Civilinė byla Nr. 2-205/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02025-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FTG Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-6439-345/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AIRCS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltprim“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AIRCS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltprim“ 647 693,49 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šiems reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar jo nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Pareiškėjas UAB „FTG Baltic“ pateikė prašymą teismui pakeisti 2011 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas leisti atsakovui UAB „Baltprim“ grąžinti į jo sąskaitą per klaidą pervestą UAB „FTG Baltic“ priklausančią 6 897 Lt sumą. Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas ir UAB „Ajola“ sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Ajola“ įvykdžiusi įsipareigojimus pateikė pareiškėjui sąskaitas apmokėjimui. Pareiškėjo atstovas, atlikdamas mokėjimus pagal UAB „Ajola“ pateiktas sąskaitas suklydo ir 6 897 Lt sumą pervedė ne į UAB „Anjola“ sąskaitą, bet į UAB „Baltprim“ sąskaitą. Pareiškėjas gavo antstolio V. Č. raštą, kuriame nurodoma, jog vykdant 2011 m. liepos 22 d. nutartį buvo areštuotos skolininko UAB „Baltprim“ lėšos, esančios bankų sąskaitose. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi jokių skolų ar kitų įsipareigojimų UAB „Baltprim“, 6 897 Lt sumą pervedė į UAB „Baltprim“ sąskaitą per klaidą, nesant tam teisinio pagrindo, minėta pinigų suma priklauso pareiškėjui ir nėra jokio pagrindo šioms lėšoms taikyti arešto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas nurodė, kad be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – leisti atsakovui UAB „Baltprim“ grąžinti į jo sąskaitą per klaidą pervestą UAB „FTG Baltic“ priklausančią 6 897 Lt sumą, negalima prilyginti prašymui dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės nenumato įstatymai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę pareiškėjui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai įgyto turto išreikalavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „FTG Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti 2011 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant UAB „Baltprim“ grąžinti į jos sąskaitą per klaidą pervestą 6 897 Lt sumą, priklausančią pareiškėjui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pareiškėjo atstovas 2011 m. rugpjūčio 3 d., atlikdamas mokėjimus pagal UAB „Anjola“ pateiktas sąskaitas faktūras, suklydo ir 6 897 Lt sumą pervedė ne į UAB „Anjola“ sąskaitą, bet į UAB „Baltprim“ sąskaitą. Pareiškėjas neturi jokių skolų ar kitų įsipareigojimų UAB „Baltprim“, pervesta 6 897 Lt suma nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir nėra jokio teisinio pagrindo šiai sumai taikyti arešto.
- CPK 146 straipsnio 1dalis numato, kad teismas gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, taip pat sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Baltprim“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja pareiškėjo galimybę disponuoti jam priklausančia 6 897 Lt suma, kuri į atsakovo sąskaitą pateko per klaidą, būtina pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui grąžinti pareiškėjui priklausančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad nei viena iš bylos šalių tokiam pareiškėjo prašymui neprieštaravo, dėl to teismo nutartis pažeidžia teisingumo, protingumo principus bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjo bei abiejų bylos šalių teises.
- Teismo nurodytas argumentas, kad pareiškėjas savo teises gali ginti pareikšdamas ieškinį dėl nepagrįstai įgyto turto išreikalavimo, pažeidžia proceso koncentruotumo, protingumo ir ekonomiškumo principus, nes ginčo dėl 6 897 Lt sumos grąžinimo nėra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad vis dar yra lėšų, kurias per klaidą pervedė į UAB „Baltprim“ sąskaitą, savininkas, o tai lėšų sumai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo nuosavybės teisę.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant tam tikras sumas pervesti pareiškėjui, nesprendžia ir neturi galimybės spręsti atsakovo sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės teisės klausimo. Nors kito asmens sąskaitoje esančios lėšos yra civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d.), tačiau jos nėra daiktai (CK 4.1 str.) ir daiktinės teisės gynybos priemonės joms nėra taikomos. Banko sąskaitoje esančiomis lėšomis gali disponuoti banko klientas (sąskaitos savininkas), išskyrus atvejus, kai sąskaitoje esančios lėšos areštuojamos arba banko atliekamos operacijos sustabdomos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.913 str., 6.926 str.). Todėl leidimas iš areštuotos atsakovo sąskaitos grąžinti tam tikras sumas pareiškėjui reikštų ne jam nuosavybės teise priklausančio daikto grąžinimą, o skolininko atsiskaitymą su tikru ar tariamu kreditoriumi.
Tais atvejais, kai yra areštuojamos atsakovo lėšos, tačiau iš jų leidžiama atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, teismo nutartyje šie asmenys turi būti konkrečiai įvardijami ir turi būti nurodoma, kodėl jie turi pirmumą prieš ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartyje, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (sąskaitose esančių lėšų areštą) leido iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu šioje byloje. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl atsiskaitymas su pareiškėju turėtų turėti pirmumą prieš teismo nutartyje išvardintus asmenis ir prieš ieškovą. Tokio pirmumo nepagrindžia aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, jo lėšos į atsakovo sąskaitą pervestos be teisinio pagrindo (per klaidą).
Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas neprieštaravo apelianto prašymui dėl lėšų grąžinimo, nėra teisiškai reikšmingas, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tikslu apginti atsakovo interesus, o užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti pareiškėjo teisių gynimo būdai, kuriais jam pasiūlyta ginti savo teises, nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių, nevaržo ir nepažeidžia apelianto teisių, apeliantas yra laisvas jais naudotis ar nesinaudoti, todėl tų būdų vertinimas kaip netinkamų taip pat nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apelianto atskirojo skundo argumentais jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas už atskirąjį skundą sumokėti 139 Lt žyminio mokesčio (53 b. l.). Remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis CPK 82 straipsnio 2 dalimi, taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., o iki tol žyminis mokestis už tokio pobūdžio atskiruosius skundus nebuvo mokamas. Statistikos departamento 2011 m. spalio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji žyminio mokesčio dydžiai, įsigalioję 2011 m. spalio 1 d., nėra indeksuojami, kol CPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus paskelbtas vartojimo kainų indeksas apskaičiuotas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatyti žyminis mokestis, įsigaliojimo (CPK 82 str. 2 d.) ir kol tas indeksas nebus didesnis kaip 110 (CPK 82 str. 1 d.).
Apeliantas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio. Sumokėjęs 139 Lt, jis 39 Lt permokėjo. Remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutaria grąžinti ieškovo atstovui 39 Lt permokėto žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymo 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui UAB „FTG Baltic“ (kodas 210620820) 39 Lt (trisdešimt devynis litus) už atskirąjį skundą permokėto žyminio mokesčio dalį (2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo kvitas).
Teisėjai Rimvydas Norkus
Gintaras Pečiulis
Dalia Vasarienė