Civilinė byla Nr. 2A-926-254/2012;
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20057-2010-7;
Procesinio sprendimo kategorija:63.1.; 121.14., 121.18.;
Pirmos instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ ir trečiojo asmens TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1404-775/2012 pagal ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ ieškinį atsakovui „TRANS-COSMITA“, trečiasis asmuo TUiR ALLIANZ POLSKA S.A., dėl nuostolių atlyginimo
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-6) ir prašė priteisti 85 342,86 Lt (24 717,00 EUR) žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2010-09-03 sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo maršrutu Ispanija – Lietuva, kurio dalis jo pervežimo metu 2010-09-15 buvo pavogta. Iškraunant krovinį apie krovinio trūkumą buvo informuotas atsakovo vairuotojas, apie tai buvo pažymėta ir CMR važtaraštyje bei surašytas krovinio patikrinimo aktas. Šiuose dokumentuose atsakovo vairuotojas pasirašė, jam įteiktos minėtų dokumentų kopijos. Ieškovė pagal iš krovinio gavėjo Rusijos Federacijos kompanijos „Apt Porcelana“ 2010-10-14 gautą pretenziją sumokėjo 24 717,00 EUR sumą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė geranoriškai patirtos žalos neatlygino. Ieškovės atstovas nurodo, kad vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsniu, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Remiantis bylos aplinkybėmis akivaizdu, kad vagystės metu vežamas krovinys buvo vežėjo (atsakovo) dispozicijoje. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad dėl vagystės kaltas vežėjas, nes vilkiko vairuotojas sustojo pailsėti autostradoje esančioje aptarnavimo zonoje ir apie krovinio dalies dingimą sužinojo tik jį pažadinusiems pareigūnams norint informuoti, jog jo vilkiko priekabos tentas yra perpjautas, t. y. vairuotojas buvo ypatingai neatsargus ir neapdairus. Nurodė, kad šiuo atveju netaikytinos tam tikros garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis, nes pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis šiomis nuostatomis, jeigu žala buvo apdaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams, o pagal minėti straipsnio dalį vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Akivaizdu, kad vilkiko vairuotojas, poilsiui pasirinkdamas stovėjimo aikštelę, neatliko veiksmų, kurie sudarytų realias kliūtis neteisėtai užvaldyti krovinį, vežamą tentu dengtoje priekaboje.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ 51 205,72 Lt žalos atlyginimo ir 1 667,71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ priteisė TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. 1 322,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai priteisė iš ieškovo 22,25 Lt, iš atsakovo 33,38 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad krovinio vežimo metu galiojo 2010-07-09 tarp atsakovo ir TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios 7 punkte buvo numatyta, kad draudimo suma vienam įvykiui yra 150 000 JAV dolerių. CMR konvencijos 23 straipsnis numato, jog vežėjas, praradęs krovinį (jo dalį) privalo atlyginti žalą, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Byloje ginčo dėl aplinkybės, kad krovinys buvo apvogtas, taip pat dėl pavogtų prekių kiekio ir kainų, tarp šalių nėra. Ginčo esmė – vežėjo atsakomybės ribos, priklausančios nuo paties siuntėjo, taip pat atsakovo vairuotojo veiksmų vertinimo ir šių veiksmų įtakos prekių vagystei. Šiuo atveju nebuvo numatyta ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės būtų bejėgės prieš vartojamą kėsinimąsi ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Transporto priemonė su kroviniu nakčiai buvo palikta prie degalinės esančioje nesaugomoje, nors ir apšviestoje, aptvertoje aikštelėje. Tai, kad vairuotojas liko miegoti vilkiko kabinoje, nepašalina vežėjo veiksmų vertinimo kaip atliktų dėl didelio neatsargumo, kadangi miegojimas kabinoje realiai nesukelia jokių papildomų kliūčių tretiesiems asmenims pavogti krovinį iš tentinės priekabos. Planuodamas maršrutą vežėjas turi išsiaiškinti, kur yra saugomos aikštelės ir taip planuoti darbo ir poilsio režimą, kad ilgalaikio poilsio metu būtų maksimaliai užtikrintas krovinio saugumas. Liudytojai paaiškino, kad atsakovas krovinio vežimo maršruto iš anksto neplanavo, nesidomėjo, kur yra saugomos aikštelės. Atsakovo vairuotojas, turintis ilgą krovinių vežimo stažą, turėjo žinoti, jog šiame regione (Katalonija, Ispanija) yra didelė kėsinimosi neteisėtai užvaldyti krovinį grėsmė. Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), 9 straipsnyje yra numatyta galimybė vairuotojui nukrypti nuo Susitarimo nuostatų tiek, kad būtų užtikrintas žmonių, transporto priemonių arba jų krovinių saugumas, su sąlyga, kad eismo saugumui dėl to nekeliamas pavojus ir tam, kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta. Teismo vertinimu, krovinys buvo prarastas dėl faktinio vežėjo didelio neatsargumo, kuris lemia neribotos civilinės atsakomybės vežėjui taikymą, tačiau tai, jog vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą yra preziumuojama, nereiškia, kad krovinio saugiu gabenimu turi rūpintis tik vežėjas. Būtina įvertinti ir siuntėjo (ieškovo) nesąžiningą elgesį, kuriuo jis prisiėmė galimą žalos riziką, nes ieškovė numatė transporto priemonės tipą – tentinę priekabą, nenurodė krovinio vertės, atsakovo neinformavo ir apie papildomą krovinio vertę bei papildomus saugumo reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad žinodami tikrąją krovinio vertę, jie būtų ėmęsi kitų saugumo priemonių ir kitaip planavę maršrutą. Todėl taikytina mišri atsakomybė – vežėjas turėtų atlyginti 60 procentų ieškovės patirtų nuostolių, o likusius 40 procentų sudarytų pačios ieškovės atsakomybė.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą tenkinant ieškinį visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš dalies, nes teismas, konstatavęs vežėjo neatsargumą, nepagrįstai sumažino žalos dydį, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantės atstovas nurodo, kad vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltė, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiukščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 punktas). Jei tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Pervežimo metu krovinį lydinčios sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai yra perduodami vairuotojui, su kuriais jis privalo susipažinti. Šiais dokumentais išimtinai disponuoja tik vairuotojas, todėl nepagrįsta ir neprotinga atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dokumentai perduoti užklijuotame voke bei nurodyta voko neatplėšti. Jeigu tokie nurodymai būtų buvę duoti, vairuotojas apie juos turėjo pažymėti važtaraštyje, tačiau tokio įrašo jame nėra. Atsakovo vairuotojas privalėjo susipažinti su pateiktais krovinį lydinčiais dokumentais. Atsakovas turėjo atsižvelgti į pasikėsinimo pavogti riziką žinodamas, kad yra vežami porceliano gaminiai, kurių vagystei nereikalinga speciali įranga, o tokių gaminių realizavimas rinkoje yra lengvas. Vežėjas pirmiausia turi vadovautis krovinio išsaugojimo prioritetu, nepaisant krovinio vertės. Nurodė, kad vairuotojas nukentėjusio asmens teisių informavimo akte, surašytame Ispanijos policijos, nurodė, jog puspriekabės durys buvo be užrakto, kas byloje apie itin didelį vairuotojo neatidumą ir nerūpestingumą, kas sudarė visas palankias aplinkybes vagystei įvykti.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą ir ieškinį tenkinti dalyje dėl 11 086,70 Lt žalos atlyginimo. Likusioje ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su sprendimu nesutinka dalyje dėl patenkintų reikalavimų dalies, nes ginčo atveju krovinio vertė nebuvo deklaruota, todėl šiuo pagrindu iš atsakovo negali būti reikalaujama didesnio žalos atlyginimo negu 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Sprendžiant šį ginčą lemiamos įtakos turi aikštelės, kurioje ilgalaikio poilsio buvo sustojęs atsakovo vairuotojas, savybės ir krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojo galimybė poilsiui pasirinkti kitą, geriau krovinio ir transporto priemonės saugumą užtikrinančią stovėjimo vietą. Taip pat svarbu įvertinti, ar atsakovas ėmėsi adekvačių priemonių kroviniui išsaugoti. Teismų praktikoje aikštelės, atitinkančius minimalius krovinio apsaugos reikalavimus, apibūdinamos kaip apšviestos, prie nuolat veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais, tuo tarpu visiškai nesaugios – nesaugomos, neapšviestos, esančios izoliuotoje teritorijoje. Vadinasi, atsakovo vairuotojas apdairiai rinkosi poilsio vietą ir vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Aikštelė, kurioje sustojo atsakovės vairuotojas, yra prie degalinės ir skirta būtent krovininių automobilių stovėjimui. Vadinasi, vairuotojas ėmėsi maksimalių apdairumo reikalavimų. Vairuotojas aikštelę apdairiai rinkosi ir pagal jam žinomą vežamo krovinio vertę, todėl jo elgesio negalima laikyti grubiu aplaidumu. Apelianto atstovas nurodo, kad pagal nuostolių atlyginimo bylų praktiką Ispanija, palyginus su Jungtine Karalyste, Olandija ar rytine Europos dalimi, pagal iš krovininių automobilių pavogtų krovinių skaičių pakankamai saugi šalis. Sustojimas tik fiziškai saugomose stovėjimo aikštelėse įmanomas tik vežant ypatingos vertės krovinius, kai krovinio pervežimo sutartyje ar važtaraštyje yra nurodoma papildoma krovinio vertė ir už tai yra sumokamas tam tikro dydžio atlygis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į paros metą, į vairuotojo nuovargį, kad stojama buvo naktiniam poilsiui, kas rodo, jog vairuotojas vairavo jau ilgą laiką, todėl vairuotojui važiuojant dar bent 120 km, kas truktų daugiau negu pusantros valandos, neabejotinai būtų keliama grėsmė ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atstovas pažymėjo ir tai, kad už darbo režimo reikalavimų nesilaikymą atsakovas būtų nubaustas atitinkamų institucijų, kurios jokiu būdu nesutiktų, kad vairuotojo pasirinkta aikštelė nebuvo tinkama užtikrinti žmonių, transporto priemonių arba krovinių saugumą.
Atsiliepimu į ieškovės atstovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. prašo apeliacinio skundo netenkinti, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą ir ieškinį tenkinti dalyje dėl 11 086,70 Lt žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atstovas iš esmės pakartojo argumentus, išsakytus savo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, sutinkamai su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai konstatavo didelį vežėjo neatsargumą. Pakartojo savo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog nepagrįsta ir neprotinga aplinkybė, kad dokumentai vairuotojui buvo perduoti užklijuotame voke ir nurodyta voko neatplėšti, nes krovinį lydintys dokumentai yra išimtinai vairuotojo dispozicijoje ir jis privalo būti su jais susipažinęs. Vairuotojui perduodant užklijuotą voką, apie tai turi būti pažymėta CMR važtaraštyje, tačiau tokio įrašo jame nėra. Atsakovo vairuotojas parodė, kad nesudarė kelionės plano, kad nežino ir nesidomėjo apie saugomas aikšteles bei, kad jam nebuvo žinoma jo teisė nukrypti nuo susitarimo nuostatų, tiek kiek tai reikalinga pasiekti tinkamą sustojimo vietą. Teismas pagrįstai Ispaniją pripažino nesaugia šalimi, remdamasis į bylą pateiktu straipsniu, parašytu remiantis sunkvežimių vairuotojų suteikta informacija.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovo „TRANS-COSMITA“ atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą – ieškinį tenkinti dalyje dėl 11 086,70 Lt žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad krovinio transportavimo sutartyje ieškovė nurodė, jog pervežimui reikalinga tentinė priekaba, atsakovas nebuvo informuotas nei apie papildomą krovinio vertę, nei apie papildomus saugumo reikalavimus vežamam kroviniui, atsakovui teiraujantis apie krovinio vertę, ieškovė nurodė jį esant nedidelės vertės porceliano kroviniu. Teismas nenurodė, kokių paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, lėmusių neteisėtą krovinio dalies užvaldymą, atsakovas konkrečiomis aplinkybėmis nepaisė, kad jo veiksmų neatsargumas galėtų būti prilygintas tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovas būtų ėmęsis papildomų saugumo priemonių, jei būtų žinojęs nuo jo nuslėptą tikrąją krovinio vertę bent pakrovimo metu. Siuntinį pakrovęs siuntėjas tentinės priekabos netgi neplombavo. Kaip paaiškino liudytojas, jeigu atsakovas užsakymo metu būtų sužinojęs tikrąją krovinio vertę, nebūtų ėmęsis krovinio vežti, nes atsakovo draudimo suma yra mažesnė už visą krovinio vertę ir tokios rizikos nebūtų ėmęsis. Atsakovo nuomone ieškovas nuslėpė krovinio vertę bei užsakė tentinę priekabą norėdamas užsitikrinti nepaklausų vežimą bei sutaupyti vežimo kaštus. Nurodo, kad teismų praktika, kuria remiasi ieškovės atstovas, neatitinka esamos situacijos. Šiuo atveju atsakovui nurodžius, kad jis veža nebrangų krovinį, vairuotojas nakčiai sustojo tam specialiai įrengtoje, gerai apšviestoje, aptvertoje krovininių transporto priemonių parkavimo aikštelėje, šalia kurios buvo lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, viešbutis, kavinė, parduotuvė bei degalinė, be to, vairuotojas transporto priemonę pastatė priešais degalinę, gerai matomoje vietoje. Saugesnių sustojimo vietų laikantis vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo. Kaip nustatyta byloje, voke buvo keli šimtai pakavimo lapų ir sąskaitų, tačiau CMR važtaraštyje šie dokumentai niekaip neidentifikuoti, todėl tokių dokumentų pateikimas antspauduotame voke su nuoroda perduoti juos kartu su kroviniu iškrovimo vietoje atitiko protingumo ir racionalumo reikalavimus. Ieškovės atstovės argumentas, esą atsakovo vairuotojas turėjo pareigą atplėšti voką ir susipažinti su pateiktais krovinį lydinčiais dokumentais, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad priekabos durys buvo be spynos jau po vagystės, o ne apskritai neužrakintos, kaip teigia ieškovės atstovas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta Krovinių transportavimo sutartis, pagal kurią ieškovė užsakė tentinę priekabą 13,6 kroviniui iš Ispanijos į Lietuvą pargabenti. Šioje sutartyje nebuvo nurodyta prekių rūšis. CMR važtaraštis patvirtina, kad atsakovei buvo perduota 165 LLADRO porceliano figūrėlių ryšuliai ir reklaminė medžiaga, prekės pateiktos 21 pakete. Šiuo aspektu pažymėtina, kad važtaraštis – tai ne tik prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, t. y. jis patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-334/2011), todėl vežėjui buvo žinoma gabenamo krovinio sudėtis. Dėl krovinio vertės kolegija sprendžia, kad šiuo atveju svarbu ne tai, nurodyta krovinio vertė važtaraštyje ar ne, bet tai, kad apie krovinio vertę vežėjas turėjo galimybę sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). CMR važtaraščio egzemplioriaus vežėjui 5 grafoje „Pridedami dokumentai“ įrašyta jog prie šio važtaraščio egzemplioriaus pridedama važtaraščiai ir pakavimo sąrašas, todėl vežėjo vairuotojas turėjo galimybę sužinoti apie krovinio vertę anksčiau negu po įvykio atplėšęs voką policijoje. Nagrinėjamos bylos atveju žalos (nuostolių) atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis vežamo krovinio. Kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Tokių trečiųjų asmenų veiksmų šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad atsakovės Civilinės atsakomybės draudimo polise draudiminiu įvykiu taip pat laikoma tik plėšimas ir atvira vagystė (I t., b.l. 82). Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu vežėjo buvo palikta prie degalinės esančioje nesaugomoje, nors ir apšviestoje, aptvertoje aikštelėje. Šią sustojimo vietą apeliantė TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. laiko, kaip atitinkančią minimalius krovinio apsaugos reikalavimus, vienok išvadą dėl vežėjo daro neatsižvelgdama į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės jo kaltei nustatyti. Vežėjui buvo žinoma gabenamo krovinio sudėtis. Kokia bebūtų krovinio vertė, vežėjo, kuris prisiėmė pareigą krovinį pervežti, net tai darydamas nuostolingai, prioritetas yra jį išsaugoti. Šiuo atveju krovinio rūšis, juolab vežamo tentine priekaba, o ne krovinio vertė, lėmė padidintą pasikėsinimo pavogti riziką ir vežėjas turėjo pagrindą spręsti, kad krovinys gali būti lengvai užvaldomas bei realizuojamas, jo vagystei nereikėjo specialios įrangos. Šiuo atveju vežėjo pasirinktas sustojimo laikas - nakties metas, suponavo būtinybę imtis veiksmingų ir papildomų krovinio išsaugojimą užtikrinančių priemonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vežėjas, vadovaudamasis krovinio išsaugojimo prioritetu turėjo galimybę tinkamai planuoti darbo ir poilsio laiką, taip pat net nukrypti nuo Susitarimo (AETR) nuostatų (9 straipsnis), arba spręsti dėl gabenimo pertraukų, kad būtų išvengta naktinių sustojimų. Vežėjo vairuotojas nurodė (II t., b.l. 75), kad vežant didelės vertės krovinį, dieną jis ilsėtųsi, o naktį važiuotų. Visgi, vežėjui nurodžius, kad nuo krovinio vertės būtų priklausę vežimo grafiko planavimas ir kiti vežėjo veiksmai kroviniui išsaugoti, tai jau nurodyta pirmiau, kad apie ją turėjo galimybę sužinoti. Be to, vežėjas neįrodė, kad neturėjo galimybių krovinio vertę nustatyti bendradarbiaujant su krovinio siuntėju, gavėju. Į bylą pateikto tachografo duomenys patvirtina, kad vežėjas darbą planavo netolygiai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad už 120 km. buvo saugoma aikštelė (II t., b.l. 68, 76, 78). Įvykio dieną vežėjas policijai pareiškė, kad AP7 autostrados 165 kilometre jis ilsėjosi tarp 18:30 ir 05:10, nes turėjo padaryti 9 val. pertrauką, vienok ši pertrauka buvo ilgesnė (I t., b.l. 178). Apelianto argumentai, susiję su degalinės teritorijoje įrengtomis vaizdo kameromis, kuomet pagal bylos duomenis jos nebuvo nukreiptos į atsakovo transporto priemonę ir dėl to vežėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad tuo bus realiai užkirtas kelias vagystei, kurią vertinti kaip neišvengiamą pagal kasacinio teismo praktiką nėra galimybių. Vairuotojo pasilikimas transporto priemonėje miegoti nebuvo reali kliūtis kroviniui užvaldyti, juolab, kad jis net nepajuto krovinio vagystės, apie ją buvo informuotas Katalonijos policijos patrulio (I t., b.l. 23). Kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad vežėjo kaltė yra didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kai transporto priemonę su vežamu kroviniu vežėjas pastato poilsiui nesaugomoje aikštelėje prie degalinės ir, nors miega transporto priemonėje ir jos nepalieka, tačiau vis dėlto pavagiama krovinio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“ ir kt., byla Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, byla Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, byla Nr. 3K-3-318/2009). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams, konstatavo įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir teismine praktika (CPK 4, 185 straipsniai, CMR 29 straipsnio 1 dalis).
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad iš jo nebuvo galima pareikalauti didesnės kompensacijos kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (23 straipsnio 3 dalis), kadangi nebuvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose. Vienok apeliantas nepagrįstai CMR konvencijos straipsnių neaiškinami sistemiškai, visos CMR konvencijos kontekste, kurioje vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas), kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamame teismo sprendime, todėl apeliantės TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vežėjo veiksmus vertinti kitaip ar riboti jo atsakomybę, todėl jis atmestinas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo kolegija sprendžia, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuomet pripažinęs vežėjo veiksmus tyčiniais iš dalies apribojo vežėjo atsakomybę, t.y. sumažino ieškovei priteistinų nuostolių dydį 40 % arba nuo 85342,86 Lt iki 51 205,72 Lt.
Pagal CMR 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą. Pagal CMR 17 straipsnio 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti arba dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo galima konstatuoti. Taigi, atsakovas, pagal CMR 18 straipsnio 1 dalį, turėjo įrodyti, kad krovinio trūksta dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, t.y. jis turėjo įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas ir teismas laikė tai, kad krovinį vežti ieškovė užsakė tentinę priekabą, nenurodė sutartyje ir važtaraštyje prekių vertės. Kolegija sprendžia, kad ne tentinės priekabos porceliano gaminiams vežti užsakymas ar krovinio vertė buvo aplinkybės, sąlygojusios dalies krovinio praradimą, o vežėjo didelis neatsargumas, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai prilygintas tyčiniams veiksmams. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis, tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2012 m. sausio 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs vežėjo tyčinius veiksmus vežėjo atsakomybę ribojo nepagrįstai, nes šiuo atveju atsakovas (vežėjas) privalo atlyginti nuostolius pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR nuostatas dėl vežėjo atsakomybės ribojimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pakeitus sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kuomet šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis padidintinas iki 2560 Lt, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 3005 Lt (1400 Lt (I t., b.l. 38-39) + 525 Lt (I t., b.l. 40-41), + 600 Lt (I t., b.l. 42-43) + 480 Lt (už 4 val. atstovavimo teisme). Iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 55,63 Lt. (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).
- Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1024 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo „TRANS-COSMITA“ (06-400 Ciechanow, Armii Krajowej 22/22, Polska) ieškovei UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, į. k. 300041007, priteistą 51 205,72 Lt žalos atlyginimą padidinti iki 85342,86 Lt (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų litų 86 ct) ir priteistas 1667,71 Lt. bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 5565 (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių) litų, o valstybei priteistas 33,38 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 55,63 Lt.
Sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ priteista TUiR ALLIANZ POLSKA S.A. (Rodziny Hiszpanskich g.1, 02-685, Warszawa, Polska) 1322,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 22,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu panaikinti.
Priteisti iš atsakovo „TRANS-COSMITA“ (06-400 Ciechanow, Armii Krajowej 22/22, Polska) ieškovei UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, į. k. 300041007, 2524 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Dalė Burdulienė
Leonas Jachimavičius