Civilinė byla Nr. e2-5879-840/2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00109-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.1.9.2; 2.2.3.2; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, 

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ atstovams A. M. ir advokatei Ž. Š.,

atsakovei E. E. S. ir jos atstovui P. S.,

trečiajam asmeniui O. V. ir jos atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ ieškinį atsakovei E. E. S. ir trečiajam asmeniui O. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškinio reikalavimai ir ieškinio motyvai.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mundus Mirabilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės E. E. S. 457,55 Eur nuostolių atlyginimo, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

-       Įgaliotas asmuo – trečiasis asmuo – O. V. atsakovės E. E. S. vardu 2020 m. vasario 3 d. su ieškove UAB „Mundus Mirabilis“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis) dėl kelionės į Islandiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Tuo pačiu įgaliotas asmuo atsakovės vardu už kelionę sumokėjo 300,00 Eur dydžio avansą. Taip pat su ieškove turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl kelionės į Islandiją tomis pačiomis datomis sudarė dar trys atsakovės draugės – O. V., V. V. ir B. A., tokiu būdu sudarant didžiąją dalį keliautojų į Islandiją grupės.

-       Atsakovė E. E. S. 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu nutraukti Sutartį ir grąžinti sumokėtą už kelionę avansą, Sutarties nutraukimo priežastimi nurodydama blogėjančią situaciją dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje ir Islandijoje bei nurodydama priklausomumą aukštos rizikos grupei dėl garbaus amžiaus. Tokius pačius prašymus pateikė ir atsakovės draugės. Vadovaujantis Sutarties 2.1.1. punktu atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį, tačiau tuo pačių ir laikytis kitų Sutarties sąlygų, t. y. Sutarties 2.1.2 punkto ir sumokėti sutarties nutraukimo mokestį – 40,00 proc. nuo kelionės kainos, nes sutartis buvo nutraukta likus 28 dienoms iki kelionės, bei apmokėti lėktuvo bilieto į Islandiją kainą, – kuris, vadovaujantis Sutarties 2.1.2. sąlygomis nėra grąžinamas ir keičiamas bei neįeina į Sutarties kainą. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties nutraukimo priežastys dėl COVID-19 pandemijos nėra nenugalima jėga, ir tai neatleidžia nuo sutarties nutraukimo ir kitų nuostolių ieškovei apmokėjimo. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė paprašė nesiimti veiksmų dėl skolos, nes ji kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl Sutarties nutraukimo netaikant sutarties nutraukimo mokesčio.

-       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau ir – VVTAT komisija) 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė atsakovės reikalavimą nutraukti Sutartį netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtą avansą (300,00 Eur), kaip nepagrįstą. Vartotojos rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų / apribojimų Sutarties vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, daro išvadą, kad vartotoja turi teisę nutraukti Sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusi kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija dėl konkrečios nuostolių atlyginimo sumos nepasisakė, taip palikdama šį klausimą spręsti Sutarties šalims. 

-       Ieškovė teikė pretenzijas dėl nuostolių, tačiau atsakovė nereagavo. Kadangi vienam žmogui kelionės kaina buvo 1 200,00 Eur, todėl sutarties nutraukimo mokestis – 480,00 Eur (40,00 proc. nuo kelionės kainos). Taip pat ieškovė nupirko atsakovei lėktuvo bilietą į Islandiją, kuris į Sutarties kainą neįeina, bei vadovaujantis Sutarties 2.1.2. punktu, nekeičiamas ir negrąžinamas, todėl atsakovė turi atlyginti ir 204,89 Eur nuostolių, patirtų nuperkant bilietą. Be to, atsakovei ir jos draugėms nutraukus Turizmo paslaugų teikimo sutartis, ieškovei dėl nesusirinkusios grupės teko atšaukti kelionę kietiems dviem turistams, kurie turėjo vykti kartu. Ieškovė tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“ atlygino 290,64 Eur žalą už dviejų turistų atšauktus lėktuvo bilietus. Šie nuostoliai nėra susiję su atsakovės organizavimo išlaidomis, dėl ko neįskaitomi į Sutarties nutraukimo mokestį. Iš atsakovės priteistina ¼ dalis šių nuostolių, t. y. 72,66 Eur. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 300,00 Eur avansą, visa iš atsakovės priteistina ieškovės patirtų nuostolių suma yra 457,55 Eur.

II.                      Ieškovės atstovų teismo posėdžio metu išsakyti motyvai.

        Ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ atstovė advokatė Ž. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino:

-       2020 m. vasario 23 d. buvo sudaryta sutartis dėl organizuotos turistinės kelionės į Islandiją, kuri turėjo vykti nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., visą savaitę. Sutartis atsakovės prašymu nutraukta 2020 m. liepos 13 d., prašyta nutraukti sutartį dėl COVID-19 pandemijos, tačiau prašyme jokių aplinkybių dėl lėktuvo bilietų ar datos pasikeitimo nebuvo nurodoma. Kadangi aplinkybės dėl pandemijos jau buvo žinomos, o ir VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime konstatavo, kad pandemija šiuo atveju nėra laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis, todėl atsakovė E. E. S. turi sumokėti sutarties nutraukimo mokestį 40,00 proc. nuo kelionės kainos (Sutarties 2.1.2 punktas) bei lėktuvo bilieto kainą, kadangi bilietas nėra turistinės kelionės dalis, t. y. Sutartis neapima skrydžio bilietų. Be to, patirta ir papildomų išlaidų, kadangi atsisakius atsakovei ir jos draugėms kelionės, reikėjo atšaukti ir kitiems dviem keliautojams kelionę, kurie kelionę įsigijo per tarpininką UAB „Guliverio kelionės“, ir atlyginti jų išlaidas.

-       Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir dėl bilietų negrąžinimo. Atsakovė su sutartimi yra susipažinusi, be to, jai žinomas keliautojų skaičius, taip pat ji žinojo apie aplinkybę, kad bilietai gali būti keičiami. Sutartis su bendrosiomis sąlygomis atsakovei išsiųsta el. paštu 2020 m. vasario 3 d., sutartį atsakovė pavedė pasirašyti trečiajam asmeniui O. V., vėliau buvo pateiktas ir įgaliojimas. Visa informacija, kurią įstatymai įpareigoja ieškovę pateikti keliautojams, buvo pateikta. Atsakovė, žinodama apie pandemiją, galėjo anksčiau nutraukti sutartį, dėl ko ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Trečiasis asmuo aktyviai dalyvavo kelionės organizavime, jos laiškai leidžia suprasti, kad ji atstovauja visoms savo draugėms.

-       VVTAT komisijos nutarimas nebuvo ginčijamas, todėl nutarime nustatyti faktai ir aplinkybės yra privalomi ir šioje byloje. Negalima kvestionuoti įsiteisėjusio VVTAT komisijos nutarimo, jis turi prejudicinę galią šioje byloje. Nutarimas yra vykdytinas dokumentas, todėl dėl savo vykdytinumo yra prilyginamas teismo sprendimui. Aiškinant priešingai, toks nutarimas būtų tik rekomendacinis. Nutarimas atitinka sprendimo sąvoką, nes šalys turėjo visas įstatymuose nustatytas teises ir pareigas. Nutarime konstatuota, kad vartotojas turi teisę nutraukti sutartį, tačiau privalo atlyginti kelionių organizatoriui jo pagrįstus nuostolius. Sutarties sąlygos nebuvo pripažintos nesąžiningomis.

-        Atsakovė žinojo kokius bilietus įsigijo, kokios persėdimo stotelės, jokių priekaištų dėl to nebuvo pareikšta. Atsakovei taip pat buvo žinoma, kad dėl to, kad bankrutavo skrydžių bendrovė, reikėjo keisti bilietus, jie buvo pakeisti 2020 m. birželio pabaigoje, data keliones nukelta tik 1 dieną. Tai buvo aptarta su atsakove. Atsakovė pretenzijų dėl šių aplinkybių nekėlė. Buvo ir planuotas keliautojų palydėjimas, tačiau taip pat nurodė, kad kelionių vadovas dalyvauja tik nuo atvykimo į Islandiją, ten keliautojus jis pasitinka. Pati sutartis turėjo būti perrašyta laikotarpiu 2020 m. liepos 12-18 d., tačiau 2020 m. liepos 13 d. atsakovė nusprendė sutartį nutraukti, todėl sutarties pakeitimas nebuvo padarytas. Pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai, iš kurių matyti, kad Islandija sutarties nutraukimo dienai nebuvo įtraukta į sąrašą, kur negalima keliauti. Sutarties nutraukimo dieną niekas negalėjo prognozuoti, kokia bus epidemiologinė situacija kelionės dieną. Todėl VVTAT komisija nutarime pagristai konstatavo, kad tai nėra nenugalimos jėgos aplinkybė. VVTAT komisija nagrinėdama ginčą jokių prieštaravimų tarp Sutarties sąlygų ir galiojančių įstatymo sąlygų nenustatė. Be to, VVTAT komisija nutarime konstatavo, kad ieškovė nepateikė patvarioje laikmenoje informacijos dėl skrydžio, tačiau aplinkybės parodo, kad keleivėms buvo žinoma apie skrydžio pasikeitimus.

-       Bendrosios sutarties sąlygos parengtos tinkamai. Sutartis yra visos būtinos sąlygos. Nėra pareikšta priešieškinio sutartį pripažinti negaliojančia.

        Ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ atstovas A. M. teismo posėdžio metu taip pat prašė ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino:

-       Sutartimi buvo pasiūlyta kelionė, o ne kelionių paketas, todėl lėktuvo bilietus keliautojai gali įsigyti ne būtinai iš jų. Kelionės paketą sudaro: apgyvendinimo paslauga, transportavimas Islandijoje, ekskursijos ir kelionės vadovo paslaugos, o lėktuvo bilietai yra tik kaip pasirenkama galimybė, kai to prašo klientas. Už bilietų nupirkimą, joks mokestins nėra imamas, keliautojai sumoka tik bilietų kainą. Sutarties dalis dėl keliautojų skaičiaus yra skirta kelionėms autobusu, o šiuo atveju, maksimalus keliautojų skaičius yra aštuoni ir ši informacija buvo suteikta Turizmo renginio metu. Sutartyje buvo numatytas draudimas, tačiau jų draudimo bendrovei atsisakius apdrausti keliautojas, pasiūlyta joms pačioms apsidrausti. Bilietų kainos iš anksto nurodyti nebuvo įmanoma.

-       Kelionės vadovo funkcijos susideda iš: sutikimo oro uoste, keliavimo su turistais, pasakojimo apie lankomas vietas, maisto gaminimo, išlydėjimo į oro uostą. Pirminė informacija buvo tokia, kad vadovas turėjo skristi kartu su grupe, tačiau vėliau atsiradus pardavimams, buvo nuspręsta, kad kelionių vadovui grįžti nėra tikslo ir jis bus ten visą laiką. Todėl susitarta, kad kitas asmuo lydės keliautojas ir padės susigaudyti oro uoste, kad nekiltų problemų dėl kalbos barjero. Tačiau atsakovė nepasidomėjusi pati padarė išvadas dėl jų nepalydėjimo.

-       Buvo daugiausia bendraujama su trečiuoju asmeniu O. V., todėl nebuvo tikslo skambinti atsakovei. Visos sąlygos atsakovei yra žinomos per O. V., o pati atsakovė su klausimais į ieškovę nesikreipė. 2020 m. balandžio 20 d. kalbėta telefonu apie skrydžio sąlygų ir galimai besikeičiančios datos, skrydžio tvarkaraščių pasikeitimo. Nupirktų bilietų kaina buvo adekvati ir nedidelė, o bilietai buvo pakeisti dėl to, kad buvusi skrydžių kompanija galimai bankrutuos. Persirašyti sutartį planuota, kai jis grįš iš kelionės po Islandiją. Sutartis nekeista elektroniniu būnu, nes atsakovė ir kitos keliautojos pageidavo turėti sutartis rašytine forma.

-       Atsakovė nurodė tik vienintelę priežastį dėl ko nutraukė sutartį, t. y. COVID-19 pandemija, tačiau ši priežastis jau buvo žinoma 2020 m. kovo mėnesį, todėl tai negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe. Atsakovė gali bet kada nutraukti Sutartį, tačiau turi sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovei, trečiajam asmeniu ir kitoms dviem keliautojoms (draugėms) atsisakius kelionės, ji buvo atšaukta, kadangi likus tik mėnesiui laiko nebuvo galima surinkti turistų grupės. Dėl vėlyvo sutarties nutraukimo turėjo atšaukti namelį, taip pat atšaukus kelionę, buvo atlyginti kitų dviejų keliautojų nuostoliai, kurie norėjo keliauti. Paminėjo, kad nupirktus bilietus buvo bandoma panaudoti.

-       Nuostolius sudaro 1 800,00 Eur už namuką, kadangi jo atšaukimas nebuvo galimas; automobilio transportavimo išlaidos – 3 800,00 – 4 000,00 Eur, bendra kaina trims grupėms, lėktuvų bilietai, kurie jau buvo nupirkti, kelionės vadavo išlaidos, kadangi jis su automobiliu turėjo išbūti visą laiką. Jei atsakovė ir kitos keliautojos būtų atšaukusios kelionę anksčiau, nebūtų buvę patirta tiek nuostolių.

III.                      Atsakovės atsiliepimo motyvai.

Atsakovė E. E. S. atsiliepime į ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

-       Tarp šalių 2020 m. vasario 3 d., atsakovę atstovaujant trečiajam asmeniui O. V., buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė įsispeigėjo suteikti organizuotos turistinės kelionės paslaugas į Islandiją, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., o atsakovė tinkamai laiku atsiskaityti už įsigytas paslaugas. Taigi atsakovė įsigijo ne pavienes paslaugas, o transporto (skrydžio), apgyvendinimo ir pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal paslaugas. Iš Sutarties turinio matyti, kad paketas buvo įsigytas vienoje vietoje (Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo (toliau  – Turizmo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis), parduotas už bendrą kainą (Turizmo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis), įvardijant paslaugų derinį kaip organizuotą turistinę kelionę (Turizmo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). Nepriklausomai nuo to, kad turizmo paslaugų derinio pardavimas įforminamas atskiromis paslaugomis (1200,00 Eur ir lėktuvo bilietas), atsakovė įgijo vieną organizuotos turistinės kelionės paketą.

-       Vadovaujantis Turizmo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, CK 6.748 straipsnio 1 dalimi ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-58, prieš sudarant sutartį turistams privalo būti įteikta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtinta informacijos teikimo forma bei pasirašoma Sutartis su pagal organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas parengtomis kelionių organizuotos turistinės kelionės sąlygomis. Šiuo atveju, Sutartis neatitinka Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos parengtų standartinių sąlygų, o yra parengta pagal iki 2018 m. liepos 17 d. galiojusias 2003 m. kovo 26 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 18-V, bei pati informacija, numatyta Turizmo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įteikta atsakovei ir trečiajam asmeniui.

-       Šalys privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais turistinės kelionės sąlygas ir sutarties nutraukimą, galiojusiais Sutarties nutraukimo momentu – 2020 m. liepos 13 d. Turistams sudaryta galimybė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, jei kelionių organizatorius priverstas pakeisti bet kurią iš CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų: transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis (b papunktis), kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos (g papunktis); informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo asmenims, ir turisto prašymu – tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius (h papunktis). Ieškovė pakeitė Sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais. Pasirašant Sutartį, atsakovei ir trečiajam asmeniui ne kartą buvo patikinta, kad skrydžiai į Islandiją ir atgal vyks su tarpiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susikalbėti rusiškai, šią aplinkybę turistės nurodė, kaip esminę, o kelionė su tarpiniais nusileidimais kitose šalyse dėl garbaus amžiaus ir anglų kalbos nemokėjimo iš karto atmetama kaip neatitinkanti keliautojų poreikių. Ieškovei patikinus, kad tarpinis nusileidimas bus Rygoje, tik tuomet buvo sudaryta Sutartis. Po sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams ir šalims susitikus aptarti kelionės planus, buvo paaiškina, kad skrydis vyks su tarpiniu nusileidimu Osle, taip pat paaiškinta, kad reikės užpildyti anketą anglų kalba, nors keliautojos nesinaudoja išmaniaisiais telefonais ir nemoka anglų kalbos. Todėl pasikeitus kelionėms sąlygoms, ir vadovaujantis CK 6.752 straipsnio 2 dalimi, ieškovė privalėjo informuoti apie pasikeitusias sąlygas atsakovę ir trečiąjį asmenį ir nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti Sutartį, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, tačiau šių veiksmų ieškovė neatliko, apie tokią galimybę atsakovės neinformavo. Dėl šių aplinkybių, atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. liepos 13 d. Sutarties nutraukimas vertinamas kaip CK 6.752 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės realizavimas, todėl jau vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas.

-       Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, o jei juos ir patyrė, tai pastarieji yra visiškai padengti atsakovės atstovės sumokėto avanso – 300,00 Eur. Nors Sutarties 2.1.2 punkte yra nurodytas fiksuotas 40,00 proc. dydžio kelionės kainos sutarties nutraukimo mokestis, tačiau šis dydis nėra preziumuojamas, o privalo būti įrodytas. Tokius motyvus nurodė ir VVTAT komisija. Įrodymai apie nuostolius susijusius su organizuotos turistinės kelionės paketą sudarančiomis paslaugomos, t. y. apgyvendinimo ir pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal, nėra pateikti. Nėra pateikta įrodymų apie lėktuvo bilietų administravimą ir piniginių lėšų susigrąžinimą, kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-1818 Islandija buvo įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, kas turėjo lempti kelionės, turėjusios įvykti 2020 m. rugpjūčio 9 d. atšaukimą. Be to, net jei ieškovė turėjo lėktuvo bilietų įsigijimo nuostolių, juos visiškai padengia sumokėtas avansas. Pažymima, kad kelionė nebūtų įvykusi, be to, Sutarties sąlygose nėra įtvirtinta pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, jei nesusidaro grupė ir pan. Atsakovė ir trečiasis asmuo negali būti atsakingos už ieškovės grupės formavimą, taip pat ir už nuostolių atlyginimą, jei ieškovė nusprendžia atšaukti kelionę. Nors ieškovė turėjo nurodyti patvarioje laikmenoje grupės dydį, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl nuostoliai dėl atšauktos kelionės (72,66 Eur) negali būti priteisti, nes neįrodyti.

-       Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas turėtų įvertinti Sutarties sąlygas ex officio. Su atsakove ir trečiuoju asmeniu nebuvo pasirašyta privalomos formos organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygos bei standartinės informavimo sąlygos. Turėtų būti įvertinta, ar Sutartimi nebuvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė.

IV.                      Atsakovės ir jos atstovo teismo posėdžio metu išsakyti motyvai.

Atsakovė E. E. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino:

-       Trečiasis asmuo O. V., jos – atsakovės – paprašyta, sudarė sutartį, ir sumokėjo kelionės avansą. O. V. įpareigojo padaryti tik tokius veiksmus, daugiau ieškovė turėjo bendrauti tiesiogiai su ja. Atsakovei buvo žinoma, kad kelionė į Islandiją nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., 7 nakvynės, kad keliauja 8 žmonių grupė. Ji gavo iš O. V. Sutartį, skrajutę, papildymą prie sutarties, kuriame nurodyti šalių įsipareigojimai, bei čekį, kad buvo sumokėtas avansas. Sutartyje nurodytas išvykimas grįžimas. Buvo nurodyta, kad bus tiesioginis skrydis Vilnius – Keflavikas. Buvo aišku, kad lydės vadovas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vadovo nebus. Sutartis nebuvo derinta su ja. Pati su ieškovės atstovais nebendravo, išskyrus vieną kartą. Sudarant sutartį visos sąlygos tuo metu tiko, tačiau dėl COVID-19 pandemijos sutarties sąlygos iš esmės pakito.

-       Buvo informuota, kad kelionė vyks per Rygą, po to per Oslą. Kadangi ji nemoka anglų kalbos, todėl būtų sudėtinga skristi vienoms, tačiau sutiko su skrydžio pakeitimu. Papildomą informaciją gavo ne iš ieškovės, o iš trečiojo asmens, nors ji nėra įpareigota pranešti apie kelionę. 2020 m. liepos 3 d. gavo informaciją, kad turės skristi vienos, bei nurodytos procedūros, kokias reikės atlikti dėl COVID-19 pandemijos, bei, kad reikės išmaniojo mobiliojo telefono, nors ji tokio neturi. Paminėjo, kad jei kelionė yra su etapais, būtina, kad kažkas lydėtų, sutiktų, paaiškintų ir nuvestų, tai buvo svarbi sąlyga. Islandijoje, nakvynės vietoje, nebuvo užtikrintos sąlygos, kurios atitiktų COVID-19 pandemijos prevenciniams reikalavimams. Dar 2020 m. liepos 3 d. nežinojo kur tiksliai gyvens. Sutartyje nenurodyta informacija apie transporto priemonę, grįžimo laiką, daiktų kiekį, valiutų kursus. Sutartis nutraukta dėl COVID-19 pandemijos, į kurią įeina visos nurodytos aplinkybės dėl vadovo, apgyvendinimo ir kt.

-        Paminėjo, kad dažnai keliauja į kitas šalis, o trečiasis asmuo O. V. už ją sudaro sutartį jau ne pirmą kartą. Su ieškovės atstovu dėl kelionės sutarties pakeitimo nebendravo, bendravo tik su O. V..

Atsakovės E. E. S. atstovas P. S. teismo posėdžio metu taip pat prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino:

-       Sutartis per visą vykdymo laikotarpį iš atsakovės pusės nebuvo pasirašytą, todėl ji negalioja. Sutarties sąlygų atsakovė negavo jokiomis priemonėmis, sutarties nutraukimo faktas taip pat nėra aiškus. Atsakovė neprašė sutarties nutraukti, tik parašė prašymą dėl atsisakymo vykti į kelionę. Įgaliojimas, sudaryti sutartį, pateiktas tik vėliau, po sutarties pasirašymo momento. Nepagrįsta reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio, nes sutartis nebuvo sudaryta, tokiu būdu kaip reikalauja įstatymai.

-       Pagal Sutartį, kelionė prasideda nuo oro uosto Keflavikas, ten pabūnama ir grįžtama atgal. Kelionė lėktuvu į Sutarties sampratą ir objektą neįeina, todėl nėra duomenų, kokiais būdais buvo suprasta, kad atsakovei reikia nupirkti lėktuvo bilietus. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų informuota apie nupirktus bilietus, jų keitimą, bei paskutinį variantą per Kopenhagą. Iki sutarties nutraukimo atsakovei nebuvo žinoma, kad skrydis bus per Kopenhagą.

-       Atsakovei nebuvo žinoma, iš ko nuomojamas namelis, kokiam žmonių kiekiui, todėl šie nuostoliai menamo pobūdžio, pateikti įrodymai nepagrindžia, kad dėl atsakovės veiksmų buvo patirti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl šios grupės neatvykimo buvo patirti nuostoliai dėl automobilio gabenimo, taip pat nepateikti įrodymai, kad buvo kreiptasi dėl lėktuvo bilietų grąžinimo, dėl namelio ar automobilio, kuris turėjo aptarnauti ir kitas grupes, kad būtų buvę bandoma išvengti nuostolių.

-       Atsakovė nesikreipė į ieškovę, nes turėjo aiškiai nurodytas datas, informaciją kuri turėjo būti, tačiau jau 2020 m. liepos 3 d. buvo keičiamos sąlygos dėl maršrutų, dėl draudimo sąlygų, bei skrydžio datos, su COVID-19 pandemija susijusi informacija, kad reikės pildyti anketas. Tačiau siūlymo keisti sutarties sąlygas, atsakovė negavo jokia forma. Todėl atsakovė pati pasiūlė ieškovei, kad kelionės atsisako. Nėra duomenų, kad nutraukia, bet atsisakė. Nebuvo kreiptasi į atsakovę dėl bandymo išsaugoti sutartį, siūlant vėlesnius laikus. Atsakovė po 2020 m. liepos 3 d. gautos informacijos domėjosi padėtimi Islandijoje, tuo metu jau buvo taikomas karantinas. Nebuvo nurodyta kokių saugumo priemonių ėmėsi ieškovė.

V.                      Trečiojo asmens atsiliepimo motyvai.

Trečiasis asmuo O. V. atsiliepime į ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas savo turiniu yra identiškas atsakovės E. E. S. atsiliepimui, todėl atsiliepimo motyvai, kurie jau yra nurodyti aukščiau (šio teismo sprendimo III dalyje – atsakovės atsiliepimo motyvai), nekartojami, pažymint, kad atsiliepimas grindžiamas faktais, motyvais ir teisiniu vertinimu, kaip ir atsakovės atsiliepimas.

VI.                      Trečiojo asmens ir jos atstovo teismo posėdžio metu išsakyti motyvai.

Trečiasis asmuo O. V. teismo posėdžio metu prašė ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino:

-       Parodoje iš ieškovės atstovo išsiderėjo nuolaidą, jei suras daugiau keliautojų. Viso, be jos, dar surado tris keliautojas, įskaitant ir atsakovę. Ji sudarė Sutartį atsakovės E. E. S. paprašyta ir sumokėjo už ją avansą. Tuo metu įgaliojimo neturėjo, tik telefoninį prašymą, o ieškovė nereikalavo įgaliojimo. Įgaliojimas atsirado tik tada, kai to pareikalavo VVTAT komisija. Buvo planuota, kad atsakovė pati atvažiuos pasirašyti, tačiau dėl pandemijos atsakovei į Vilnių atvažiuoti nepavyko. Antra dalis (bendrosios sąlygos) nebuvo pasirašytos, nes buvo tikėtasi, kad pati atsakovė pasirašys. Atsakovei Sutartį perdavė jos sūnus. Kitos draugės sutartis pasirašė pačios. Prieš pasirašant Sutartį buvo kalbėta, kad vadovas lydėtų, tik po to pasirašyta Sutartis. Sudarytos viso keturios sutartys, todėl ji neprivalo pranešinėti kitoms keliautojoms. Sutartis buvo pasirašyta skubant, tam, kad dar galiotų parodoje suteikta nuolaida.

-       Per pirmą susitikimą buvo pasakyta, kad nėra tiesioginio skrydžio ir bus skrendama per Rygą, o kito susitikimo, vykusio 2020 m. birželio 18 d., metu pasakė, kad bus skrendama per Oslą. Jų turimi telefonai nebuvo tinkami savarankiškam skrydžiui, todėl buvo pasakyta, kad kažkas lydės. Vėliau 2020 m. liepos 3 d. buvo pateikta papildoma informacija, kurią ji persiuntė ir atsakovei, ir pateikta instrukcija anglų kalba, kad reikės užpildyti formas. Nors buvo žadėta, kad kažkas skris kartu, tačiau 2020 m. liepos 3 d. instrukcijoje nebuvo nurodyta, kas lydės. Buvo sekama informacija dėl COVID-19 ligos susirgimų, padėtis blogėjo, todėl buvo bendrai nutarta atsisakyti kelionės, kadangi jos visos yra rizikos grupėje, liko be vadovo. Po šios informacijos neskambino kelionės vadovui, nes buvo nurodyta kreiptis į biurą, tačiau buvo aišku, kad konsultacija nepadės, nes jos neturi išmaniųjų telefonų. Be to, iš instrukcijos buvo aišku, kad jų niekas nelydės. 

-       Buvo pateiktas lankstinukas, gavo programėlę, žinojo, kad vežios miniautobusas, kad gyvens namelyje, tačiau tuomet dar nebuvo COVID-19 pandemijos. Atsiradus pandemijai visiškai pasikeitė sąlygos, palyginus su tuo, kada pasirašė ir kada reikėjo skristi. Pasikeitė skrydžio sąlygos, atsirado temperatūrų matavimai persėdime, būtų reikėję būti su kaukėmis, atsirado anketos pildymas, užsienio kalba, apie jas nebuvo žinoma pasirašant Sutartį. Sutartis turėjo perrašyta, kadangi pasikeitė kelionės sąlygos. Pagrindinė priežastis dėl ko nevažiavo buvo vadovo nelydėjimas iš Vilniaus oro uosto. 

-       Visų priežasčių nepaminėjo nutraukime, jį parašė be teisininko pagalbos, tik VVTAT komisijai parašė detaliau. Dėl neraštingumo nenurodė nutraukime ir priežasties dėl vadovo nebūvimo. Parašius prašymus dėl sutarties atsisakymo, niekas nebendravo, nesiūlė, kad kažkas jas lydės, o buvo kalbėta tik apie nuostolius.

Trečiojo asmens O. V. atstovas advokatas E. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino:

-       VVTAT komisijos nutarimas neturi jokios reikšmės, neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, taip pat prejudicinių faktų kontekste. Prejudicinio faktų neturi, nes tai neįsiteisėjęs teismo sprendimas, o viešojo subjekto sprendimas. Todėl nutarimo turinio nereiktų analizuoti. Šiuo metu nagrinėjama byla dėl nuostolių, o VVTAT komisijos nutarime tai nebuvo spręsta. VVTAT komisijos nutarime konstatuota, kad ieškovė privalo įrodyti patirtus nuostolius. Tačiau ieškovė šių nuostolių neįrodė, be to, keliautojos jau yra atlyginusios nuostolius, kadangi ieškovei liko keliautojų avansas.

-       Šiuo atveju tarp šalių susiklostė organizuotos turistinės kelionės teisiniai santykiai. Tačiau atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. lapkričio 25 d. direktyvą 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, taip pat į perkeltas šios direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus, šalių sudaryta Sutartis tokios formos negalėjo būti. Ieškovė negalėjo nustatyti, kad transportavimo (skrydžio) paslauga yra atskira nuo Sutarties. Pagal teisės aktus nustatyta, kad tokią paslaugą sudaro transportas (skrydis), apgyvendinimas, ir pervežimai iš ir į oro uostą. Nepriklausomo nuo to, kokia kelionės išraiška, svarbu kaip produktas parduotas ir kokia sumokėta bendra kaina. Produktas pardavinėjamas kaip kelionė į Islandiją, o ne atskiros paslaugos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintos organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinės sąlygos turėjo būti perkeltos į Sutartį imperatyviai. Tačiau tarp šalių pasirašyta Sutartis, kurios sąlygos, neturi nieko bendro su standartinėmis sąlygomis. Sąlygos paliktos tokios, kokios buvo iki 2018 m. sausio 1 d. Formaliai galima vykdyti ir tokią sutartį, tačiau vartotojui informacija apie jos teises nebuvo tinkamai pateikta.

-       CK 6.2286 straipsnis, nustatantis bendruosius vartotojų informavimo reikalavimus, nustato, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, viena iš kurių yra informacija apie paslaugos pagrindines savybės (CK 6.2286 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau taip nebuvo padaryta, todėl vartotojas gali net reikalauti pasekmių, nustatytų CK 6.2286 straipsnio 5 dalyje.

-       Ieškovė turi pareigą atkleisti visą informaciją vartotojui. CK 6.748 straipsnyje nurodyta, kokia iki sutartinė informacija turi būti atskleista vartotojui prieš sudarant organizuotos kelionės sutartį. Tačiau tinkamai atsakovei ir trečiajam asmeniui iki sutarties pasirašymo, informacija atskleista nebuvo. Turėjo būti detaliai aprašyta transporto paslauga, maršrutas, tarpinis nusileidimas, vežėjas, tačiau tokios informacijos nebuvo. Taip pat turėjo būti nurodytas kelionės vadovas. Keliautojos turėjo du svarbiausius poreikius, kad kelionė vyktų per tarpinę šalį, kurioje galima susikalbėti rusiškai, ir kad jas lydėtų vadovas. Pačios ieškovės nurodyta, kad kelionės vadovas bus. Paminėjo, kad jei nėra aprašyta, kad kelionės vadovas bus tik Islandijoje, paprastas vartotojas galėjo suprasti, kad kelionės vadovas turėtų būti nuo kelionės pradžios.

-       Nutraukiant sutartį, turėtų būti nurodoma, kodėl nutraukiama sutartis, tačiau Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. lapkričio 25 d. direktyvoje 2015/2302 nurodoma, kad turistas gali bet kada nutraukti sutartį. Įstatyme nėra nustatyta, kad nutraukiant sutartį turima jį motyvuoti bei tiksliai aprašyti faktinę situaciją. Ne tiesiogiai nurodoma, kad jei norima, kad nebūtų reikalaujama netesybų, sutarties nutraukimo mokesčio, turi būti tam tikros aplinkybės, kad organizatorius negalėtų jų reikalauti. CK 7.450 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gali būti fiksuotas arba faktinis dydis sutarties nutraukimo mokestis. Ieškovė teigia, kad buvo procentinis dydis nustatytas. Sutarties bendrosios sąlygos nėra pasirašytos šalių. Nėra lentelės, kurioje būtų numatytos baudos.

-       Ieškovės neįrodė patirtų nuostolių. Suteikta paslauga susideda iš trijų paslaugų paketo: viešbučio, pervežimo ir transportavimo iš ir į oro uostą. Atsakymas iš apgyvendinimo vietos gautas tik po septynių mėnesių, taigi nėra jokios informacijos, kad būtų bandyta grąžinti pinigus už viešbutį, ar bandyta užskaityti už kitas keliones. Išlaidos atsirado tiek dėl atsakovės veiksmų, tačiau tiek ir dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė tiesiogiai kalta dėl ieškovės patirtų nuostolių. Nėra įrodyta žala. 2020 m. liepos 23 d. faktinis vežėjas informavo ieškovę, kad ji gauna kuponą, kadangi ieškovė gavo kuponą, todėl atsakovė pagrįstai nurodo, kad perleidžia jį ieškovei. Ieškovei gavus kuponą ir jo nepanaudojus, neperleidus, nepareikalavus padengti pinigais šių išlaidų, nėra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti šias išlaidas iš atsakovės. Pati ieškovė turi dengti autobusiuko atvežimo kainas, nes tai yra į jos paslaugą įeinanti kainą. Iš viso ieškovė iš keliautojų iš šios kelionės yra gavusi 1700,00 Eur.

-       Kelionės sutarties nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas, viena iš priežasčių COVID-19 pandemija, tačiau ne vienintelė. Atsakovė, kaip Sutarties nutraukimo pagrindą, nurodė nenugalimą jėgą, kuri iš tiesų buvo. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apskritai nebuvo galima jau vykti į Islandiją. Tačiau, net ir be nugalimos jėgos, buvo du pagrindai nutraukti Sutartį, nustatyti CK 6.750 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Ieškovei buvo pareiga privalomai informuoti atsakovę, ar ji sutinka pasikeitus transporto įmonei toliau vykti į kelionę, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl ieškovės neveikimo negali atsakovė atsakyti. Nesilaikyta sutarties keitimo tvarkos. Buvo pakeista sąlyga dėl kelionės vadovo, t. y. 2020 m. liepos 3 d. gautas laiškas, kad vadovas nevyks kartu, o pasitiks Islandijoje, praėjus patikrinimus. Atsakovė ir trečiasis asmuo savarankiškai to padaryti negalėjo, dėl kalbos ir techninių priemonių neturėjimo. Taip pat dėl datos ir skrydžio pasikeitimo.

-       Ieškovei buvo pareiga pateikti atsakovei patvarioje laikmenoje ar su Sutarties sąlygų pakeitimu ir suteikta informacija apie galimybę nutraukti sutartį. Tačiau to padaryta nebuvo, o su tokiu pakeitimu nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebūtų sutikusios. Ieškovė vienašališkai sąlygų keisti negali. Vien žodinis informavimas apie Sutarties sąlygų pasikeitimus nėra pakankamas.

VII.                      Liudytojo paaiškinimai.

Liudytojas T. R., ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ akcininkas ir darbuotojas – kelionių vadovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo kaip ieškovės atstovas parodoje, joje pristatinėjo produktą ir kvietė keliautojus keliauti kartu. Trečiasis asmuo O. V. domėjosi šia kelione, jai buvo duotas lankstinukas. O. V. po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad keturi žmones nori vykti į Islandiją. O. V. atvyko į ieškovės buveinę, kurioje pasirašė sutartį, jai buvo suteikta visa informacija, bendro pobūdžio, ką matys, kaip gyvens, kokiu automobiliu keliaus, dėl grupės dydžio. Suprato, kad O. V. buvo atstovė visų keliautojų. Su ja nuolatos kalbėdavosi dėl techninių klausimų, aprangos, lagaminų ir kt. Atsakovės E. E. S. faktiškai nėra matęs. O. V. norėjo, kad būtų viskas viename, kad lėktuvo bilietus ieškovė nupirktų. Kiekvienais metais skrenda vis kitos aviakompanijos. Neprisimena, kada Rygos oro uostas atsirado, nes pačioje pradžioje buvo tiesioginis skrydis, paskui tiesioginis skrydis buvo nutrauktas ir atsirado skrydis per Rygos oro uostą, apie tai buvo informavęs keliautojas. Keliautojos buvo informuotos apie tai, kad nupirkti bilietai. Pakeisti bilietai buvo dėl to, kad buvo atšauktas skrydis, buvo nuspręsta pirkti per Oslą, dėl to, kad buvo pigesni bilietai, tai buvo pagrindinis faktorius. Už bilietų perpardavimą joks atlygis ieškovės nėra gaunamas. Buvo nupirkti bilietai Norvegian Airlines kompanijos, tačiau buvo kalbama, kad ji bankrutuoja, todėl nenorėdami, kad žmonės prarastų bilietus, buvo bandoma juos susigrąžinti. Susitikimas vyko 2020 m. birželio 25 d., informacija pateikta, kaip gyvens, kokius drabužius pasiimti, kokio maisto imti, kokio ne, pasakė, kad skrydis bus per Oslą. O. V. pasakė, kad jos nesupranta angliškai ir kas jas lydės, kaip bus situacija oro uoste. Tuo metu buvo paminėtas jo pusbrolis, kuris turėjo skristi tuo pačiu reisu ir padėti keliautojoms. Telefone buvo reikalinga turėti programėlę dėl COVID-19 pandemijos, dėl to buvo pagalvota, kad pusbrolis pasiimtų dar vieną išmanųjį telefoną. 2020 m. liepos 3 d. buvo išsiųsti pranešimai, atmintinės dėl COVID-19, ir kaip užpildyti dėl paso. Atmintinės formoje kiekvienas žingsnis turėjo būti išverstas į lietuvių kalbą, o kitoje šalyje dėl to niekas neklausdavo. Niekada nėra buvę, kad keliautojas privalėtų laukti oro uostę daugiau valandos ar dviejų valandų. Visada suorganizuotos kelionės, kad būtų žmogus, kuris pasitinka. Atlikus PGR (COVID-19) testą, ten užtrukdavo 15–20 min. ir jie iš karto keliaudavo į savo vietą, kur atsiimamas registruotas bagažas. Keliautojai galėjo palikti oro uostą, kol rezultatai būdavo gaunami. Kelionių vadovai išvyksta birželio mėn. ir ten būna, visi keliautojai atvyksta į Keflaviką, ten juos pasitinkama ir važiuojama į apgyvendinimo vietą, vėliau išlydima. Tokia informacija buvo pateikta keliautojoms. Informacija kas jie yra, kaip sukurta kelionė, kaip kelionė atrodo, kiek kelionėje sudaro keliautojų, kaip keliaujama, kuo išsiskiriama, kokios lankytinos vietos, kokia gastronominė pusė, koks apgyvendinimas, kad gyvenama namelyje. Patys kelionės vadovai yra ir vairuotojai, ir pasakoja apie kelionę, ir namų šeimininkai, ir virėjai. Dėl maitinimo informacija taip pat buvo pateikta. Buvo pateikta informacija apie mikroautobusiuką, padidinto pravažumo. Skrydžio bilietų nupirkimas yra pasirinktinis, jei išreikštas toks pageidavimas. Buvo paaiškinta, kad grupės yra iki 8 keliautojų, nes paskaičiuoti automobilio kaštai, namuko ir kt. Akcentuojama iki 8, kad žmonės suprastų, kad tai nėra kelionė autobusu. Lankstinukuose visa programa, lankytini objektai, ką kiekvieną dieną daro, gal net su laiku, kada išvykstama iš namuko, kur nakvojama, kontaktai, kelionės kaina, ir skrydžio kaina. Lankstinukas buvo įteiktas O. V., o su atsakove nebendravo tikriausiai, neatsimena ar bendravo telefonu ir kvietė į susitikimą Kaune. Pati atsakovė nebuvo susisiekusi. Atsakovei buvo išsiųsta sutartis ir sutarties šalių įsipareigojimus, tačiau iš atsakovės nieko negavo. Tuo metu, kai pasirašė sutartį, neatsimena ar buvo pateiktas įgaliojimas. O. V. davė leidimą pirkti bilietus, savavališkai niekam neperka be leidimo bilietų. Visoms keliautojoms buvo pažadėta 90,00 Eur nuolaidą, tačiau pradiniame sutarties variante to nebuvo padaryta, todėl reikėjo perdaryti sutartį. Keliautojų lydėjimas į kelionės paslaugą neįeina, tačiau buvo tartasi, kad keliautojas lydės asmuo. Visi paaiškinimai apie kelionę buvo pateikti žodine forma. Parodos metu nebuvo pasakyta, kad vadovas lydės, buvo pasakyta, kad vadovas pasitinka keliautojus. Kelionės vadovo paslaugos tik nuo Keflaviko oro uosto. Visos grupės, numatytos kelionės išvyko taip kaip planuota, išskyrus atsakovės grupę. Dėl QR kodų, paaiškino, reikia pildyti išvykstant iš pirminės vietos 72 val. prieš, todėl kompiuterių vežtis nereikia. Būtų pakakę vieno įrenginio, kaip kelionių vadovo, kuris yra sekamas, kadangi jis atsako už visą grupę. Priekaištų iš keliautojų dėl datos pakeitimo nebuvo, suderinta telefonu, pradžiai buvo sutarta, kad keliautojos atvyks į ofisą ir pasirašys sutartį, sutartis nebuvo parašyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

VIII.                      Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. E. S., atstovaujama O. V., ir ieškovė UAB „Mundus mirabilis“ 2020 m. vasario 3 d. sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė nusipirko kelionę į Islandiją, kuri turėjo įvykti nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (8 dienos, 7 naktys). Nurodytos dvi transporto rūšys – lėktuvas ir mikroautobusas. Skrydžio oro vežėjas nebuvo nurodytas, nurodant, kad bus patikslinta atmintinėje. Pažymėta, kad aviabilietas negrąžinimas ir nekeičiamas po išrašymo, pirminė išvykimo vieta – tarptautinis Vilniaus oro uostas. Kitos paslaugos įskaičiuotos į kelionės kainą – apžvalginės ekskursijos, taip pat kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš oro uosto į viešbutį, ir atgal į oro uostą. Nurodyti specialūs turisto pageidavimai, kad aviabilietai tik su rankiniu bagažu, papildomas lagaminas už papildomą mokestį. Kelionės kaina asmeniui 1 200,00 Eur ir lėktuvo bilietai, kurie į kainą neįskaičiuoti. Pasirašant Sutartį 300,00 Eur avansą už atsakovę sumokėjo O. V., likusią dalį paslaugos mokesčio, t. y. 900,00 Eur atsakovė turėjo sumokėti iki 2020 m. liepos 9 d. Sutartis kartu su priedu „Sutarties šalių įsipareigojimai“ išsiųsta atsakovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. liepos 2  d. atsakovei nupirko lėktuvo bilietus  už 204,89 Eur, paslaugos teikėjas Scandinavian Airlaines. 2020 m. liepos 3 d. trečiajam asmeniui O. V. el. paštu buvo išsiųsta: atmintinė dėl COVID-19, prieš išvažiuojant ir atmintinė Islandija 2020.

2020 m. liepos 13 d. atsakovė pateikė ieškovei kelionės atsisakymą, nurodydama, priežastis dėl Covid-19 pandemijos, priklausymo didesnės rizikos grupei, sveikatos draudimo nuo COVID-19 nebuvimo, didėjančias susirgimų apimtis ir rekomendacijas susilaikyti nuo kelionių į užsienį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 300,00 Eur avansą, O. V., kuri buvo sumokėjusi avansą. Tačiau ieškovė 2020 m. liepos 31 d. atsisakė grąžinti avansą ir pareikalavo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį ir sumokėti už lėktuvo bilietus, t. y. 515,00 Eur, kurie paskaičiuoti atėmus sumokėtą avansą, iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją ir pareikalavo sumokėti 683,75 Eur.

Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl Sutarties nutraukimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė E. E. S. reikalavimą nutraukti Sutartį netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti kelionių organizatoriui sumokėtą 300,00 EUR avansą, kadangi jis yra nepagrįstas. Nutarime konstatuota, kad:

1)       Nors Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt numatytomis kelionės datomis (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) buvo nustatyta rekomendacija dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją ir minėta šalis numatytomis kelionės datomis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą paveiktų šalių sąrašą (2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo), kas reiškia, kad vartotojai grįžus iš kelionės reikėtų laikytis saviizoliacijos, tačiau vartotojos rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, kai turėjo įvykti vartotojos kelionė;

2)       UAB „Mundus Mirabilis“ nepateikė Vartotojai informacijos apie kelionės datos pakeitimą patvariojoje laikmenoje, tačiau preziumuota, kad vartotojai buvo žinoma informacija apie naują kelionės datą ir kitą skrydžių maršrutą, nes 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme į UAB „Mundus Mirabilis“ 2020 m. liepos 31 d. laišką, O. V. ir V. V. pažymėjo, kad per keliautojų grupės vykusius susitikimus su 2 skirtingais vadovais buvo paminėti 2 skirtingi variantai su persėdimais skirtinguose oro uostuose (Oslo arba Kopenhagos) ir skirtingos bilietų kainos. Todėl padaryta išvada, kad vartotojai žinant apie naujų bilietų ir skrydžių maršrutų keitimą, 2020 m. liepos 13 d. pasikreipusi į kelionių organizatorių dėl Sutarties nutraukimo, jau vieną iš priežasčių dėl Sutarties nutraukimo, būtų nurodžiusi nesutikimą su minėtais pakeitimais, tačiau Vartotojos 2020 m. liepos 13 d. prašyme nutraukti Sutartį įvardijamos priežastys yra susijusios tik su COVID-19 pandemija;

3)       Informacija susijusi su COVID-19 ir pasiruošimu kelionei buvo išsiųsta O. V. el. paštu 2020 m. liepos 3 d. nurodant, kad visa siunčiama informacija bus atspausdinta ir pateikta kiekvienai turistei susitikimo metu arba ją galima pasiimti iš biuro bet kurią darbo dieną. Vartotojai nutraukus Sutartį 2020 m. liepos 13 d., iki kelionės pradžios dar buvo likęs beveik visas mėnuo, per kurį kelionių organizatorius galėjo pateikti visą vartotojos 2020 m. liepos 13 d. datai negautą informaciją, taipogi susijusią su skrydžių laikais ir atgalinio skrydžio maršrutu.

4)       Pažymėta, kad visos vartotojos išvardintos priežastys (ištisinis buvimas apie 5 val. su kauke skrydžių ir persėdimų oro uostose metu, emocinė įtampa oro uostuose dėl kūno temperatūros patikrų bei stresas dėl privalomos išankstinės elektroninės registracijos užpildymo anglų kalba), dėl kurių kelionė nebeatitiko vartotojos lūkesčių, yra susijusios su COVID-19 pandemija, kurios kelionių organizatorius negalėjo numatyti, ir yra skirtos keleivių saugumui užtikrinti. Be to, atkreiptas dėmesys, kad iš rašytinės ginčo medžiagos nėra matyti, kad vartotoja kreipėsi į kelionių organizatorių dėl pagalbos suteikimo pildant privalomos išankstinės elektroninės registracijos formą, o kelionių organizatorius atsisakytų ją suteikti.

5)       Sutartyje nėra nuostatos dėl privalomo sveikatos draudimo kelionės metu bei, matyti, kad kelionių organizatorius 2020 m. liepos 3 d. el. laiške, adresuotame O. V., nurodė, kad keliautojos kelionės metu turėtų Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri yra nemokamai išduodama Lietuvos Respublikos ligonių kasose;

6)       Sutarties 2.1.2. punkte nurodyta informacija, kad „Lėktuvų bilietai nekeičiami ir negrąžinami. Pinigai už juos negrąžinami“ yra išdėstyta aiškia ir suprantama vidutinio vartotojo kalba. Be to, iš rašytinės ginčo medžiagos matyti, kad 2020 m. vasario 3 d. Sutartį su UAB „Mundus Mirabilis“ vartotojos vardu pasirašė jos įgaliota O. V., kuriai galimai Sutarties pasirašymo metu jokių neaiškumų dėl Sutarties punktų nekilo. Taip pat UAB „Mundus Mirabilis“ savo rašte, adresuotame Valstybinei Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nurodė, kad vartotoja ir po Sutarties pasirašymo į kelionių organizatorių dėl Sutarties punktų patikslinimo nesikreipė;

7)       Komisija, vertindama vartotojos nusiskundimus, kad kelionių organizatorius neskyrė kelionės vadovo skrydžio metu ir nenumatė žmogaus, kuris sutiktų ją ir bendrakeleives tarpiniame oro uoste, suteiktų reikiamą pagalbą ir palydėtų kitam skrydžiui, atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojos su UAB „Mundus Mirabilis“ sudaryta Sutartis tokios kelionių organizatoriaus įsipareigojimo nenumato;

8)       Vartotojos rašytinės valios dėl Sutarties nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų / apribojimų Sutarties vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, todėl padarė išvadą, kad vartotoja turi teisę nutraukti Sutartį CK 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusi kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį.

9)       Komisija neturi įrodymų, ar kelionių organizatorius kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėją bei oro vėžėją dėl dalies pinigų grąžinimo, gal dalį pinigų susigrąžino, ar galėjo susigrąžinti, t. y., kad būtų bandęs bent sumažinti patirtus nuostolius dėl Sutarties nutraukimo. Todėl, Komisija dėl konkrečios nuostolių atlyginimo sumos nepasisakė.

Po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo, ieškovės atstovė advokatė Ž. Š. 2021 m. sausio 6 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 490,88 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 480,00 Eur sutarties nutraukimo mokestis, 204,89 Eur už lėktuvo bilietus, taip pat 72,66 Eur dėl atšauktos kelionės kitiems keliautojams, kuriems buvo nupirkti lėktuvo bilietai, atskaičius sumokėtą 300,00 Eur avansą. Tačiau atsakovė nuostolių neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 457,55 Eur nuostolių atlyginimo.

IX.                      Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nutarimo privalomumo.

Ieškovė nurodo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas atmesti E. E. S. reikalavimą nutraukti Sutartį netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti kelionių organizatoriui sumokėtą 300,00 Eur avansą turi prejudicinę galią šalims, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Trečiojo asmens atstovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, teikdamas, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas neturi prejudicinės galios.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; antstolis vykdyti sprendimą). Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta vartotojui teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis). Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu turi būti užtikrinta ginčo šalių teisė pareikšti savo nuomonę ir gauti kitos ginčo šalies pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat gautas išvadas ir pateikti savo pastabas dėl jų. VTAĮ 225 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pradėjus vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą, vartotojui turi būti pateikta ši informacija: kad vartotojo dalyvavimas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroje neužkerta galimybės ginti teises ar teisėtus interesus teisme (2 punktas); kad su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimu dėl ginčo esmės nesutinkantis vartotojas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės (3 punktas); sprendimo, priimto, kai ginčas išnagrinėtas iš esmės, teisinė galia, įsigaliojimas ir vykdymo tvarka (4 punktas). Vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (VTAĮ 25 straipsnio 5 dalis). Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti (VTAĮ 25 straipsnio 6 dalis). Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti vartojimo ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, banko, profesinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus ir argumentus, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų nagrinėjant ginčą dalyvaujančių asmenų prašymams ir argumentams, užduoti klausimus kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo (VTAĮ 25 straipsnio 8 dalis).

Priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia dėl CK 6.363 straipsnyje nustatytų vartotojų reikalavimų pagrįstumo ir nustato ne ilgesnį negu  mėnesių reikalavimų įgyvendinimo terminą (VTAĮ 27 straipsnio 4 dalis). Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis). Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis). Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis). CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka.

Įvertinus sistemiškai VTAĮ nuostatas, įvertinant ikiteisminės institucijos funkcijas ir ginčo šalių teises nagrinėjant ginčą tokioje institucijoje, ir CPK nuostatas, taip pat bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtas nutarimas yra privalomas šalims, jei dėl ginčo nebuvo kreiptasi į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Dėl įsiteisėjusio valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ginčų komisijos nutarimo šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, taip pat, toks nutarimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

Byloje nustatyta, kad atsakovė E. E. S. 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl su ieškovu sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė E. E. S. reikalavimą nutraukti Sutartį netaikant sutarties nutraukimo mokesčio, kadangi jis yra nepagrįstas. Atsakovė pateikdama prašymą VVTAT komisijai nurodė tokius argumentus, t. y. sutartis buvo atsisakyta dėl nenugalimos jėgos – COVID-19 pandemijos, todėl neturėtų būti taikomas sutarties nutraukimo mokestis; dėl pandemijos pasikeitusi situacija neatitiko atsakovės lūkesčių; kad kelionių organizatorius nepilnai įvykdė savo įsipareigojimų nesuderinęs su jomis kelionės datos, skrydžių maršrutų ir bilietų kainų keitimo bei rašytine forma nepateikė informacijos apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, sveikatos draudimo įforminimo tvarką, neprivalomas draudimo sutartis, pagal kurias atlyginamos turisto išlaidos dėl organizuotos turistinės kelionės atšaukimo arba pagalbos išlaidos ir privalomą COVID-19 testą Reikjaviko oro uoste, už kurį privaloma savarankiškai sumokėti; UAB „Mundus Mirabilis“ nepatikslino Sutarties sąvokos „aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami po išrašymo“ bei neinformavo apie bilietų įgijimą ir grąžinimą skrydžiui; Taip pat neinformavo apie skrydžių laiką, kelyje ir tarpinėje stotyje sutiktų kliūčių įveikimo galimybių bei skrydžio į Lietuvą tarpinę stotį; kelionių organizatorius neskyrė kelionės vadovo skrydžio metu ir nenumatė žmogaus, kuris sutiktų jas tarpiniame oro uoste, suteiktų reikiamą pagalbą ir palydėtų kitam skrydžiui; skrydžio maršrutu Vilnius – Kopenhaga – Keflavikas numatytas persėdimo laikas (vos 1 val. 30 min.) tarpinėje stotyje yra labai trumpas, kad keliautojas COVID-19 apimtoje aplinkoje spėtų atlikti reikiamas patikros procedūras, surasti išvykimo vartus bei užsiregistruoti skrydžiui. Dėl visų šių aplinkybių pasisakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl nenugalimos jėgos nebuvimo, kelionės vadovo palydėjimo iš Vilniaus oro uosto, skrydžio datos keitimo, lėktuvo bilietų keitimo, informacijos dėl Sutarties pakeitimo patvarioje laikmenoje nepateikimo, dėl privalomo sveikatos draudimo kelionės metu, kelionės neatitikimo atsakovės lūkesčiams, jau pasisakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių nagrinėti iš naujo, kadangi atsakovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės, nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomas ginčo šalims. Pažymėtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija padarė išvadą, kad vartotoja (atsakovė) turi teisę nutraukti Sutartį CK 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusi kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju tik įvertina atsakovės argumentus dėl Sutarties sudarymo, Sutarties nesąžiningų sąlygų buvimo ar nebuvo, kiek tai nepaminėta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime, bei ieškovės nurodomų patirtų nuostolių pagrįstumo.

X.                      Dėl Sutarties sudarymo aplinkybių ir teisėtumo.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus (CK 2.149 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovės E. E. S. vardu trečiasis asmuo O. V. sudarė su ieškovė UAB „Mundus mirabilis“ 2020 m. vasario 3 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad žodiniu pagrindu buvo pavesta trečiajam asmeniui pasirašyti Sutartį ir sumokėti avansą, ką trečiasis asmuo ir atliko, kadangi pati atsakovė gyvenanti Rumšiškėse, Kaišiadorių r. sav., neturėjo galimybės nuvykti pasirašyti Sutarties. Vėliau sprendžiant ginčą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijoje buvo pateiktas E. E. S. 2020 m. sausio 31 d. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo O. V. pasirašyti su ieškove sutartį dėl kelionės į Islandija 2020 m. rugpjūčio 9–16 d., ir sumokėti už ją 300 Eur avansą. Taigi, nors faktiškai Sutartis buvo pasirašyta neturint raštiško E. E. S. įgaliojimo O. V. sudaryti Sutartį ir sumokėti avansą, tačiau vėliau šie veiksmai buvo patvirtinti, nors ir iš šalių paaiškinimų galima daryti prielaidą, kad įgaliojimas buvo sudarytas atgaline data. Be to, atsakovė kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, kad būtų nutraukta Sutartis, taigi, ji pripažino ir prisiėmė iš Sutarties kylančius jai įpareigojimus, o Sutarties netinkamo sudarymo motyvas atsirado tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Paminėtina ir tai, kad atsakovė nurodė, jog už ją O. V. jau ne pirmą kartą pasirašo turistinės kelionės sutartis. Dėl šių aplinkybių atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad Sutartis apskritai nebuvo sudaryta.

CK 6.747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organizuotos turistinės kelionės sutartimi viena šalis – kelionių organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuota turistine kelione taip pat laikoma tokia turistinė kelionė, kai ji parduodama sudarant atskiras sutartis tarp turisto ir turizmo paslaugų teikėjo (teikėjų) dėl turizmo paslaugų teikimo. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų – keleivių vežimo, apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams, automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos ir kitos paslaugos, neatsiejamos nuo šioje dalyje nurodytų turizmo paslaugų, – derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. 

Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal šios dalies 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas: 1) turizmo paslaugas turisto prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius; 2) turizmo paslaugos, nepaisant to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, ar nesudaromos, atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) turisto pasirenkamos prieš sutinkant už jas sumokėti ir įsigyjamos vienoje pardavimo vietoje; b) siūlomos ir (ar) parduodamos už bendrą kainą arba joms tokia kaina nustatoma; c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu; d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių; e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto vardą ir pavardę, informaciją apie mokėjimą ir elektroninio pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo (Turizmo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Vertinant Sutarties sąlygas sutiktina, kad atsakovė įsigijo ne pavienes paslaugas, o transporto (skrydžio), apgyvendinimo ir pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal paslaugas, t. y. buvo sudaryta organizuotos turistinės kelionė sutartis (CK 6.747 straipsnio 1 dalis). Iš Sutarties turinio matyti, kad ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas: apžvalginės ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš oro uosto į viešbutį ir atgal į oro uostą, apgyvendinimas, kurie buvo įskaičiuoti į kelionės kainą, taip pat lėktuvo bilietų nupirkimas, kurių kaina nebuvo įtraukta į bendrą paslaugų kainą. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, kad tiek atstovaujamajai, tiek atstovaujančiajai buvo tinkamos Sutarties sąlygos. Atsakovė paminėjo, kad Sudarant sutartį visos sąlygos tuo metu tiko, tačiau dėl COVID-19pandemijos sutarties sąlygos iš esmės pakito.

CK 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siūlydamas įsigyti savo teikiamas paslaugas, kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją: 1) apie pagrindines organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir (ar) pagrindinius teikiamų paslaugų ypatumus: a) kelionės tikslo vietą (vietas), maršrutą ir buvimo laikotarpius – nurodyti datas ir, kai įtraukta apgyvendinimo paslauga, įskaičiuotų nakvynių skaičių; b) transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis. Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką; c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę; d) maitinimą arba maitinimo paslaugas; e) apsilankymus, ekskursiją (ekskursijas) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą; f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį; g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos; h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo asmenims, ir turisto prašymu – tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius; 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį ir, jei turi, elektroninio pašto adresą); 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti; 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką; 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė įvyktų, ir terminą, nurodytą CK 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius; 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę; 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką); 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso 6.750 straipsnyje nustatyta tvarka; 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties per 14 dienų CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju apmokėti. 

Liudytojas T. R. teisme paaiškino, kad turizmo parodos metu trečiasis asmuo O. V. domėjosi kelione į Islandiją, jai buvo duotas lankstinukas apie kelionę, bei teigė, kad visą iki sutarties pasirašymo reikalinga informacija buvo pateikta žodžiu. Nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu joks ieškovės atstovas nebendravo su atsakove, tačiau buvo bendraujama su ją atstovaujančia O. V., kuri ir pasiūlė atsakovei keliauti kartu į Islandiją. Atsakovei 2020 m. vasario 3 d. buvo išsiųsta Sutartis ir dokumentas pavadintas „sutarties šalių įsipareigojimai.doc“. Taigi atsakovė galėjo susipažinti sutartimi ir šalių įsipareigojimais, dar prieš ją pasirašant jos pavedimu trečiajam asmeniui. Taip pat paminėtina, kad atsakovei siųsta sutartis buvo be trečiojo asmens ir liudytojo T. R. parodos metu sutartos nuolaidos, todėl trečiajam asmeniui pasirašant už atsakovę Sutartį, kaina buvo pakeista, pritaikant nuolaidą, o kitos esminės Sutarties sąlygos nekito. Sutartyje buvo nurodyta: kelionės tikslo vieta, buvimo laikotarpis, nakvynių skaičius, apgyvendinimo vietos pagrindiniai požymiai (vasaros tipo namelis), kambario tipas, maitinimo paslaugos, kurios nurodomos sutarties prieduose, nurodytos kitos paslaugos – ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš ir į viešbutį ir atgal į oro uostą, turistinės kelionės apmokėjimo tvarka, kaina į nėra įskaičiuoti lėktuvo bilietai, nurodoma, kad draudimas asmenims virš 65 metų yra su papildoma priemoka, iš žodinių liudytojų paaiškinimų trečiajam asmeniui taip pat buvo žinomas turistinės grupės dydis, kad jis yra iki 8 asmenų, kaip pat, kad kelionės organizatorius yra apdraustas. Paminėtina, kad įstatymai nenumato, kad turi būti detaliai aprašyta transporto paslauga, maršrutas, tarpinis nusileidimas, vežėjas, jei sutarties pasirašymo metu tokie duomenys nėra tiksliai žinomi, turi būti tik nurodomas apytikslis išvykimo ir grįžimo laikas (CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Darytina išvada, kad atsakovei iki įgaliotam asmeniui pasirašant Sutartį, jai buvo pateikta iš esmės visa esminė informacija apie organizuotą kelionę. Šią informaciją atsakovė gavo tiek el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat ir iš į kelionę pasiūliusios vykti O. V..

Kelionių organizatorius organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti CK 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją: 1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti; 2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį teikimą ir kad kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui; 3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jų kontaktinius duomenis, įskaitant jų adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą); 4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti pretenziją dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį; 5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies 4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo atvejį, turisto pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu; 6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su nepilnametį lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje; 7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą; 8) informaciją apie turisto teisę perleisti organizuotos turistinės kelionės sutartį kitam turistui pagal CK 6.753 straipsnį.

Trečiasis asmuo, įgaliota atsakovės pasirašyti sutartį su ieškove, pagrindines (specialiąsias sąlygas), tačiau nepasirašė bendrųjų sąlygų (Sutarties šalių įsipareigojimai), šias sąlygas pasirašė tik ieškovės atstovas T. R.. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad buvo planuota, kad atsakovė pati atvažiuos pasirašyti į Vilnių antrą Sutarties dalį (Sutarties šalių įsipareigojimai), todėl šių sąlygų ji nepasirašė, tačiau dėl pandemijos atsakovei į Vilnių atvažiuoti nepavyko. Atsakovė taip pat patvirtino, kad ji iš O. V. gavo Sutartį, skrajutę, papildymą prie sutarties, kuriame nurodyti šalių įsipareigojimai, bei čekį, kad buvo sumokėtas avansas. Taigi, nors atsakovė Sutarties šalių įsipareigojimų nepasirašė, tačiau šį dokumentą gavo tiek 2020 m. vasario 3 d., tiek šį dokumentą gavo iš O. V., kuri buvo įpareigota sudaryti už atsakovę Sutartį. Todėl Sutarties bendrosios sąlygos, kurios nustatyti šalių įsipareigojimai, privalomos tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Be to, paminėtina, kad atsakovė kreipdamasi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją rėmėsi ir sutarties šalių įsipareigojimuose nustatytomis nuostatomis, t. y. laikė, kad šios nuostatos yra jai taikytinos ir galiojančios, nors ir faktiškai nebuvo jos pasirašytos. Paminėtina, kad Sutarties šalių įsipareigojimų 1.2.1 punkte nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta keliaujančio asmens, kai turistas perveda pinigus į įmonės sąskaitą. Šiuo atveju už atsakovę Sutartį pasirašė ir sumokėjo avansą trečiasis asmuo, atsakovės įgaliota tai padaryti, todėl tiek Sutartis, tiek šalių įsipareigojimuose nustatytos nuostatos yra privalomos atsakovei.

Kaip jau minėta Sutartyje ir Sutarties šalių įsipareigojimų nuostatuose yra visos esminės organizuotos turistinės sutarties sąlygos, kurios išvadintos CK 6.749 straipsnio 2 dalyje. Paminėtina, kad sutartimi buvo nustatytas tik vienas specialus turisto reikalavimas dėl lėktuvo bilietų su rankiniu bagažu ir papildomu lagaminu už papildomą mokestį, jokių sąlygų, kad kelionės vadovas lydės keliautoją iš Vilniaus oro uosto, nebuvo Sutartimi nustatyta, ką ir pažymėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime.

Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė nėra gavusi Sutarties vieno lapo, t. y. sutarties šalių įsipareigojimų nuostatų, kuriame nustatyta sutarties atsisakymo mokesčio konkretus dydis. Nors teismui ieškovė byloje nepateikė šio Sutarties lapo nurodančio sutarties atsisakymo dydį priklausantį nuo likusio laiko iki kelionės pradžios, paskaičiuotą pagal procentinį dydį nuo kelionės kainos, tačiau tokie įrodymai, kaip matyti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo, komisijai buvo pateikti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nurodoma, kad šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20,00 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 –40,00 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 – 60,00 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100,00 proc. Be to, atsakovė reikšdama prašymą nutraukti Sutartį, neteigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai, kad neturėjo tokio dokumento, ir nežinojo savo įsipareigojimų apimties. Pažymėtina, kad atsakovė keliauja ne pirmą kartą, todėl ji žinojo ir jai turėjo būti žinomos pasekmės dėl galimo nuostolių atlyginimo Sutarties atsisakymo atveju. Esant šioms aplinkybėms, darytina labiau tikėtina, išvada, kad atsakovei tokios nuostatos buvo žinomos.

Atsakovė nurodė, kad Sutarties sąlygas teismas turėtų vertinti sąžiningumo aspektu ex officio. Paminėtina, kad ieškovė yra verslininkas, o atsakovė vartotoja, todėl jai taikomos vartotojus ginančios teisinės nuostatos. Vertinant sutarties sąlygų atitikimą skaidrumo reikalavimams atsižvelgiama į Europos sąjungos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo aspektu suformuotą praktiką, jog klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP J. Z., C-26/13, ECLI:EU:C:2014:282; 2015 m. vasario 26 d. sprendimo byloje B. M., I. O. Matei prieš SC V. R. SA, C-143/13, ECLI:EU:C:2015:127; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-C. V. Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14, ECLI:EU:C:2015:262).

Atsakovė sudarant Sutartį jau buvo garbaus amžiaus (77 metų), tačiau paminėtina, kad ji nurodė, jau ne pirmą kartą keliaujanti ir keliauja dažnai. Taigi su kelionėmis į užsienio šalis yra susidūrusi ne pirmą kartą, todėl jai žinomas arba turėjo būti žinomos ir nuostatos susijusios dėl galimo nuostolių atlyginimo Sutarties atsisakymo atveju. Jau minėta, kad trečiasis asmuo ne pirmą kartą pasirašo už atsakovę kelionės sutartis. Taigi ir trečiasis asmuo turi patirties, susijusios su organizuotų kelionių sutarčių sudarymu, jai galimai sudarant Sutartį taip pat nekilo jokių klausimų dėl Sutarties turinio. Atsakovė iš esmės nenurodė, kokios Sutarties sąlygos turėtų būti pripažintos nesąžiningomis. Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sutarties sudarymo aplinkybių, organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų atitikimo įstatymo nuostatoms, darytina išvada, kad Sutartyje ir sutarties šalių įsipareigojimų nuostatose nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimas, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sutartyje yra nustatyta nesąžiningų sąlygų. Įvertina ir tai, kad pati atsakovė nurodė, kad sudarant sutartį visos sąlygos tuo metu tiko, tačiau dėl COVID-19 pandemijos sutarties sąlygos iš esmės pakito.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad dalis atsakovės ir trečiojo asmens argumentų yra išspręsti įsiteisėjusiu ir vykdytinu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, todėl teismas detaliau į juos nepasisako, laikydamas, kad Sutartis buvo sudaryta tinkamai, ir toliau sprendžia dėl nuostolių atlyginimo.

XI.                      Dėl nuostolių dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo.

Ieškovė prašo priteisti 480,00 Eur sutarties nutraukimo mokesčio, 204,89 Eur už lėktuvo bilietus, taip pat 72,66 Eur dėl atšauktos kelionės kitiems keliautojams, kuriems buvo nupirkti lėktuvo bilietai, iš šių nuostolių atskaitytas sumokėtas 300,00 Eur avansas, todėl prašoma priteisti iš atsakovės 457,55 Eur nuostolių atlyginimo.

CK 6.750 straipsnio 1 dalyje, nustatytas, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui (CK 6.750 straipsnio 2 dalis). Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos (CK 6.750 straipsnio 3 dalis).

Kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsisakė nutraukti atsakovės Sutartį sudarytą su ieškove, grąžinant jai sumokėtą avansą, nes nenustatė, kad butų buvę pagrindai numatyti CK 6.750 straipsnio 4 dalyje, todėl yra pagrindas spręsti dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį.

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. nuostoliai nėra preziumuojami.

Sutarties šalių įsipareigojimų nuostatų 2.1.2 punkte nustatyta, kad jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako (t. y. kai aplinkybės, kurios yra pagrindas atsisakyti sutarties, atsirado dėl paties turisto kaltės, t. y. dėl jo tyčinių veiksmų ar neatsargumo), jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus iki tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalaus vienos kelionės kainos.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nurodoma, kad šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20,00 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 – 40,00 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 – 60,00 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau dienų – 100,00 proc. Nors teismui ieškovė byloje nepateikė šio Sutarties lapo nurodančio sutarties atsisakymo dydį priklausantį nuo likusio laiko iki kelionės pradžios, paskaičiuotą pagal procentinį dydį nuo kelionės kainos, tačiau teismas remiasi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovė apie norą nutraukti Sutartį informavo UAB „Mundus Mirabilis“ 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Todėl atsakovei nutraukus sutartį iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40,00 proc. nuo kelionės kainos. Sutartyje nustatyta, kad kelionės kaina vienam žmogui yra 1200,00 Eur plius lėktuvo bilietai. Todėl atsakovei pagal Sutartį taikomas 480,00 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis (1200,00 Eur x 40 proc.). Tačiau paminėtina, kad net ir Sutartyje nustačius sutarties atsisakymo dydį, jis turistui paprašius kelionės organizatorius turi pateikti tokių išlaidų pagrindimą (CK 6.750 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apgyvendinimą, nedidelio namelio nuomą 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 5 400,00 Eur, ir 2020 m. liepos 12 d. 3 600,00 Eur. Tačiau pažymėtina, kad sąskaita yra išrašyta 2020 m. rugpjūčio 18 d. dėl 9 000,00 Eur sumokėjimo. Iš sąskaitos galima matyti, kad šis mokestis sumokėtas už laikotarpius nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 11 d., nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat pateiktas 2021 m. kovo 20 d. el. laiškas gautas iš namelio nuomotojo, kuriuo jis atsisako grąžinti pinigus už 2020 m. rugpjūčio 10 – 17 d. nepanaudotą namuką. Tačiau įrodymų, kad ieškovė savalaikiai, nieko nedelsdama, po to kai atsakovė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo 2002 m. liepos 13 d., būtų prašiusi namelio nuomotojo grąžinti sumokėtus pinigus už laikotarpį kai turistai nebevyks į kelionę, ar prašiusi užskaityti šį mokėjimą kitam laikotarpiui, nėra. Sutiktina, kad ieškovei paprašius grąžinti pinigus už namelio nesinaudojimą po 8 mėnesių, toks prašymas negali būti laikomas tinkamu, siekiant sumažinti patiriamus nuostolius.

Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 metais automobilio VW Kombi, 9 vietų (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) transportavimo į Islandiją ir atgal kelionių vykdymo tikslais išlaidos sudarė: 3 842,59 Eur, bei nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: kuras ir kelių mokesčiai, vairuotojų nakvynės, kelto bilietai (Danija- Islandija-Danija), vairuotojų dienpinigiai, vairuotojų atlyginimas ir mokesčiai. Nors ieškovė detalizuoja šias išlaidas, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokia suma, kokioms išlaidų rūšims, buvo patirta, taip pat nėra pateikti kelto bilietai, nėra aišku, ar kelto bilietai buvo į priekį ir atgal su nustatytu konkrečiu laikotarpiu, ar tik buvo perkami į vieną pusę, o po to į kitą. Sutiktina, kad dėl automobilio transportavimo galėjo būti patirta išlaidų, tačiau konkrečiai nėra nurodoma, kokia suma sudaro, būtent dėl atsakovės veiksmų patirti nuostoliai, nurodoma tik bendra suma už 2020 metus, į kurią neabejotinai yra įskaičiuotos ir kitos ieškovės organizuotos turistinės kelionės, ne tik ta kelionė į kurią turėjo vykti atsakovė. Paminėtina, kad jei jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2020 m. liepos 2  d. atsakovei nupirko lėktuvo bilietus už 204,89 Eur, paslaugos teikėjas Scandinavian Airlaines. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė gavo SAS (Scandinavian Airlaines) kelionės čekį (vaučerį) 819,56 Eur sumai, kurio galiojimo laikas buvo iki 2021 m. liepos 25 d. Kelionės čekis suteiktas už keturių keliautojų nepanaudotus bilietus, kurių vertė po 204,89 Eur. Įrodymų, ar kelionės čekis buvo panaudotas, ką galėjo padaryti visus metus laiko, išgryninti pinigai už nepanaudotą kelionės čekį, byloje ieškovė nepataikė. Taip pat paminėtina, kad ieškovė reikalavo lėktuvo bilietų kainą grąžinti ir net nepasibaigus kelionės čekiui, kurį ji gavo ir turėjo galimybę panaudoti. Nors sutartyje nurodyta, kad aviabilietas negrąžinamas ir nekeičiamas po išrašymo, tačiau ieškovei gavus kelionės čekį (vaučerį), ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų sumažinti patiriamus nuostolius, tačiau byloje tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad buvo bandoma panaudoti kelionės čekį, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek atsakovės, tiek ieškovės veiksmai nulėmė, kad buvo patirta 204,89 Eur nuostolių visa apimtimi už lėktuvo bilietą (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). 

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovei ir jos draugėms nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartis, ieškovei dėl nesusirinkusios grupės teko atšaukti kelionę kietiems dviem turistams, kurie turėjo vykti kartu. Ieškovė tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“ atlygino 290,64 Eur žalą už dviejų turistų atšauktus lėktuvo bilietus. Šie nuostoliai nėra susiję su atsakovės organizavimo išlaidomis, dėl ko neįskaitomi į Sutarties nutraukimo mokestį, todėl iš atsakovės prašoma priteisti ¼ dalis šių nuostolių, t. y. 72,66 Eur. 

Ieškovė byloje pateikė UAB „Guliverio kelionės“ 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija GUK Nr. 5011729, kuria pareikalavo ieškovę sumokėti 290,46 Eur, pastabose nurodoma: žalos atlyginimas už lėktuvo bilietus Vln. – Kopenhaga – Reikjavikeas – Ryga – Vilnius, 2020 m. rugpjūčio 10–17 d., apmokėjimo terminas iki 2020 m. spalio 15 d. Ieškovė įrodymų, kad ši sąskaita buvo apmokėta nepateikė, tačiau tikėtina, kad šią žalą ieškovė atlygino. Pažymėtina, kad ieškovė yra kelionių organizatorius – verslininkas, kuri sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotas turistines keliones (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Taigi ieškovės pagrindinė veikla susijusi su kelionių organizavimu, todėl ji būdama verslininke, turi prisiimti riziką susijusią būtent su kelionių organizavimu, jų vykdymu, klientų paieška ir kt. Jau minėta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, tuo atveju kelionių organizatorius gali reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio. Taigi atsakovei kyla pareiga mokėti sutarties nutraukimo mokestį, tačiau ne su ieškovės veiklos organizavimu susijusias išlaidas. Verslininkas privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinęs negali reikalauti tokią riziką perkelti vartotojui. Ieškovė turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (nesusidarius grupei atšaukiamos kelionės atveju). Byloje nėra duomenų, kad būtų bandoma surinkti keliautojų grupę, nors iki kelionės buvo likę dar ganėtinai nemažas laikotarpis (28 dienos), tačiau nuspręsta tiesiog atšaukti kelionę. Atsižvelgiant į tai, kad 72,66 Eur nuostoliai reikalaujami priteisti iš atsakovės, kurie atsirado kitiems keliautojams grąžinant pinigus už lėktuvo bilietą, t. y. grąžinant pinigus tarpininkui UAB „Guliverio kelionės“, susiję su ieškovės vykdomos veiklos rizika, todėl toks prašymas priteisti šiuos nuostolius laikytinas nepagrįstų, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad, nors atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo prašyti nuostolių atlyginimo pagal Sutarties 2.1.2 punktą, tačiau ieškovei nesielgiant atidžiai ir rūpestingai, savalaikiai nesistengiant sumažinti patirtus nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, spręsti klausimo dėl namelio nuomos, taip pat nesant konkrečių įrodymų dėl automobilio transportavimo į Islandiją, bei ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų dėl skrydžio kupono panaudojimo, darytina išvada, kad ieškovė taip pat yra iš dalies atsakinga dėl nuostolių nesumažėjimo, todėl pagrįstais nuostoliais dėl Sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į atsakovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikytina 400,00 Eur suma, o todėl lėktuvo bilietų – 140,00 Eur, bendra nuostolių suma 540,00 Eur (CK 6.246–6.249 straipsniai 6.750 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 300,00 Eur avansą, todėl ši sumą įskaitytina ir iš atsakovės ieškovei priteistina 240,00 Eur nuostolių, t. y. ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies. 

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti 5,00 proc. procesines palūkanas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

XII.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat turėjo 883,33 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikiami įrodymai apie sąskaitų už teisines paslaugas apmokėjimą (2021 m. vasario 2 d. pinigų paėmimo kvitas; 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymai), bei 62,20 Eur išlaidas, susijusias su dokumentų vertimais (pagal 2021 m. gegužės 18 d., PVM sąskaitą – faktūrą Serija ALT Nr. 7678, 2021 m. birželio 22 d. lėšų pervedimo nurodymas).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77). Taip pat, vadovaujantis CPK 88 straipsniu, pripažintos ieškovės išlaidos už vertimo paslaugas susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 52,45 proc., iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 504,01 Eur (15,00 Eur x 52,45 proc. + 62,60 Eur x 52,45 proc. + 883,33 Eur x 52,45 proc.).

Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusios kokių nors bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 14,24 Eur, priteistinos iš šalių valstybei proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovės valstybei priteistina 7,47 Eur, o iš ieškovės – 6,77 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mundus Mirabilis“, j. a. k. 304168824, 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 504,01 Eur (penkis šimtus keturis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,47 Eur (septynis eurus 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“, j. a. k. 304168824, valstybei 6,77 Eur (šešis eurus 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                    Joana Kvaselytė