažino jo vertę, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte.

5.       BKU „Centro taupomoji kasa“ prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad skundo parengimo dienai iš pareiškėjų išieškotina suma sudaro 170 539,99 Eur, todėl skelbti tik dalies turto pardavimą nėra pagrindo. Ekspertizės akte nurodyta, kad 40,92 kv. m. bendro ploto butas ir 64,53 kv. m. bendro ploto butas apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas. Parduodant tik vieną iš pareiškėjams priklausančių, butų turėtų būti atliekamas visiškai kitokio pobūdžio turto vertinimas, vertinant butus kaip atskirus turtinius vienetus su ypatingais požymiais (bendras patekimas į patalpas, sanitarinių mazgų nebuvimas ir kt.). Butų pardavimas kaip atskirų vienetų lemtų mažesnį parduodamo turto patrauklumą ir paklausą. Pareiškėjai nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas nuo 2021 m. birželio mėn., tačiau pareiškėjai trukdė ekspertui atlikti vertinimą, kuris atliktas tik po 3 mėnesių, gavus teismo leidimą patekti į patalpas.

6.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė skundą atmesti. Nurodė, kad antstolės veiksmai organizuojant turto iš varžytynių pardavimą atitiko išieškotojų ir skolininkų interesų pusiausvyros principą. Nėra įrodymų, kad iki varžytynių paskelbimo pareiškėjai atliko butų atskyrimo veiksmus savo iniciatyva, kas leistų šiuos butus laikyti atskirais pirkėjams patraukliais įsigyti nekilnojamojo turto objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1.                      antstolės Virginijos Meškauskienės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-15-15088 buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavesta atlikti teismo ekspertui V. S.. Pareiškėjai šio patvarkymo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, surašė 2021 m. gruodžio 10 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2021/12-1, kuriame pateikė ekspertizės objektų aprašymą, išdėstė ir pagrindė taikytus vertinimo metodus, vertinimo kriterijus, atsižvelgė į realias įvykusių sandorių kainas, išnagrinėjo ir įvertino ginčo turto rinkos vertei nustatyti svarbias aplinkybės. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 40,92 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), ir 64,53 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Ši eksperto išvada yra pagrįsta ekspertizės akte pateiktais buto planais ir nuotraukomis. Ekspertas įvertino abu butus kaip funkciškai apjungtą vieną turto vienetą 289 000 Eur rinkos verte, taip pat nurodė atskirų turto dalių (dviejų butų ir dviejų automobilių stovėjimo vietų) vertes. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu, juolab, kad jos yra pagrįstos konkrečiais ekspertizės akte nurodytais duomenimis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų ginčiję ekspertizės akte išdėstytą eksperto išvadą dėl butų vertinimo kaip vientiso objekto ir bendrą šio objekto vertę;

7.2.                      vien tik aplinkybė, jog ginčo butų pertvarkymas apjungiant juos į vieną nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka ir šie butai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskirti turto objektai, nepaneigia faktinės šio turto būklės vertinimo kaip vieno vieneto ir nesudaro pagrindo į tai neatsižvelgti nustatant turto rinkos vertę bei sprendžiant dėl jo pardavimo iš varžytynių tvarkos. Esant tokiai faktinei situacijai, kai du apjungti butai yra faktiškai praradę savarankiškų turto objektų statusą ir funkciškai naudojami kaip vienas, antstolis neturėjo pagrindo išskaidyti juos į du savarankiškus objektus ir juos pardavinėti atskirai. Nėra duomenų, kad pareiškėjai ėmėsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiškus turto vienetus arba kreipėsi į antstolę, prašydami suteikti jiems terminą tokiems veiksmams atlikti, taip pat, kad pareiškėjai siūlė savo pirkėją ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises. Priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nebendradarbiavo su antstole, nereagavo į jos siunčiamus procesinius dokumentus, vėliau nesudarė galimybių teismo ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą ir leido tai padaryti tik po to, kai antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą patekti į skolininko būstą;

7.3.                      pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog antstolė pažeidė hipotekos sutarties 9 punkto sąlygą, nustatančią turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą. Hipotekos sutarties 9 punkto sąlygos laikymasis būtų aktualus, jeigu iš varžytynių būtų parduodamas tik vienas butas, tačiau nustačius, kad antstolė neturėjo pareigos butus pardavinėti atskirai, o, priešingai, ji galėjo juos parduoti tik kaip vieną vienetą, nes jie funkciškai buvo susiję kaip vienas butas;

7.4.                      pareiškėjų argumentai, jog parduodamas nekilnojamasis turtas yra vienintelis pareiškėjui K. R. priklausantis gyvenamasis būstas nėra reikšmingi. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais, į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.       Pareiškėjai D. R. ir K. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriame nurodyta, jog apjungtų tarpusavyje butų su bendro naudojimo patalpa, esančių (duomenys neskelbtini), bei 2/92 dalių automobilių stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 289 000 Eur; panaikinti 2022 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios K. R. ir D. R. turto: buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m.), t. y. 2,37 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 534/27950 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/92 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo; priimti atskirus patvarkymus dėl konkretaus K. R. ir D. R. turto pardavimo iš varžytynių ir juos pardavinėti atskirai (kaip atskirus turtinius vienetus), tai: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, kurio eksperto nustatyta rinkos vertė – 165 000,00 Eur; 2) 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 23), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios eksperto nustatyta rinkos vertė – 12 000,00 Eur; 3) 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilio stovėjimo vietos Nr. 24), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios eksperto nustatyta rinkos vertė – 12 000,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      priimdama 2022 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-2542 dėl turto vertės ir realizavimo pagrindų, antstolė vadovavosi nekilnojamojo turto teismo eksperto V. S. 2021 m. gruodžio 13 d. sudarytu (pasirašytu) rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-1. Ekspertizės aktą surašiusiam ekspertui V. S. yra suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę – nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. vasario 28 d. Tai reiškia, jog V. S. neturi specialių statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizės atlikimui būtinų žinių, kurios leistų daryti atitinkamas išvadas apie nekilnojamojo turto objektų techninę būklę, šių objektų sujungimą, kvestionuoti nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamojo turto objektus teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Ekspertizės akte pateikta išvada, jog vertinami nekilnojamojo turto objektai yra faktiškai apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vienas ir vientisas turtinis vienetas, laikytina subjektyvia, jokiais teisės aktais ar statinio eksperto išvadomis nepagrįsta nuomone, kuri nesudarė ekspertui jokio teisėto pagrindo ignoruoti oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie tai, jog abu nekilnojamojo turto objektai yra teisėtai įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys jiems suteiktus unikalius numerius, kas sudaro pagrindą šiuos objektus realizuoti kaip atskirus turtinius vienetus. Be to, nekilnojamojo turto ekspertas, ekspertizės akte teikdamas nepagrįstą išvadą apie nekilnojamojo turto objektų techninę būklę, jų tariamą tarpusavio faktinį priklausomumą, nukrypo nuo ekspertizės akto 1.4 dalyje nurodytų ekspertizei pateiktų klausimų, kurie aiškiai įtvirtino, jog ekspertizės akte turi būti nustatyta atskirų nekilnojamojo turto objektų vertė;

8.2.                      pareiškėjų turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto akivaizdžiai sumažino turto vertę, o ekspertui nustačius bendrą turtinio vieneto kainą ir antstolei paskelbus viso pareiškėjų turto varžytynes, buvo pažeistos pareiškėjų teisės, kadangi nebuvo realizuota galimybė parduoti kiekvieną turtą atskirai, nors akivaizdu, jog net vieno  buto pardavimas būtų padengęs išieškomą sumą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, butai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl papildomai įtraukti į varžytynes atskirai įvertinto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir paskelbti varžytynes dėl viso pareiškėjui K. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kaip turtinio komplekso, pardavimo antstolė V. Meškauskienė neturėjo jokio teisėto pagrindo;

8.3.                      priimdama ginčijamą sprendimą dėl viso skolininkui K. R. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, antstolė V. Meškauskienė ignoravo 2016 m. rugsėjo 29 d. Sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkte nurodytą hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilę, nustatančią, jog pirma eile parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/92 dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); o antra eile parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/92 dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos sutartyje, kurios pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis įrašas, specialiųjų sąlygų 9 punkte skolininkai ir kreditorius išreiškė valią dėl atskirų, savarankiškų hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eiliškumo.

9.       Antstolė Virginija Meškauskienė su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas apžiūrėjo, analizavo, individualizavo apžiūrėtą ginčo turtą, pateikė vertinamo ginčo turto techninę charakteristiką ir detalų aprašymą, pridėjo ekspertizės objekto fotografijas, iš kurių aiškiai matyti tiek ginčo turto būklė, tiek jo įrengimas, ir tai, kad butai faktiškai tarpusavyje apjungti. Vien tai, kad apeliantų nuomonė dėl turto vertės, dėl ginčo turto individualizavimo ir aprašymo nesutampa su nekilnojamojo turto eksperto (profesionalo) išvadomis, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, ar kad ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Vykdymo procese nustatyta turto rinkos vertė nedraudė apeliantams surasti ir pasiūlyti savo pirkėją;

9.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Areštuoto viso ginčo turto varžytynės įvyko už 248 332 Eur, tai yra už 17 132 Eur didesnę (289 000 Eur x 80 proc. = 231 200 Eur) kainą negu varžytynėse nustatyta pradinė kaina. Kaina varžytynėse pakelta 7,41 proc. (248 332 x 100 / 231 200 - 100 = 7,41 proc.);

9.3.                      išieškotina suma yra kintama dėl skaičiuojamų palūkanų. Išieškotina suma pagal vykdomuosius dokumentus atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dienai yra 171 616,69 Eur. Pirma eile realizuotinas įkeistas turtas įkainotas 177 000 Eur, pradinė pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina – 141 600 Eur (177 000 Eur x 80 proc.), varžytynėse pasiūlyta pardavimo kaina sudarytų 152 093 Eur (141 600 + 7,41 proc.). Apeliantų prielaidos dėl pardavimo eilės nepagrįstos, kadangi pirma eile realizuotino ginčo turto akivaizdžiai nepakaktų išieškomai sumai padengti.

10.       Išieškotoja BKU „Centro taupomoji kasa“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      pareiškėjai atskirajame skunde kvestionuoja eksperto kvalifikaciją, nors nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose eksperto kvalifikacijos nekvestionavo. Pareiškėjai vykdomojoje byloje ekspertizės išvadų neginčijo. Pareiškėjų teiginiai, kad ekspertui buvo būtinos specialios žinios vertinimui atlikti, neturi jokio pagrindo, kadangi vertinimas nebuvo atliekamas siekiant nustatyti kokias nors specialias technines, inžinerines ar projektavimo aplinkybes;

10.2.                      pareiškėjai nesutinka dėl turto įvertinimo ir jo pardavimo kaip vieno vieneto, tačiau jokių realių nesutikimo argumentų nepateikia. Pareiškėjai teigia, kad butai buvo apjungti tik laikinai, tačiau faktinė turtinių vienetų būklė pagrindžia visiškai priešingas aplinkybes. Abu butai yra sujungti į vieną keturių kambarių butą, jų atskirti be esminio butų perplanavimo nėra galimybės. Iš ekspertizės akte pateiktų turto nuotraukų akivaizdu, kad butų vidaus apdaila atlikta ilgalaikiam butų kaip vieno vieneto naudojimui;

10.3.                      pareiškėjai deklaratyviai nurodo, kad vertinant ir parduodant turtą kaip vieną vienetą buvo sumažinta turto vertė. Pareiškėjai nepateikė jokių kitų ekspertų išvadų dėl turto vertės. Parduodant turtą atskirais vienetais pagal jo teisinę registraciją, toks pardavimas ne tik nepadidintų turto vertės, tačiau priešingai – ženkliai sumažintų jo patrauklumą ir potencialią pardavimo kainą. Pirkėjas, vadovaudamasis ekonomine logika, privalėtų įvertinti kaštus, kurie atsirastų siekiant iš esmės perplanuoti jau įrengtą didesnio ploto butą, perstatyti jo vidaus sienas, įrengti virtuvę (valgomąjį), atskirti bendrojo naudojimo patalpas ir atskirti jį nuo mažesnio buto. Tokių darbų atlikimo poreikis neabejotinai sumažintų turto patrauklumą ir jo pardavimo kainą, dėl ko antrojo buto priverstinis pardavimas būtų taip pat neišvengiamas;

10.4.                      pareiškėjai teigia, kad turi būti vadovaujamasi hipotekos specialiųjų sąlygų 9 punkte nustatyta objektų realizavimo eiliškumo tvarka, tačiau pareiškėjų prašoma nustatyti pardavimo tvarka taip pat prieštarauja minėtoms nuostatoms (pareiškėjai siūlo parduoti vieną butą su abiem parkavimo vietomis be žemės sklypo dalies, priklausančios parduodamiems objektams). Hipotekos specialiųjų sąlygų nuostatos būtų reikšmingos tik tuo atveju, jei butai būtų parduodami atskirai, o šiuo atveju abu butai faktiškai yra apjungti į vieną.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

14.       2022 m. gegužės 17 d. apeliacinėje byloje užregistruoti papildomi apeliantų rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir duomenys iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt).

15.       CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Atskirojo skundo papildymas, pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui praėjus daugiau kaip mėnesiui po termino atskirajam skundui pateikti pabaigos, prieštarauja ne tik CPK 323 straipsnio reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių lygiateisiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, apeliantų teikiamus papildomus paaiškinimus ir įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami apeliantams (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16.       Apeliacijos dalykas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

17.       Antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/00474, pradėtą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 2 350,21 Eur palūkanų, 7 616,99 Eur delspinigių, 330,38 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 102,39 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. R. ir K. R. išieškotojos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ naudai.

18.       Iš 2016 m. rugsėjo 29 d. Sutartinės hipotekos (Maksimalioji hipoteka) sutarties bei 2020 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, jog skolininkai D. R. ir K. R., kreditorė KU „Centro taupomoji kasa“, įkaito davėjas K. R., įkeisti daiktai: 1) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), aprašymas: su bendro naudojimo patalpa: a-4 (1/2 iš 4,81 kv. m.)., t. y. 2,40 kv. m., paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 41,94 kv. m., pažymėjimas plane 11, baigtumo procentas 88 proc., statybos pradžios metai 2015, pastatas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), 1A6/b, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), aprašymas: su bendro naudojimo patalpa: a-4 (1/2 iš 4,81 kv. m.)., t. y. 2,41 kv. m., paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 66,65 kv. m., pažymėjimas plane 12, baigtumo procentas 88 proc., statybos pradžios metai 2015, pastatas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), 1A6/b, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įkeičiama 534/27950 dalis; 4) kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įkeičiamos 2/92 dalys.

19.       Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuroro 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo, priimto ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00002-20, matyti, kad šio ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 28 d. nutarimu buvo laikinai apribotos K. R. nuosavybės teisės į tą patį turtą, tačiau, atsižvelgiant į BKU „Centro taupomoji kasa“ prašymą, prokuroro nutarimu leista kreditorinių reikalavimų užtikrinimo (skolos išieškojimo) procese parduoti turtą, įpareigojant vykdymo proceso metu dalyvaujančius asmenis, pardavus nekilnojamąjį objektą, gautą pinigų sumą panaudoti hipotekos kreditoriui skolos įvykdymui ir CPK tvarka patirtoms vykdymo išlaidoms padengti, o visą kitą gautiną pinigų sumą, likusią po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, pervesti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos depozitinę sąskaitą.

20.       Nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S., atlikęs antstolės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. 3-21-15-15088 paskirtą turto vertinimo ekspertizę, 2021 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2021/12-1 nustatė, kad bendra areštuoto turto vertė yra 289 000 Eur, iš jo išskiriant: 1) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m), t. y. 2,37 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 100 000 Eur; 2) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m.), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 165 000 Eur; 3) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 23), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur ir 4) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 24), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur.

21.       Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 40,92 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 64,53 kv. m. bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Eksperto išvada yra pagrįsta ekspertizės akte pateiktais buto planais ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad į butus yra įrengtas vienas įėjimas, 40,92 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengtas sanitarinis mazgas; sanitarinis mazgas yra įrengtas tik 64,53 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris, be to, padalytas į tris atskirus kambarius.

22.       Byloje nėra duomenų, jog apeliantai būtų ginčiję ekspertizės akte išdėstytą eksperto išvadą, o taip pat eksperto nustatytą bendrą objekto vertę bei atskiras kiekvieno įkeisto nekilnojamojo turto vertes (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl antstolė ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis.

23.       2021 m. gruodžio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriuo buvo nuspręsta realizuoti skolininkams priklausantį turtą pagal teismo eksperto nustatytą areštuoto turto vertę. Antstolė patvarkymu informavo, kad 2022 m. sausio 11 d. bus skelbiamos pirmosios varžytynės. Pareiškėjai 2022 m. sausio 6 d. pateikė prašymą antstolei, kuriuo prašė panaikinti šį patvarkymą ir paskelbti varžytynes dėl konkretaus turto, t. y. neįtraukiant į bendrą sąrašą buto su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi. Antstolė 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-22-15-801 prašymo netenkino.

24.       Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). Taigi išieškojimui iš kelių daiktų aktualus yra hipotekos teisinių santykių kvalifikavimas. 

25.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; kt.).

26.       Nagrinėjamos bylos atveju hipotekos lakšte nėra įtvirtinta, jog skolininkams priklausantys įkeisti daiktai varžytynėse parduotini kaip suformuotas vienas objektas. 2016 m. rugsėjo 29 d. Sutartinės hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkte nurodyta hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė: pirma eile parduodamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/92 dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); antra eile parduodamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); 1/92 dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir 267/27950 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog aplinkybė, kad du butai yra įregistruoti kaip atskiri daiktai ir hipotekos lakšte šie duomenys taip pat perkelti atskirai, aprašant ir įkainojant kiekvieną daiktą, konkrečiu atveju savaime nelemia išvados, jog šie daiktai privalo būti parduodami atskirai. 

28.       Ekspertizės aktas Nr. VS-2021/12-1 patvirtina, jog hipotekos sutartyje aprašyti du butai yra apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Eksperto išvadoje aiškiai aprašyta faktinė turto būklė – faktiškai mažesnio ploto bute yra įrengta tik virtuvė, jame nėra įrengti nei sanitariniai mazgai, nei gyvenamas plotas. Pažymėtina, jog prieš konstatuojant butų apjungimą, turto vertinimo ekspertizės akte aprašyti ir apibūdinti visi hipotekos kreditorei įkeisti nekilnojamieji daiktai, taip pat pateikta kiekvieno jų atskira vertė. Nors apeliantai teigia, kad butai buvo apjungti tik laikinai, tačiau faktinė turtinių vienetų būklė ir ekspertizės aktas patvirtina priešingas aplinkybes. Iš ekspertizės akte pateiktų turto nuotraukų akivaizdu, kad butų vidaus apdaila atlikta ilgalaikiam butų kaip vieno vieneto naudojimui, objekto vidaus apdaila ir jo suplanavimas neleidžia daryti jokių išvadų apie ketinimą artimiausiu metu butą padalinti į du atskirus butus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiškus turto vienetus arba kreipęsi į antstolę, prašydami suteikti jiems terminą tokiems veiksmams atlikti, taip pat, kad būtų pasiūlę savo pirkėją ar ėmęsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises.

29.       Apeliantai teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sutartinės hipotekos sutartyje skolininkai ir kreditorė išreiškė valią dėl atskirų, savarankiškų hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eiliškumo, antstolė neturėjo pagrindo pardavinėti dviejų butų kaip vieno objekto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Byloje nėra duomenų, kada butai buvo apjungti į vieną, taip pat, kad ši aplinkybė buvo žinoma hipotekos kreditorei (išieškotojai). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog Sutartinės hipotekos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte numatyta, jog įkaitų davėjui draudžiama be rašytinio kreditoriaus sutikimo įkeičiamus daiktus rekonstruoti, keisti jų paskirtį ir / ar statusą; įkaitų davėjas įsipareigoja be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo nesujungti, nedalinti ir kitokiu būdu nekeisti kreditoriui įkeičiamų daiktų kadastro ir registro matavimų duomenų, nemažinti daiktų dalies.

30.       Atskirajame skunde teigiama, jog hipoteka įkeisti nekilnojamieji daiktai turi būti įkainoti ir parduoti kaip atskiri objektai, nes tokiu būdu parduodamas įkeistas turtas bus paklausesnis, tuo tarpu apeliantų turto apjungimas ir vertinimas kaip vieno turtinio vieneto akivaizdžiai sumažina turto vertę. Tokie skolininkų argumentai laikomi nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kaip jau minėta, 2021 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2021/12-1, ekspertas nustatė ne tik bendrą hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objektų kainą (289 000 Eur), tačiau aiškiai išskyrė ir kiekvieno apeliantų buto su žemės sklypo dalimis vertes (100 000 Eur ir 165 000 Eur) bei abiejų automobilių stovėjimo aikštelių vertes (po 12 000 Eur). Apeliantai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog eksperto atliktas vertinimas sumažino turto vertę. Nei skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo metu, nei anksčiau, apeliantai nebuvo atlikę ir pateikę jokių ginčo nekilnojamojo turto vertinimo skaičiavimų, kurie leistų abejoti jau atliktos turto ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkams, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės, kurią atliko specialių žinių turintis turto vertintojas, teisėtumu bei pagrįstumu. 

31.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog konkrečiu atveju vieno buto pardavimas būtų padengęs išieškomą sumą, todėl papildomai įtraukti į varžytynes atskirai įvertinto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antstolė neturėjo jokio teisėto pagrindo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į CK 4.194 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kurioje nustatyta, kad skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų išieškoma suma yra kintama dėl skaičiuojamų palūkanų. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog išieškotina suma pagal vykdomuosius dokumentus atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dienai yra 171 616,69 Eur (iš jų be eilės išieškotojui su vykdymo išlaidomis – 154 428,66 Eur). Pirma eile realizuotinas įkeistas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/92 dalis stovėjimo aikštelės) įkainotas 177 000 Eur, pradinė pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina būtų 141 600 Eur (177 000 Eur x 80 proc.), taigi pirma eile realizuotino ginčo turto akivaizdžiai nepakaktų net be eilės išieškotinai sumai padengti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl skolininkų akcentuojamo parduotinų daiktų eilės nustatymo pažeidimo.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išieškotojo ir skolininko interesų apsaugos bei protingos jų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai, kuriuos suponuoja CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžia teigti, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimas antstolio patvarkymu yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). 

34.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog dviejų butų, kurie konkrečiu atveju yra apjungti į vieną objektą ir funkcionuoja kaip vienas butas, pardavimas atskirai neatitiktų protingumo principo (CK 1.6 straipsnis, CPK 3 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiami antstolės patvarkymai dėl turto įkainojimo ir pardavimo iš varžytynių kaip vientiso turtinio komplekso laikytini teisėtais ir pagrįstais. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus ir vykdydama savo funkcijas, neužtikrino apeliantų teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi iš jų skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Antstolė turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procese veikė pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų bei procedūrų.

35.       Apeliantai kvestionuoja ir ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikaciją. Šie argumentai nebuvo nurodyti skunde dėl antstolio veiksmų. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK įtvirtintas draudimas apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą parengė ir ekspertizę atliko teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas V. S., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 m. vasario 28 d.; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, Nr. (duomenys neskelbtini)“, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turto vertintojo kvalifikacija konkrečiu atveju buvo tinkama ir abejoti ja nėra pakankamo pagrindo.

36.       Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

37.       Įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino antstolio veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                    Rūta Burdulienė