Civilinė byla Nr. e2A-68-1092/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01946-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.2.4.11

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emvesta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emvesta“ dėl nekokybiškai atliktais statybos darbais padarytų nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Bigener“, I. L., E. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Emvesta“  16 164,89 Eur nuostolių atlyginimo, 1 884,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018 m. sausio 25 d. su atsakove sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 7 000 Eur atlikti įvairius statybos rangos darbus ieškovo ir jo sutuoktinės įsigytame šeimos būste – sublokuotame dvibučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai atliktus rangos darbus bei už juos atsiskaityti. Tačiau rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, nustatyti paslėpti ir vizualiai nematomi defektai. Ieškovas, gavęs statybų techninės priežiūros vadovo išvadas dėl atliktų rangos darbų defektų, kreipėsi į tris skirtingus rangovus – UAB „Būsto imperija“, UAB „Krisrema“ ir UAB „Statybų brigada“, jog parengtų sąmatas 2018 m. rugsėjo 18 d. apžiūros aktu nustatytiems statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti. Mažiausia pasiūlyta atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo kaina yra 13 359,41 Eur + PVM = 16164,89 Eur.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagristą, priteisti iš ieškovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdama į ieškovo pareikštus reikalavimus nurodė, jog ieškovas iškraipo rangos sutartimi sutartą darbų apimtį, be to, atsakovas nėra atsakingas už ankstesnių rangovų blogai atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14  d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

5.       Teismas nustatė, kad iš esmės sutartyje kalbama apie konkrečių statybos darbų atlikimą, t. y. šioje sutartyje įtvirtinti šalių įsipareigojimai vertintini, kaip rangos sutarties teisiniai santykiai, kadangi 2018 m. sausio 25 d. statybos darbų rangos sutartis atitinka visus rangos sutarties teisinių santykių požymius. Šalių sudaryto sandorio tikslas buvo įrengti kotedžo dalį, t. y. ieškovo asmeniniams ir jo šeimos poreikiams tenkinti, statybos darbus atliko įmonė (atsakovė), kuri verčiasi tokio pobūdžio namų statyba, išorės ir vidaus apdaila, todėl pripažintina, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, o ieškovas vartotojas.

6.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog šalys neturėjo ketinimo keisti rangos sutarties kainos ir rangos sutarties darbų kaina liko nepakeista, taip pat nepakeisti ir šalių sutarti atlikti darbai. Ieškovui nesutikus didinti kaštų, atsakovė vykdė įsipareigojimus, nepaisydama pradinio rangovo jau atliktų darbų, kai tuo tarpu turėjo teisę atsisakyti sutarties arba nurodyti didesnę atliekamų darbų kainą. Atsakovė žinodama (ar turėdama žinoti), kad nesant pradinio rangovo tinkamo kotedžo dalies pradinio įrengimo, turėjo suprasti, jog tai gali turėti neigiamos įtakos tolesnių atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių, privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti ieškovą. To neįvykdęs rangovas veikė savo rizika ir prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Vadinasi, atsakovė sutiko už šalių sutartą kainą atlikti visus darbus tinkamai ir kokybiškai.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas save pristatė kaip profesionalų dizainerį su architekto išsilavinimu, vadinasi, šioje srityje turi kompetencijos ir rangos sutarties 6.4 punkte neatsitiktinai nurodė, jog turi vykdomų statybos darbų priežiūros teisę. Be to, rangos sutartis buvo sudaryta paties ieškovo, nes atsakovės pateikta sutartis ieškovui netiko. Todėl šiuo atveju ieškovui taip pat kyla atsakomybė už statybos darbų trūkumus Civiliniu kodekso (toliau – ir CK) 6.689 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip asmeniui, netinkamai organizavusiam techninę priežiūrą.

8.       Teismas, įvertinęs trūkumų pobūdį ir ieškovo elgesį po priimtų darbų, padarė išvadą, jog ne visi specialisto nurodyti trūkumai laikytini esminiais trūkumais, kurie neleistų statinio naudoti pagal paskirtį. Kotedžo dalį įrengė nekvalifikuota įmonė ir darbai atlikti nekokybiškai, todėl kotedžo dalis buvo užlieta vandeniu, atsirado pelėsis, taip pat rasti trūkumai dėl stoglangio įstatymo, grindų lingavimo, dalies plytelių vonioje netinkamo sudėjimo. Teismas nusprendė, jog kotedžo dalis nors ir gali būti naudojama pagal paskirtį, tačiau jos kokybė nėra tinkama ir tokia, kokios tikėjosi ieškovas, todėl šiuos trūkumus būtina šalinti, o dėl jų pašalinimo ieškovas jau patyrė nuostolius ir dar patirs šalindamas atsakovės padarytus trūkumus.

9.       Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas iš vartojimų teisinių santykių, į tai, kad iš esmės dėl atsakovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai atlikta dalis šalių sutartų darbų ir ieškovas patyrė bei patiria nepatogumus, taip pat įvertinęs tai, jog ne visi atsakovės padaryti trūkumai yra esminiai ir kotedžo dalis gali būti naudojama pagal paskirtį, taip pat atsižvelgęs į abiejų šalių elgesį rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į tai, jog ieškovas tinkamai neatliko bei neorganizavo statybos techninės priežiūros, į atsakovės atliktų darbų mastą, nustatytų atsakovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, šalių sutartų ir atsakovės atliktų darbų vertę bei ieškovo prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nusprendė, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomų nuostolių dydį 40 procentų ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 9 698,93 Eur nuostolių atlyginimo.

10.       Teismas taip pat konstatavo, jog dėl atsakovės kaltės laiku nebuvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas. Šalių sutarta bendrų darbų kaina buvo 7 000 Eur, todėl delspinigiai, skaičiuoti nuo šios sumos, sudaro 1 764 Eur.

11.       Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos (11 462,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Emvesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, jog UAB „Emvesta“ privalėjo sustabdyti arba atsisakyti vykdyti darbus, nes atsakovė pradėjo dirbti tik su sąlyga, kad užsakovas aiškiai išreiškė valią „dirbti taip, kaip yra“, tuo prisiimdamas sau visą atsakomybę. Pats ieškovas motyvavo tuo, kad daiktas ruošiamas pardavimui, todėl esminis dalykas jam yra įrengimo kaina, o ne kokybė, todėl šiuo aspektu atsakovas jautėsi apsidraudęs. 

12.2.                      Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad galbūt ieškovas būtų sutikęs sumokėti už papildomus darbus, todėl būtent atsakovės kaltė, jog neatrado būdų jį priversti. Kad namas būtų įrengtas tinkamai, sutarties kaina turėjo kilti ne šimtais, o tūkstančiais eurų.

12.3.                      Atsakovė neturėjo ir neturi jokios objektyvios galimybės pasinaudoti teise prašyti ekspertizės skyrimo, kadangi dėl esamo teisminio proceso yra areštuotos visos sąskaitos, atleisti darbuotojai, įmonė nebevykdo veiklos.

12.4.                      Teismas neįvertino fakto, jog UAB „Krisrema“ sąmata paskaičiuota už defektų šalinimo darbus, už kuriuos (defektus) atsakovė (apeliantė) neatsako. Rangovo kaltė gali būti preziumuojama tik už jo paties blogai atliktą darbą, o ne už visą istorinį broką. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija vadovautis ydingais paskaičiavimais tik dėl to, kad atsakovės finansinės padėties sunkumas neleidžia jai pateikti priešingų įrodymų. Šiuo atveju teismas turėjo galimybę nepripažinti ieškovo pateiktų įrodymų tiksliais ir tinkamais, kadangi atsakovė atsiliepime pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus dėl kiekvieno ginčijamo punkto.

12.5.                      Byloje nustatytas faktas, kad ieškovas ir jo sutuoktinė ginčo namą pardavinėja. Kotedžas visuomet buvo rengiamas pardavimui, pelno gavimui – 2018 m. spalio 31 d. jau įdėtas skelbimas, kad parduodamos abi namo pusės. Tai reiškia, kad ieškovas ne tik nesiruošia gyventi, tačiau ir nesiruošia jo remontuoti už reikalaujamus aštuoniolika tūkstančių.

12.6.                      UAB „Krisrema“ išrašė sąskaitas ieškovui už atliktus darbus taisant trūkumus 319,03 Eur ir 775,25 Eur, iš kurios matyti, jog buvo atlikti remonto darbai (sanitariniame mazge, rūbinėje ir svetainėje) pagal atliktų darbų aktą. Viso faktiniai ieškovo nuostoliai sudaro 1 094,28 Eur, tai ir yra tikroji ieškinio suma. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl objektyvių priežasčių negali užsisakyti rangovo paslaugų defektams pašalinti; tai reiškia, jog per metus tam faktiškai neatsirado būtinybės.

12.7.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kokiu tikslu buvo samdomas kvalifikuotas elektrikas, kurio teismui pateiktas darbų apmokėjimo kvitas įrodo, jog, viena vertus, darbai buvo iš tiesų atlikti dėl prieš tai dirbusio rangovo „Bigener“ broko, kita vertus, įrodo, jog dėl elektriko papildomų elektros instaliavimo darbų užsitęsė atsakovo daromi darbai.

12.8.                      Teismo sprendimas nėra pagrįstas, kadangi didžioji dalis rangos darbų buvo atlikta, ieškovas buvo juos priėmęs ir apmokėjęs, todėl nesuprantama, kaip už tuos pačius darbus gali būti skaičiuojami delspinigiai. Nesant aiškios pradelstų darbų apimties, teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti bei priteisti delspinigių už visą sutarties sumą, kadangi tokiu būdu nepagrįstas pranašumas suteikiamas tik vienai sutarties šaliai – užsakovui, kuris didžiąją dalį darbų jau buvo gavęs.

12.9.                      Ieškovo prašomų sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška, tiek bendra suma, palyginus su bendra sutartinės prievolės suma (7 000 Eur (neįvykdytos prievolės sumos ieškovas iš viso nepatikslino), yra neprotingai didelės ir lupikiškos. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, netesybos turėtų būti mažinamos.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Šalių sudaryto sandorio tikslas buvo įrengti kotedžo dalį, t. y. ieškovo asmeniniams ir jo šeimos poreikiams tenkinti, statybos darbus atliko įmonė (atsakovė), kuri verčiasi tokio pobūdžio namų statyba, išorės ir vidaus apdaila, todėl pripažintina, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi, o ieškovas yra vartotojas.

13.2.                      Atsakovė teigia, jog visus padarytus statybų rangos darbų defektus neva tai lėmė ankstesnių rangovų netinkamai atlikti rangos darbai, apie kuriuos ieškovas neva buvo įspėtas, tačiau nenorėdamas didinti darbų sąmatos, ieškovas atsakovei davė nurodymus darbus atlikti už kuo mažesnę kainą, neatsižvelgiant į rangos darbų rezultato kokybę. Tai, anot atsakovės, lėmė jos apsisprendimą sudaryti statybų rangos darbų sutartį ir dar prieš atliekant darbus „jaustis apsidraudusia“ dėl rangos darbų rezultato kokybės nebuvimo ateityje. Iš tokių apeliacinio skundo motyvų galima suprasti, jog žiemos sezono metu neturėdama jokių užsakymų atsakovė įsipareigojo atlikti sutartimi aptartus apdailos darbus iš anksto žinodama, jog jie nebus atlikti kokybiškai.

13.3.                      Žinodama (ar turėdama žinoti), kad pradinis rangovas UAB „Bigener“ galbūt netinkamai įrengė kotedžą, atsakovė turėjo suprasti, jog tai gali turėti neigiamų padarinių vėliau atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, todėl norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių, atsakovė privalėjo sustabdyti darbus (jų net nepradėti) ir apie tai tinkamai įspėti ieškovą bei gauti iš jo patvirtinimą, jog darbus galima tęsti esamomis sąlygomis. Šios pareigos neatlikusi atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų rezultato trūkumus.

13.4.                      Atsakovė nurodo, jog jos nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus galėjo lemti ir tai, jog ieškovas nenorėjo papildomai investuoti į statybines medžiagas ir didinti rangos darbų apimties. Objekte sumontuota buitinė technika, šildymo katilai, santechnika, langai ir stoglangiai, plytelės bei kitos apdailos medžiagos ir interjero detalės buvo perkamos kokybiškos ir ilgaamžės. Visas reikiamas statybines medžiagas darbams atlikti ieškovas pirko atsakovės darbuotojų nurodymu, remdamasis jų rekomendacijomis. Taigi atsakovė rangos darbus atliko su statybinėmis medžiagomis, kurias pati išsirinko.

13.5.                      Byloje buvo aiškiai nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų faktas, todėl atsakovė, teigdama, kad ji nėra atsakinga už visus trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims.

13.6.                      Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė šiuo momentu nevykdo veiklos ir yra nemoki, todėl negalėjo prašyti skirti ekspertizę, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsakovės mokumas, generuojamos pajamos ir veiklos vykdymo tęstinumas priklauso išimtinai nuo įmonės vadovo A. V. neteisėtų veiksmų veikiant priešingais įmonei interesais.

13.7.                      Apie ketinamą atlikti statybos rangos darbų defektaciją atsakovės vadovas ieškovo ne kartą buvo informuotas telefonu, A. V. taip pat buvo kviečiamas atvykti į objektą bei savo jėgomis bei lėšomis pašalinti statybos rangos darbų defektus, taip pat dalyvauti juos nustatant. Nepaisant visų šių raginimų, atsakovės direktorius A. V. bet kokius ieškovo raginimus ignoravo ir nurodė, jog geriau įmonę padarys nemokia ir leis jai bankrutuoti, negu atlygins ieškovo patirtus nuostolius.

13.8.                      Ieškovas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į ieškovo kartu su dubliku pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių aiškiai matyti, jog, pavyzdžiui, prieš laminato klojimą atsakovės darbuotojai pylė išlyginamąjį grindų sluoksnį, kadangi šalys buvo iš anksto susitarusios dėl visų apdailos paviršių objekte (sienų, grindų ir lubų) pagrindų tinkamo paruošimo. Vis dėlto šiuos išlyginamojo sluoksnio pylimo rangos darbus atsakovė atliko nekokybiškai, dėl ko vėliau išklotas laminatas pasislinko ir išsikraipė. Tą lėmė išimtinai tik atsakovės darbuotojų neprofesionalumas. Tas pats akcentuotina ir aptariant atsakovės atliktus lubų bei sienų apdailos darbus.

13.9.                      Ieškovo vertinimu, skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteista suma ir taip buvo nepagrįstai per daug sumažinta, todėl nebėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog teismo 40 procentų sumažinta nuostolių atlyginimo suma vis tiek yra per didelė ar neproporcinga atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui ir ieškovo investuotų materialinių vertybių sumai.

13.10.                      2018 m. sausio 25 d. tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties 8.2.1. punkte buvo numatyta, kad rangovui pažeidus darbų atlikimo terminus dėl jo pačio tiesioginės kaltės, užsakovas turi teisę skaičiuoti delspinigius po 0,3 procentus nuo bendros darbų vertės (t. y. visos rangos sutarties kainos) už kiekvieną uždelstą dieną. Pasisakydamas dėl šių sutartinių netesybų dydžio, ieškovas atkreipia dėmesį aplinkybę, jog ginčo sutartimi buvo nurodytas abiem šalims vienodas sutartinių netesybų dydis (t. y. 0,3 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną), rangovui ar užsakovui pažeidus jiems numatytas sutartines prievoles.

13.11.                      Šalys susitarė delspinigius skaičiuoti nuo ,,visos darbų kainos“, o ne nuo likusių neatliktų darbų vertės. Tokiu būdu atsakovė buvo itin skatinama laiku įvykdyti prievolę.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Bigener“ prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl kokybės trūkumų rizikos prisiėmimo

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad užsakovas (ieškovas) išreiškė valią „dirbti taip, kaip yra“, tuo prisiimdamas visą atsakomybę. Be to, ieškovui nebuvo svarbi kokybė, jis buvo įspėtas apie esamus objekto trūkumus, likusius po pirmojo rangovo, todėl tiek rizika, tiek atsakomybė dėl darbų turėtų tekti ieškovui. Atsakovė taip pat pažymi, kad tam, jog namas būtų įrengtas tinkamai, sutarties kaina turėjo kilti ne šimtais, o tūkstančiais eurų, bet šis pasiūlymas ieškovo buvo atmestas.

18.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 26 p.).

20.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, įvertinusi atsakovės argumentus, kad ieškovas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl nekokybiškai atliktų darbų, teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir papildomai pasisako tik dėl pagrindinių atsakovės apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu.

21.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

22.       CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

23.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

24.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, jog užsakovas, sudarydamas statybos rangos sutartį, paprastai siekia, kad rangovas darbus atliktų kokybiškai, o darbų rezultatas atitiktų įprastus ir normatyviniuose statybų dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, koks yra esamų darbų rezultatas, užsakovas, sudarydamas naują rangos sutartį, kuria numatyta užbaigti statybos darbus objekte, paprastai siekia, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų įprastus ir normatyviniuose statybų dokumentuose nustatytus reikalavimus. Žinoma, negali būti atmesta ir galimybė šalims sudarant sutartį ar ją vykdant susitarti taip, kad galutinio darbų rezultato kokybė užsakovui nėra svarbi, kad jis sutinka, jog galutinis darbų rezultatas turėtų tam tikrų kokybės trūkumų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks susitarimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kilus ginčui tarp šalių, būtent rangovui tenka našta įrodyti, kad šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį užsakovas sutiko, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti kokybės trūkumų. Be to, šalių susitarimas, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti trūkumų, turėtų būti pakankamai konkretus, t. y. turėtų būti aišku, kokie defektai ar trūkumai, kokie nuokrypiai nuo įprastų ar normatyviniuose statybos dokumentuose įtvirtintų reikalavimų yra galimi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad užsakovas (ieškovas) sutiko, jog galutinis rangovo (atsakovės) darbų rezultatas būtų nekokybiškas.

25.       Pirma, šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad užsakovas (ieškovas) sutinka, kad galutinis darbų rezultatas būtų nekokybiškas. Priešingai, šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovė (rangovas) įsipareigoja darbus atlikti kokybiškai, laikytis esamų normų ir taisyklių, informuoti užsakovą apie pastebėtas klaidas, netikslumus ar defektus, darbams atsakovė suteikė 5 metų kokybės garantiją. Šios sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, atskiras rašytinis susitarimas dėl galimų darbų rezultato trūkumų pasirašytas nebuvo, todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad ji aiškiai išreiškė valią „dirbti taip, kaip yra“. Antra, byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad užsakovas (ieškovas) buvo informuotas apie konkrečius trūkumus, kurie liks atsakovui (rangovui) pabaigus darbus, ir jų galimus padarinius. Vadinasi, ieškovas neturėjo galimybių ir sutikti su tokiais trūkumais, kurie paaiškėjo tik atlikus darbus, ir jų padariniais. Trečia, aplinkybė, kad rangovas (atsakovė) galbūt užsiminė apie tam tikrus trūkumus, kurie egzistavo ginčo objekte prieš atsakovui pradedant darbus, nereiškia, kad užsakovas buvo konkrečiai informuotas apie tai, kokie bus galutinio darbų rezultato trūkumai, ir jiems pritarė. Juolab kad pradinių darbų trūkumai paprastai gali būti pašalinti ar pataisyti atliekant kitus (vėlesnius) statybos darbus. Ketvirta, atsakovo nurodomas ieškovo lankymasis ginčo objekte nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas tokiu būdu sutiko, jog galutinis darbų rezultatas būtų nekokybiškas. Penkta, atsakovės vadovo paaiškinimai ir buvusių atsakovės darbuotojų, liudijusių šioje byloje, parodymai anksčiau paminėtų išvadų nepaneigia, nes jų įrodomoji vertė nėra didelė atsižvelgiant į tam tikrą jų suinteresuotumą bylos baigtimi, konfliktą, įvykusį tarp T. P. ir ieškovo.

26.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, įvertinusi jau atliktus darbus ir nusprendusi toliau vykdyti šalių sutartus darbus, prisiėmė atsakomybę atlikti visus darbus savo rizika ir atsako už galutinio darbų rezultato trūkumus. Atsakovė, matydama, kad negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo arba atsisakyti sutarties (CK 6.659 straipsnio 3 dalis) arba aiškiai ir konkrečiai susitarti už kokius galutinio darbų rezultato trūkumus ji neatsako.

Dėl įrodinėjimo

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad neturėjo ir neturi galimybių pasinaudoti teise prašyti ekspertizės skyrimo, kadangi įmonė yra nemoki.

28.       Jau minėta, kad našta įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka ne teismui, bet šalims. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad atsakovė dėl finansinių sunkumų neprašė skirti ekspertizės byloje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Juolab kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu atsakovei buvo siūloma bei netrukdoma nuvykti į ginčo objektą. Vadinasi, atsakovės vadovas, kuris pats turi statybos darbų patirties, vienas arba su kitu specialistu galėjo apžiūrėti ginčo objektą ir pateikti savo pastebėjimus ar prieštaravimus dėl A. B. statinio apžiūros aktuose užfiksuotų defektų ir jų trūkumų šalinimo būdų.

Dėl defektavimo akto

29.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. defektavimo aktas negali būti laikomas tinkamu dokumentu nekokybiškai atliktų darbų apimčiai apskaičiuoti, nes jis neatriboja, kurie defektai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, nebuvo nustatytas atsakovo darbų mastas, nors esama įrodymų, jog atsakovas atliko ne visus defektavimo akte nurodytus darbus.

30.       Minėta, kad verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės. Be to, atsakovė, įvertinusi jau atliktus darbus ir nusprendusi toliau vykdyti šalių sutartus darbus, prisiėmė atsakomybę atlikti visus darbus savo rizika ir atsako už galutinio darbų rezultato trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo įsipareigojusi pasiekti kokybišką galutinį darbų rezultatą, todėl nepriklausomai nuo to, kad prieš atsakovei pradedant darbus objektas galbūt turėjo tam tikrų trūkumų, būtent atsakovei tenka atsakomybė už galutinio darbų rezultato trūkumus. Vadinasi, pateikti statinio apžiūros aktai gali būti vertinami kaip atsakovės atliktų darbų trūkumus patvirtinantys įrodymai. Kita vertus, tai nereiškia, kad ieškovas gali į nuostolių sumą įtraukti bet kokius darbus, taip pat ir tuos, kuriuos atsakovė nebuvo pagal sutartį įsipareigojusi atlikti.

Dėl nuostolių atlyginimo pagal sąmatą

31.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nuostolių ieškovas gali reikalauti tik tuomet, kai defektų šalinimo darbai bus faktiškai atlikti, o ne pagal teorinę sąmatą, kurios niekada neįgyvendins.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Aplinkybė, kad ieškovas su sutuoktine po įvykių su atsakove nusprendė parduoti namą, nepaneigia, kad sutarties sudarymo metu sutarties tikslas buvo tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius. 

33.       Vartojimo rangos teisinius santykiams taikytinoje CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ieškovas siekė, kad iš atsakovės būtų priteista suma, reikalinga trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų.

34.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), atlyginimo. Ieškovas siekė, kad iš atsakovės būtų priteista tokia nuostolių suma, kuri reikalinga trūkumams pašalinti. Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, teisėjų kolegijos nuomone, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (kreditorių) verstų patirti papildomas išlaidas ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti.  

Dėl UAB „Krisrema“ sąmatos

36.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad UAB „Krisrema“ sąmata negali būti laikoma pagrindžiančia nuostolių sumą, išdėsto konkrečius argumentus dėl UAB „Krisrema“ sąmatos. Šiuos argumentus atsakovė buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (triplike).

37.       Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo UAB „Krisrema“ sąmatos, neįvertino atsakovės argumentų dėl jos tinkamumo ir dėl jų teismo sprendime nepasisakė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso įstatymo reikalavimų dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo.

39.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020). Vadinasi, šioje byloje nustatytas proceso teisės pažeidimas nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šį trūkumą turi pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl minėtų priežasčių, paisydama apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl atsakovės apeliaciniame skunde konkrečiai nurodytų argumentų dėl UAB „Krisrema“ sąmatos.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sanmazge Nr. 1 atsakovė nebuvo pasamdyta atlikti karkaso montavimo darbų, todėl iš jos negali būti priteisti nuostoliai dėl GKP karkaso išardymo ir jo sumontavimo iš naujo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovės pateiktų statinio apžiūros aktų ir liudytojo A. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad poreikis išardyti ir iš naujo sumontuoti GKP plokštes kyla dėl netinkamai išklijuotų plytelių ir netinkamai įrengtos hidroizoliacijos. Dėl šių priežasčių, šalinant esamą plytelių dangą, tikėtina, būtų pažeistos esamos GKP plokštės ir jas naujas reikėtų sudėti – A. B. surašytame 2018 m. rugsėjo 10 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad šalinant nustatytus defektus, turėtų būti pakeistos pažeistos gipso plokštės. Šį įrodymą paneigiančių argumentų ir įrodymų atsakovė nepateikė. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su aptariamais atsakovės argumentais. 

41.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad lengvų profilių metalinio karkaso lyginimo darbų įtraukimas į nuostolių sumą, kelia abejonių. Pirma, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu nepateikia konkrečių argumentų, apsiriboja abstrakčiais teiginiais. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad daugumą sienų gipskartoniu montavo ne atsakovė, o UAB „Bigener“ (žr. 2018 m. sausio 23 d. susitarimą dėl statybos darbų rangos sutarties su UAB „Bigener“ nutraukimo). Dėl šios priežasties nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 70,77 Eur (58,49 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 1-25 eilutę).

42.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sanmzage Nr. 1 atsakovė nebuvo pasamdyta atlikti grindų betonavimo darbus, todėl nesutinka, kad į nuostolių sumą būtų įtrauktas grindų paviršiaus išlyginimas savaime išsilyginančiu sluoksniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje atsakovė įsipareigojo pakloti plyteles su visų prieš tai esančių sluoksnių įrengimu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta aptariamus atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

43.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad prie sanmazgo Nr. 1 remonto sąmatos priskirtas ir lubų perdažymas, nors paties ieškovo pateiktame statinio apžiūros akte priekaištų luboms nėra fiksuota. Be to, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu nepateikia konkrečių argumentų, kurie pagrįstų aptariamų darbų poreikį. Dėl šios priežasties nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 132,39 Eur (109,41 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 1-12 – 1-16 eilutes). Kadangi ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių 6 presuojamųjų alkūnių poreikį, apeliacinės instancijos teismas taip pat mažina šią nuostolių sumos eilutę penkiais šeštadaliais, t. y. 70,66 Eur (58,4 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 1-27 eilutę).

44.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieškovo statinio apžiūros akte nebuvo nurodyta defektų dėl darbo kambario lubų. Tai kelia abejonių dėl UAB „Krisrema“ sąmatoje nurodomų lubų paruošimo ir dažymo darbų, taip pat šviestuvų demontavimo ir sumontavimo darbų įtraukimo į atsakovės atlygintinų nuostolių sumą. Teisėjų kolegijai taip pat kelia abejonių poreikis visiškai demontuoti duris, siekiant sutvarkyti sienas. Savo ruožtu ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu nepateikia konkrečių argumentų, pagrindžiančių aptariamų darbų poreikį. Dėl šios priežasties nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 541,97 Eur (447,91 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 2-10 – 2-14 eilutes, 2-1, 2-3, 2-25 ir 2-26 eilutes).

45.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ji nebuvo įsipareigojusi perdaryti karkasą stoglangiui. Šalių sudarytoje sutartyje buvo sutarti stoglangio apdirbimo darbai. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 167,69 Eur (138,59 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 2-16 eilutę).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi grindis (laminatą) surinkti su visais baigiamaisiais sluoksniais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad į nuostolių sumą neturėtų būti įtraukti darbai dėl OSB pagrindo išardymo ir gulekšnių ant perdengimo plokščių išlyginimo. Juolab kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu konkrečių argumentų nepateikia, apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 457,88 Eur (378,41 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 2-19 – 2-22 eilutes).   

47.       Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 40 ir 42 punktuose išdėstytais motyvais, atmeta atsakovės argumentus dėl sanmazgo Nr. 2 GKP karkaso perdarymo ir grindų lyginimo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo pateiktuose statinio apžiūros aktuose nėra aiškiai ir konkrečiai pateikta rekomendacija perdaryti lubas ir stoglangio karkasą. Be to, šalių sudarytoje sutartyje buvo sutarti tik stoglangio apdirbimo darbai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nepateikia konkrečių argumentų, pateisinančių aptariamus darbus. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 469,54 Eur (388,05 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 3-14 – 3-21 eilutės).  

48.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Krisrema“ sąmatos dalies „Miegamasis, rūbinė, laiptų tambūras“ 1-2 ir 19-20 punktai yra nereikalingi, nes sienų perdažymui nėra būtina išimti duris iš mūro sienos, dar nudaužant tinką. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu konkrečių argumentų, pateisinančių aptariamus darbus, nenurodo. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 220,14 Eur (181,93 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 4-1, 4-2, 4-19, 4-20 eilutės).

49.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad statinio apžiūros akto dalyse dėl miegamojo, rūbinės ir laiptų tambūro priekaištų luboms neužfiksuota, jų iš naujo tvarkyti nebuvo rekomenduota, tačiau į sąskaitą įtraukti šviestuvų demontavimo ir montavimo darbai. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą konkrečių argumentų, pateisinančių aptariamus darbus, nenurodo. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 60,83 Eur (50,27 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 4-3, 4-21 eilutės).

50.       Vadovaudamasi šio nutarties 46 punkte išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais dėl OSB pagrindo išardymo ir gulekšnių ant perdengimo plokščių išlyginimo (UAB „Krisrema“ sąmatos dalis „Miegamasis, rūbinė, laiptų tambūras“), todėl nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 595,22 Eur (491,92 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 4-13 – 4-16 eilutės). Tačiau į atsakovės atlygintinų nuostolių sumą turi būti įtraukta laminato grindų ardymo darbų kaina, nes atsakovė turėjo nesiimti kloti laminato, matydama, kad jo tinkamai pakloti negalės. Vadinasi, šiuo aspektu atsakovė yra atsakinga už nuostolius, apimančius tuos darbus, kurie yra reikalingi grąžinti situaciją iki padėties, buvusios iki atsakovei pradedant kloti laminatą.  

51.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad statinio apžiūros akte nenurodyti laiptų apdailos trūkumai, nepateikta rekomendacija iš naujo atlikti laiptų apdailos darbus. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu konkrečių argumentų, pateisinančių aptariamus darbus, nenurodo. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 280,42 Eur (231,75 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 5-14 – 5-22 eilutės).

52.       Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės argumentai, kad dėl vandens pratekėjimo nereikia perdažyti visų lubų, nėra įtikinami. 2019 m. gegužės 21 d. statinio apžiūros akte rekomenduota pirmo aukšto apgadintus lubų elementus pakeisti naujais, nuglaistyti ir perdažyti apie 35 kv. m. Vadinasi, UAB „Krisrema“ sąmatoje numatytas 25,1 kv. m. lubų perdažymas iš esmės atitinka specialisto rekomendacijas.

53.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Krisrema“ sąmatos dalies „Svetainė“ 7-9 punktai (laminato kraštų nupjovimas ir kt.) yra nelogiški, nes defektavimo akte pasakyta, kad laminatas išsikraipęs, nes nelygus pagrindinis sluoksnis – reikia, demontavus laminatą, išlyginti paviršių išlyginamuoju sluoksniu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad statinio apžiūros akte šiuo aspektu iš tiesų rekomenduota lyginti paviršių išlyginamuoju sluoksniu, o ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti kiti darbai. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių aptariamų darbų reikalingumą. Dėl šių priežasčių nuostolių suma pagal UAB „Krisrema“ sąmatą mažintina 233,80 Eur (193,22 Eur plius PVM; žr. UAB „Krisrema“ sąmatos 6-7 – 6-9 eilutės).

54.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tambūre ir katilinėje pagal statinio apžiūros aktą „sienų, lubų ir įrengtų plytelių dangų nelygumui viršija leistinas normas“, nors atsakovė šiuo atveju darė tik apdailą, o ne pačias sienas. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovė nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kad darant apdailą (apdaila, savo ruožtu, apima ne tik dažymą, o pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi sienas ir lubas špakliuoti, glaistyti ir dažyti) buvo neįmanoma ištaisyti tam tikrus sienų ir lubų nelygumus, jei tokie egzistavo. Be to, kaip minėta, atsakovė, matydama, kad negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo arba atsisakyti sutarties (CK 6.659 straipsnio 3 dalis) arba aiškiai ir konkrečiai susitarti, kad už sienų, lubų ir plytelių nelygumus ar kitus trūkumus ji neatsako. Tačiau atsakovė to nepadarė. Todėl atsakovės argumentai dėl tambūro ir katilinės atmetami kaip nepagrįsti. 

55.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pats ieškovas nupirko ir liepė įrengti būtent jo nupirktą jungtį ir būtent jo nurodytoje vietoje pagal savo pageidavimus. Tačiau byloje nepakanka įrodymų, kad atsakovė būtų konkrečiai įspėjusi ieškovą, kokie padariniai gali kilti dėl tokios jungties naudojimo. Savo ruožtu, vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 ir 2 dalimis, rangovas, neįspėjęs užsakovą, kad iš užsakovo gauta medžiaga yra netinkama, o jo nurodymai dėl darbo atlikimo kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, atsako už daikto trūkumus. Vadinasi, atsakovės argumentai dėl veržiamosios jungties įrengimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.   

Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su darbų trūkumais

56.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas apmokėjo už darbus, todėl priėmė juos ir nebegali remtis vėliau nustatytais trūkumais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atliktų darbų etapų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo rengiami ir pasirašomi, oficialios darbų priėmimo–perdavimo procedūros nevyko. Ieškovas tam tikrais atvejais už darbus mokėjo avansu. Atsakovės vadovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ketino darbų priėmimo–perdavimo aktą surašyti po visų darbų, kas reiškia, kad jis neinicijavo teisiškai reikšmingų darbų perdavimo–priėmimo procedūrų po atskirų darbų etapų. Vadinasi, (išankstinis) apmokėjimas už atliktus darbus nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad ieškovas priėmė darbus, sutiko su atliktų darbų trūkumais ir jais nebegali remtis. Juolab kad vykstant statybų darbams, jų neužbaigus ir neišvalius patalpų, pastebėti atskirus ar pavienius trūkumus dažnai yra sunku, kai kuriems iš jų nustatyti gali reikėti ir specialių žinių bei įrankių. Be to, šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje rangovė (atsakovė) garantavo užsakovui, kad jos atlikti darbai atitiks galiojančių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę, taip pat suteikė visų atliktų darbų 5 metų garantiją. CK 6.666 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Nagrinėjamu atveju darbų trūkumai nustatyti ir reikalavimai atsakovei pareikšti per garantinį terminą, per protingą terminą po darbų pabaigos.

57.       Aplinkybė, kad ieškovas reguliariai lankėsi ginčo objekte ir tokiu būdu turėjo galimybę stebėti darbus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas matė darbų trūkumus, tačiau apie juos atsakovei nepranešė ir todėl nebegali remtis vėliau nustatytų trūkumų faktu. Bylos duomenys rodo, kad darbų vykdymo metu pastebėjęs trūkumus dėl plytelių, ieškovas apie tai informavo atsakovę. Įrodymų, kad ieškovas buvo pastebėjęs daugiau trūkumų, apie kuriuos nepranešė atsakovei, byloje nėra.

58.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė argumentus dėl A. B. surašytų statinio apžiūros aktų nekonkretumo. Pastebėtina, kad šis specialistas buvo apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, atsakovė, atstovaujama profesionalaus atstovo, turėjo galimybę užduoti jam klausimus ir pasitikslinti trūkumų turinį. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, aplinkybę, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių pastebėjimų dėl A. B. surašytų statinio apžiūros aktų nekonkretumo, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

59.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apskaičiuojant nuostolius, iš UAB „Krisrema“ sąmatos turėjo būti pašalinti darbai, kurie pagal jų pobūdį gali būti pašalinti mažomis sąnaudomis arba kai kurie net ir nešalinami. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas yra patyręs aukštos klasės interjero specialistas, dalies trūkumų tikrai nešalins. Be to, atsakovės teigimu, ieškovo patirti nuostoliai yra išpūsti, juos galima atlikti pigiau (be PVM).

60.       Teisėjų kolegija aptariamu aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 40 proc. sumažino ieškovo reikalautų nuostolių sumą, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog ne visi atsakovės padaryti trūkumai yra esminiai ir kotedžo dalis gali būti naudojama pagal paskirtį, abiejų šalių elgesį rangos sutarties vykdymo metu ir po darbų atlikimo ir jų priėmimo, į tai, jog ieškovas tinkamai neatliko bei neorganizavo statybos techninės priežiūros, į atsakovės atliktų darbų mastą, nustatytų atsakovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, šalių sutartų ir atsakovės atliktų darbų vertę bei ieškovo prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėtos, taip pat atsakovės nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai įvertintos. Iš tiesų dalis ieškovo nurodomų trūkumų yra ne esminiai, labiau estetinio pobūdžio. Todėl nagrinėjamu atveju labai svarbus ir ieškovo pasirinkto teisinės gynybos būdo ir jo masto proporcingumas padarytiems pažeidimams, jų pobūdžiui. Todėl atsižvelgdama į tai, kas paminėta, visumą šios bylos aplinkybių, aplinkybę, kad net ir sumažinus UAB „Krisrema“ sąmatoje nurodytą nuostolių sumą šioje nutartyje nurodytomis sumomis, ieškovo nuostolių suma (12 863,58) daugiau kaip 80 proc. viršija atsakovės darbų bendrą vertę pagal šalių sudarytą sutartį, teisėjų kolegija, mano, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiau atitiktų ieškovo nuostolių sumažinimas 50 proc., t. y. iki 6 431,79 Eur.

Dėl delspinigių

62.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad atsakovės darbai objekte užsitęsė dėl papildomų elektros instaliavimo darbų, t. y. ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė taip pat nurodo, kad faktiškai visi darbai buvo atlikti laiku. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir byloje surinktų įrodymų vertinimui. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir nekonkretūs, todėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Juolab kad apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma ir tai, kad buvo atlikta tik didžioji dalis rangos darbų. Teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas taip pat iš esmės neneigė fakto, kad tam tikri darbai sutartyje nustatytu terminu nebuvo užbaigti.

63.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

64.       Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

65.       Pastebėtina, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.). 

66.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

67.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties 8.2.1. punkte numatyta, kad rangovui pažeidus darbų atlikimo terminus dėl pačio tiesioginės kaltės, užsakovas turi teisę skaičiuoti delspinigius po 0,3 procentus nuo bendros darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo nurodytas darbų, kurių bendra vertė 7 000 Eur, atlikimo laikotarpis 2018 m. sausio 26 d. – 2018 m. balandžio 26 d., tačiau darbai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo faktiškai užbaigti 2018 m. liepos 19 d. Vadinasi, atsakovė pradelsė įvykdyti statybos darbus 84 kalendorines dienas.

68.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistus 1 764 Eur delspinigius, motyvuodama tuo, kad didžioji dalis rangos darbų buvo atlikta, ieškovas buvo juos priėmęs ir apmokėjęs.

69.       Teisėjų kolegija nustatė, kad sutarties projektą, su joje nustatytais delspinigiais pasiūlė ieškovas. Atsakovė, būdama juridinis asmuo ir verslo subjektas, su projektu ir jame nustatytu atsakomybės dydžiu sutiko. Kita vertus, byloje nei ieškovas, nei atsakovė neginčija, kad didžioji dalis darbų iki nustatyto termino buvo atlikta ir apmokėta. Matyti, kad bendra netesybų suma yra daugiau kaip 20 proc. bendros darbų vertės, nors vėluojama buvo mažiau nei tris mėnesius, o metinė delspinigių suma sudarytų daugiau kaip 100 proc. bendros sutarties vertės. Ieškovas byloje nenurodė ir neįrodinėjo konkrečių nuostolių ar nepatogumų, kuriuos patyrė dėl vėlavimo pabaigti darbus. Be to, bylos duomenys teikia pagrindą manyti, kad prie darbų vėlavimo galėjo prisidėti ir ieškovo prašymai atlikti tam tikrus papildomus darbus.

70.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra per didelės, todėl mažintinos iki 500 Eur. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos šia nutartimi yra sumažinamos, atitinkamai perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

72.       Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 991,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių ginčas apeliacinės instancijos teisme nėra keliamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pagal šią nutartį yra tenkinamas 38,4 proc. (6 931,79 / 18 049,85), ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 1 148,87 Eur.

73.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atmesta 60,47 proc. (6 931,79 (šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista suma) / 11 462,93 (ginčyta pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma) atsakovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 272,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

74.       Paduodant apeliacinį skundą atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, kuris nuo ginčytos 11 462,93 Eur sumos sudarė 344 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistini 208,02 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistini 135,98 Eur žyminio mokesčio.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo

75.       Atsižvelgiant į šia nutartimi iš atsakovės priteistą sumą, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 8 352,78 Eur (6 931,79 + 1 148,87 + 272,12) (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Emvesta“, įmonės kodas 303848372, Žemaitės g. 40, Plungė, 6 431,79 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, 500 Eur delspinigių, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6 931,79 Eur) nuo bylos iškėlime teisme (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Emvesta“, įmonės kodas 303848372, Žemaitės g. 40, Plungė, 1 148,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui L. Š. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emvesta“ 272,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. rezoliucinės dalies penktą pastraipą išdėstyti taip:

„Sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emvesta“ turto arešto – mastą iki 8 352,78 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emvesta“ 208,02 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. Š. 135,98 Eur žyminio mokesčio.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.