Civilinė byla Nr. 2-1304/2012 (S)

              Proceso Nr. 2-57-3-00001-2012-3

              Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio vystymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio vystymo grupė“ iškelta bankroto byla; trečiasis asmuo – AS Parex banka.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Pajūrio vystymo grupė“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 571 350 Lt. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl nurodyto įsiskolinimo padengimo, tačiau per nustatytą terminą įsiskolinimas nebuvo padengtas. Ieškovo nuomone, ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas yra nemokus. Tai patvirtina ir vieši Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą buvo pateikęs tik 2008 m., t. y. atsakovas faktiškai nebetvarko savo buhalterinės apskaitos, kas sustiprina įtarimus, jog atsakovas galimai yra nemokus. Trečiojo asmens AS Parex banka teigimu, atsakovui buvo suteiktas 525 100 eurų kreditas, kurio atsakovas numatytais terminais negrąžino. Trečiasis asmuo taip pat prašo iškelti atsakovui bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Pajūrio vystymo grupė“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovas skolingas ieškovui 571 350 Lt, 2008 m. atsakovo veikla buvo nuostolinga – nuostoliai per metus padidėjo 82 755 Lt ir sudarė 260 468 Lt, atsakovas turi tik trečiajam asmeniui įkeistą valgyklos pastatą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 655 000 Lt. Atsakovas viešajam registrui neteikia finansinės atskaitomybės už 2009-2011 metus, nevykdo įsipareigojimų ieškovui ir trečiajam asmeniui. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovas visiškai nevykdo veiklos ir yra nemokus. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nėra atsakovo kreditorius ir neturi teisės reikalauti iškelti bankroto bylą atsakovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Pajūrio vystymo grupė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pasirašytas advokato V. Stančiko, kuris save nurodė kaip ieškovo atstovą. Ieškovui bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, tačiau byloje pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ir advokatų profesinės bendrijos KSP Group, buvo pasirašyta dar 2010 m. balandžio 6 d., t. y. kai ieškovas dar neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, o UAB „Tytus“ nebuvo paskirtas ieškovo administratoriumi. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo administratorius UAB „Tytus“ buvo atstatydintas ir paskirtas naujas administratorius – UAB „Ritava“. Naujas administratorius informavo atsakovą, kad 2012 m. kovo 29 d. raštu buvo sustabdytas teisinių paslaugų teikimas pagal sutartį dėl teisinių paslaugų, sudarytą 2011 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovo ir minėtos advokatų profesinės bendrijos. Tai reiškia, kad advokatas V. Stančikas 2012 m. balandžio 4 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, atstovauti ieškovą neturėjo teisės. Teismas išnagrinėjo bylą dalyvaujant neįgaliotam ieškovo atstovui.

              2. Apie 2012 m. balandžio 4 d. posėdį nebuvo tinkamai pranešta atsakovui ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

              3. Teismų praktikoje pažymima, kad asmuo, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, privalo pateikti dokumentus, įrodančius, jog jis yra kreditorius. Atsakovas nepripažįsta ieškovo nurodyto įsiskolinimo ir yra įsitikinęs, kad ieškovui neturi jokių įsipareigojimų. Teismas nepagrįstai ieškovą pripažino atsakovo kreditoriumi, turinčiu teisę kelti bankroto bylą atsakovui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

              Pažymėtina, kad apeliantas atskiruoju skundu net nemėgina paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog įmonė visiškai nevykdo veiklos ir yra nemoki. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimu ir tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, todėl neturi teisės kelti bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Kitaip tariant, ieškovas yra tikėtinas kreditorius, o ne asmuo, turintis įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką. Pažymėtina, kad apeliantas ginčija tik ieškovo nurodytą 571 350 Lt įsiskolinimą, tačiau ignoruoja aplinkybė, jog šioje byloje dar dalyvauja trečiasis asmuo AS Parex banka su 525 100 eurų reikalavimu, kuris yra pradelstas ir kurio apeliantas neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Nagrinėjamu atveju atsakovo nemokumui konstatuoti pakanka ir atsakovo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas už 2009-2010 m. Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atsakomybės, 2008 m. atsakovo veikla buvo nuostolinga – nuostoliai sudarė 260 486 Lt. Atsakovo 2008 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas sudarė 2 897 386 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 225 701 Lt. Iš atsakovo 2008 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, kad įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas. Aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl, sprendžiant dėl apelianto nemokumo, turi būti vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis, dalį kurių pirmosios instancijos teismas išsireikalavo pats iš viešųjų registrų. Visos minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas nevykdo veiklos ir yra nemokus.

              Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kadangi šį pareiškimą pasirašė advokatas V. Stančikas, kuris neturėjo įgaliojimų. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ vardu pasirašė advokatas V. Stančikas, dirbantis advokatų profesinėje bendrijoje KSP Group (dabartinis pavadinimas – ZETA LAW advokatų profesinė bendrija). Kartu su pareiškimu teismui buvo pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų, pasirašytą 2010 m. balandžio 6 d. tarp UAB „Tytus“ ir minėtos advokatų profesinės bendrijos. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ir administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“, t. y. minėta atstovavimo sutartis buvo pasirašyta anksčiau negu ieškovas gavo bankrutuojančios įmonės statusą ir UAB „Tytus“ pradėjo administruoti ieškovą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nereiškia, kad minėtos advokatų profesinės bendrijos advokatai neturėjo teisės atstovauti ieškovo šioje civilinėje byloje. Advokatas V. Stančikas veikė 2010 m. balandžio 6 d. su UAB „Tytus“ pasirašytos sutarties dėl teisinių paslaugų sutarties pagrindu, nes pareiškimo teismui pateikimo metu UAB „Tytus“ buvo ieškovo administratorius. Pažymėtina, kad vėliau, t.y. 2011 m. gruodžio 17 d., tarp ieškovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, su ta pačia advokatų profesine bendrija sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų patvirtina, jog ieškovas pritaria tam, jog advokatas V. Stančikas atstovautų ieškovą šioje civilinėje byloje (dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo).

              Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad 2012 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, kuriame buvo iš esmės sprendžiamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, advokatas V. Stančikas neturėjo teisės atstovauti. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo bankroto administratorius UAB „Tytus“ buvo atstatydintas ir paskirtas naujas administratorius UAB „Ritava“. Advokatų profesinė bendrija KSP Group naujo bankroto administratoriaus 2012 m. kovo 29 d. raštu buvo informuota, kad sustabdomas paslaugų teikimas pagal 2011 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų. Nors ieškovo atsiliepime, kurį apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti, į šį atskirąją skundą teigiama, kad minėtu raštu buvo praneštą, jog sustabdomas paslaugų teikimas, išskyrus konkrečiai suderintas paslaugas, byloje jokių duomenų apie tai, kokios konkrečios paslaugos buvo suderintos tarp naujo administratoriaus ir advokatų profesinės bendrijos, nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo posėdyje, kuriame iš esmės buvo sprendžiamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, advokatas V. Stančikas neturėjo teisės dalyvauti ir atstovauti ieškovą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis naujo administratoriaus UAB „Ritava“ prašymas, pateiktas prieš pat teismo posėdį, kuriuo teismas buvo informuotas, kad bankroto administratorius teismo posėdyje negalės dalyvauti ir prašo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad iš šio rašto matyti, kad naujas bankroto administratorius net nemanė, kad ieškovą minėtame teismo posėdyje gali atstovauti advokatas V. Stančikas, nes priešingu atveju nebūtų būtinybės rašyti teismui rašto dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Šis raštas taip pat patvirtina, kad atskiro konkretaus susitarimo dėl atstovavimo minėtame teismo posėdyje, apie kurį užsimenama atsiliepime į atskirąjį skundą, tarp naujo bankroto administratoriaus ir advokatų profesinės bendrijos nebuvo.

              Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Ieškovo bankroto administratoriaus pozicija dėl nagrinėjamo klausimo yra atspindėta minėtame prieš pat teismo posėdį teismui pateiktame rašte, kuriame administratorius nurodė, kad bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Tai reiškia, kad administratorius neatsisakė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį sprendė iš esmės. Neįgalioto ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje šiuo konkrečiu atveju jokių atsakovo teisių nepažeidė ir neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

              Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo išnagrinėta byla. Apeliantas pirmosios instancijos teismui be savo buveinės vietos adreso – (duomenys neskelbtini), buvo nurodęs ir adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šaukimą apie teismo posėdį išsiuntė apeliantui abiem minėtais adresais, tačiau jie grįžo neįteikti. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dvidešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi teismo šaukimas atsakovo buveinės vietos adresu buvo išsiųstas tik 2012 m. kovo 27 d., pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs minėto dvidešimties dienų termino (teismo posėdis vyko 2012 m. balandžio 4 d.), nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo informuotas apie pateiktą ieškinį, atsiliepime išreiškė savo poziciją dėl ieškinio, turėjo galimybę kartu su atskiruoju skundu pateikti apeliacinės instancijos teismui visus duomenis ir paaiškinimus, kurių jis neturėjo galimybės pateiki minėtame teismo posėdyje, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

              Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonė realiai vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.