Civilinė byla Nr. e2-2248-614/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01326-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.2.; 3.2.6.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovės L. E. atstovui advokatui Adomui Kunčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M14 invest“ atstovei advokatei Eglei Valiulienei, trečiajam asmeniui A. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M14 invest“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. E..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. E. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  (toliau – UAB) „M14 invest“ 45 762,15 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4148-614/2019 nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „M14 Invest“, juridinio asmens kodas 303128937, 45 762,15 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 456 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė UAB „M14 invest“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti dokumentai neįrodo nei paskolos atsakovei suteikimo fakto, nei jos faktinio dydžio, nes pateiktose paskolos sutartyse nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, be to, 2017 m. gegužės 24 d. pasirašytoje paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, kad paskola suteikiama paskolos gavėjui (atsakovei) paprašius (Paskolos sutarties 2 straipsnis), o 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytoje paskolos sutartyje net nėra nurodyta tiksli skolinama suma, o tik nurodyta jos viršutinė riba - ne daugiau kaip 800 000 EUR (Paskolos sutarties 2.1 punktas). Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateiktas aktas dėl skolos suderinimo nėra ir objektyviai negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu paskolos (paskolų) suteikimą (ir jų dydį), kadangi iš šio akto nėra aišku nei jame nurodytų mokėjimų pagrindas, nei tai, ar realiai visi tie pavedimai buvo iš tiesų atlikti. Be to, su ieškiniu pateikto akto dėl skolos suderinimo nėra pasirašiusi ar kaip kitaip patvirtinusi atsakovės buhalteriją tvarkanti vyr. buhalterė, kadangi jis nėra galutinis ir tikslus. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad civilinėje byloje nėra pateikta ieškovės sutuoktinio A. E. pozicija dėl pareikšto reikalavimo iš atsakovės priteisti 45 762,15 Eur skolą.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus, kuriame nurodė, kad su su pareikštais prieštaravimais nesutinka ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovei yra puikiai žinoma, kad ieškovė turi 45 762,15 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, nes pats atsakovės įgaliotas asmuo, t. y. atsakovės vadovas tai patvirtino savo parašu 2019 m. sausio 31 d. akte dėl skolų suderinimo. Ieškovės teismui pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė atlikdama piniginius pervedimus iš savo asmeninės banko sąskaitos, atsakovės naudai tretiesiems asmenims sumokėjo bei suteikė paskolų atsakovei viso už 700 088,80 Eur. Aktas dėl skolų suderinimo yra pasirašytas atsakovės vadovo, taigi, vadovas patvirtina, kad jame nurodyti duomenys yra teisingi. Pasisakydama dėl ieškovės perimtos A. E. reikalavimo teisės į atsakovę vykdytinumo, nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Velkoma“, UAB „M14 invest“ ir ieškovė sudaryta Trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi Nr. 20181231-2 visos jos šalys patvirtino, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei 1 374 267,44 Eur ir esmine šios sumos dalimi, t. y. 1 004 007,44 Eur, buvo atliktas įskaitymas. Trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje Nr. 20181231-2 nėra išskirta, kad iš atsakovės visos 1 374 267,44 Eur skolos ieškovei įskaityta 1 004 007,44 Eur dalis yra vykdytina, o likusi neįskaityta dalis – nevykdytina. Kadangi iš 1 374 267,44 Eur dalis skolos, t. y. 1 004 007,44 Eur buvo įskaityta, tai reiškia, kad ir likusi atsakovės skolos dalis minėtos sutarties pasirašymo metu buvo vykdytina. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės reikalaujamos priteisti lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau jei taip ir būtų, kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.93 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5.       Trečiasis asmuo A. E. pateikė atsiliepimą į ieškovės L. E. ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad visos ieškovės atsakovei paskolintos lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir trečiajam asmeniui, be to, jos realiai buvo įgytos kaip trečiojo asmens dėtų pastangų rezultatas. Pavyzdžiui, 400 000 Eur suma ieškovės sąskaitoje buvo gauta kaip fizinio asmens - A. G. - trečiajam asmeniui ir ieškovei, kaip jo sutuoktinei, suteikta paskola, kurią vėliau trečiasis asmuo grąžino paskolos davėjui, paskolintas pinigines lėšas pervesdamas iš savo banko sąskaitos; 145 000 EUR suma į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta trečiajam asmeniui pardavus antikvarinį automobilį iš savo turimos senovinių transporto priemonių kolekcijos. Likusi suma buvo gauta iš kitų panašių trečiojo asmens ar abiejų sutuoktinių su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių, kuriais buvo susitarta, jog pinigai pervedami į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą. Lygiai tokiu pačiu principu skolindavo ir trečiasis asmuo iš savo vardu atidarytų banko sąskaitų pervesdamas (paskolindamas) pinigines lėšas, reikalingas jam priklausančių bendrovių vykdomų projektų papildomam finansavimui. Tačiau visais atvejais bendras principas būdavo tas, kad akcininkų (trečiojo asmens ir/ar jo sutuoktinės - ieškovės L. E.) paskolintos lėšos jiems yra grąžinamos tik tada, kai akcininkų paskolintų piniginių lėšų grąžinimas (išėmimas iš bendrovių) neturės neigiamos įtakos vystomam projektui ar nepažeis kitų įmonės kreditorių interesų. Dėl šios priežasties su trečiojo asmens ir/ar ieškovės su atsakove sudaromose paskolos sutartyse paprastai būdavo nurodomi ilgi paskolos grąžinimo terminai arba jie atitinkamai pratęsiami, priklausomai nuo faktinės situacijos. 2018 m. susikomplikavus situacijai šeimoje, trečiasis asmuo, bandydamas gelbėti tarpusavio santykius, sutiko su ieškovės prašymu sudaryti galimybę jai turėti atskirą verslą, ko pasekoje ieškovės įsteigta ir valdoma UAB „Velkoma“ iš atsakovės įsigijo 6 nekilnojamojo turto objektus su tikslu nuomoti juos tretiesiems asmenims ir iš to gauti pajamas. Kadangi UAB „Velkoma“ už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovei buvo skolinga 1 004 007,44 Eur sumą, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 20181231-2, kurios pagrindu atlikus įskaitymą buvo eliminuotas UAB „Velkoma“ įsiskolinimas atsakovei (reikalavimo teisę į UAB „Velkoma“ vietoje atsakovės, perėmė ieškovė, kuri yra UAB „Velkoma“ akcininke ir vadovė). Tam, kad būtų galima sudaryti Trišalę įskaitymo sutartį, tą pačią dieną (t. y. 2018-12-31) buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 20181231-1, kurios pagrindu ieškovė iš trečiojo asmens neatlygintinai perėmė 454 520,63 Eur teisę į atsakovę. Kada buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, trečiasis asmuo turėjo 926 029,05 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, kuri buvo atsiradusi 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, pagrindu. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neturi vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi nei ieškinio pateikimo momentu, nei šio atsiliepimo pateikimo dienai nėra suėjęs prievolės, į kurios dalį reikalavimo teisę perėmė ieškovė, įvykdymo terminas. Ieškovės Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perimta 454 520,63 Eur dydžio reikalavimo teisė į atsakovę kyla iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties, kurios 1.5 punkte aiškiai nurodyta, jog paskolos, grąžinimo terminas yra 2025 m. gruodžio 31 d. Net jei būtų konstatuota, kad ieškovė šiai dienai turi vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę (su kuo trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka), tai bet kuriuo atveju, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui, negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad tam kategoriškai prieštarauja trečiasis asmuo, kuris yra ne tik ieškovės sutuoktinis, bet kartu ir atsakovės akcininkas bei vadovas, todėl jam yra gerai žinomas dabartinis apyvartinių lėšų poreikis bendrovėje, siekiant laiku ir tinkamai atsiskaityti su kitais atsakovės kreditoriais. Ieškinio reikalavimas dėl 45 762,15 Eur skolos priteisimo negali būti tenkinamas dar ir todėl, kad civilinėje byloje yra pateiktas netikslus aktas dėl skolų suderinimo, kuris nėra nei suderintas, nei patvirtintas atsakovės buhalteriją tvarkančios vyr. buhalterės (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti visiškai.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovė palaikė atsakovės prieštaravimuose bei trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė paskolina atsakovei iki 800 000 Eur (e. b. l. 5-8). 2017 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Paskolos sutartį Nr. 17-01 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė paskolina atsakovei iki 80 000 Eur (e. b. l. 9-10). 2018 m. gruodžio 31 d. pradinio kreditoriaus A. E., naujos kreditorės L. E. ir skolininkės UAB „M14 invest“ sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20181231-1 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) pagrindu ieškovė įgijo 454 520,63 Eur reikalavimo teisę į atsakovę (e. b. l. 11, 55-57). 2018 m. gruodžio 31 d. Trišalės reikalavimų įsiskolinimo sutarties Nr. 20181231-2 (toliau – Trišalė įskaitymo sutartis) pagrindu atsakovė UAB „M14 invest“ kito asmens UAB „Velkoma“ įsiskolinimą užskaitė su ieškovės reikalavimu, sumažindama ieškovės reikalavimą į atsakovę 1 004 007,44 Eur suma (e. b. l. 12). Ieškovė pateikė 2019 m. sausio 31 d. aktą „Dėl skolų suderinimo“ (toliau – skolų suderinimo aktas), kuriame nurodyta, kad atsakovės skolą ieškovei sudaro 45 762,15 Eur suma (e. b. l. 13-15). Nurodytą 45 762,15 Eur sumą, procesines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

10.       Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, teigdama, kad ieškovė neturi vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi dar nėra suėjęs prievolės, į kurios dalį reikalavimo teisę perėmė ieškovė, įvykdymo terminas, nes Reikalavimo perleidimo sutartimi iš trečiojo asmens A. E. neatlygintinai perimta 454 520,63 Eur dydžio reikalavimo teisė kyla iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties, kurios 1.5 punkte nurodyta, jog paskolos grąžinimo terminas yra 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat atsakovė ginčija ieškovės prašomą priteisti 45 762,15 Eur sumą, nurodydama, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 13 260 Eur sumą už automobilio Audi 5 nuomą. Trečiasis asmuo palaiko atsakovės poziciją.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnyje nurodytos įrodinėjimo priemonės, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CK 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš Paskolos sutarties Nr.1, Paskolos sutarties Nr. 2  ir iš Reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu ieškovė iš trečiojo asmens A. E. neatlygintinai perėmė 454 520,63 Eur dydžio A. E. reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovės teigimu, ši perimta 454 520,63 Eur dydžio reikalavimo teisė į atsakovę kyla iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimo terminas yra tik 2025 m. gruodžio 31 d., todėl, atsakovės teigimu, ieškovė neturi vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Tačiau atkreiptinas šalių dėmesys į tai, jog teismui pateiktoje Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad trečiojo asmens reikalavimo teisė kyla būtent iš atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad pradinis kreditorius A. E. turi bendrą 926 029,05 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „M14 invest“, kuri kyla iš pradinio kreditoriaus skolininkei suteiktų paskolų, sukauptų palūkanų bei avansinių mokėjimų likučio (Reikalavimo perleidimo sutarties preambulės A ir B dalys). Dalį šios skolos, t. y. 454 520,63 Eur, A. E. ir perleido ieškovei. Teismo vertinimu, į bylą pateikta 2018 m. sausio 25 d. sudaryta paskolos sutartis tik patvirtina tarp atsakovės ir trečiojo asmens egzistuojančius paskolinius santykius, tačiau nepatvirtina, kad 454 520,63 Eur dydžio reikalavimo teisė į atsakovę kyla būtent iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2018 m. sausio 25 d. paskolos sutarties. Be to, pasirašydamos Trišalę įskaitymo sutartį, šalys patvirtino, kad prievolių, pagal kurias atliktas įskaitymas, įvykdymo terminai jau yra suėję, nes įskaitomi gali būti tik tokie reikalavimai, kurių įvykdymo terminai jau yra suėjęs (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Šio įskaitymo šalys neneigia ir neginčija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitų ieškovės nurodytų Paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2, kuriomis taip pat grindžiama ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę, prievolių įvykdymo terminai jau yra pasibaigę, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, kad prievolės pagal šias sutartis yra įvykdytos, todėl atsakovės argumentai, kad po Trišalės įskaitymo sutarties sudarymo likusi atsakovės skola ieškovei kyla tik iš Reikalavimo perleidimo sutartimi perimtos skolos, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

13.       Atsakovė, ginčydama ieškovės pateiktame akte nurodytą 45 762,15 Eur sumą, pateikė atsakovės vyr. buhalterės ir vadovo A. E. patvirtintą 2019 m. lapkričio 25 d. aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriame užfiksuota 32 502,15 Eur atsakovės skola ieškovei. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad su ieškovės teismui pateiktu aktu nesutinka tik dėl 13 260 Eur sumos, nurodytos už automobilio Audi 5 nuomą (2018 m. gruodžio 31 d. patvirtinto akto „Dėl skolų suderinimo“ 1 ir 92 eilutės), nes jokia automobilio nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Taip pat nurodė, kad kitų ieškovės akte nurodytų sumų neginčija bei pateikė akte nurodytas sumas pagrindžiančius buhalterinius dokumentus (UAB „M14 invest“ buhalterinės apskaitos finansinių įsipareigojimų sąskaitos Nr. 402 ir Nr. 4422, e. b. l. 142-144).

14.       Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Nepateikdamas pirminių dokumentų, asmuo prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius, nes remiantis vien tik tarpusavio užskaitos aktu negalima spręsti dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo ir (arba) teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Šiuo atveju abiejų šalių teismui pateiktuose aktuose dėl skolų suderinimo nurodytos sumos, išskyrus ieškovės pateiktame akte nurodytą sumą už automobilio Audi 5 nuomą (2018 m. gruodžio 31 d. patvirtinto akto „Dėl skolų suderinimo“ 1 ir 92 eilutės), sutampa. Kilus ginčui dėl nurodytos 13 260 Eur sumos už automobilio Audi 5 nuomą, šios skolos atsiradimo pagrindas gali būti įrodinėjamas kitais (pirminiais) dokumentais. Kadangi teismui nėra pateikti jokie pirminiai dokumentai (automobilio nuomos sutartis ir kt.), kurie pagrįstų ieškovės pateiktame akte nurodytą 13 260 Eur sumą, teismas neturi pagrindo šią sumą priteisti iš atsakovės, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas mažintinas, iš atsakovės ieškovei priteisiant 32 502,15 Eur sumą.

15.       Trečiasis asmuo A. E. nurodo, kad prašomos priteisti lėšos yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir jis, kaip ieškovės sutuoktinis ir atsakovės akcininkas bei vadovas, nesutinka, kad šios lėšos būtų priteistos iš atsakovės ieškovės naudai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nėra sprendžiama ieškovės L. E. ir trečiojo asmens A. E. santuokos nutraukimo byla, nėra dalinamas santuokos metu įgytas turtas, todėl ginčo lėšų teisinis rėžimas nėra svarbus. Be to, reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas (CK 3.92 straipsnis).

16.       Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (32 502,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

25.       Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26.       Ieškovė pareiškė ieškinį 45 762,15 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 32 502,15, t. y. 71,02 procento. Proporcingai patenkintų materialaus pobūdžio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 323,85 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis) (e. b. l. 16).

27.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28.       Ieškovė teikė prašymą dėl 1 887,60 Eur dydžio išlaidų už advokato pagalbą priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (e. b. l. 58, 59). Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 340,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 664,42 Eur bylinėjimosi išlaidos.

29.       Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „M14 Invest“, juridinio asmens kodas 303128937, 32 502,15 Eur (trisdešimt du tūkstančius penkis šimtus du eurus, 15 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 664,42 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis  eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                              Eglė Surgailienė