Civilinė byla Nr. e2-9294-1137/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05133-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.; 1.3.2.9.8.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ilgas amžius“ atstovei direktorei N. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei UAB „Ilgas amžius“, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ilgas amžius“ ieškovo S. B. naudai 180,08 Eur ligos išmokos, 2323,08 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021-07-26) iki bylos iškėlimo (2021-10-27) ir po 72,54 Eur už kiekvieną darbo dieną, nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1       2021 m. birželio 29 d. ieškovas S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau ieškovas arba darbuotojas) ir UAB ,,Ilgas amžius“, j.a.k. 303266379, (toliau atsakovas arba darbdavys) pasirašė darbo sutartį Nr. 68, pagal kurią nuo 2021 m. birželio 30 d. atsakovas priėmė ieškovą dirbti statybininku.

1.2       Ieškodamas reabilitacijos įstaigos, ieškovas sužinojo, kad yra nedraustas valstybiniu socialiniu draudimu, o 2021 m. rugpjūčio 4 d. Sodros darbuotojai pranešė, kad ieškovas jau nebedirba pas atsakovą, t.y. nuo 2021 m. liepos 26 d. yra atleistas iš darbo, LR DK 36 str. 3 d. nustatytais pagrindais.  

1.3       Nesutingdamas su tokiu darbdavio sprendimu, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija), kuri sprendimu Nr. DGKS-4300 nusprendė: Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; Grąžinti ieškovą į darbą; Išieškoti iš atsakovo ieškovo, naudai 1012,84 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021-07-26) iki sprendimo priėmimo dienos (2021-09-27) ir po 45,08 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo ieškovo laikino nedarbingumo pasibaigimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.4       Ieškovas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti atsakovo 2021 m. liepos 26 d. direktoriaus įsakymą Nr. 27 „Dėl atleidimo iš darbo“ bei grąžinti ieškovą į darbą. Šioje dalyje tarp šalių kilusį darbo ginčą laiko išspręstu tinkamai ir ieškinio nereiškia, tačiau nesutinka su likusia sprendimo dalimi.

1.5       2021 m. birželio mėnesį ieškovas uždirbo 186,34 Eur ir atskaičius visus mokesčius, gavo 150 Eur darbo atlygį. Ir šias aplinkybes patvirtina 2021-07-15 kasos išlaidų orderis (dokumentas be numeriu). Tačiau 2021 m. liepos mėnesį darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad per 10 darbo dienų liepos mėn. ieškovas uždirbo 309,52 Eur taip pat priskaičiuota ligos pašalpa už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas – 36,06 Eur bei kompensacija už nepanaudotas atostogas – 65,36 Eur. (iš viso - 410,94 Eur), o nuo 410,94 Eur sumos apskaičiuota mokėtina suma sudaro 335,84 Eur.

1.6       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovui už 10 darbo dienų liepos mėn. ieškovui išmokėjo 450 Eur, todėl privalėjo apskaičiuoti ir 2021 m. liepos mėnesį darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodyti atitinkamą darbo užmokestį, t.y. 611,58 Eur ( 450 Eur darbuotojui mokėtina suma + 42,32 Eur (pajamų mokestis 20 %) + 119,26 Eur (Socialinis draudimas 19,5 %) + 3,30 Eur (Sodros įmoka 1,77%).

1.7       2021 m. liepos 16 d. ieškovui susirgus atsakovas ieškovui privalėjo priskaičiuoti ir išmokėti ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, kurios dydis privalėjo būti ne mažesnis nei 90,04 Eur [(186,34 Eur + 611,58 Eur)/ 11 darbo dienų x 62,06 % x 2 d.], tačiau 2021 m. liepos mėnesį darbo užmokesčio žiniaraštyje pažymėta, kad už ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines ieškovo nedarbingumo dienas sudaro 36,06 Eur.

1.8       Atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovo vienai darbo dienai tenka 45,08 Eur. Nesutinkame su tokiais skaičiavimais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbo 11 dienų ir už šį laikotarpį gavo 600 Eur darbo atlygį (atskaičius visus mokesčius), atsakovas privalėjo ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. liepos 15 d. apskaičiuoti 72,54 Eur (186,34 Eur + 611,58 Eur)/ 11 darbo dienų) vidutinė vienos dienos darbo užmokestį.

1.9       Darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo priverstinėse pravaikštose praleistas ieškovo dienas, tačiau neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, taip pat be pagrindo konstatavo 114,16 Eur permoką. Priskaičiuotina išmoka už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki rugsėjo 27 d. yra 1813,50 Eur (25 d. x 72,54 Eur) neatskaičius mokesčių.

1.10       Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 str. 1 d. atsakovui tenka pareiga ieškovui sumokėti ligos išmoką, už 2021 m. rugsėjo 13 ir 14 dienas, kuri sudaro ne mažiau negu 62,06 procento ieškovo vidutinio darbo užmokesčio t. y. 90,04 Eur (72,54 Eur x 62,06 % x 2 d.).

1.11       Atsakovas, ne ir po to, kai ieškovas inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą vengia sąžiningai paskaičiuoti ir apskaityti darbo užmokestį, klaidiną darbo ginčą narinėjančius asmenis, šmeižia ieškovą bei menkina jo darbą bendrovėje. Dėl šių priežasčių ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui neturėtų būti mažinamas.

1.12       Teismo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad jo gydytojai apie jo traumas yra žinoma, traumą patyrė ankstesnėje darbovietėje, traumą gydėsi, bet neišsigydė. Apie ligą ieškovas informavo įmonės darbuotoją - brigadininką V. P.. Paklaustas apie kilusią neturtinę žalą, paaiškino (garso įrašo 29 min. – 35 str. 30 sek.), kad tie 500 eurų faktiškai skaitytųsi kaip simboliniai, su juo buvo neatsiskaityta, jis buvo apgautas, šmeižimas, jo neatsiprašyta, nebandoma tartis. Didelis šokas ir patirtas susijaudinimas, kai sužinojo jog tapo bedarbiu.

2.       Atsakovė UAB „Ilgas amžius“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis:

2.1       2021 m. liepos 15 d. ieškovui S. B. buvo išmokėtas 150 eurų darbo užmokestis už birželio mėn. ir 450 eurų išmoka už liepos mėn. už kurį ieškovas pažadėjo atidirbti. Viso išmokėta 600 eurų išmokų už birželio ir liepos mėn. dirbtą laiką, t.y. 485,84 eurų darbo užmokestis (atskaičius visus mokesčius) ir 114,16 eurų priemoka.

2.2       Ieškovas nepranešė atsakovei apie nedarbingumą nuo 2021-07-16 iki 2021-07-23, bei apie tolimesnį gydymosi laiką ligoninėje.

2.3       Atsakovė grąžino ieškovą į darbą pagal darbo ginčo komisijos sprendimą. Atsakovė nors ir nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu, bet dėl didelio užimtumo ir neturint laiko ginčams, sumokėjo sprendime nurodytą sumą į antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkyme nurodytą banko sąskaitą.

2.4       2021 m. lapkričio 5 d. gautas ieškovo elektroninis laiškas prašymas atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2021 m. lapkričio 8 d. savo noru.

2.5       Teismo posėdžio metu savo atsiliepimo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus palaikė. Nurodė, kad ieškovui jo prašymu išmokėjo didesnė pinigų sumą nei jam priklausė, t. y. 450 eurų į priekį sumokėjo, nes galvojo, kad jis visą mėnesį išdirbs.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

3.       Pareikštu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia įrodyti, jog darbo ginčų komisija neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, dėl ko neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistinas sumas, taip pat priteisė ne visas ieškovui priklausančias sumas.

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų

4.       Vadovaujantis darbo kodekso (toliau tekste – DK) 229 straipsnio 2 dalimi jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Vadovaujantis DK 229 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios.

5.       Šiuo atveju ieškovas nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. APS-118-17071/2021 2021 m. rugsėjo 27 d. priimto sprendimo dalimi 2021 m. spalio 28 d. pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 180,08 Eur ligos išmokos, 2323,08 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021-07-26) iki bylos iškėlimo (2021-10-27) ir po 72,54 Eur už kiekvieną darbo dieną, nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su kita darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi sutinka ir jos neginčija.

6.       Tuo tarpu atsakovė, nors ir atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, tačiau teisinių veiksmų ginti savo teisėms nesiėmė. Priešingai, atsakovė nurodė, jog neturėdama resursų bylinėjimuisi, darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė nedelsdama.

7.       Įvertinus išdėstytą, teismas nagrinėdamas šią bylą vertina tik ieškovo ieškinio reikalavime nurodytų sumų dydžio ir apskaičiavimo pagrįstumą, kadangi atsakovė nereikšdama ieškinio teisme iš esmės sutiko su darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis dėl darbo ginčo.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

8.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas į darbą buvo priimtas 2021 m. birželio 30 d. 2021 m. liepos 15 d. ieškovas susirgo ir nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 23 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pratęstas nuo liepos 24 d. iki rugpjūčio 6 d. išduodant nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. liepos 19 d. ieškovas buvo hospitalizuotas iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021 m. liepos 26 d. Atsakovė ieškovą į darbą grąžino 2021 m. spalio 1 d. Ieškovas pas atsakovę dirbo 2021 m. birželio mėn. vieną darbo dieną, liepos mėn. 10 darbo dienų. 2021 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderiu (dokumentas be numerio) ieškovui buvo išmokėtas 150 Eur darbo užmokestis „atlyginimas už birželio mėn.“ ir 2021 m. liepos 23 d. kasos išlaidų orderiu (dokumentas be numerio) ieškovui išmokėta 450 Eur išmoka „atlyginimas už liepos mėn.“

Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo

9.       Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog tiek atsakovė, tiek darbo ginčų komisija priimdama sprendimą, neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį. Atsakovė teismui pateikė duomenis (teismui pateikta 2021 m. lapkričio 25 d.) apie ieškovui priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį, kuris yra 45,08 eur. Tokį vidutinį darbo užmokestį atsakovė nurodo gaunanti iš už 1 darbo dieną (2021 m. birželis) ieškovui išmokėto 186,34 eurų atlyginimo (prieš mokesčius) ir 10 darbo dienų (2021 m. liepa) ieškovui išmokėto 309,52 eurų atlyginimo. Viso 11 darbo dienų ir 495,86 eurų atlyginimo.

10.       Darbo ginčų komisija laikėsi panašios pozicijos nurodydama, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 45,08 Eur per dieną (iki mokesčių).

11.       Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kurio 5 p. nustatyta, kad Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose. 5.4. p. numato, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Nors atsakovė teismo posėdžio metu (garso įrašas 52 min. 30 sek. – 55 min.) ir nurodė, kad ieškovui jo prašymu išmokėjo didesnė pinigų sumą nei jam priklausė (450 eurų į priekį sumokėjo, nes galvojo kad visą mėnesį išdirbs), mokėdama jam avansu, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog toks darbuotojo skatinimas tūrėtų būti vertinamas kitaip, negu minėto Aprašo 3 p. įvardijamos darbo užmokestį sudarančios pajamos. Pažymėtina, kad Aprašo 3.3 p. numato, kad į darbuotojo valandinį darbo užmokestį yra įskaitoma papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių sutarimu. Teismas išklausęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad toks susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio įvyko, darbuotojui paprašius algos avansu, o darbdaviui sutikus ją išmokėti ir išmokėjus.

12.       Aprašo numatančio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo 5.7 p. numato, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. Aprašo 5.4 p. numato, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Aprašo 5.8 p. nurodo, jog apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas birželio mėnesį dirbo 1 darbo dieną, jo darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 186,34 eurų, po mokesčių – 150 eurų. 2021 m. liepos 15 d. jam kasos išlaidų orderiu buvo išmokėta ši suma.

14.       Liepos mėnesį ieškovas dirbo 10 dienų, jo darbo užmokestis buvo 309,52 eurai, ieškovui taip pat buvo paskaičiuota 65,36 eurai atostoginių ir 36,06 eurai ligos išmoka, viso 410,94 eurų (iki mokesčių), po mokesčių – 335,84 eurai. 2021 m. liepos 23 d. kasos išlaidų orderiu ieškovui buvo išmokėta 450 eurų. Pažymėtina, kad į išmokėtą 450 eurų sumą, yra įskaičiuotas ne tik ieškovui priklausęs darbo užmokestis už 10 darbo dienų, bet ir sumos, kurios nėra vertinamos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, t. y. atostoginiai ir ligos išmoka už dvi darbo dienas.

15.       Tai gi, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis gaunamas (186,34+309,52)/11= 48,08, t.y. toks kokį nurodė ir atsakovė ir darbo ginčų komisija.

16.       Kadangi vietoje mokėtinų 335,84 eurų (atskaičius mokesčius) už ieškovo darbą liepos mėnesį atsakovė ieškovui išmokėjo 450 eurų (atskaičius mokesčius), ši 114,16 eurų (atskaičius mokesčius) suma, atsižvelgus į šio sprendimo 11 p. laikytina su darbo santykiais susijusi suma, kuri taip pat naudojama apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškinio 15 p. nurodytu nuo 450 eurų mokėtinų mokesčių apskaičiavimu, todėl laikytina, kad ieškovo liepos mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius sudaro 611,58 eurus. Įvertinus šias aplinkybes, vidutinis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis galiausiai sudaro (186,34+611,58)/11, t. y. 72,54 eurus prieš mokesčius.

Dėl ligos išmokos

17.       2021 m. liepos 16 d. ieškovui susirgus atsakovas ieškovui privalėjo priskaičiuoti ir išmokėti ligos išmoka už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, kurios dydis privalėjo būti ne mažesnis nei vidutinis vienos dienos darbo užmokestis padauginus iš 62,06 % x 2 d. (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 str. 1 d). Ta gi, 72,54 eurai * 62,06 procentai * 2 dienos ir gauname 90,04 eurus neatskaičius mokesčių ligos išmoka už dvi dienas. Tuo tarpu atsakovė ieškovui išmokėjo tik 36,06 eurus ligos išmokos, tad likusi neišmokėta 53,98 eurų (neatskaičius mokesčių)  ligos išmoka yra priteistina ieškovui iš atsakovės.

18.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovas netekęs darbo registravosi Užimtumo tarnyboje ir tęsė gydymą. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Išduodant kitus nedarbingumo pažymėjimus, ligos gydymas buvo tęsiamas iki 2021 m. spalio 1 d. Darbo ginčų komisijai pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir šioje dalyje atsakovei ir ieškovui sprendimo neginčijus, laikytina, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 13 – 14 dienomis dirbo pas atsakovę, dėl ko atsakovė turi ieškovui išmokėti ir 90,04 eurus (neatskaičius mokesčių) ligos išmokos už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

Dėl priverstinių pravaikštų 

19.       DK 218 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau nei už metus. Byloje nustatyta, jog ieškovas į darbą buvo priimtas 2021 m. birželio 30 d. 2021 m. liepos 15 d. ieškovas susirgo ir nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 23 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kuris buvo pratęstas nuo liepos 24 d. iki rugpjūčio 6 d. išduodant nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. liepos 19 d. ieškovas buvo hospitalizuotas iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2021 m. liepos 26 d. Atsakovė ieškovą į darbą grąžino 2021 m. spalio 1 d. Šioje vietoje pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo nurodyta ieškovo banko sąskaita į kuria atsakovė turėjo pervesti priteistas sumas, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti, raštais užklausė ieškovo dėl banko sąskaitos į kurią jį galėtų jam pervesti darbo užmokestį, tačiau ieškovas jos nenurodė, todėl atsakovė savarankiškai sužinojusi ieškovo banko sąskaitą 2021 m. spalio 7 d. jam pervedė 796,14 eurus (1012,84 eurai prieš mokesčius, priteisti darbo ginčų komisijos sprendimu). Todėl teismas laiko, kad 796,14 eurų suma (atskaičius mokesčius, arba 1012,84 eurų suma neatskaičius mokesčių) buvo pervesta pavėluotai ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad ieškovas nenurodė banko sąskaitos numerio į kurį atsakovė galėtų pervesti darbo užmokestį, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo sprendimo darbo ginčų komisijoje priėmimo iki sprendimo įvykdymo. 

20.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pasibaigus jo nedarbingumui (nuo rugpjūčio 9 d. iki rugsėjo 10 d.), 25 darbo dienas praleido priverstinėse pravaikštose: rugpjūčio mėn. - 17 darbo dienų bei rugsėjo mėn. - 8 darbo dienas. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 72,54 eurų padauginus jį iš 25 d., gauname 1813,5 eurus (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki spalio 1 d. Atsakovė ieškovui išmokėjo 1012,84 eurus (neatskaičius mokesčių) pagal darbo ginčų komisijos sprendimą kas atskaičius mokesčius sudaro 796,14 eurus (atsiliepimo į ieškinį priedas – Darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 9). Įvertinus išdėstytą, ieškovui iš atsakovės papildomai priteistina 800,66 eurai (1813,5-1012,84) neatskaičius mokesčių už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 26 d.) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) ir po 72,54 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

21.       Ieškovas taip pat prašo priteisti 1305,72 Eur kompensacijos už ne dėl savo kaltės 2021 m. spalio mėn. 18 darbo dienų praleistų priverstinėse pravaikštose. Ieškovas į darbą buvo grąžintas 2021 m. rugsėjo 30 d. Iš byloje esančios informacijos apie S. B. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. matyti, kad S. B. nuo 2021 m. spalio 1 d. nesirgo.

22.       Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė duomenis į bylą, kad 2021 m. spalio 8 d. ji informavo ieškovą, jog jis nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. privalėjo pradėti dirbti UAB „Ilgas amžius“, arba pranešti ar jis serga, bet iki pranešimo surašymo dienos informacijos apie ieškovą atsakovė neturi. Pranešime atsakovė taip pat nurodė, kad prašo ieškovo pranešti informaciją apie save, arba atsakovė bus priversta atleisti ieškovą už pravaikštas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę apie savo ligą ar nepasirodymo darbe priežastis. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė apskaitė ieškovo pravaikštas 2021 m. spalio mėn. 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu jį atleisti iš darbo nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Prašyme nurodė kad vis dar tęsia gydymą ir nėra dar pilnai pasveikęs. Šis prašymas buvo patenkintas. Tad, nesant duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė apskaitė ieškovo pravaikštas 2021 m. spalio mėnesį, ieškovo prašymas priteiti iš atsakovės 1305,72 eurus kompensacijos už 18 darbo dienų priverstinių pravaikštų yra tenkintinas.

Dėl išmokų adekvatumo

23.       Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

24.       Ieškovo su atsakove darbo sutartimi sulygtas mėnesinis atlygis buvo nemažiau kaip 650 eurų per mėnesį pagal faktiškai atliktą darbą, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas atsakovės įmonėje išdirbo tik 11 darbo dienų. Apie savo tęstinio pobūdžio ligą (sprendimo 1.12 p.), kurios gydymą ieškovas pakartotinai pradėjo 2021 m. liepos 15 d., ieškovas savo tiesioginio darbdavio neinformavo. Apie 2021 m. liepos 15 d. susirgimą ieškovas informavo įmonės darbuotoją V. P., kuris nėra administracijos darbuotojas, o tai turėjo akivaizdžios įtakos ieškovo atleidimui iš darbo. Ginčo nagrinėjimo trukmei, o kartu ir laikotarpiui, už kurį skaičiuojama išmoka, reikšmingos įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai. Tiek į Darbo ginčų komisiją (2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimas), tiek į teismą (2021 m. spalio 28 d. ieškinys) ieškovas kreipėsi paskutinę termino dieną. Kitaip tariant, laikotarpis, už kurį skaičiuojamos išmokos, užsitęsė dėl ieškovo veiksmų. Tuo tarpu atsakovė nedelsdama įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimą. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu išmokos dydžiui mažinti nuo 43 dienų VDU iki 20 dienų VDU, t. y. iki 1450,80 Eur (72,54 Eur * 20) (suma neatskaičius mokesčių), t. y. už laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 26 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Tokia suma, teismo vertinimu, užtikrins šalių interesų tarpusavio pusiausvyrą, t. y. neleis ieškovui nepagrįstai praturtėti, o kartu ir nesukels atsakovei jos padarytam pažeidimui neproporcingų pasekmių. Įvertinus tai, kad atsakovė ieškovui išmokėjo 1012,84 eurus (neatskaičius mokesčių) pagal darbo ginčų komisijos sprendimą, likusi iš atsakovės ieškovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinėse pravaikštose praleistą laiką yra 437,96 eurai (1450,80 – 1012,84) neatskaičius mokesčių, nuo 2021 m. liepos 26 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos bei po 72,54 Eur (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Dėl žalos dydžio

25.       Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-118-17071/2021 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą priteisti ieškovui 100 eurų neturtinės žalos. Nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, ieškovas teisme pareiškė reikalavimą priteisit 500 eurų neturtinės žalos.

26.       Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą ( DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

27.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

29.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

30.       Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

31.       Grįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė, ne ir po to, kai ieškovas inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą vengia sąžiningai paskaičiuoti ir apskaityti darbo užmokestį, klaidiną darbo ginčą narinėjančius asmenis, šmeižia ieškovą bei menkina jo darbą bendrovėje. Teismo posėdžio metu paklausus ieškovo kas sukėlė jo neturtinę žalą, nurodė, kad tie 500 eurų faktiškai skaitytųsi kaip simboliniai, su juo buvo neatsiskaityta, jis buvo apgautas, šmeižimas, ne neatsiprašyta, nebandoma tartis. Didelis šokas ir patirtas susijaudinimas, kai sužinojo jog tapo bedarbiu. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu jį atleisti iš darbo nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Prašyme nurodė: „mielai dirbčiau jūsų kolektyve, bet jus nesuteikdami man neapmokamų atostogų, per kurių terminą, aš manau visiškai atsistatyčiau sveikatą, nepaliekat kitos išeities, kaip tik nutraukti darbo santykius su jūsų įmone“. 

32.       Teismo posėdžio metu, prisiekusi atsakovės atstovė N. N. (garso įrašas 40 min. 50 sek. – 41 min. 20 sek.) nurodė, kad jau po kelių ieškovo darbo dienų bandomojo laikotarpio metu, jam paskambino ir jį įspėjo dėl to, kad jis yra netinkamas darbuotojas. Iš karto po to, jam atsigulus į ligoninę, niekas apie jo ligą nežinojo.

33.       Kaip jau buvo minėta, ieškovas neinformavo atsakovės apie savo ligą 2021 m. liepos 15-16 d. Apie 2021 m. liepos 15 d. susirgimą ieškovas informavo įmonės darbuotoją V. P., kuris nėra administracijos darbuotojas. 2021 m. liepos 16 d. statybos darbų vadovas V. S. pranešė atsakovei, kad skambino ieškovui, bet jis neatsiliepė ir su statybos vadovu nebendravo, todėl jis parašė tarnybinį pranešimą dėl ieškovo nebūvimo darbe. Tai gi, aptartas netinkamas ieškovo elgesys informuojant darbdavį apie neatvykimą į darbą ir to priežastis, turėjo esminės įtakos ieškovo atleidimui iš darbo ieškovo laikino nedarbingumo metu, kurio nėra pagrindo laikyti itin kompromituojančiu. Dėl šio atleidimo, ieškovui nebuvo sumažintos galimybės likti darbo rinkoje. Aplinkybė, jog atsakovė apskaičiuodama ieškovo vidutinį darbo užmokestį į skaičiavimą neįtraukė ieškovui avansu išmokėtos 114,16 eurų (atskaičius mokesčius) sumos, taip pat nelaikytina sudarančia pagrindą neturtinei žalai kilti, kadangi tai yra teisės klausimas į kurį atsakė teismas. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija palaikė atsakovės poziciją dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovė šmeižia ieškovą, kadangi tokių įrodymų ieškovas teismui neteikė. Priešingai, atsakovei grąžinus ieškovą į darbą, ieškovo apsisprendimą iš jo išeiti lėmė ne kokie nors atsakovės veiksmai, o paties ieškovo sveikatos būklė, kita vertus jis pats nurodė, kad „mielai“ dirbtų šioje įmonėje ir toliau.

34.       Teismas išanalizavęs ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo aplinkybes, jam kilusius padarinius, atsižvelgdamas taip pat į ieškovui priteisiamas kompensacijų už priverstinės pravaikštos laiką ir darbo ieškovės įstaigoje trukmę sumas, daro išvadą, kad 100 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija priteista darbo ginčų komisijos sprendimu šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ieškovo neturtinio pobūdžio išgyvenimų satisfakcija, kurios padidinti ieškovo nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas S. B. teismui pateikė duomenis apie patirtas 1200 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro 200 Eur už prašymo darbo ginčų komisijai parengimą; 400 eurų už 4 valandų atstovavimą darbo ginčų komisijoje - tai išlaidos, ieškovo turėtos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Šios išaidos nepriteistinos, nes darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 d.). DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies. Kasacinio teismo dėl šios normos taikymo pasisakyta 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-701/2019 73 punkte.

36.       Likusias bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 eurų už ieškinio parengimą ir 100 eurų už atstovavimą teisme šioje byloje. Teismas įvertinęs nagrinėtos civilinės bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad šios 600 eurų ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus visiškai, galėtų būti priteisiamos ieškovui iš atsakovės. Tačiau ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t.y. ieškovas ieškiniu prašė viso 3003,16 (180,08+2323,08+500), teismas ieškovui iš atsakovės priteisia viso 681,98 eurų (53,98+90,04+437,96+100). Ieškovo patenkinta turtinio reikalavimo dalis sudaro 22,7 proc. (681,98/3003,16*100), todėl ieškovas turi teisę į 136,25 Eur (600*22,7 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37.       Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinas valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. priteistina valstybei iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio (681,98 Eur x 3 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Mokesčių administravimo įstatymo 66 d. 4 p.).

38.       Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

39.       Sprendimo dalis dėl sumos iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo S. B. ieškinį atsakovei UAB „Ilgas amžius“ tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. B. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Ilgas amžius“ į. k. 303266379, likusią neišmokėtą 53,98 eurų brutto (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka už 2021 m. liepos 16 - 19 dienas; 90,04 Eur brutto (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką, už 2021 m. rugsėjo 13 ir 14 dienas; 437,96 eurus brutto (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. liepos 26 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos bei po 72,54 Eur brutto (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už metus; ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ilgas amžius“ į. k. 303266379, 136,25 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. B. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Ilgas amžius“ į. k. 303266379, valstybei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šio sprendimo dalį dėl 437,96 eurų brutto (neatskaičius mokesčių), priteisimo ieškovui S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ilgas amžius“ į. k. 303266379, nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                   Vytautas Kalnius