Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-417-338-2007].doc
Bylos nr.: 2A-417-338/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

Pirmosios instancijos teismo                                       Nuorašas

Teisėja Nida Solovjovienė                                          Civilinė byla Nr. 2A-417-338/2007

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21

 (S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 17 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Lotitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei A. F., atsakovui K. F., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. F. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo pagal ieškovų A. F. ir A. F. ieškinį atsakovui K. F. dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo, ir

n u s t a t ė:

            ieškovė prašė pakeisti 2005 m. lapkričio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl A. F. ir K. F. santuokos nutraukimo nustatytą išlaikymo formą nepilnamečiam vaikui A. F., gimusiam 1992-05-11, priteisiant iš atsakovo K. F. konkrečią pinigų sumą iki sūnaus pilnametystės 5419,35 Lt. 2007 m. vasario 21 d. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2005 m. lapkričio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl A. F. ir K. F. santuokos nutraukimo nustatytą išlaikymo formą nepilnamečiam vaikui A. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo K. F. 43/100 buto su rūsiu (unikalus Nr. 6798-7000-2011:0001), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nurodė, kad 2005-11-11 teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, atsakovas įsipareigojo teikti savo sūnui išlaikymą kiekvieną mėnesį po 125 Lt iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi po šios sutarties patvirtinimo atsakovas išlaikymo sūnui neteikė (įsiskolinimą sumokėjo tik pareiškus ieškinį teisme), neteikia išlaikymo ir paskutiniuoju metu. Ieškovė mano, kad  tokia išlaikymo forma sūnui būtų naudingiausia ir atitiktų jo interesus, nes butas yra tik dviejų kambarių, o paaugliui sūnui būtinas atskiras kambarys, ir tai užtikrintų normalias jo vystimosi sąlygas. Kadangi sūnus auga, jo poreikiai didėja, didėja išlaidos jo maistui, rūbams, mokymosi priemonėms, sportavimui ir laisvalaikio praleidimui, 125 Lt kas mėnesį suma yra per maža. Kadangi atsakovas keletą metų nedirba, neturi pastovių pajamų, todėl ieškovai prašo pakeisti išlaikymo formą, priteisiant turtą.

Priešieškiniu atsakovas K. F. prašė nuginčyti jo tėvystę A. F., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad jam kilo abejonių dėl to, ar jis yra tikrasis A. F. tėvas.

Biržų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-11-11 sprendimu civilinėje byloje dėl A. F. ir K. F. santuokos nutraukimo nustatytą išlaikymo formą nepilnamečiui vaikui A. F., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant vaiko išlaikymui iš atsakovo K. F. 43/100 buto su rūsiu (unikalus Nr. 6798-7000-2011:0001), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Bylą dalyje pagal atsakovo K. F. priešieškinį ieškovams A. F. ir A. F. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo nutraukė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1886,82 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 159,60 Lt jos turėtų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Ieškovės teigimu vaiko poreikiai mėnesiui yra 863 Lt. Kad teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl išlaikymo vaikui nustatymo mokant jam išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį neatitinka realių vaiko poreikių patenkinimo, pripažino teismo posėdyje ir atsakovas, kurio nuomone vaikui užtektų išlaikyti 150 Lt kas mėnesį. Tačiau tokie atsakovo argumentai apie mėnesiui skirtų lėšų poreikį vaikui išlaikyti nieko nepagrįsti. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus apie vieno mėnesio būtiną išlaikymo vaikui dydį, kuris siekia 800 Lt dydžio sumą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2007-07-01 yra 700 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu yra nepajėgus teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas yra bedarbis, įsiskolinęs už komunalinius jam tenkančios buto dalies patarnavimus, atsakovas jam priklausančioje buto dalyje negyvena. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis turėtų kokių nors nuolatinių pajamų, o iš visų bylos aplinkybių negalima padaryti išvados, kad atsakovas laiku ir visiškai teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis. Todėl teismas padarė išvadą, kad pakeitus išlaikymo formą priteistu turtu, bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai. Dėl priteisiamo turto dalies vertės, teismas nurodė, kad atsakovui priklauso 43/100 dalys buto, kurių vertė pagal pateiktą vertintojų išvadą būtų 15 910 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas sūnui A. nemokamas nuo 2007-04-01 ir skaičiuojant iki jo pilnametystės pagal įstatymuose įteisintą orientacinį kriterijų vaiko išlaikymo būtiniems poreikiams  patenkinti dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, tokios vertės turto priteisimas vaiko išlaikymui, laikytinas pagrįstu, nes nėra aiškiai per didelis.

            Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2007-06-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Leisti pateikti nekilnojamojo turto vertintojų išvadą dėl turto vertės. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, teigia, kad sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog vaikui per mėnesį ji skiria iki 863 Lt išlaikymą. Apelianto žiniomis, ieškovė gauna 1000 Lt atlyginimą, todėl skirdama jos nurodytą 867 Lt sumą vaiko išlaikymui, ji negalėtų pati tinkamai patenkinti savo poreikių. Apeliantas teigia, kad teismas padarė klaidingas išvadas apie jo darbą ir gaunamas pajamas. Nurodo, kad turi savo verslą, tačiau pajamos yra nenuolatinės. Apeliantas yra registruotas  darbo biržoje ir ateityje tikisi gauti nuolatines pajamas ir teikti išlaikymą vaikui  periodinėmis išmokomis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas nurodo, kad teismas vertino ir sprendime nurodė buto vertę pagal ieškovės pateiktą 2007-01-23 UAB Korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą dėl turto vertės. Atsakovas nesutiko su šiuo turto vertinimu, tačiau jam nebuvo suteikta teisė pateikti ieškovė teiginiams prieštaraujančius įrodymus ir tuo buvo pažeistas rungimosi principas. Apeliantas teigia, jog sprendimas priimtas aiškiai pažeidžiant jos teises, nes reali turto vertė yra kelis kartus didesnė. Apeliantas mano, kad teismas turėjo visų pirma pinigine išraiška nurodyti kokią sumą kas mėnesį priteisia vaiko išlaikymui, o tada skaičiuoti kiek liko mėnesių iki pilnametystė ir pagal turto vertę tokią dalį priteisti. Apeliantas nurodo, kad teismas tenkino ieškinį peržengdamas byloje pareikštus reikalavimus. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-11-11 sprendimu nepilnamečiui vaikui A. F. buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė neprašė teismo, kad išlaikymo dydis būtų padidintas. Teismas nurodė, kad pagal turto vertintojų išvadą atsakovo turto dalis vertinama atitinkamai 15 910 Lt. Sprendimo priėmimo metu mano sūnui buvo 15 metų, iki pilnametystės jam liko 35 mėnesiai. Apelianto nuomone, teismas turėjo priteisti išlaikymo sumą už 35 mėn., tai yra 4375 Lt =125x35, bet išeidamas iš reikalavimo ribų priteisė iš atsakovo išlaikymo sumą 15 910 Lt, tai yra 15910 Lt/35 = 454,75 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui skiria iki 863 Lt, teismas priteisdamas iš atsakovo po 454,75 Lt kas mėnesį, nesilaikė proporcingumo dėl išlaikymo vaikui teikimo tarp tėvų. Apeliantas nurodo, jog teismas nenustatė, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui ar neturėjo nuolatinių pajamų ilgą laiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti išlaikymą, nuolatos mokamą periodinėmis išmokomis, į ieškovės nurodytą atsakovui priklausančią 43/100 dalį buto. Apelianto nuomone, pakeitus išlaikymą į jam priklausančią turto dalį, aiškiai pasunkės vaiko materialinė padėtis, nes vaiko motina, kiekvieną mėnesį pati turės mokėti visą už buto mokesčių dalį, atitinkamai pablogindama vaiko turtinę padėtį.

            Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Biržų rajono apylinkės teismo 2004-06-22 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymą leisti pateikti nekilnojamojo turto vertintojų išvadą dėl turto vertės prašo atmesti. Ieškovė nurodo sekančius nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus.

           Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi vien tik ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovė pažymi, kad jokių įrodymų dėl sūnaus poreikių atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsakovas tik nurodė, jog išlaikymo sūnui suma būtų 150 Lt per mėnesį, tačiau atsakovas savo argumento dėl 150 Lt dydžio atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo niekuo nepagrindė. Atsakovas ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sūnui teikiamo išlaikymo dydžio remdamasis tuo, kad ieškovės darbo užmokestis nėra pakankamas siekiant patenkinti sūnaus ir ieškovės asmeninius poreikius. Ieškovė nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės darbo užmokestis yra 1200 Lt per mėnesį. Jo užtenka patenkinti sūnaus ir būtiniausius ieškovės poreikius. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu yra pervesta į naujas pareigas ir gauna didesnį darbo užmokestį. Ieškovė pažymi, kad išlaikymo sūnui teikimas turtu labiau atitiks sūnaus interesus, nes iš nagrinėjamos bylos aplinkybių akivaizdu, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis neužtikrins nuolatinio lėšų teikimo A. F. Atsakovas ilgą laiką neteikė išlaikymo sūnui, jį pradėjo teikti tik pareiškus atsakovui ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo, tačiau taip pat jį teikė nereguliariai, atsakovas neturi nuolatinių pajamų, yra bedarbis, nesistengia susirasti darbo, jokių įrodymų pirmosios instancijos teismui apie reguliariai gaunamas pajamas nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas bus pajėgus teikti sūnui reikalingą išlaikymą ateityje.

              Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis turi savo verslą. Šis atsakovo teiginys yra niekuo nepagrįstas, atsakovas nenurodė šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme ir nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties turi būti atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi didesnės vertės nekilnojamojo turto nei ieškovė. Atsakovui priklauso 43/100 buto dalys bei žemės sklypai, ieškovei priklauso 57/100 buto dalys. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra byloje. Ieškovė pažymi, kad atsakovas, būdamas sveikas bei darbingas, gali gauti minimalų ar didesnį darbo užmokestį, tačiau vengia susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės tokia pati.

            Atsakovas nurodo, kad nustatydamas turto vertę teismas negali daryti prielaidų ir privalo vadovautis esamais įrodymais. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas būtent ir vadovavosi byloje esančiais įrodymais dėl turto vertės – turto vertinimo išvada bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Atsakovas, nors ir ginčijo ieškovės įrodinėjamą turto vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią buto vertę. Atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas teiginys, jog ieškovė neleidžia atsakovui patekti į jam priklausančio buto dalį, todėl atsakovas negali atsivesti turto vertintojų ir pateikti alternatyvią turto vertinimo išvadą, neatitinka tikrovės.

             Atsakovo manymu, teismas turėjo nurodyti, kokią sumą kas mėnesį skiria vaiko išlaikymui, tuomet suskaičiuoti iki sūnaus pilnametystės likusius mėnesius ir priteisti kaip išlaikymą atitinkamą turto dalį. Ieškovė pažymi, kad bendra sūnui iš atsakovo reikalingo išlaikymo periodinėmis išmokomis suma iki pilnametystės iš esmės atitinka atsakovui priklausančios buto dalies vertę, ypač atsižvelgiant į tai, kad sūnaus poreikiai ateityje didės, o šiuo metu jų tiksliai įvertinti nėra įmanoma. Be to, sūnui yra reikalingas atskiras kambarys. Visos atsakovui priklausančios buto dalies priteisimas labiausiai atitinka protingumo, teisingumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį viršydamas ieškinio reikalavimus, nes ieškiniu nebuvo prašoma padidinti išlaikymo dydį. Ieškovė pažymi, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti konkretų tam tikros vertės turtą, taigi ieškinio reikalavimas iš esmės apėmė tiek išlaikymo formos, tiek ir išlaikymo dydžio pakeitimą. Formaliai reikšti atskirą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo tikslinga. Ieškovė pažymi, kad CPK 376 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo po 454,75 Lt per mėnesį, pažeidė proporcingumo tarp abiejų tėvų teiktino išlaikymo principą. Ieškovė pažymi, kad minėtas principas pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeistas nebuvo. Priteisiant išlaikymą turtu yra priteisiamas fiksuotas išlaikymo dydis. Ieškovė nurodo, kad sūnaus maisto, aprangos, laisvalaikio poreikiai ateityje didės, jų tiksliai įvertinti šiuo metu nėra įmanoma. Be to, ieškovei teks visos nenumatytos vaiko išlaikymo išlaidos (rinkliavos mokykloje, įvairių švenčių išlaidos ir pan.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo teikiamo išlaikymo dydis būtų vienodas.

          Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

          CK 3.201 str. reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.).

           Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šioje byloje teismas turėjo išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Skundžiamame sprendime teismas apsiribojo svarstymu kokio dydžio išlaikymas reikalingas nepilnamečiui vaikui, kad atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą savo sūnui. Kaip jau minėta,          CK 3.201 str. reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. Pirmiausia reikia nustatyti būtino išlaikymo dydį pinigine išraiška, kurį teiktų kiekvienas iš tėvų ir tik po to spręsti ar tikslinga ir ar yra tam įstatyminis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo formą.

          Skundžiamame sprendime teismas nenustatė kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, sprendime tik nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2007-07-01 yra 700 Lt. Tačiau teismas tokio sprendimo nepriėmė ir  nepakeitė 2005 m. lapkričio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl A. F. ir K. F. santuokos nutraukimo nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. F., t. y. nepadidino priteisto išlaikymo dydžio.

Teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnyje aiškiai  nurodyta, kad išlaikymo dydį galima pakeisti tik tuomet, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis. Ši įstatymo norma siejama ne tiek su didėjančiais vaiko poreikiais, bet su šalių turtine padėtimi. Kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, teismas nekonstatavo, o tokiai išvadai apeliacinės instancijos teisme nepakanka įrodymų.

Iš esmės pagrįstas atsakovo teiginys dėl jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies vertės, kadangi turto vertinimas neatliktas, byloje nėra dokumento, patvirtinančio viso buto ar atitinkamos jo dalies vertę. Korporacijos „Matininkai“ preliminari išvada dėl turto vertės neatitinka nustatytų vertinimo dokumentams turinio ir pateikta tik informacijai.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje neteisingai nurodomi byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovu šioje byloje yra nurodomas A. F., gimęs (duomenys neskelbtini). CPK 38 str. 1 d. nurodyta, kad civilinis procesinis veiksnumas priklauso  fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, o nepilnamečiams įstatymo nustatyta tvarka teismo pripažintiems visiškai veiksniais. A. F. yra nepilnametis, nėra emancipuotas, todėl nelaikytinas ieškovu šioje byloje.

 

             Vadovaudamasi  LR  CPK  326 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ė:     

 

            Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Biržų rajono apylinkės teismui.

         Teisėjai:                                                                                                    Margarita Dzelzienė

                                                                                                                           Laimantas Misiūnas

                                                                                                                           Rimantas Savickas