Civilinė byla Nr. e2-350-370/2022

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00033-2022-9

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.3

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-459-265/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Juraja“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Tauragės rajono savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sotega“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašoma: 1) panaikinti sprendimą pripažinti UAB „Juraja“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymą atitinkančiu pirkimo reikalavimus; 2) panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens pasiūlymą, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu, bei sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 3) gražinti pirkimo procedūras į stadiją, iki aukščiau išvardytų pažeidimų (neteisėtų sprendimų), įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; 4) atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo pirkimo rezultate perkančioji organizacija su trečiuoju asmeniu jau neteisėtai sudarė viešojo pirkimo sutartį – pripažinti 2022 m. vasario 1 d. sutartį niekine ab initio (nuo pradžios).

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti 2022 m. vasario 1 d. viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės įsitikinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba jo vykdymas taps neįmanomas, nes atsakovė toliau vykdys pirkimo procedūras ir dėl šios priežasties bus pažeistas viešasis interesas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų 2022 m. vasario 1 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 34-1/ (toliau – sutartis), pirkimo Nr. 561563 (toliau – pirkimas), vykdymą.

4.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, kartu su ieškiniu pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą ir nurodytas aplinkybes, nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad skubiai neįsigijus minėtos paslaugos kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala atsakovei. Teismo vertinimu, paaiškėjus, jog atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, ir esant sudarytai pirkimo sutarčiai teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ar alternatyvių sankcijų taikymo, o tai sukeltų neigiamas pasekmes tiek vykdomo pirkimo dalyviams, tiek pačiai atsakovei, tiek visuomenei, ir šios pasekmės būtų blogesnės nei tos, kurios kiltų taikius laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovė suteikia sau teismo diskreciją spręsti apie bylos baigtį, nes teigia, kad ieškinio reikalavimą tikėtinai (preliminariai) pagrindžia ieškinyje išsamiai išdėstytos faktinės ginčo aplinkybės, tokias aplinkybes patvirtinantys pridedami rašytiniai įrodymai, o taip pat teisės normomis ir teismų praktika pagrįsti teisiniai argumentai.

6.2.                      Taikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas nukentėjo labiau, negu jų netaikant. Be to, taikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeistos atsakovės bei visuomenės teisės ir teisėti interesai. Neturi būti ignoruojama lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų svarba. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams.

2.       Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Atsakovė atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Priešingai, ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė siekia nuginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo nepagrįstai pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo, taip pat ieškovė įrodinėja, kad jos pateiktas pasiūlymas turėtų būti pripažintas laimėjusiu pirkimą. 

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo konkrečiu atveju, tik sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą, bus išvengta situacijos, kai pirkimo sutartis neteisėtai sudaryta ir vykdoma su tokios teisės neturinčiu tiekėju. Taip pat įvertinus sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nelems atsakovei didesnių neigiamų pasekmių atsiradimo, nei neigiamos pasekmės, galinčios kilti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

10.                      Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis iš CVP IS apie vykdomo pirkimo procedūrą. Ieškovė nurodo, kad nauji įrodymai iš esmės patvirtina, jog atsakovė, nepaisydama skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, toliau vykdo ginčo sutartį.

11.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad ieškovė neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

12.                      Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

13.                      Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

14.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

15.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad perkančioji organizacija (apeliantė), nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytų terminų, 2022 m. vasario 1 d. išnagrinėjusi ieškovės pretenziją dėl neteisėtų komisijos sprendimų panaikinimo, nelaukdama, kol pasibaigs terminas ieškinio pateikimui, 2022 m. vasario 1 d. su trečiuoju asmeniu sudarė viešojo pirkimo sutartį. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

16.                      Šiuo konkrečiu atveju, bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovė pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

18.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

19.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog skubiai neįsigijus minėtos paslaugos kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala apeliantei. Teismo vertinimu, paaiškėjus, jog apeliantė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, ir esant sudarytai pirkimo sutarčiai teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ar alternatyvių sankcijų taikymo, o tai sukeltų neigiamas pasekmes tiek vykdomo pirkimo dalyviams, tiek pačiai atsakovei, tiek visuomenei, ir šios pasekmės būtų blogesnės nei tos, kurios kiltų taikius laikinąsias apsaugos priemones, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas nukentėjo labiau, negu jų netaikant. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

21.                      Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

22.                      Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

23.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.

24.                      Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.

25.                      Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus pirkimo objektą, taip pat apeliantė nepateikė duomenų, jog šiuo metu mokiniams nėra sudarytos sąlygos gauti maitinimą mokymosi įstaigoje. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

26.                      Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnis), į tai, kad byla rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje bus nagrinėjama 2022 m. balandžio 11 d. 9:00 val., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27.                      Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė