Civilinė byla Nr. e2A-430-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Upulupu“ dėl kainos sumažinimo ir avanso grąžinimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Upulupu“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

Dėl ieškinio esmės

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ pareiškė ieškinį ir prašė teismo sumažinti pagal jos ir atsakovės UAB „Upulupu“ 2020 m. rugsėjo 1 d. subrangos sutartį atliktų darbų kainą iki 28 184,89 Eur, o pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutartį – iki 10 392,92 Eur, priteisti iš atsakovės 83 422,19 Eur avansą, 35 642,12 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė subrangos sutartį tvorų montavimo darbų (toliau – ir Sutartis Nr. 1). Atsakovė savo jėgomis ir rizika bei ieškovės pateiktomis medžiagomis įsipareigojo vadovautis ieškovės pateiktais techniniu ir darbo projektais bei sumontuoti tvorą ties geležinkelio bėgiais; įgyvendinamas projektas – „Europinės vėžės „RAIL BALTIC (RAIL BALTICA)“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „RAIL BALTICA“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“. Atsakovės atliekami darbai: iki 0,6 m gylio skylių tvoros stulpų pamatui betonuoti išgręžimas ir išbetonavimas; tvoros stulpų sukalimas; segmentinės tvoros sumontavimas; ruloninės tvoros pastatymas ir įtempimas; vartelių pastatymas. Sutartimi Nr. 1 šalys susitarė dėl galutinės 84 700 Eur kainos už tinkamai atliktus darbus (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Atsakovė pagal šią sutartį darbus įsipareigojo atlikti iki 2020 m. lapkričio 19 d.

3.       Atsakovė 2021 m. spalio 28 d. pateikė ieškovei atliktų darbų aktą dėl 2 790,75 m metalinio tinklo tvoros įrengimo, 230,32 m plastikinės tvoros įrengimo, 8,88 m metalinės segmentų tvoros įrengimo ir 2 vnt. metalinių vartelių įrengimo. Atsakovė išrašė 28 184,89 Eur PVM sąskaitą faktūrą (serija UP Nr. 012). Atsakovė nepateikė ir nesuderino su ieškove daugiau atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų. Likusius Sutartimi Nr. 1 sutartus darbus atsakovė atliko nekokybiškai. Nurodytą faktą patvirtina antstolio 2021 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/21/7). Atsakovė neužbaigė darbų iki Sutartimi Nr. 1 sutarto termino (2020 m. lapkričio 19 d.). Ieškovė 2021 m. kovo 3 d. raštu informavo, kad po 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto įteikimo (2021 m. kovo 17 d.) vienašališkai nutraukia Sutartį Nr. 1 dėl atsakovės kaltės (nes ši nevykdo sutartyje nustatytų pareigų), o atsakovė privalės sumokėti delspinigius už vėlavimą laiku atlikti darbus ir atlyginti kitus ieškovės nuostolius. Ieškovė savo darbu bei samdydama trečiuosius asmenis ištaisė atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumus. Ieškovė nustatė daug atsakovės atliktų darbų trūkumų. Sutartimi Nr. 1 nustatyta 70 000 Eur darbų kaina mažintina iki 28 184,89 Eur (neįskaitant PVM).

4.       Šalys 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė kitą subrangos sutartį Nr. 20-0918 dėl augalinio dirvožemio (juodžemio ne plonesnio kaip 6 cm) paskleidimo ties automobilių keliu ant vidinių ir išorinių kelio sankasos šlaitų bei vejos pasėjimo (toliau – ir Sutartis Nr. 2). Ieškovė vykdė rajoninio kelio Nr. 3017 Velžys–Jotainiai–Pagiriai ruožo nuo 22,278 iki 26,60 km ir ruožo nuo 27 iki 32,708 km kapitalinį remontą. Preliminarus darbų kiekis – 62 000 kv. m. Už darbus sutarta atsiskaityti pagal 0,975 Eur/ kv. m įkainį, jis fiksuotas ir apima visas atsakovės tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su tinkamu visų darbų atlikimu (taip pat ir vieną kartą vejos nupjovimą po to, kai veja sudygs, bei vietų, kuriose po lietaus atsiras išplovų, atstatymą (sutvarkymą) (Sutarties Nr. 2 2.4 papunktis). Atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 darbus įsipareigojo atlikti iki 2020 m. lapkričio 31 d. Pagal Sutarties Nr. 2 sąlygas atsakovė kiekvieną savaitę iki penktadienio pabaigos ieškovei darbų neperdavinėjo.

5.       Atsakovė tik 2021 m. spalio 21 d. pateikė tarpinį atliktų darbų aktą dėl 10 659,4 kv. m šlaito juodžemio paskleidimo ant šlaitų ir vejos pasėjimo darbų perdavimo ieškovei bei išrašė 10 392,92 Eur (neįskaitant PVM) vertės PVM sąskaitą faktūrą (serija UP Nr. 008). Atsakovė nepateikė ir nesuderino su ieškove daugiau atliktų darbų aktų bei PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė likusius sutartimi Nr. 2 sutartus darbus atliko nekokybiškai (nuo šlaitų nuslinko juodžemis) arba jų išvis neatliko (nepasėjo ir nenupjovė vejos), nereagavo į ieškovės raginimus pašalinti trūkumus. Dėl to ieškovė, remdamasi Sutarties Nr. 2 10.2 papunkčiu, 2021 m. kovo 3 d. raštu informavo atsakovę, kad po 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto įteikimo (2021 m. kovo 17 d.) vienašališkai nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės, o ši privalės sumokėti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus ir atlyginti kitus ieškovės nuostolius. Sutartimi Nr. 2 nustatyta 60 450 Eur kaina (62 000 x 0,975) mažintina iki 10 392,92 Eur (neįskaitant PVM).

6.       Ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 122 000 Eur. Atskaičius atsakovei mokėtinas sumas iki ieškiniu prašomų sumažinti darbų vertės, ieškovei turi būti grąžintas 83 422,19 Eur avansas.

7.       Šalys, sudarydamos abi sutartis, sulygo dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė pagal Sutartį Nr. 1 apskaičiavo 19 989,20 Eur delspinigius (už 118 dienų (nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) už 84 700 Eur). Ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 apskaičiavo 15 652,92 Eur delspinigius (už 107 dienas (nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) už 73 144,50 Eur). Iš viso ieškovė pareikalavo 35 642,12 Eur delspinigių.

Dėl priešieškinio esmės

8.       Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės 10 190,840 Eur skolą, 366,87 Eur delspinigius (pagal 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UP018), 41 287,50 Eur skolą, 1 486,35 Eur delspinigius (pagal 2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UP021), 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė nurodė, kad pagal abi sutartis ieškovė jai sumokėjo iš viso 122 000 Eur (12 000 Eur avansą ir 110 000 Eur už atliktus darbus). Darbai pagal Sutartį Nr. 1 iki galo atlikti (ištaisyti ir visi ieškovės nurodyti trūkumai) iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovė parengė ir pateikė ieškovei tokius toliau nurodytus dokumentus dėl Sutartyje Nr. 1 nustatytų atliktų darbų.

10.       Atsakovė parengė 2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą UP Nr. 012, vertė – 31 347,90 Eur be PVM. Ieškovei pareikalavus pakeisti darbų kainą į 28 184,89 Eur, atsakovė išrašė patikslintą 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą UP Nr. 012 (vertė – 28 184,89 Eur) ir 2020 m. lapkričio mėn. ją perdavė ieškovės atstovui. Atsakovei patikslinus nurodytą dokumentą, ieškovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, nenurodė darbų trūkumų, nors tarpiniais mokėjimais sumokėjo visą 28 184,89 Eur darbų kainą;

11.       Atsakovė parengė 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija UP Nr. 018), vertė – 40 849,20 Eur plius PVM. Ją ieškovė privalėjo apmokėti iki 2021 m. sausio 28 d. Ieškovės atstovas pareiškė, kad aktus ir sąskaitas pasirašys atsakovei pridavus darbus techninės priežiūros vadovui.

12.       Atsakovė 2021 m. sausio 13 d. aktu įformino vienašalį darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. aktais atliktų darbų. Ieškovė 2021 m. sausio 29 d. raštu grąžino 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą nepasirašytus. Ieškovė apmokėjo dalį 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros. Likusi skola – 10 190,840 Eur.

13.       Nors faktinis darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, ieškovė nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktų, bet pagrindinis užsakovas priėmė ir pradėjo pagal paskirtį naudoti atsakovės darbų rezultatą (įrengtą tvorą). Rangos darbai pagal Sutartį Nr. 1 buvo užbaigti, statybos objektas, kartu su atsakovės atliktais darbais, buvo perduotas naudoti, todėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei likusią neapmokėtą 10 190,840 Eur darbų kainą. Atsakovė užbaigė visus darbus pagal Sutartį Nr. 2 (paskleidė juodžemį ir užsėjo veją). Darbai atlikti tinkamai. Tai yra užfiksuota 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. lapkričio 27 d. (2 vnt.) ir 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktuose. Ieškovei pateikus nekokybišką juodžemį (užterštą stiklu, plastmasės buteliais, maišeliais, medžiagų liekanomis, šaknimis, šakomis, akmenimis, kurių diametras viršija 10 cm, ir kt.), atsakovė patyrė papildomų išlaidų, nes išvalė dirvožemį (išrinko šiukšles). Jų dydis – 41 287,50 Eur ir 8 670,38 Eur PVM (2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP 021). Atsakovė parengė 2020 m. lapkričio 27 d. (2 vnt.), 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktus ir išrašė tokias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 21 d. Nr. UP008 – 10 392,92 Eur; 2020 m. lapkričio 27 d. Nr. UP013 – 23 000 Eur; 2020 m. lapkričio 27 d. Nr. UP015 – 20 938,13 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. UP016 – 8 825,70 Eur. Atsakovė 2021 m. sausio 13 d. aktu įformino vienašalį darbų perdavimo priėmimo aktą dėl dviejų 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktų. Juos atsakovė pateikė ieškovei kartu su 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP013, 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP015, 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP016.

14.       Ieškovė nepagrįstai vengė priimti darbus, apmokėti sąskaitas, reiškė nepagrįstas pretenzijas. Ieškovė 2021 m. vasario 1 d. raštu grąžino visus atsakovės 2021 m. sausio 13 d. vienašaliu darbų perdavimo–priėmimo aktu pateiktus dokumentus nepasirašytus. Vis dėlto visos nurodytame akte išvardytos PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos, taip pat ir atskirai pateikta 10 392,92 Eur vertės 2020 m. spalio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP008.

15.       Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. UP021 už papildomus darbus (užteršto juodžemio valymas iš griovių, šlaito tvarkymas ir juodžemio paskleidimas), vertė – 49 957,88 Eur su PVM (41 287,50 Eur ir 8 670,38 Eur PVM). Ją atsakovė pateikė ieškovei kartu su 2021 m. vasario 24 d. pretenzija, nurodė apmokėjimo terminą – iki 2021 m. balandžio 6 d. Ieškovė nurodytos pretenzijos nepatenkino. Ji, parūpinusi netinkamos kokybės juodžemį, netinkamai įvykdė Sutarties Nr. 2 prievoles, pažeidė sutarties 2.4 ir 2.5 papunkčius, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dėl to atsakovė patyrė papildomas 41 287,50 Eur išlaidas.

16.       Ieškovė 393 dienas vėluoja apmokėti 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, todėl atsakovė apskaičiavo 366,87 Eur delspinigius (10 190,840 Eur x 0,02 proc. x 180 d.). Ieškovė 328 dienas vėluoja apmokėti 2021 vasario 22 d. sąskaitą faktūrą, todėl atsakovė apskaičiavo 1 486,35 Eur delspinigius (41 287,50 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė ieškinį, o priešieškinį patenkino: priteisė atsakovei iš ieškovės 51 478,34 Eur skolą, 1 853,22 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 51 478,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 375 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atliktų darbų žurnale atžymėti visi darbai pagal kiekį. Atsakovė nurodė, kad visus darbus pagal Sutartį Nr. 1 atliko tinkamai, bet pripažįsta, jog negalėjo darbų atlikti laiku, nes ieškovė laiku nepateikė medžiagų. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, nusprendė, kad ieškovė nebuvo tinkamai parengusi darbų fronto, todėl atsakovė negalėjo tinkamai atlikti darbų. Rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė tinkamai neparengė darbų fronto ir pateikė nekokybiškas medžiagas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes.

19.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokias tvoros medžiagas atsakovė sugadino nepataisomai ir kokius darbus atliko nekokybiškai. Prieš atsakovei pradedant montuoti tvorą, ieškovė neperdavė atsakovei techninio projekto brėžinio. Nors ieškovė ir siuntė tvoros montavimo instrukciją, bet tai nereiškia, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimus, kaip montuoti tvorą, ir ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus pateikti atsakovei techninį ir darbo projektus.

20.       Ieškovė pasirašiusi negrąžino atsakovei atliktų darbų aktų, todėl atsakovė turėjo pagrindą pateikti ieškovei 2021 m. sausio 13 d. vienašališką darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame užfiksuoti ankstesniuose aktuose įvardyti darbai. Ieškovė atsakovės pagal Sutartį Nr. 1 atliktus darbus perdavė užsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ pagal pastarosios ir ieškovės sudarytą rangos sutartį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliktus darbus priėmė, už juos sumokėjo ieškovei ir nepareiškė pretenzijų. Nėra pagrindo sumažinti darbų pagal Sutartį Nr. 1 kainą.

21.       Ieškovė perdavė užsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ taip pat ir pagal Sutartį Nr. 2 atsakovės atliktus darbus. Už juos VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ neatsisakė sumokėti, nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų. Ieškovė nepasirašė darbų, kuriuos atsakovė atliko pagal Sutartį Nr. 2, priėmimo–perdavimo aktų, todėl atsakovė vienašališkai įformino atliktus darbus. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. sumokėjo atsakovei 40 000 Eur. Sutarties Nr. 2 10.2 papunktyje nustatyta, kad „subrangovui už tinkamai atliktus ir perduotus darbus yra sumokama 90 proc. (devyniasdešimt procentų) atliktų tarpinių darbų kainos, proporcingai aktuojamoms sumoms“. Dėl to atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad ieškovė, sumokėdama dalį darbų kainos, sutiko, kad atsakovė tinkamai atliko ir perdavė darbus. Ieškovė neįrodė, kad darbų kokybė buvo netinkama ar atsakovė neperdavė visų darbų.

22.       Atsakovė turėjo paskleisti augalinį dirvožemį ant vidinių ir išorinių šlaitų bei pasėti veją. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi suformuoti šlaitus. Prieš atsakovei pradedant darbus, šlaitai jau buvo supilti. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad nuslinko šlaitai. Jie galėjo nuslinkti ir dėl nepalankių oro sąlygų. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. K. nurodė, kad šlaitai nušliaužė, nes buvo netinkamai suformuoti, o tai padaryti turėjo ieškovė. Taigi, neįrodyti netinkami atsakovės veiksmai vykdant sutartį.

23.       Ieškinyje nurodytos aplinkybės paneigtos atsakovės pateiktais įrodymais. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų kainos sumažinimo iki 10 392,89 Eur teismas atmetė kaip neįrodytą.

24.       Pagal Sutarties Nr. 1 1.1, 4.2.2, 4.2.5 ir 4.3.1 papunkčius ieškovė privalėjo perduoti atsakovei medžiagas, reikalingas tvorai įrengti, ir darbų frontą. Ieškovės nurodyti tvoros trūkumai priklausė nuo jos ir ji atsakinga už tokius trūkumus. Atsakovė buvo geranoriška. Jos darbuotojai atliko papildomus darbus, šalino neesminius trūkumus. Atsakovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. užbaigė visus darbai pagal Sutartį Nr. 1, taip pat ir ištaisė visus ieškovės nurodytus trūkumus.

25.       Pagal Sutarties Nr. 1 2.7 papunktį apmokėjimas už tinkamai atliktus darbus turėjo būti atliekamas pagal subrangovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 30 darbo dienų nuo jos išrašymo dienos. Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą UP018, todėl ją ieškovė privalėjo apmokėti iki 2021 m. sausio 28 d. Ieškovė sumokėjo didžiąją dalį darbų kainos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė sutiko su atsakovės atliktais darbais ir nepagrįstai neapmoka likusios darbų kainos. Ieškovė sutiko su atsakovės nurodytais atliktų darbų kiekiais. Darbai pagal Sutartį Nr. 1 yra baigti, statybos objektas, kartu su atsakovės atliktais darbais, yra perduotas naudoti, todėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei neapmokėtą 10 190,840 Eur darbų kainą pagal 2020 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. UP018.

26.       Kelkraščio šlaite, kur turėjo būti užpiltas juodžemis ir užsėta veja, susiformavo nuošliaužos, nes ieškovės blogai sutankino kelio kraštą. Atsakovė pašalino nurodytą trūkumą. Pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė darbus atliko iki galo ir tinkamai (užpylė juodžemį ir pasėjo veją). Tai yra užfiksuota 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. lapkričio 27 d. (2 vnt.) ir 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktuose. Dėl nurodytų darbų atsakovė patyrė papildomų 41 287,50 Eur išlaidų ir 8 670,38 Eur PVM (2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP021). Jas ieškovė turi atlyginti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovė nekėlė klausimo dėl darbams atlikti pateiktų nekokybiškų medžiagų. Pirma ir vienintelį kartą ši aplinkybė buvo nurodyta baigiamųjų kalbų metu, atsakovei pasisakant dėl antstolio R. S. 2021 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė įsipareigojo atlikti tik betonavimo ir tvoros montavimo darbus ieškovės medžiagomis. Medžiagas, tvoros segmentą, stulpus, vartelius ir kitas tvoros sudedamąsias dalis pateikė ieškovė. Ieškovės atstovų teiginys, kad būtina keisti 90 proc. tvoros, nereiškia, jog darbams atlikti pateiktos nekokybiškos medžiagos.

27.2.                      Tvoros darbų trūkumai konstatuoti ne tik antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet juos apklaustas nurodė ir statybos vadovas J. J.. Teismas netinkamai išanalizavo įrodymus, susijusius su tvoros trūkumais.

27.3.                      Ieškovė neįrodinėjo, kad visa tvora ar bent 90 proc. jos dalių sugadintos nepataisomai. Atsakovei netinkamai sukarpė metalinius tvoros segmentus. Tokią tvorą lengvai gali perlipti žmogus ar gyvūnas, todėl ji tinkamai neapsaugo geležinkelio važiuojamosios dalies. Akivaizdu, kad sukarpyto segmento nebegalima panaudoti antrą kartą.

27.4.                      Nėra raštinių įrodymų, kad kartu su 2021 m. sausio 13 d. vienašaliu perdavimo–priėmimo aktu atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UP018 (40 789,61 Eur) ir formą F3. Teismas nepagrįstai rėmėsi žodiniu atsakovės teiginiu, kad popierinius aktų variantus ji pateikė ieškovės darbuotojams.

27.5.                      Teismas neįvertino to, kad atsakovės 2020 m. spalio 28 d. atliktų tvoros montavimo darbų akte ir jį atitinkančioje PVM sąskaitoje faktūroje UP012 (vertė – 28 184,89 Eur), kurios ieškovė nepasirašė, pati atsakovė nurodė, jog ieškovė atsakovei pervedė 26 000 Eur avansą. Taigi, atsakovė suprato, kad 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimais sumokėtas avansas, bet ne apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės atstovai nuolat prašė sumokėti už neatliktus darbus, nes atsakovė turėjo finansinių sunkumų. Ieškovė neturėjo laiko ieškoti kitų subrangovų, todėl tęsė santykius su atsakove. Atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje UP012, nėra informacijos apie sumokėtą avansą. Atsakovės elgesys buvo nesąžiningas.

27.6.                      Teismo išvada dėl dirvožemio yra nepagrįsta. objekto techninės priežiūros vadovas 2020 m. gruodžio 15 d. galutinės apžiūros akte konstatavo atsakovės pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų trūkumus. Atsakovė šį faktą pripažino ir pateikė ieškovei 2020 m. gruodžio 22 d. garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo vieną kartą nušienauti pagal Sutartį Nr. 2 sudygusią veją. Taip pat garantiniam rašte atsakovė įsipareigojo atlikti šlaitų nuošliaužos tvarkymo darbus, kai tik leis gamtos sąlygos. Atsakovė taip ir neįvykdė darbų pagal garantinį raštą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų. 

27.7.                      Ieškovė turėjo pareigą užsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pašalinti atsakovės darbų trūkumus.

27.8.                      Ieškovė sankasos šlaitus suformavo tinkamai. Tai patvirtina statybos darbų žurnalai. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 įsipareigojo atlikti kelio sankasos sutvirtinimo dirvožemiu darbus, t. y. užpilti juodžemį ir pasėti veją. Nurodyti darbai reikalingi tam, kad neatsirastų nuošliaužų. Teismas neteisingai interpretavo liudytojo M. K. parodymus. Jis patvirtino, kad šlaitai buvo sutvirtinti pagal projektinius sprendinius ir techninis prižiūrėtojas neturėjo pastabų. Jei atsakovė būtų laiku užpylusi juodžemį ir pasėjusi veją, tai nuošliaužos nebūtų atsiradusios.

27.9.                      Teismas negalėjo savo iniciatyva konstatuoti, ar atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo esminiai ar neesminiai, nes sutartyse nebuvo aptarta, kas bus laikomas esminiais darbų trūkumais, o kas – ne. Atsakovė neneigė padariusi trūkumų, todėl teismas neturėjo remtis atsakovės neteisingomis interpretacijomis.

27.10.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo A. B. parengtu ekspertizės aktu.

27.11.                      Patenkinęs priešieškinį, teismas nepatikrino, ar atsakovė įvykdė garantinio laikotarpio garantijas. Teismas įpareigojo ieškovę sumokėti už darbus, nors atsakovė nėra įvykdžiusi būtinosios sąlygos dėl sulaikytų sumų ieškovei išmokėjimo.

27.12.                      Ieškovei nėra aišku, kada atsakovė galėjo išvalyti dirvožemį. Atsakovės teigimu, ji nurodytus darbus atliko 2020 m. gruodžio mėn. Vis dėlto, surašiusi 2022 m. gruodžio 22 d. garantinį raštą, atsakovė nurodytų darbų neatliko.

28.       Atsakovė UAB „Upulupu“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatė terminą, nereiškia, jog teismas jau buvo nutaręs dėl į bylą pateikto ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Tik priimdamas galutinį sprendimą ir atlikęs išsamią byloje ištirtų aplinkybių bei įrodymų analizę, pateikė savo įvertinimą ir išsamiai pasisakė apie kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę.

28.2.                      Ieškovės teiginiai dėl dalies 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų akte nurodytų darbų netinkamumo yra deklaratyvūs, nes ji nenurodė konkrečių neatliktų darbų ar jų trūkumų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės atlikti darbai buvo su trūkumais. Neaišku, kokių teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų neatitinka atsakovės pagal Sutartį Nr. 1 atlikti darbai. Ieškovės dėl atliktų darbų trūkumų nurodomos aplinkybės yra išgalvotos. Statybos darbų žurnale, kurį pasirašė darbų vadovas, statinio statybos vadovas ir techninės priežiūros vadovas, yra įtraukti visi darbų pagal Sutartį Nr. 1 kiekiai.

28.3.                      Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tiek jos atsiliepime į ieškinį, tiek ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, susijusias su netinkama ieškovės pristatytų medžiagų kokybe. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojai. Antstolio R. S. 2021 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad, UAB „Autokausta“ atstovų J. J. ir R. K. teigimu, buvo būtina pakeisti apie 90 proc. tvoros, nes ji įrengta nekokybiškai. Taigi, jie pripažino, kad medžiagos buvo nekokybiškos. Pagal sutartį Nr. 1 medžiagas, tvoros segmentą, stulpus, vartelius ir kitus tvoros elementus turėjo pristatyti ieškovė. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl atsakovė nepataisomai sugadino tvoros medžiagas.

28.4.                      Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo netinkamai atliktų darbų. Tai netinkamas įrodymas. Ieškovė nepateikė statybos specialisto, eksperto ar kitų asmenų, kurie turi reikiamą kompetenciją tokio pobūdžio trūkumams nustatyti, išvadų. Ieškovė neprašė skirti ekspertizės. Pirma, ieškovės darbuotojai neturi reikiamos kompetencijos teikti išvadas dėl rangos darbų kokybės. Antra, ieškovė yra suinteresuota jai palankia bylos baigtimi, todėl galėjo teikti neobjektyvius paaiškinimus dėl tvoros trūkumų.

28.5.                      Tvorą galėjo paveikti daug veiksnių, nesusijusių su atsakovės darbais. Tvorą galėjo suniokoti vandalai. Tvoros sugadinimo negalima tapatinti su atsakovės darbų trūkumais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, perdavus atsakovės darbus, jų rezultatas neatitiko kokybės reikalavimų, jo negalima naudoti pagal paskirtį.

28.6.                      Trūkumai, kuriuos pašalino atsakovė, buvo atsiradę dėl trečiųjų asmenų veiksmų (pavogti tvoros elementai, tvora sulaužyta). Atsakovė geranoriškai pataisė sugadintą tvorą ir pateikė tai patvirtinančias nuotraukas.

28.7.                      Atsakovė pavėlavo atlikti darbus pagal Sutartį Nr. 1, nes ieškovė laiku nepateikė medžiagų.

28.8.                      Ieškovė neteisi teigdama, kad neva jos mokėjimo pavedimai buvo avansiniai. Liudytojas V. T. paaiškino, kad atsakovė gavo pinigus tik už atliktus darbus. Atsakovės vienašališkame darbų akte ir su juo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kad ieškovė pinigus sumokėjo avansu. Ne atsakovė, bet ieškovė elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą.

28.9.                      Ieškovė darbus, atsakovės atliktus pagal Sutartį Nr. 1, perdavė užsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Ji už darbus sumokėjo ieškovei. Taigi, ieškovė nepatyrė žalos dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų. Be to, užsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ net nežinojo apie tai, kad darbus atliks ne ieškovė, bet atsakovė. Tai dar kartą pagrindžia nesąžiningą ieškovės elgesį.

28.10.                      Išduotu garantiniu raštu atsakovė įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus tam, kad darbai, po to, kai ne dėl atsakovės kaltės nuslinko šlaitai, būtų atlikti iki galo. Garantiniu raštu atsakovė nepripažino, kad neva ji darbus atliko nekokybiškai. Atsakovė neatsakinga už tai, kad šlaitai buvo suformuoti netinkamai ir nušliaužė su atsakovės užpiltu juodžemiu bei pasėta veja. Atsakovė siekė išsaugoti gerus santykius su ieškove, todėl sutiko, kai bus palankios oro sąlygos, iš naujo paskleisti juodžemio sluoksnį bei pasėti veją. Nurodyti trūkumai nulemti pačios ieškovės netinkamai atliktų darbų (blogai suformuotų šlaitų).

28.11.                      Atsakovei neturint pareigos atlikti šlaitų įrengimo darbų, jai negalėjo kilti pareiga atlikti kelio šlaitų konstrukcinių dalių (ne augalinio dirvožemio ne plonesniu nei 6 cm) išplovų, atsiradusių po lietaus, atstatymo darbus.

28.12.                      Nepaisant to, nustatyti trūkumai esminiai ar ne, atsakovė neturi pareigos juos pašalinti ar kompensuoti jų pašalinimo išlaidas, nes tie trūkumai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl pačios ieškovės netinkamai suformuotų šlaitų.

28.13.                      Liudytojas M. K. patvirtino, kad šlaitai buvo suformuoti blogai (2023 m. kovo 29 d. teismo posėdis). Liudytojas taip pat nurodė, kad gruodžio mėnesį neįmanoma tikėtis, kad pasėta veja sudygtų.

28.14.                      Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų, šlaitų nuošliaužų bei 2021 m. balandžio 14 d. akte nustatytų neesminių trūkumų. Nurodyti neesminiai trūkumai, įskaitant ir nuslinkusį juodžemį, atsirado būtent dėl blogai ieškovės suformuotų šlaitų. Vėliau pati ieškovė blogai suformuotus šlaitus taisė, o atsakovė geranoriškai iš naujo užpylė juodžemį ir pasėjo veją.

28.15.                      Atsakovė prašo teismo nepriimti į bylą ieškovės pateikto naujo įrodymo, nes jis pateiktas ne laiku. Tik sulaukusi nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovė nusprendė pasinaudoti atsakovės suteiktu garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimu. Viso proceso metu ieškovė nekėlė klausimo dėl atsakovės pareikalautų sumų apmokėjimo ne visa apimtimi, t. y. kad visa suma neva gali būti sumokėta tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojama.

28.16.                      Ieškovės pateiktas juodžemis buvo su akmenimis, kuriuos reikėjo išrinkti. Tai atliko atsakovė. Išrinkti akmenis prašė ieškovės darbuotojas J. J.. Jis nurodė, kad už darbus su atsakove atsiskaitys. Liudytojas V. T. paaiškino, kad išrinkti akmenys buvo 30–40 cm diametro. Dėl to atsakovė patyrė papildomas 41 287,50 Eur išlaidas (8 670,38 Eur PVM) (2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. UP021).

28.17.                      Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atliktų darbų aktai jai įteikti netinkamai ir ne laiku, t. y. ne kiekvieną savaitę, iki penktadienio darbo pabaigos (sutarties Nr. 2 5.1 papunktis), neturi reikšmės. Ieškovė neginčija darbų aktų, bet formaliai ir piktybiškai atsisako juos pasirašyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

29.       Ieškovė (generalinė rangovė) (toliau – apeliantė) ir atsakovė (subrangovė) 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 20 (Sutartis Nr. 1), kuria atsakovė savo jėgomis ir rizika pagal apeliantės pateiktą techninį ir darbo projektus bei apeliantės pateiktomis medžiagomis įsipareigojo atlikti tvoros montavimo darbus objekte – ties geležinkelio bėgiais. Apeliantė, kaip generalinė rangovė, vykdė darbus pagal užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymą, įgyvendinant projektą „Geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 įsipareigojo atlikti tokius darbus: išgręžti ir išbetonuoti iki 0,6 m gylio skyles tvoros pamatui, sukalti tvoros stulpus, sumontuoti segmentinę tvorą, pastatyti ir įtempti ruloninę tvorą, įstatyti vartelius.

30.       Šalys sutarė, kad galutinė kaina už darbus pagal Sutartį Nr. 1 yra 70 000 Eur be PVM (su PVM – 84 700 Eur). Sutarties Nr. 1 2.2 papunktyje apeliantė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo Sutarties Nr. 1 sudarymo pervesti 6 000 Eur avansą. Apeliantė tai padarė 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu.

31.       Darbai pagal Sutartį Nr. 1 turėjo būti atlikti iki 2020 m. lapkričio 19 d. (sutarties 3.2 papunktis). Dėl pastebėtų darbų trūkumų šalinimo negalėjo būti pailgintas galutinis darbų atlikimo terminas (sutarties 3.2 papunktis). Šalys susitarė, kad apmokėjimas už faktiškai tinkamai atliktus darbus atliekamas pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 30 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (sutarties 2.7 papunktis). Pagal Sutarties Nr. 1 5.5 papunktį atsakovė įsipareigojo trūkumus pašalinti neatlygintinai.

32.       Bylos šalys 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė antrą subrangos sutartį (Sutartis Nr. 2). Šios sutarties dalykas – rangos darbai dėl augalinio dirvožemio (juodžemio ne plonesniu negu 6 cm sluoksniu) paskleidimo ant automobilių kelio vidinio ir išorinio šlaitų bei vejos pasėjimo. Darbų objektas – regioninis automobilių kelias. Jį apeliantė, kaip generalinė rangovė, remontavo pagal užsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ užsakymą, įgyvendinant projektą „Regioninio kelio Nr. 3017 Velžys–Jotainiai–Pagiriai ruožo nuo 22,278 iki 26,60 km ir ruožo nuo 27 iki 32,708 km kapitalinis remontas“. Sutartimi Nr. 2 atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika bei medžiagomis atlikti dirvožemio sutvarkymo darbus, apeliantei atsiskaitant už juos pagal fiksuotą įkainį 0,975 Eur/ kv. m, numatant preliminarų 62 000 kv. m kiekį (sutarties 2.1 papunktis). Apeliantė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo Sutarties Nr. 2 sudarymo pervesti 6 000 Eur avansą. Tai ji ir padarė.

33.       Šalys Sutarties Nr. 2 2.4 papunktyje susitarė, kad darbų įkainis yra fiksuotas ir apima visas atsakovės tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su tinkamu ir visišku darbų atlikimu (taip pat ir vieną kartą vejos nupjovimas po sudygimo bei išplovų, atsiradusių po lietaus pašalinimo darbai), jei tai neturi įtakos jau suformuotam pagrindui ir kitiems įsipareigojimams pagal šią sutartį įvykdyti; įkainis negali būti didinamas, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių, priežasčių ar rodiklių.

34.       Atsakovė darbus pagal Sutartį Nr. 2 įsipareigojo užbaigti ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 31 d. (sutarties 3.1 papunktis). Sutarties Nr. 2 4.1.1 papunktyje nustatyta, kad apeliantė turi teisę reikalauti, jog atsakovė darbus vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų bei Sutarties Nr. 2 sąlygų. Jeigu atsakovė nukrypsta nuo projekto, šalių patvirtinto darbų vykdymo grafiko, nesilaiko normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ar statybos darbų vykdymo protokoluose nurodytų ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų, apeliantė turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktus darbus (darbų dalį) arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba atsakovės sąskaita.

35.       Pagal Sutarties Nr. 2 sąlygas darbų perdavimas ir priėmimas turėjo būti atliekamas kiekvieną savaitę iki penktadienio darbo pabaigos, prieš tai perdavus apeliantei būtinus darbų dokumentus (paslėptų darbų aktus bei visą kitą reikalingą dokumentaciją), ir apeliantė per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos turėjo pasirašyti jį arba, jei nustatomi darbų trūkumai, atliktų darbų akto nepasirašyti jame nurodydama darbų trūkumus, kuriuos atsakovė apeliantei per nurodytą protingą terminą privalėjo pašalinti savo sąskaita. Sutarties Nr. 2 7.2 papunktyje numatyta, kad, atsakovei atsisakius pašalinti pranešime apie nekokybiškai atliktus darbus nurodytus trūkumus ar nepašalinus jų laiku, apeliantė atliktų darbų trūkumus gali pašalinti savo jėgomis ar sąskaita, bet tokiu atveju trūkumų šalinimo išlaidas ir dėl to susidariusius nuostolius atlygina atsakovė.

36.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė atliko du avansinius mokėjimus po 6 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad pagal abi sutartis 2020 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu atsakovei atliktas 10 000 Eur pavedimas, 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu atliktas 10 000 Eur pavedimas, 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu atliktas 20 000 Eur pavedimas, 2020 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu atliktas 10 000 Eur pavedimas, 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymu atliktas 20 000 Eur pavedimas, 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu atliktas 30 000 Eur pavedimas, 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu atliktas 10 000 Eur pavedimas. Taigi, nustatyta, kad pagal abi sutartis apeliantė atsakovei sumokėjo 122 000 Eur.

37.       Bylos šalys nutraukė subrangos sutartis. Apeliantės teigimu, vykdydama darbus pagal abi sutartis atsakovė nesilaikė sutartyse nustatytų darbams atlikti terminų ir darbus atliko nekokybiškai.

Dėl apeliantės pateiktų naujo įrodymo ir rašytinių paaiškinimų

38.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – „RAIL BALTICA“ statybos užbaigimo aktą.

39.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

40.       Apeliantė nesuformulavo teismui prašymo priimti naują įrodymą, nepagrindė naujo įrodymo apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepriima įrodymo, kuris pateiktas su apeliaciniu skundu, jo nevertina ir dėl jo nepasisako.

41.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė taip pat ir rašytinius paaiškinimus.

42.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali įgyvendinti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo teisinį reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai turi atspindėti ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.

43.       CPK 323 straipsnio nuostatos turi būti suprantamos taip, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su apskųstu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).

44.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, nustatė, kad paaiškinimais papildomi apeliacinio skundo argumentai bei atsikertama į atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami.

Dėl tvoros pastatymo darbų vertinimo 

45.       Apeliantė įrodinėjo, kad atsakovės atlikti tvoros montavimo darbai yra su trūkumais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis). Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga. Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

46.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovė nekėlė klausimo dėl darbams atlikti pateiktų nekokybiškų medžiagų. Pirma ir vienintelį kartą šią aplinkybę atsakovė nurodė baigiamųjų kalbų metu, pasisakydama dėl antstolio R. S. 2021 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Apeliantė pabrėžė, kad pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė įsipareigojo atlikti tik betonavimo ir tvoros montavimo darbus ieškovės medžiagomis. Vadinasi, pagal sutartį medžiagas, tvoros segmentą, stulpus, vartelius ir kitas tvoros sudedamąsias dalis teikė apeliantė.

47.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais į bylą procesiniais dokumentais, jų argumentais, šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovė nekėlė klausimo dėl darbams atlikti pateiktų nekokybiškų medžiagų. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nuosekliai nurodinėjo, kad ji sutartyje nustatytais terminais negalėjo vykdyti numatytų darbų, nes apeliantė laiku nepateikė medžiagų, dalies medžiagų trūko, buvo tinkamai neparuošta darbų vieta (darbų frontas). Atsiliepimo į ieškinį 24 pastraipoje atsakovė nurodė, kad atsakovė įsipareigojo atlikti tik betonavimo ir tvoros montavimo darbus panaudodama ieškovės medžiagas. Byloje nekilo ginčo, kad medžiagas, tvoros segmentą, stulpus, vartelius ir kitas tvoros sudedamąsias dalis pateikė apeliantė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog generalinės rangovės atstovų teiginys, kad būtina pakeisti 90 proc. tvoros iš esmės reiškia apeliantės pripažįstamą faktą, kad ji pateikė nekokybiškas medžiagas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nurodytas aplinkybes atsakovė nurodė tik baigiamųjų kalbų metu.

48.       Be to, tai, kad atsakovei darbams atlikti pristatytos nekokybiškos medžiagos, pagrindė ir posėdžių metu apklausti liudytojai – V. T. bei G. J.. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl atsakovės kaltės buvo nepataisomai sugadinta tvora. Apeliantės ieškinio pagrindas buvo aplinkybės, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai. Visgi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbų trūkumus atsakovė pašalino ir pateikė apeliantei tai patvirtinančias nuotraukas, o tvora perduota ir naudojama pagal paskirtį, t. y. tinkamai atlieka savo funkcijas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė neįrodė, kokios medžiagos buvo sugadintos nepataisomai ir kokie darbai buvo atlikti nekokybiškai.

49.       Apeliantė teigia, kad tvoros trūkumai konstatuoti antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, juos nurodė ir liudytojas statybos vadovas J. J.. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo įrodymus dėl tvoros trūkumų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatė, kad jame antstolis nenurodė tvoros trūkumų. Protokole pažymėta, kad 90 proc. tvoros reikia keisti ir kad taip teigia apeliantės atstovai. Prie protokolo pridėtos 2 694 nuotraukos. Visgi, atlikdamas vietovės apžiūrą, antstolis užfiksavo situaciją ir negalėjo patvirtinti atliktų darbų nekokybiškumo, nes tai būtų galima patvirtinti tik palyginus visus projektinius dokumentus arba pasitelkus specialių žinių turinčius specialistus. Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė nepaskirta, o apeliantė savo iniciatyva nepateikė specialistų išvadų.

50.       Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2021 m. kovo 10 d. t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo darbų pabaigos ir perdavimo. Tai yra pagrindas abejoti aptariamo įrodymo patikimumu, nes tvorą galėjo paveikti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, žmonės arba laukiniai žvėrys, gamtos stichijos ir kt. Dėl to atsakovei negali tekti rizika dėl ne nuo jos valios vėliau atsiradusių tvoros trūkumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, kad po darbų perdavimo darbų rezultatas neatitiko Sutartyje Nr. 1 nustatytų kokybės reikalavimų. Apeliantė taip pat nenurodė, kokios buvo konkrečios tvoros neatitiktys tvoros projektiniams dokumentams. Apeliantė neįrodė, kad, perdavus tvorą, ji negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, ji neapsaugojo geležinkelio vėžių, ją buvo galima perlipti. Priešingai, iš į bylą pateikto vaizdo įrašo galima daryti išvadą, kad tvoros negalėtų perlipti žmogus arba gyvūnas, todėl ji atlieka geležinkelio linijos apsaugos funkciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė darbų trūkumų.

51.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog kartu su vienašaliu darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė pateikė apeliantei ir 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (40 789,61 Eur) ir formą F3. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai rėmėsi žodiniu atsakovės paaiškinimu, kad popierinius variantus ji pateikė apeliantės darbuotojams.

52.       Pagal sutarties sąlygas darbų perdavimas ir priėmimas turėjo būti atliekamas kiekvieną savaitę iki penktadienio darbo pabaigos, prieš tai perdavus apeliantei būtinus darbų dokumentus (paslėptų darbų aktus bei visą kitą reikalingą dokumentaciją), o apeliantė per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos turėjo jį pasirašyti arba, jei nustatomi darbų trūkumai, nepasirašyti akto ir jame nurodyti darbų trūkumus, kuriuos atsakovė privalo pašalinti savo sąskaitą per apeliantės nurodytą protingą terminą.

53.       Pažymėtina, kad apeliantė neginčijo vienašalio darbų priėmimo–perdavimo akto, 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros ir formos F3, nepareiškė reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais. Priešingai, apeliaciniame skunde apeliantė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad projektų vadovas V. T. atliktų darbų aktus teikė kiekvienos savaitės penktadienį ieškovės darbuotojui J. J. arba siųsdavo elektroniniu paštu. Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti bylos šalių elektroniniai laiškai. Po to apeliantė 4–6 darbo dienas tikrindavo atliktų darbų kiekius. Pažymėtina, kad liudytojas J. J. nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių.

54.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais apeliantė nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog kartu su atsakovės 2020 m. spalio 28 d. atliktų tvoros montavimo darbų aktu pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UP 012 (28 184,89 Eur), kurios apeliantė nepasirašė, atsakovė nurodė, jog apeliantė atsakovei pervedė 26 000 Eur avansą. Apeliantės teigimu, apeliantė suprato, kad atlikti 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimai yra avansiniai. 

55.       Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pavyzdžiui, CK 6.207, CK 6.209, CK 6.213, CK 6.217, CK 6.256, CK 6.261 straipsniuose, tiek ir specialiosiose (pavyzdžiui, CK 6.665 straipsnyje). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbo rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi, užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

56.       Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl avanso grąžinimo apeliantė pareiškė CK 6.665 straipsnio pagrindu. Tiek iš lingvistinės nurodyto straipsnio formuluotės, tiek iš pacituotos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad toks reikalavimas gali būti reiškiamas, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė tvoros sumontavimo darbų trūkumo, todėl ji nepagrįstai kelia reikalavimą dėl avanso grąžinimo. Jos argumentai dėl 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimų pobūdžio neturi esminės reikšmės.

57.       Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti apeliantės argumentus, kad atsakovė nuolat prašė atlikti mokėjimus avansu, bet nesumokėti už atliktus darbus. Vykdant sutartį tik vienoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UP 012 (28 184,89 Eur) nurodyta, jog ieškovė atsakovei pervedė 26 000 Eur avansą. Dėl to nepagrįsta remtis tik viena sąskaita ir daryti bendrą išvadą, kad susiklostė tokia bylos šalių praktika, kai apeliantė į priekį mokėdavo atsakovei už būsimus darbus. 

58.       Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai pagal savo vidinį įsitikimą juos įvertino ir bylos šalių ginčą dėl tvoros trūkumų išsprendė teisingai.

Dėl dirvožemio darbų ir jų trūkumų

59.       Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl šlaitų užpylimo dirvožemiu darbų trūkumų. Apeliantės teigimu, objekto techninės priežiūros vadovas 2020 m. gruodžio 15 d. galutinės apžiūros akte konstatavo atsakovės pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų trūkumus; atsakovė nurodytą faktą pripažino ir pateikė apeliantei 2020 m. gruodžio 22 d. garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo vieną kartą nušienauti sudygusią veją; taip pat įsipareigojo sutvarkyti šlaitų nuošliaužas, kai tik leis gamtos sąlygos; vis dėlto atsakovė neįvykdė garantinių įsipareigojimų.

60.       Susipažinus su garantinio rašto turiniu negalima konstatuoti, kad jį atsakovė išdavė, nes buvo konstatuoti jos atliktų darbų trūkumai ir ji pripažino, jog dėl jos kaltės nuslinko šlaitai. Atsakovės teigimu, ji garantinį raštą išdavė siekdama išsaugoti gerus dalykinius santykius su ieškove. Nurodytas aplinkybes pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Objekto techninės priežiūros vadovo 2020 m. gruodžio 15 d. galutinės apžiūros akte konstatuoti pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų trūkumai atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Pagal Sutarties Nr. 2 1.1 papunktį atsakovė įsipareigojo užpilti augalinį dirvožemį (juodžemį ne plonesniu negu 6 cm sluoksniu) ant vidinių ir išorinių kelio sankasos šlaitų bei juos užsėti veja. Atsakovė neįsipareigojo suformuoti kelio šlaitų, todėl negali būti atsakinga už tai, kad jie nuslinko.

61.       Apeliantė neneigia, kad ji suformavo kelio sankasos šlaitus. Statybos darbų žurnalai patvirtina, kad apeliantė suformavo šlaitus. Tai, kad žurnaluose neužfiksuoti nurodytų darbų trūkumai, neatitiktas teisės aktų ir projektinių dokumentų reikalavimams, nereiškia, jog jų negalėjo paveikti nepalankios oro sąlygos. Apeliantė nepateikė duomenų apie tinkamą šlaitų sutankinimą. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad nuošliaužos susiformavo juodžemį užpylus ir pasėjus veją ant netinkamai sutankintų šlaitų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 2 d. raštu informavo apeliantę apie tai, jog be kita ko šlaitas yra suformuotas per arti važiuojamosios kelio dalies, todėl juodžemis ant tokio šlaito nesilaikys. Apeliantė nurodytą informaciją ignoravo.

62.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad apeliantės nurodyti trūkumai buvo neesminiai. Apeliantė su nurodytu argumentu nesutiko, bet nepateikė jį paneigiančių kontrargumentų. Iš atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto matyti, kad apeliantė perdavė užsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakovės atliktus darbus. Aptariamame akte įrašyta, kad visi atlikti objekto statybos darbai atitinka esminius statinių, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, projekto sprendinius, pirkimo sutarties sąlygas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovė neturi pareigos kompensuoti žalą, kuri atsirado ne dėl jos kaltės. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų ir šlaitų nuošliaužų.

63.       Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis A. B. parengtu ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio proceso kodekse nepateikta specialisto išvados sąvoka ir reikalavimai tokiai išvadai. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi (CPK 213 straipsnis).

64.       CPK neuždrausta šalims pasitelkti specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių turinčius asmenis ekspertiniam tyrimui atlikti, ir įrodinėti tokių žinių išmanymo reikalaujančias aplinkybes specialistų parengtais dokumentais kaip rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 197 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad A. B. parengtas ekspertizės aktas turi būti atmetamas vien dėl to, kad jį pasamdė apeliantė. Tai paneigtų šalies teisę pačiai pasitelkti specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių turinčius asmenis ekspertiniam tyrimui atlikti. Nepaisant to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo A. B. parengtu ekspertizės aktu.

65.       Ekspertas A. B. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1R-203 buvo išbrauktas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo, pripažinus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. KT-20 teismo eksperto veiksmus nesuderinamais su teismo eksperto statusu. Nurodytas asmuo vertinimo akte nurodė, kad jo turima kvalifikacija apima tokias sritis: „Eksperto kvalifikacija – Statybos techninės veiklos ekspertizė. Kvalifikacijos atestatas Nr. 27604 (galioja neterminuotai) – suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), kiti statiniai“. Darytina išvada, kad nurodytas asmuo neturėjo tinkamos kvalifikacijos įvertinti valstybinės reikšmės kelio kokybę ir atliktų darbų. Aptariamas eksperto A. B. ekspertizės aktas laikytinas jo nuomone ir negali turėti įrodomosios galios. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė A. B. parengtu ekspertizės aktu.

66.       Apibendrindama šioje dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį.

Dėl atsakovės priešieškinio

67.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad, tenkindamas priešieškinį, teismas nepatikrino, ar atsakovė yra įvykdžiusi garantinio laikotarpio įsipareigojimus; teismas įpareigojo apeliantę sumokėti už darbus, nors atsakovė nėra įvykdžiusi būtinosios sąlygos dėl sulaikytų sumų išmokėjimo; Nors atsakovė nurodė, kad ji patyrė papildomas išlaidas dirvožemiui išvalyti, bet nėra aišku, kada šie darbai atlikti.

68.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad vadovaujantis Sutarties Nr.1 1.1, 4.2.2, 4.2.5 ir 4.3.1 papunkčiais, apeliantė privalėjo perduoti atsakovei tvorai įrengti reikalingas medžiagas ir darbų frontą. Tvoros trūkumai priklausė nuo apeliantės. Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad šlaitų nuošliaužos atsirado ne dėl atsakovės, bet dėl apeliantės kaltės. Atsakovė geranoriškai atliko papildomus darbus ir pašalino neesminius trūkumus. Pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė darbus atliko iki galo ir tinkamai (paskleidė juodžemį ir užsėjo veją). Tai užfiksuota 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. lapkričio 27 d. (2 vnt.) ir 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktuose.

69.       Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neatliko papildomų darbų. Nurodytus argumentus paneigia byloje apklausti liudytojai ir atsakovės pateikti vaizdo įrašai. Juose matyti, kaip atsakovės darbuotojai šalina didelius akmenis. Be to, atsakovės apeliantei siųstuose elektroniniuose laiškuose ir raštuose bei fotonuotraukose užfiksuota, kad dirvožemis yra užterštas.

70.       Pagal Sutarties Nr. 2 2.4 papunktį darbų įkainis apima visas subrangovo tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su tinkamu ir visišku darbų atlikimu, taip pat ir išplovų, atsiradusių po lietaus, pašalinimo darbų, jei joms įtakos neturėjo jau suformuotas pagrindas. Nors Sutartyje Nr. 2 nustatyta, kad darbus atsakovė įsipareigojo atlikti savo medžiagomis, bet apeliantė patvirtino, jog ji į objektą pristatė juodžemį. Dėl to buvo nurodyta mažesnė darbų kaina negu ta, kuri būtų buvusi, jei juodžemį būtų pirkusi atsakovė.

71.       Kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 2 d. apeliantei pateikė pretenzijas dėl netinkamos kokybės juodžemio, jame esančių šiukšlių, akmenų ir kt. Apeliantei kartu su elektroniniais laiškais pateiktos fotonuotraukos, taip pat pranešta ir apie nuošliaužas. Įvykdžiusi aptartus darbus atsakovė įgijo teisę iš apeliantės reikalauti sumokėti 41 287,50 Eur ir 8 670,38 Eur PVM pagal 2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UP021.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išanalizavo įrodymus, pasisakė dėl bylos šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir išvadas padarė vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kiti apeliantės argumentai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

73.       Atsakovė nesuformulavo prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė teismui tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija nesprendžia šių išlaidų priteisimo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.