Civilinė byla Nr. e2-782-896/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00601-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant  Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovėms R. B.-R. ir N. B.,

atsakovės UAB „Žaliakalnio poliklinika“ atstovams direktoriui A. T. ir advokatui Vyteniui Gubavičiui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei UAB „Žaliakalnio poliklinika“ bei trečiajam asmeniui E. S. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Kauno TLK, ieškovė) 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 47819,56 Eur žalą PSDF biudžetui, pinigus pervedant Kauno teritorinei ligonių kasai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbankas” AB (kodas 73000), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa su UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2017 m. ir 2018 m. sudarė sutartis Nr. 32-323-3/17 ir Nr. 32-415 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo pagal teisės aktuose ir sutartyse numatytus reikalavimus, o Kauno TLK įsipareigojo už teikiamas paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. UAB „Žaliakalnio poliklinika“, be kita ko, įsipareigojo: turėti licencijas, suteikiančias teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas veiklos adresais, nurodytais sutartyje; teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovautis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių paslaugų teikimą ir jų išlaidų apmokėjimą; teisės aktų nustatyta tvarka informuoti Kauno TLK apie įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankroto bylos iškėlimą bei kitais atvejais, kai įstaiga negali vykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų reikalavimų; atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą; užtikrinti apdraustiesiems, prisirašiusiems prie įstaigos, pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą (jeigu jie dar nėra pasirinkę pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos), sudarant sutartį su šias paslaugas teikiančia įstaiga.

2018 m. gruodžio 6 d. surašyta Patikrinimo pažyma Nr. AS-61, 2020 m. vasario 24 d. surašyta Ekspertizės pažyma Nr. 103-1, siekiant įvertinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pirminės odontologinės pagalbos paslaugų teikimo pagrįstumą ir teisėtumą UAB ,,Žaliakalnio poliklinika“ licencijoje nurodytais veiklos adresais. Kontrolės metu nustatyta, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu UAB „Žaliakalnio poliklinika“ išduota asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3409 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas nuo 2011 m. lapkričio 2 d. teikti šeimos medicinos ir bendruomenės slaugos paslaugas; nuo 2015 m. lapkričio 17 d. teikti pirminės psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas; nuo 2016 m. sausio 11 d. teikti akušerio praktikos paslaugas; nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. teikti ambulatorinės slaugos paslaugas. Be to, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas nuo 2018 m. birželio 21 d. teikti šeimos medicinos, bendruomenės slaugos, bendrosios praktikos slaugos, ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, akušerio praktikos, pirminės psichikos sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos slaugos paslaugas. Taip pat UAB Žaliakalnio poliklinika“ išduota odontologinės priežiūros (pagalbos) licencija Nr. 2237 adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas nuo 2013 m. lapkričio 14 d. teikti vaikų odontologijos, burnos higienisto praktikos ir odontologijos paslaugas ir galiojo patikrinimo metu (t. y. 2018 m. lapkričio 28-30 d.), panaikinta tik 2018-12-13. UAB Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patikrinimo metu (t. y. 2018 m. lapkričio 28-30 d.) neturėjo galiojančios licencijos teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, licencija patikslinta tik 2018 m. gruodžio 13 d.

Nustatyta, kad veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, UAB „Žaliakalnio poliklinika“ buvo sudariusi nuomos sutartį su pastato savininke J. S.. Ši sutartis baigėsi 2017 m. gegužės 8 d., tačiau buvo sudarytas žodinis susitarimas ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“ veiklą šiose patalpose vykdė iki 2017 m. lapkričio 7 d.. Nuo šios datos UAB „Žaliakalnio poliklinika“ išsikėlė iš nuomojamų patalpų ir jokios veiklos nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nevykdė.

UAB „Žaliakalnio poliklinika“ nuomos sutartis su UAB „Mikrovisatos valda“ dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, registruota 2018 m. kovo 1 d., tačiau UAB „Žaliakalnio poliklinika“ šiuo adresu veiklą vykdė ankščiau, neturėdama licencijos šiuo veiklos adresu. Tik nuo 2018 m. birželio 21 d. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ suteikta teisė šiuo veiklos adresu vykdyti licencijose numatytas paslaugas. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ neįvykdė savo sutartinės pareigos ir neinformavo Kauno TLK apie pasikeitusį veiklos adresą iš (duomenys neskelbtini), Kaunas, į (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir, prieš pradėdama veiklą, nesiėmė veiksmų dėl licencijos tikslinimo.

Be to, UAB ,,Žaliakalnio poliklinika“ nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nebuvo užtikrintos pilnos apimties pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems prie psichikos sveikatos centro gyventojams, nes nebuvo suformuota pilna pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komanda, kurią turėjo sudaryti gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. 

Kadangi paslaugos teiktos ne licencijoje nurodytu veiklos adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas), bet nauju adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas), neturint licencijos paslaugų teikimui, bei pateiktos apmokėti iš PSDF biudžetui tokiais veiksmais UAB „Žaliakalnio poliklinika“ pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. 1 d., 5 str. 8 d. 1 ir 2 p., Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 1 d., Sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 50.3 p., Sveikatos apsaugos ministro 2012-09-17 įsakymo Nr. V-861 ,,Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p., Sutarčių Bendrųjų sąlygų 2.1 p., 2.2 p., 2.19 p., Specialiųjų sąlygų 1.7 p.

Ieškovė paskaičiavo UAB „Žaliakalnio poliklinika“ padarytą žalą PSDF biudžetui už ginčijamu laikotarpiu neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš viso – 47 819,56 Eur.

Ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovės R. B.-R. ir N. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir jame nurodytas faktines aplinkybes patvirtino. Nurodė, kad tai, kad būtų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, turi būti išpildytos dvi sąlygos: įstaiga turi turėti galiojančią licenciją tam tikru adresu ar adresais ir kreiptis į teritorinę ligonių kasą bei sudaryti sutartį dėl paslaugų apmokėjimo. Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 20 d. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nors neturėjo licencijos teikti paslaugas šiuo adresu. Be to, tam tikru laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nebuvo užtikrintos pilnos apimties pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems prie psichikos sveikatos centro gyventojams, nes nebuvo suformuota pilna pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komanda, kurią turėjo sudaryti gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Atsakovei buvo išmokėta kaip už tinkamai suteiktas paslaugas, tačiau patikrinimo metu nustatyti anksčiau minėti faktai, todėl apskaičiuota žala. Įstaiga nėra naujas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dalyvis, tai yra profesionalas, todėl žinojo visus reikalavimus. Licencijos suteikimas veikti tam tikru adresu yra tikslu vykdyti apskaitą ir kontrolę. Patalpos, įranga, darbuotojai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė higienos pasą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Kaune, išsiėmė jau 2017 m. pabaigoje. Žala kildinama iš to, kad buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, be to, pažeisti sutartiniai įsipareigojimai. Kauno teritorinė ligonių kasa yra ne tik kontroliuojanti įstaiga, tačiau ir sutartinis partneris. Pažeista buvo ir sutartis. Ieškovė neturėjo pareigos išmokėti už suteiktas paslaugas, kol atsakovė nevykdė sutarties. Pilna psichikos sveikatos komanda turi dirbti, kad būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos. Dirbo ne visa komanda, todėl paslaugos negalėjo būti teikiamos pilna apimtimi. Tuo tarpu buvo išmokėta už pilną komandą. Visos aplinkybės, kad veikė ne licencijoje nurodytu adresu, paaiškėjo tik po atlikto tyrimo. Nėra reglamentuotas tyrimo laikotarpis. Būna, kad duomenys nepasitvirtina ir žala nenustatoma. Be to, buvo laukiama teismo sprendimo panašioje byloje (teismo posėdžio, vykusio 2021-03-15, 14:45:21 - 16:19:26).

Atsakovė UAB „Žaliakalnio poliklinika“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d. buvusi atsakovės akcininkė ir direktorė E. S. perleido visas jai nuosavybės teise priklausiusias atsakovės akcijas ir nuo 2019 m. vasario 18 d. keitėsi atsakovės vadovas, kuriuo į pareigas buvo paskirtas A. T.. Buvusi atsakovės direktorė ir akcininkė naujai paskirtam direktoriui, kuris yra ir akcijų pirkėjas, nustatyta tvarka neperdavė įmonės dokumentų, o juos tiesiog be jokio perduodamų dokumentų lydraščio paliko patalpose (duomenys neskelbtini). Naujasis akcijų savininkas ir direktorius buvusios akcininkės ir direktorės nebuvo informuotas apie aplinkybes, dėl kurių pareikštas šis ieškinys, iki akcijų įsigijimo jis nebuvo nei atsakovės darbuotojas, nes akcijų savininkas, todėl apie jas nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškovės pateiktų įrodymų visuma neįrodo, kad atsakovė visu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio 20 d. visas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prevencinių programų paslaugas, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne licencijoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ar kad atsakovė visu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. spalio 31 d. neužtikrino pilnos apimties pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visiems prisirašiusiems prie psichikos sveikatos centro gyventojams, nes visais pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atvejais buvo būtina pilna pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komanda ir/ar kad ji visu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo suformuota. Be to, skatinamosios paslaugos ir slaugos namuose paslaugos, už kurias išmokėtos sumos įskaičiuotos į žalos atlyginimo sumas, turėjo būti teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), kai šios paslaugos turi būti teikiamos ne licencijoje nurodytu adresu, o už jo ribų (pas pacientus namuose, slaugos namuose ir kt.). Atsakovė ataskaitas ieškovei pateikė ir sąskaitas išrašė už realiai pacientams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo suteiktos kokybiškai, pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės pacientai atsakovei nepareiškė, paslaugos pacientams buvo suteiktos tos, kurios buvo numatytos su ieškove sudarytose sutartyse, už kurias ieškovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti, atsakovės paslaugas teikė kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai, paslaugos buvo teikiamos atsakovei turint galiojančią licenciją, kuri, nustačius paslaugų teikimą ne licencijoje nurodytoje vietoje ar/ir esant nepilnai pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komandai, savaime nereiškia, visų paslaugų kaina galėtų būti prilyginta padarytai žalai. Be to, atsakovei nesuteikus pacientams sveikatos priežiūros paslaugų, jos būtų suteiktos kitų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir analogiškais įkainiais apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, t.y. PSDF biudžetas tokiu atveju būtų nei pasipildęs, nei sumažėjusios jo išlaidos. Reikalavimą dėl išmokėtų sumų sugrąžinimo, t.y. paslaugų kainos sumažinimo iki nulio, pareiškė tik 2020 m. lapkričio 6 d., suėjus asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartims subsidiariai taikytino CK 6.667 str. 1 d. įtvirtintam vienerių metų ieškinio senaties terminui, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovės UAB „Žaliakalnio poliklinika“ atstovas advokatas Vytenis Gubavičius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtino. Prašo taikyti ieškinio senatį (teismo posėdžio, vykusio 2021-03-15, garso įrašas, 16:19:27 - 16:33:05).

Trečiasis asmuo E. S. į paskirtus teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa su UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2017 m. ir 2018 m. sudarė sutartis Nr. 32-323-3/17 ir Nr. 32-415 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo pagal teisės aktuose ir Sutartyse numatytus reikalavimus, o Kauno TLK įsipareigojo už teikiamas paslaugas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2020 m. sausio 23 d. rašte nurodė, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistų komanda galimas ir reikiamas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pilnai teikė adresu (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio vidurio. Nuo 2018 m. birželio 21 d. palaipsniui pradėjo dirbti ir teikti paslaugas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Pastato – parduotuvės (administracinio), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkiai yra J. S., K. S., R. S., O. A.. Pastato (administracinio), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas yra UAB „Mikrovisatos valda“. Patalpų nuomos sutartis su UAB „Žaliakalnio poliklinika“ sudaryta ir įregistruota 2018 m. kovo 1 d. Kauno teritorinės ligonių kasos 2020 m. vasario 25 d. Ekspertizės pažymoje Nr. 103-1 nustatyti sutartinių įsipareigojimų, nurodytų Sutarties tarp Kauno TLK ir UAB Žaliakalnio poliklinikos 2.1, 2.19 punktuose bei Specialiųjų sąlygų 1.7 p. reikalavimų; Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. 1 p., 5 str. 8 d. 1 ir 2 p. reikalavimų; Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 1 d.; Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 50.3 p.; Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 ,,Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto; Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 ,,Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23.1 p. reikalavimų pažeidimai. Nurodyta, kad dėl 8.4 ir 8.5 punktuose nustatytų pažeidimų UAB Žaliakalnio poliklinika galimai padarė žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Po ekspertizės posėdžio UAB Žaliakalnio poliklinika pateikė raštą Nr. 0033/2020 su priedais, kuriame išdėsto priešingas faktines aplinkybes, negu nustatytos patikrinimo metu (prideda patalpų subpanaudos sutartis, darbuotojų raštiškus parodymus). Kauno TLK neturi objektyvių galimybių ištirti visų faktinių aplinkybių, t. y. įvertinti sutarčių teisėtumo ar apklausti rašytinius parodymus davusius asmenis, ir nustatyti galimos žalos fakto bei dydžio. Vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1K-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26.4. p., kuriame nurodyta, kad, nustačius administracinio teisės pažeidimo, baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, reikia imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, perduodame visą patikrinimo medžiagą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai nagrinėjimui pagal kompetenciją, įvertinant ar nebuvo padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 202 str. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla) numatytos neteisėtos veikos ar kitos neteisėtos veikos kitų baudžiamojo kodekso straipsnių apimtyje. Kauno AVPK 2020 m. kovo 4 d. ir balandžio 6 d. nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimus. Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu paragino UAB „Žaliakalnio poliklinika“ iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atlyginti 47819,56 Eur žalą. Sąskaitos faktūros patvirtina ieškovės išmokas atsakovei. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. (įskaitytinai) teikė ataskaitas Kauno teritorinei ligonių kasai, nurodydama savo adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2019 m. sausio 3 d. rašte Kauno teritorinei ligonių kasai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. paslaugas teikė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. J. S. 2018 m. lapkričio 15 d. Kauno teritorinei ligonių kasai raštu nurodė, kad nuomos sutartis dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas su Šv. Luko medicinos centru abipusiu susitarimu buvo nutraukta 2017 m. lapkričio 7 d. Nuo šios dienos įstaiga išsikėlė iš nuomojamų patalpų ir jokios veiklos nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nevykdė. UAB „Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, odontologinės priežiūros (pagalbos) licencija išduota 2013 m. lapkričio 14 d., panaikinta 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, odontologinės priežiūros (pagalbos) licencija išduota 2018 m. gruodžio 13 d., galiojanti. UAB „Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija išduota 2011 m. lapkričio 2 d., nuo 2018 m. birželio 21 d. pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini), Kaunas. UAB „Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija išduota 2016 m. rugsėjo 5 d., panaikinta 2019 m. balandžio 9 d. Kauno teritorinė ligonių kasa 2018 m. gruodžio 6 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. AS-61, kurioje pasiūlė pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, skatinamąsias paslaugas, kurias įstaiga teikė ne licencijoje nurodytais adresais, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. vertinti kaip įstaigos žalą PSDF biudžetui. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ darbo grafikai patvirtina šios įstaigos psichikos sveikatos priežiūros komandos sudėtį laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. spalio mėn.

UAB „Ortobatas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į „UAB Šv. Luko medicinos centras“ ir UAB „Baltic Medicale“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė patalpų subpanaudos sutartį, pagal kurią UAB „Baltic Medicale“ gavo teisę naudotis 40 kv. m. komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.

Į bylą pateiktas UAB Šv. Luko medicinos centras 2017 m. lapkričio 8 d. rašytinis pranešimas, kuriuo UAB „Žaliakalnio poliklinika“ informuojama, kad UAB Šv. Luko medicinos centras ketina patalpas perduoti jų tiesioginiam savininkui, todėl ragina atlaisvinti 40 kv. m. bendro ploto patalpas per 6 mėnesius. Į bylą pateiktas UAB Šv. Luko medicinos centras 2017 m. lapkričio 8 d. rašytinis pranešimas, kuriuo prašoma, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ visus dėl 40 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo kilusius nesklandumus derintų su tiesioginiais patalpų savininkais.

R. U. 2020 m. sausio 22 d. raštu nurodė, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune šeimos gydytoja dirbo iki 2018 m. vasaros vidurio. J. D. 2020 m. sausio 20 d. raštu nurodė, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas dirbo iki 2018 m. birželio mėnesio pabaigos.

UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2017 m. rugsėjo 25 d. išduotas higienos pasas vykdyti veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie LR SAM direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymu patikslinta įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, išduota UAB „Žaliakalnio poliklinika“ ir suteikta teisė papildomai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad patalpa/butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip negyvenamoji patalpa – klinika, bendras plotas 79,85 kv. m., nuosavybė teise priklauso G. S. ir E. S., nuo 2016 m. kovo 25 d. įregistruota panaudos sutartis su MB „Samdenta“. G. S. ir E. S. 2017 m. spalio 18 d. rašytiniu sutikimu patvirtino, jog sutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų įregistruota MB „Grožio injekcija“ buveinė.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad J. U. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. balandžio 17 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad M. M. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 6 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad V. K. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2018 m. sausio 18 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad V. S. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. kovo 22 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad I. K. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. vasario 5 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad J. V. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 8 d.

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė patvirtina, kad L. B. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ lankėsi 2018 m. sausio 2 d., 2018 m. kovo 20 d.

MB „Samdenta“ ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2016 m. gegužės 19 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Žaliakalnio poliklinika“ buvo perduotos patalpos, kadastriniame plane pažymėtos 23-5, ir 23-6 bei bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos numeriais 23-1, 23-3, 23-7, 23-10, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas. MB „Samdenta“, dėl to, kad nuomininkas UAB „Žaliakalnio poliklinika“ nemokėjo nuomos mokesčio, 2017 m. lapkričio 6 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, 2018 m. sausio 2 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas.

2018 m. sausio 3 d. VMI surašytoje Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje, kurioje užfiksuota informacija apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą, be kita ko, užfiksuota, kad visas pastato antras aukštas tuščias, baldų nėra.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties

Triplike atsakovė UAB „Žaliakalnio poliklinika“ prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad CK XXXV skyriaus normos, apimančios CK 6.716 str. - 6.755 str., reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimą, tarp kurių, sutinkamai su CK 6.716 str. 3 d., patenka asmens sveikatos priežiūros paslaugos. CK 6.724 str. numato subsidiarų kitų CK normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 str.) ir vartojimo rangą (CK 6.672 - 6.680 str.), taikymą paslaugų, tarp jų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, sutartims. Todėl taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės sutarčių skyriaus vedėja 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniais pranešimais iškėlė klausimus dėl atsakovės veiklos adreso neatitikimo licencijoje nurodytam adresui, ieškovė dėl to atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. gruodžio 6 d. pažymą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 6 d., t.y. akivaizdžiai suėjus CK 6.667 str. 1 d. įtvirtintam vienerių metų ieškinio senaties terminui.

Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Ieškovė 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimuose nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamoms paslaugos netaikomas CK XXXV skyrius, nes CK 6.716 str. 5 d. numatyta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali numatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus šiame skyriuje. Be to, CK 6.724 str. numatyta, kad normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso  6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisiniai santykiai, susiklostantys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudarius sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms, yra administracinio pobūdžio, o tokios sutartys taip pat vertintinos kaip administracinės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų susiformuoja mišraus pobūdžio teisiniai santykiai (tiek viešojo, tiek sutartinio pobūdžio), nes teritorinė ligonių kasa ne tik administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atlieka teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų santykių mišraus pobūdžio, tiek Sveikatos draudimo įstatymas (27, 39 straipsniai), tiek ir šalių sutartis įpareigoja jas vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-611/2019).

Teismo vertinimu, tarp šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.). CK 6.724 straipsnis numato subsidiarų kitų CK normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 str.) ir vartojimo rangą (CK 6.672 - 6.680 str.), taikymą paslaugų, sutartims. Todėl taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas.

Kartu teismas pažymi, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis (CK 6.725 – 6.746 str.), nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartys sudaromos tarp asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio asmens ir paciento. Šiuo atveju yra sudaryta sutartis tarp paslaugos teikėjo – UAB „Žaliakalnio poliklinika“ ir kliento – Kauno teritorinės ligonių kasos, o sutartis yra dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

Šioje byloje atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis 2.12 p. numato teisę ieškovės darbuotojams kontroliuoti sutartyje numatytų ir suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kokybę, jų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų pagrįstumą ir teisėtumą bei visus su tuo susijusius medicininius, buhalterinius ir kitus dokumentus. Todėl ieškinio senaties termino eiga sietina su apmokėjimais už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iki kurių ieškovė turėjo teisę pasinaudoti sutarčių 2.12 p. įtvirtintomis teisėmis ir įvertinusi sąskaitų už paslaugas pagrįstumą sužinoti apie jų nepagrįstumą ar/ir sutarčių reikalavimų pažeidimus, sudarančius pagrindą reikalauti sumažinti paslaugų kainą ar atsisakyti apmokėti sąskaitas. Atsakovė nurodo, kad ieškovės sutarčių skyriaus vedėja 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniais pranešimais iškėlė klausimus dėl atsakovės veiklos adreso neatitikimo licencijoje nurodytam adresui, ieškovė dėl to atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. gruodžio 6 d. pažymą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 6 d., t.y. akivaizdžiai suėjus CK 6.667 str. 1 d. įtvirtintam vienerių metų ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Ieškovė nurodo, kad Ekspertizės pažyma, kuria buvo užbaigta kontrolės procedūra ir nustatyta, kad atsakovė neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo surašyta             2020 m. vasario 24 d., o į teismą kreiptasi 2020 m. lapkričio 6 d., todėl senaties terminas nepraleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kada asmuo faktiškai suvokė arba turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, patikrintina, ar jis apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, tuo tikslu visapusiškai įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir joje esančius įrodymus, reikšmingus aiškinantis, kada ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, turėjo pagrindą fiksuoti realų jo teisių pažeidimo faktą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra valstybės institucija, kuri atsakovės atžvilgiu veikia ne tik kaip sutarties šalis, tačiau ir kaip kontroliuojantis subjektas. Taigi, ieškovė, atlikdama kontrolės funkcijas, turi laikytis ir tam tikros, teisės aktuose numatytos kontrolės procedūros tvarkos. Nors atsakovė ir teigia, kad pažeidimo nustatymo procedūra užtruko pernelyg ilgai, dėl to atsirado pasekmės, nes dabartinis atsakovės akcininkas, nebūtų pirkęs atsakovės akcijų ir buvusios savininkės, tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato terminų, per kuriuos turi būti atlikta pažeidimo nustatymo procedūra. Be to, sutiktina su ieškovės pozicija, kad tik pabaigus kontrolės procedūrą ir nustačius, jog atsakovė neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei surašius 2020 m. vasario 24 d. Ekspertinę pažymą, paaiškėjo visa pažeidimo apimtis. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Iš 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno teritorinės ligonių kasos patikrinimo pažymos AS-61 matyti, kad konstatuojamas pažeidimo laikotarpis yra nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. Tuo tarpu atlikus visą kontrolės procedūrą ir tyrimą, 2020 m. vasario 24 d. Ekspertinėje pažymoje konstatuojamas pažeidimo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 20 d. Pažymėtina, kad būtent pažeidimo laikotarpis šiuo atveju lemia žalos dydžio apskaičiavimą, todėl tik pabaigus kontrolės procedūrą ir ieškovei aiškiai žinant žalos dydį paaiškėjo ieškinio dalykas. Todėl, teismo vertinimu, tik nuo 2020 m. vasario 24 d. prasidėjo vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kadangi ieškinys teismui paduotas 2020 m. lapkričio 6 d., ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovė prašo priteisti žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant nors vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

Dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.

Tarp šalių kilo ginčas, ar UAB „Žaliakalnio poliklinika“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 20 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė licencijoje nurodytu adresu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija išduota 2011 m. lapkričio 2 d., nuo 2018 m. birželio 21 d. pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Taigi, ginčo laikotarpiu UAB „Žaliakalnio poliklinika“ turėjo teisę asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ieškovė teigia, kad ginčo laikotarpiu atsakovė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovė su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka.

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. birželio 20 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tokią išvadą leidžia daryti šie įrodymai:

1. Liudytoja D. G. teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 16 d., metu nurodė, kad yra Kauno valstybinės ligonių kasos specialistė. 2017 m. rugsėjo mėn. buvo tikrinama Šv. Luko klinika adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su jais bendravo ir dokumentus pateikinėjo UAB „Žaliakalnio poliklinika“ direktorė E. S.. Ji žinojo, kad tose pačiose patalpose veiklą vykdo ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“. Buvo bendra registratūra. Matė sukrautas dėžes, vyko kraustymosi darbai. Ji kiekvieną dieną, eidama į ir iš darbo, praeina pro (duomenys neskelbtini). Vėliau ant to pastato durų pasirodė reklaminiai skelbimai „Šokių vakarai“, „Elegancija“. 2018 m. spalio mėn. atėjo Valstybinės ligonių kasos nurodymas atlikti Šv. Luko patikrinimą. Pradėjo ieškoti įstaigos vadovo, skambino sutartyje nurodytais adresais, tačiau niekas neatsiliepė ir (duomenys neskelbtini) rado užrakintas duris. Paskambino E. S., ši nurodė, kad persikėlė į (duomenys neskelbtini). Kadangi žinojo, jog tuo adresu turėjo veiklą vykdyti ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“, apie tokias aplinkybes informavo sutarčių skyriaus vedėją. Ši surašė tarnybinį nurodymą, kad būtų atliktas UAB „Žaliakalnio poliklinika“ patikrinimas. Jie (duomenys neskelbtini) UAB „Žaliakalnio poliklinika“ nerado, ši veikė adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad veikia ne visa pirminės psichikos sveikatos paslaugų komanda. Nebuvo slaugytojo, soc. darbuotoja dirbo ne visą laikotarpį.

2. Liudytoja G. A. (G.) teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 16 d., metu nurodė, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki lapkričio mėn. dirbo šeimos gydytoja. Darbovietės adreso neprisimena, tačiau pastatas buvo (duomenys neskelbtini), netoli IKI parduotuvės, toje pačioje gatvės pusėje. Toje pačioje klinikoje dirbo psichiatrė, ortopedas traumatologas, endokrinologė ir kita šeimos gydytoja, kurios pavardė U. Negirdėjo, kad klinika būtų veikusi ir kitame pastate (duomenys neskelbtini). Kažką girdėjo, kad veikia Petrašiūnuose, bet kai ji pradėjo dirbti, tai ten (Petrašiūnuose) dar nebuvo atsidarę.

3. Liudytoja J. S. teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 3 d., metu paaiškino, kad yra viena iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriose veikė UAB „Žaliakalnio poliklinika“, bendrasavininkių. Buvo sudaryta nuomos sutartis su Šv. Luko klinika. Žino, kad tuo adresu veikė ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“. Šv. Luko klinika iš patalpų išsikraustė iki 2017 m. lapkričio 7 d. Tą dieną vaikščiojo po patalpas, apžiūrinėjo dėl defektų ir pan. Tą dieną patalpose nebuvo nei medicinos personalo, nei medicinos įrangos ar baldų. Vėliau patalpas išnuomojo šokių veiklai.

4. 2018 m. sausio 3 d. VMI surašyta Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, kurioje užfiksuota informacija apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą, be kita ko, užfiksuota, kad visas pastato antras aukštas tuščias, baldų nėra.

Šių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys neginčijamai patvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 7 d. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neveikė. Pastebėtina, kad patalpų savininkė J. S., kuri akivaizdžiai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir kuri geriausiai žino faktines aplinkybes, nurodė, jog 2017 m. lapkričio 7 d. patalpose nebuvo jokio medicinos personalo ir įrangos. Jos paaiškinimus patvirtina liek liudytojos D. G. paaiškinimai, kuri nurodė, kad jau 2017 m. rugsėjo mėnesį tikrindama Šv. Luko kliniką adresu (duomenys neskelbtini), Kaune matė kraustymosi požymius, tiek jos paaiškinimai, kad vėliau tose patalpose veikė šokių klubas. J. S. paaiškinimus patvirtina ir 2018 m. sausio 3 d. VMI surašyta Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Be to, ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“ jau nebedirbanti liudytoja G. A. paaiškino, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki lapkričio mėn. dirbo šeimos gydytoja. Darbovietės adreso neprisimena, tačiau pastatas buvo (duomenys neskelbtini), netoli IKI parduotuvės, toje pačioje gatvės pusėje, taigi, patvirtino, kad dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Be to, teismo vertinimu, šių įrodymų visuma paneigia atsakovės pateikus įrodymus dėl jos veikos adreso ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad liudytojos R. U. ir J. D. ir bylos nagrinėjimo teisme metu dirba UAB „Žaliakalnio poliklinika“, todėl tikėtina, kad yra suinteresuotos atsakovės finansine padėtimi, o kartu ir bylos baigtimi. Nors teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 3 d., metu liudytoja R. U. ir nurodė, kad iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune persikėlė 2018 m. pavasarį ar vasarą, o liudytoja J. D. nurodė, kad pradėjus dirbti 2017 m. gegužės mėn. dar apie metus dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau jų paaiškinimus paneigia anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai, t.y. jos ginčo laikotarpio metu negalėjo dirbti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes UAB „Žaliakalnio poliklinika“ šiuo adresu veiklos nevykdė, patalpos buvo tuščios ir jose nebuvo nei medicinos personalo, nei medicinos įrangos. Ieškovės pateikti įrodymai paneigia ir kitus atsakovės pateiktus įrodymus, t. y. buvusios UAB „Žaliakalnio poliklinika“ direktorės rašytinius paaiškinimus dėl veiklos adreso ginčo laikotarpiu, UAB Šv. Luko medicinos centras 2017 m. lapkričio 8 d. rašytinį pranešimą.

Be to, teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė UAB „Žaliakalnio poliklinika“ ginčo laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių raštinių įrodymų matyti, jog MB „Samdenta“ ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2016 m. gegužės 19 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Žaliakalnio poliklinika“ buvo perduotos patalpos, kadastriniame plane pažymėtos 23-5, ir 23-6 bei bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos numeriais 23-1, 23-3, 23-7, 23-10, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas. MB „Samdenta“, dėl to, kad nuomininkas UAB „Žaliakalnio poliklinika“ nemokėjo nuomos mokesčio, 2017 m. lapkričio 6 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, 2018 m. sausio 2 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas.

Teismas civiliniame procese remiasi įrodymų pakankamumo principu, t. y. jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Nors atsakovės atstovas ir teigia, kad ne atsakovė turi įrodyti, jog ginčo laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė tuo adresu paslaugų neteikė, tačiau pažymėtina, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovės teiginius, nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo nurodomas aplinkybes, pvz., neprašė kviesti liudyti ten dirbusio medicinos personalo, ten besilankiusių pacientų, nepateikė įrodymų apie nuomos už minėtas patalpas mokėjimą ginčo laikotarpiu ar pan. 

Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Pagal minėto straipsnio 5 dalį fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės sąlygos sutartims dėl privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų sudaryti, apibrėžiančios reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis licenciją atitinkamai sveikatos priežiūrai. Pagal ginčui aktualių bylos šalių sudarytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis  sutarčių 2.1 punktą, atsakovė įsipareigojo turėti licencijas, suteikiančias teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas sutarties 1 priede. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas bei tarp šalių sudarytos sutartys numato privalomą licencijos turėjimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Licencijų išdavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti nustato LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklės (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijas išduodančios institucijos įgaliojimus, reikalingus dokumentus licencijai gauti ir ją patikslinti, jų nagrinėjimo tvarką ir terminus, licencijuojamos veiklos sąlygas, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas, licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti, licencijos patikslinimo, licencijos dublikato išdavimo, licencijos sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo atnaujinimo atvejus ir tvarką, licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką, licencijų registravimą ir licencijos formą bei rekvizitus (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisyklių 60.3 punktą, licencijoje nurodomi licencijos turėtojo rekvizitai (įstaigos pavadinimas, kodas, buveinė ir veiklos adresai); Taisyklių 50 punkte reglamentuotos licencijų turėtojo pareigos, tarp jų: užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais, jei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip (Taisyklių 50.3 punktas); užtikrinti, kad licencijoje nurodyta veikla būtų vykdoma patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 50.4 punktas). Pagal Taisyklių 25 punktą licencija turi būti tikslinama, kai pasikeičia arba siekiama pakeisti bet kokius licencijoje nurodytus duomenis. 

Taigi, teismui nustačius, kad ginčo laikotarpiu atsakovė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne licencijoje nurodytu adresu, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Be to, ieškovė nurodo, kad UAB ,,Žaliakalnio poliklinika“ nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nebuvo užtikrintos pilnos apimties pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems prie psichikos sveikatos centro gyventojams, nes nebuvo suformuota pilna pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komanda, kurią turėjo sudaryti gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Tokias aplinkybes ieškovė grindžia UAB „Žaliakalnio poliklinika“ dirbančių darbuotojų darbo grafikais (ieškinio 9 priedas) bei atsakovės pateiktomis 2018 m. ataskaitomis (ieškinio 16 priedas). Laikotarpiu iki 2018 m. balandžio 30 d. Įstaigoje buvo įdarbinti ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė tik gydytojas psichiatras ir medicinos psichologas. Įstaigoje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įdarbintas ir paslaugas teikė socialinis darbuotojas, tačiau psichikos sveikatos slaugytojas, kuris pagal kompetenciją turėtų organizuoti ir atlikti psichikos sveikatos slaugą, Įstaigos pateiktuose darbuotojų darbo grafikuose neįrašytas iki 20,8 m. lapkričio 28 d. t. y. iki kontrolės procedūros pradėjimo Įstaigoje. Atsakovė šių aplinkybių iš esmės neginčija, tik teigia, kad pilnos psichikos sveikatos priežiūros komandos nebuvimas nebūtinai reiškia netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 ,,Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p. nurodyta, kad „Mažiausią pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komandą sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.“

Pažymėtina, kad privalomojo sveikatos draudimo valdymas yra viešosios teisės sritis, paremta imperatyviu reguliavimo metodu. Tai reiškia, kad teisės aktais yra nustatoma standartizuota tvarka, kuri yra privaloma tiek privalomąjį sveikatos draudimą vykdančioms institucijoms – teritorinėms ligonių kasoms, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. 

Sudarydama sutartį, UAB „Žaliakalnio poliklinika“, be kita ko, įsipareigojo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių paslaugų teikimą ir jų išlaidų apmokėjimą (Bendrųjų sąlygų 2.2 p.), teisės aktų nustatyta tvarka informuoti Kauno TLK apie įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankroto bylos iškėlimą bei kitais atvejais, kai įstaiga negali vykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų reikalavimų (Bendrųjų sąlygų 2.19. p.).

Teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas nesant pilnos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komandos, atsakovė nesivadovavo teisės aktų nuostatomis ir neinformavo Kauno TLK, kad negali vykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų reikalavimų, taigi pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ir dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Ieškovė teigia, kad atsakovei ginčo laikotarpiu teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne licencijoje nurodytu adresu, taigi, teikiant nekokybiškas paslaugas, visa ieškovės atsakovei už teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išmokėta suma yra žala, kuri turi būti atlyginta fondo biudžetui.

Atsakovė teigia, kad žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nebuvo padaryta, nes: 1) atsakovė realiai pacientams suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2) paslaugos buvo suteiktos kokybiškai; 3) pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės pacientai atsakovei nepareiškė; 4) paslaugos pacientams buvo suteiktos tos, kurios buvo numatytos su ieškove sudarytose sutartyse, už kurias ieškovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti; 5) atsakovės paslaugas teikė kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai; 6) paslaugos buvo teikiamos atsakovei turint galiojančią licenciją; 7) patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išduotas higienos pasas; 8) tas pačias paslaugas būtų suteikusios kitos įstaigos, todėl ieškovė bet kuriuo atveju būtų patyrusi išlaidas.

CK 6.249

Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, 52 punktas). Sutartinės atsakomybės kontekste „grąžinimas į tą padėtį, kurioje nukentėjęs asmuo būtų, jeigu nebūtų padaryta žalos“ paprastai reiškia lūkesčio intereso gynimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas).

Nuostata, jog žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto apmokėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidų ir vaistų sumą, yra įtvirtinta VLK direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. 1K-182, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 23 d. Šio įsakymo 3.8 punktas, įtvirtina teisę reikalauti atlyginti visą žalą iš PSDF biudžeto, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, be kita ko, teikia nelicencijuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kitu adresu, nei nurodyta licencijoje, ar licencijoje nenurodytas paslaugas).

Teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad jos teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos per ginčo laikotarpį buvo suteiktos kokybiškai. Kaip jau minėta, privalomojo sveikatos draudimo valdymas yra viešosios teisės sritis, paremta imperatyviu reguliavimo metodu. Tai reiškia, kad ši visuomeninių santykių sritis laikoma pakankamai svarbia, ir sureguliuota taip, jog joje veikiantys subjektai negalėtų veikti visiškai laisvai, susitarti dėl veiksmų laisvės ir pan. Kartu tai reiškia, jog bet koks sutarties pažeidimas bei žalos kilmė negali būti aiškinama tik per kilusių pasekmių požymį. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. apibrėžta, kad kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis laikomos prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Kadangi atsakovė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė „netinkamoje vietoje“ bei „nesant pilnos sveikatos priežiūros specialistų komandos“, darytina išvada, kad jos buvo suteiktos nekokybiškai. 

Kartu atmestini atsakovės argumentai, kad dalis paslaugų, pvz., slaugos namuose paslaugos, teikiamos ne medicinos įstaigoje, todėl neturi reikšmės, kuriuo adresu veikė atsakovė. Teismas pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra kompleksinės, todėl vien ta aplinkybė, kad medikas dalį paslaugos suteikė ne medicinos įstaigos patalpoje neturi reikšmės paslaugos kokybei bendrąja prasme.

Teismas pažymi, kad sudarydama sutartį, UAB „Žaliakalnio poliklinika“, be kita ko, įsipareigojo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių paslaugų teikimą ir jų išlaidų apmokėjimą (Bendrųjų sąlygų 2.2 p.). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda). 

Taigi, atsakovė teikdama nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugos, pažeidė ir tarp jos bei ieškovės sudarytos sutarties nuostatas, ir viešosios teisės reikalavimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė sutartį sudarė laisva valia, yra juridinis asmuo, profesionalas, teikiantis tam tikros srities paslaugas. Todėl turėjo įvertinti savo įsipareigojimų apimtį ir tą aplinkybę, kad veikia asmens sveikatos priežiūros srityje, kuri yra labiau standartizuota ir šių santykių dalyviams pareigas sukuria ne tik sutartis, bet ir specialiosios teisės normos.

Atsižvelgtina ir į tai, kad civilinėse bylose, kur buvo nagrinėjama faktinėmis aplinkybėmis panaši situacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 2A-142-241/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1163-302/2019) faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas skyrėsi. Pažymėtina, kad nagrinėjant minėtas civilines bylas ginčo santykiams nebuvo taikomas VLK direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1K-182, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 3.8 punktas, įtvirtinantis, jog visa Valstybinės ligonių kasos išmokėta suma yra žalą PSDF biudžetui. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad nors teismas ir atkreipė dėmesį į analogiškus atsakovės argumentus dėl paslaugų kokybės, pretenzijų nebuvimo, išduoto higienos paso, tačiau žala buvo sumažinta ne dėl šių priežasčių, o nustačius, kad paslaugos iš dalies buvo teikiamos ir licencijoje nurodytu adresu.

Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ginčo laikotarpiu išmokėjo atsakovei už prevencines programas 356,20 Eur, už skatinamąsias paslaugas 9 562,34 Eur, už slaugos namuose paslaugas 2 384,04 Eur, už kitas paslaugas (pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – 21 201,30 Eur, pirminė ambulatorinė odontologinė asmens sveikatos priežiūra – 10 683,07 Eur, pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra - 2672,27 Eur) 34 556,64 Eur.

Teismui atmetus atsakovės argumentus dėl jos veiklos ginčo laikotarpiu licencijose nurodytais adresais, spręstina, kad visa ieškovės apskaičiuota žala pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės.

Dėl priežastinio ryšio

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kaip minėta, CK

Dėl kaltės 

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ieškovei įrodžius neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, spręstina, kad įrodyta ir atsakovės kaltė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), todėl iš atsakovės priteistinas 942 Eur žyminis mokestis.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 43,91 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783839, buv. Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas iš UAB „Žaliakalnio poliklinika“, j. a. k. 302649296, buv. Savanorių pr. 125, 44146 Kaunas 47 819,56 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų 56 ct) žalą.

Priteisti iš UAB „Žaliakalnio poliklinika“, j. a. k. 302649296, buv. Savanorių pr. 125, 44146 Kaunas, 942 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį ir 43,91 Eur (keturiasdešimt tris eurus 91 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                Tomas Romeika