Civilinė byla Nr. 2A-605-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00271-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.2.2.11; 3.2.4.9.6.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

     2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo ir 2023 m. birželio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir T. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Albava“ ir K. Č., trečiajam asmeniui V. Č. dėl juridinio asmens ir jos vadovo veiklos tyrimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai J. B. ir T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1.1.                      pradėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Albava“ ir jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus atsakovo K. Č. (toliau – ir įmonės vadovas) veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki teismo nutarties dėl veiklos tyrimo pradėjimo įsiteisėjimo dienos;

1.2.                      nustačius, kad atsakovų UAB „Albava“ ir K. Č. veikla yra netinkama, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones bei priteisti ieškovams iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jie, atsakovas K. Č. ir trečiasis asmuo V. Č. yra nuo 1998 m. gruodžio 14 d. veikiančios UAB „Albava“ akcininkais. Bendrovės veikla yra lakštinių vaflių ir vaflinių indelių ledams gamyba. Įmonės vadovas atsakovas K. Č. neteikia ieškovams informacijos apie bendrovės finansinę padėtį, 2016–2017 m. nebuvo patvirtinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai, nepaskirstytas pelnas, ieškovai negalėjo tinkamai įvertinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumo už 2016–2018 m. 2019 m. įmonės vadovas be akcininkų sprendimo sudarė audito sutartį su UAB „Audilona“, leido audito bendrovei nukrypti nuo tarptautinių išvados formos ir turinio audito standartų reikalavimų, nesutiko paskirti ieškovų pasiūlytų auditorių kandidatūrų. Audito bendrovė buvo šališka, nes iki audito sutarties sudarymo UAB „Audilona“ teikė UAB „Albava“ konsultacijas, bendradarbiavo su UAB „Albava“. 2020 m. bendrovė pateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016–2019 m., nors dokumentai nebuvo patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime.

3.       Atsakovė UAB „Albava“ švaistė lėšas ir patyrė žalą, nes 2016–2019 m. sumokėjo UAB „Solis“ 45 496,56 Eur už komercinį tarpininkavimą ir naujų klientų suradimą.

4.       Bendrovė naudojasi trimis lengvaisiais automobiliais ir vienu mikroautobusu, kuriems išlaikyti 2020 m. išleista 5 969,76 Eur. Bendrovė yra nedidelė, todėl jai pakaktų dviejų automobilių. Įmonės vadovas nepateikė informacijos, kodėl bendrovei reikia tiek automobilių, kokioms reikmėms jie naudojami ir kas jais naudojasi.

5.       Bendrovė nesirūpina savo turtu, nes jos vaflinių indelių kepimo krosnis jau 9 mėnesius yra laikoma lauke.

6.       Bendrovė neturi savo patalpų, veiklą vykdė 6 682 kv. m ploto patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso akcininkams K. Č. ir T. R., nuomos mokestis per mėnesį sudarė 3 000 Eur (po 1 500 Eur kiekvienam akcininkui). Įmonės vadovas 2020 m. gruodžio mėn. pranešė, kad už nuomą akcininkui T. R. mokės po 350 Eur per mėnesį. T. R. nesutiko su sumažinta nuomos kaina, todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. bendrovė vykdo veiklą tik 3 341 kv. m ploto patalpose. Patalpų trūkumas gali apsunkinti bendrovės veiklą, todėl toks įmonės vadovo elgesys yra žalingas bendrovei. Įmonės vadovas nurodytas patalpas suremontavo bendrovės lėšomis.

7.       Gavus 2020 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitų projektą, paaiškėjo, kad bendrovės išlaidos didėjo, pelningumas mažėjo, nuostolius sudarė 9 629 Eur. 2020 m. bendrovė nurašė baldus, pardavė įrenginius metalo laužui, nors parduoto turto reali vertė buvo ženkliai didesnė. Atsakovų veikla galimai yra netinkama, įmonės vadovo veikla pažeidžia kitų akcininkų interesus, turtines ir neturtines teises, bendrovei daroma žala.

8.       Atsakovai UAB „Albava“, K. Č. ir trečiasis asmuo V. Č. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovams nebuvo sudaromos kliūtys susipažinti su bendrovės dokumentais, patys ieškovai be pagrindo prieštaravo finansinių ataskaitų tvirtinimui, neskundė visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepatvirtinus finansinės atskaitomybės ataskaitų, įmonės vadovas turėjo teisę jas pasirašyti ir pateikti institucijoms, tačiau įmonės vadovas neturėjo teisės paskirstyti dividendų, todėl dividendai nebuvo paskirstyti dėl pačių ieškovų kaltės.

9.       Bendrovė savo veikloje pagal panaudos sutartį naudoja V. Č. priklausantį automobilį Ford Fusion. Įmonei priklauso du automobiliai Škoda Octavia ir Peugeot 307, kurie yra atitinkamai 2002 m. ir 2006 m. gamybos, dažnai genda, todėl nuolat nėra eksploatuojami.

10.       Sutartis su UAB „Solis“ buvo sudaryta ieškovo T. R. iniciatyva, kai jis dirbo šioje bendrovėje. UAB „Solis“ buvo įsipareigojusi tarpininkauti, parduodant bendrovės gaminamą produkciją, tačiau jau du metus su UAB „Solis“ sutartis nebuvo sudaryta, todėl labai sumažėjo bendrovės produkcijos pardavimo ir gamybos apimtys. 

11.       Įmonės vadovas atsižvelgė į ieškovų siūlymus dėl bendrovės audito, tačiau ieškovai balsavo prieš audito atlikimą. Įmonės vadovas nusprendė iš asmeninių lėšų sumokėti UAB „Audilona“ 1 815 Eur už atliktą atsakovės UAB „Albava“ 2016–2018 m. finansinių ataskaitų auditą. 

12.       Bendrovės veikloje naudojamos krosnys yra bendrovės patalpose, o nenaudojamos ir neveikiančios krosnys yra laikomos lauke.

13.       Bendrovė iki 2020 m. pabaigos veiklą vykdė 1 122 kv. m, o ne 6 682 kv. m ploto patalpose, mokant kas mėnesį po 1 460 Eur nuomos mokestį atsakovui K. Č. ir ieškovui T. R. Nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes ieškovui T. R. priskirtoje teritorijoje yra paliktos gelžbetoninės atliekos, lauko sandėlio statyba neįforminta, objektas tinkamai nepriduotas Nekilnojamojo turto registrui, t. y. patalpos nepritaikytos bendrovės veiklai. Šiuo metu bendrovės gaminamos produkcijos sandėliavimui yra išnuomotos kitos patalpos už 350 Eur nuomos mokestį per mėnesį.

14.       Nurašytas turtas buvo nusidėvėjęs ir nenaudojamas, dalis nenaudojamo turto priduota į metalo laužą, kai kurios tinkamos detalės paliktos bendrovėje.

15.       Bendrovės 2019 m. vasario 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pateiktas pasiūlymas pirkti iš Ukrainos naujas vaflių kepimo krosnių formas, nes bendrovė tuo metu negalėjo patenkinti vaflinių puodelių paklausos, tačiau ieškovai balsavo prieš tokį pasiūlymą, todėl 2019 m. vasarą bendrovė negalėjo tenkinti užsakovų poreikių, dalis jų atsisakė paslaugų, prie sumažėjusios produkcijos paklausos prisidėjo ir pandemija.

16.       UAB „Albava“ ir K. Č. neveikė priešingai bendrovės interesams, priešingai, būtent ieškovai nuolat trikdo bendrovės ir jos vadovo veiklą, akcininkų susirinkimuose nepagrįstai balsuoja prieš finansinių ataskaitų projektų tvirtinimą.  

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

 

17.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu nusprendė:

17.1.                      ieškinį atmesti;

17.2.                      priteisti atsakovei UAB „Albava“ iš ieškovų T. R. ir J. B. po 3 400 Eur atstovavimo išlaidų;

17.3.                      priteisti atsakovui K. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. po 250 Eur atstovavimo išlaidų;

17.4.                      priteisti valstybei iš ieškovų T. R. ir J. B. po 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

18.       Teismas nustatė, kad UAB „Albava“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1998 m. gruodžio 16 d., įmonės vadovu nuo įsteigimo yra atsakovas K. Č. Bendrovė yra išleidusi 2 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 700 vnt. priklauso K. Č., 300 vnt. – V. Č., po 500 vnt. – T. R. ir J. B.

19.       2022 m. birželio 8 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, pavedant UAB „Audito gairės“ atlikti tyrimą ir atsakyti į abiejų šalių suformuluotus klausimus dėl tiriamos UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veiklos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. Ekspertizę atlikusi UAB „Audito gairės“ teismo ekspertė L. R. 2023 m. sausio 17 d. ekspertizės akte nenustatė UAB „Albava“ ir jos vadovo netinkamos veiklos. Tyrimo akte pateiktos išvados yra nepriklausomos ir nešališkos, ekspertė neturėjo, neturi ir neketina turėti turtinių interesų su šiuo tyrimu susijusiais asmenimis. Tyrimo metu naudoti tyrimo metodai: bendrasis – informacijos analizė, dedukcija, indukcija, specialieji – dokumentų patikrinimas, perskaičiavimas, dokumentų lyginimas, kryžminis dokumentų tikrinimas, kontrolinis dokumentų tikrinimas.

20.       Teismas nurodė, kad teismo ekspertės išvados padarytos, įvertinus ekspertei pateiktos civilinės bylos medžiagą, papildomus dokumentus, šalių rašytinius paaiškinimus. Ekspertizės išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, yra aiškios ir nedviprasmiškos, viena kitai neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

21.       Teismo vertinimu, nors teismo ekspertė negalėjo nustatyti, ar sutartys su tarpininke UAB „Solis“ padarė bendrovei žalą, ar ne, tačiau tarpininkavimo mokestis ne tik kad nedidėjo, bet paskutinius du metus buvo sumažintas. 2020 m. nepratęsus sutarties su tarpininke UAB „Solis“, bendrovės produkcijos pardavimų pajamos gerokai sumažėjo, todėl teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad sutartys su tarpininke UAB „Solis“ galėjo būti bendrovei ekonomiškai nenaudingos (žalingos). Teismas priėjo išvadą, kad, nutraukus susitarimą su atsakovės produkcijos pardavimų tarpininke, bendrovės pajamos ne padidėjo, bet sumažėjo.

22.       Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovės vadovas sistemingai vengė teikti jiems informaciją apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, o bendrovėje patvirtinta susipažinimo su dokumentais tvarka yra netinkama. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-383-894/2022 pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4344-887/2021 ir atmetė ieškovų ieškinį, kuriuo ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“, todėl UAB „Albava“ nustatyta dokumentų su bendrovės dokumentais susipažinimo tvarka yra teisėta.

23.       Teismas nustatė, kad ieškovams buvo siūloma atvykti susipažinti su bendrovės dokumentais, finansinių ataskaitų duomenimis, nurodant konkretų laiką ir vietą. Atvykus susipažinti su dokumentais, būdavo surašomi aktai, kuriuose dažniausiai pasirašydavo ieškovas T. R. Įmonės vadovas raštu atsakydavo į ieškovų prašymus, pretenzijas. Iki bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ieškovams būdavo pateikiama susipažinimui visa medžiaga, pateikiamas darbotvarkės projektas, tačiau ieškovai praktiškai visais darbotvarkės klausimais balsuodavo prieš nutarimų priėmimą.

24.       Teismas CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones gali taikyti tik tuomet, kai teismo paskirti ekspertai juridinio asmens veiklos tyrimo ataskaitoje nurodo, kad juridinio asmens veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria. Teismo ekspertė nenustatė, kad UAB „Albava“ ir (ar) jos vadovo K. Č. veikla yra netinkama, teismas pritarė pateiktoms teismo ekspertės išvadoms, todėl nusprendė CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių netaikyti ir ieškinį atmesti.

25.       Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti atsakovui K. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. iš kiekvieno po 500 Eur atstovavimo išlaidų; priteisti trečiajam asmeniui V. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. iš kiekvieno po 225 Eur atstovavimo išlaidų.

26.       Teismas nurodė, kad, priimant 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, liko neįvertintos atsakovo K. Č. patirtos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir trečiojo asmens V. Č. patirtos 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nors bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui kartu su atsiliepimais į ieškinį.

27.       Teismas nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovo ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

28.       Apeliaciniame skunde ieškovas J. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir 2023 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atmesti ieškinį, nes neatsižvelgė, kad teismo ekspertizės išvadų dalis turi akivaizdžių trūkumų, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi veiksniai, tyrimas atliktas neišsamiai ir vienpusiškai, netiriant pačios veiklos tinkamumo. Kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos ir kompetencijos. Ekspertė iš esmės atliko audito ekspertizę, nors ekspertei buvo pavesta atlikti juridinio asmens ir jos vadovo veiklos vertinimo tyrimą. Ekspertė turėjo įvertinti ne tik juridinio asmens veiklą finansų ir buhalterinės apskaitos vertinimo prasme, tačiau juridinio asmens ir jo vadovo veiklą vertinti plačiau ir atlikti kompleksinį juridinio asmens veiklos vertinimą.

28.2.                      Teismo ekspertei pirmuoju ekspertizės klausimu buvo pavesta atsakyti į klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu bendrovės direktorius veikė tinkamai, t. y. ar laikėsi visų numatytų vadovo pareigų?“. Ekspertė padarė išvadą, kad UAB „Albava“ direktorius savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir CK reikalavimais, reglamentuojančiais vadovų veiksmus ir veikė bendrovės interesais, bendrovės mokumo ir likvidumo rodikliai geri, skolų koeficientas lygus nuliui, apyvartinis kapitalas užtikrina stabilią bendrovės veiklą ir veiklos tęstinumą. Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo pareigos teikiant informaciją akcininkams tinkamumo, nesuderintų ir visuotiniame akcininkų susirinkime nepatvirtintų finansinių ataskaitų teikimo, sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymo procedūros ir pan., tačiau ekspertė išsamiai ir visapusiškai netyrė UAB „Albava“ vadovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje ir ABĮ  37 straipsnyje, atlikimo tinkamumo, į klausimą atsakė itin siaurai ir tik finansų bei apskaitos aspektais.

28.3.                      Ekspertei ketvirtuoju ekspertizės klausimu buvo pavesta atsakyti į klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ veikla buvo tinkama?“. Teismo ekspertė padarė išvadą, kad, atlikus UAB „Albava“ pateiktų dokumentų už 2016 m.–2022 m. balandžio 23 d. laikotarpį tyrimą ir išanalizavus UAB „Audilona“ pateiktas šio periodo auditorės išvadas, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Albava“ veikla nebuvo tinkama. Ekspertė neatliko juridinio asmens valdymo ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo (rezultatyvumo) sisteminės analizės, funkcinio veiklos įvertinimo. Ekspertė rėmėsi UAB „Audilona“ atlikto finansinio audito išvadomis, neatsižvelgdama į tai, kad byloje kilo ginčas dėl šios audito bendrovės atlikto audito. UAB „Audilona“, atlikusi 2017–2019 m. bendrovės balansų auditą, neįspėjo direktoriaus, kad bendrovės finansinė padėtis ir jos veikla blogėja. Ekspertė nevertino, kokių veiksmų buvo imtasi bendrovėje, siekiant pagerinti bendrovės veiklos efektyvumą ir pelningumą.

28.4.                      Teismo ekspertė peržengė savo kompetencijos ribas, nes ekspertė teikė plačią teisės doktrinos, teisės aktų ir kasacinio teismo praktikos analizę, nors teisės aiškinimas yra teismo, o ne ekspertės kompetencija.

28.5.                      Ekspertė į dalį ekspertizės klausimų (1 klausimo dalį, 2–4 klausimai) atsakė, neatlikusi tyrimo. Antruoju ekspertizės klausimu ekspertei buvo pavesta atsakyti į klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai ar atlikti veiksmai, kurie prieštaravo bendrovės veiklos tikslams?“. Teismo ekspertė padarė išvadą, kad visi pateikti UAB „Albava“ sandoriai yra rašytiniai, vedama sandorių registracija, sandoriai atitinka CK normas ir bendrovės verslo interesus. Ekspertė atsakė tik dėl sandorių atitikties juridinio asmens tikslams, tačiau neatsakė dėl tokiems tikslams prieštaraujančių veiksmų buvimo, neaprašė tyrimų, kurių pagrindu darė išvadą. Sandorių atitikimas vien formaliems dokumentų (raštvedybos) tvarkymo reikalavimams nepatvirtina sandorių atitikties juridinio asmens tikslams, neaišku, ar visi sandoriai buvo komerciškai ir (ar) ekonomiškai naudingi, ar sudarant sandorius nebuvo interesų konflikto, juridinio asmens organų kompetencijos pažeidimų ir pan. Ekspertizės akte nenurodyta, ar be rašytinių sutarčių buvo vertinami mokėjimo nurodymai, ar jie atlikti sandorių ar kitų sutarčių pagrindu.

28.6.                      Teismo ekspertė, atsakydama į ketvirtąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ veikla buvo tinkama?“, padarė išvadą, kad, atlikus UAB „Albava“ pateiktų dokumentų už 2016 m.–2022 m. balandžio 23 d. laikotarpį tyrimą bei išanalizavus UAB „Audilona“ pateiktas šio periodo auditorės išvadas, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Albava“ veikla nebuvo tinkama. Ekspertė neaprašė atlikto tyrimo, išdėstė tik teorinę teisinę dalį, kuri nėra susijusi su padaryta išvada.

28.7.                      Teismo ekspertė, atsakydama į trečiąjį klausimą, padarė išvadą, kad UAB „Albava“ finansiniai duomenys ir dokumentai patvirtina, jog bendrovės valdymo organai veikė rūpestingai ir atsakingai, vykdė finansinę kontrolę ir nepažeidė trečiųjų šalių (kreditorių) bei akcininkų interesų. Išvada grindžiama finansinių ataskaitų duomenimis, tačiau ekspertė neaprašė tyrimo, o išvadą grindė tik juridinio asmens pelningumu ir jo pokyčių priežastimis. Bendrovės pelningumas mažėjo ne tik prasidėjus COVID-19 pandemijos laikotarpiui, tačiau ir 2017–2019 m., t. y. iki pandemijos. 2020 m. bendrovės pardavimų pajamos sumažėjo 17 proc., 2021 m. – 33 proc. (lyginant su 2019 m.), nors pagal teismo ekspertės pateiktą COVID-19 pandemijos poveikio atskiriems bendrovių sektoriams lentelę maisto gamybos srityje pajamingumas buvo sumažėjęs 11–12 proc. Ekspertė neanalizavo UAB „Albava“ veiklos specifikos, netyrė, ar iš tikrųjų bendrovės pajamų sumažėjimui turėjo įtakos politinė ir ekonominė aplinka, kokių verslo sprendimų buvo ieškoma ar priimta, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos efektyvumą.

28.8.                      Teismo ekspertė, atsakydama į aštuntąjį ekspertizės klausimą „Kada ir kokiomis pinigų sumomis (jeigu jos nustatomos) buvo sudarytos įvairios, įskaitant ir paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis (tarpininkais) sutartys, kurios įmonei neuždirbo pajamų? Ar paslaugas teikusi įmonė, prieš teiktos paslaugos apmokėjimą, yra pateikusi paslaugos teikimo (atlikimo) ataskaitą (ar sudaromas paslaugų atlikimo aktas)? Jeigu pagal sutartį nėra uždirbta pajamų, tai kokią pagal konkrečią sutartį patyrė žalą (nuostolį) bendrovė ir kokia žalos suma?“ negalėjo nurodyti, kokios sutartys neuždirbo bendrovei pajamų, nes nėra pateiktos pardavimų pagal klientus ataskaitos, perdavimo aktai, nėra pateikti suderinimo aktai su UAB „Solis“, pagal kuriuos galima nustatyti, kokius pirkėjus surado ši tarpininkė. Bendrovė už komercinį tarpininkavimą ir naujų klientų suradimą išmokėjo UAB „Solis“ 45 496,56 Eur. Teismo ekspertė netyrė ir nevertino, kiek UAB „Solis“ buvo sumokėta už tarpininkavimo paslaugas, su kokiais pirkėjais buvo tarpininkauta, ar visos sumokėtos lėšos yra pateisintos, todėl akivaizdu, kad ne visi sandoriai atitinka CK normas ir bendrovės verslo interesus, kaip tai nurodyta teismo ekspertės atsakyme į antrąjį teismo ekspertizė klausimą.

28.9.                      Pirmosios instancijos teismas į nurodytus ekspertizės akto trūkumus neatsižvelgė, ekspertizės aktu rėmėsi nepagrįstai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

29.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Albava“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teismo ekspertizės aktą, kaip vientisą  dokumentą kitų byloje egzistuojančių įrodymų ir nustatytų faktų kontekste, kaip bendrą įrodymų visumos dalį. Apeliantas ginčija tik keletą teismo ekspertizės akto dalių, kvestionuoja atsakymų į 1–4 ir 8 klausimus motyvaciją, nors teismo ekspertė atsakė į 18 klausimų. Patys ieškovai suformulavo 17 iš 18 klausimų jų pasirinktai teismo ekspertei. Teismo ekspertė atsakė į konkrečiai suformuluotus klausimus, todėl apelianto argumentai dėl teismo ekspertės kvalifikacijos, atliktos ekspertizės pobūdžio yra nepagrįsti. Apelianto argumentai yra subjektyvi nuomonė, kuri nėra susieta su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

29.2.                      Apeliantas nepagrindė, kuo pasireiškė įmonės vadovo netinkamas informacijos teikimas ieškovams bylos dalyko kontekste, kas konkrečiai lėmė, kad įmonės vadovas veikė netinkamai ir tai būtų pagrindas CK 2.131 str. nurodytų priemonių taikymui. Ieškovai su prašomais susipažinti bendrovės dokumentais visada gaudavo galimybę susipažinti ne vėliau kaip per 7 dienas, išskyrus atvejį, kai jie prašė susipažinti su finansinės atskaitomybės dokumentais, kurių bendrovė dar neturėjo, nes dar nebuvo suėję įstatyme numatyti terminai jų paruošimui.

29.3.                      Apelianto argumentai dėl bendrovės atlikto audito ir finansinės atskaitomybės ataskaitų neatitikimo yra nepagrįsti, nes audito išvados nebuvo ginčijamos, bendrovės finansinės ataskaitos atitiko teisės aktų reikalavimus, jose nurodyta informacija buvo teisinga. 2016 m. bendrovės finansinės ataskaitos projekte buvo klaida, tačiau ji buvo nežymi (2 Eur neatitikimas) ir nedelsiant ištaisyta. Vienintelė priežastis, dėl kurios nebuvo patvirtinta 2016 m. finansinė ataskaita ir kilo ginčas, yra tai, kad nebuvo paskirstytas pelnas. Pelno neskirstymas ir didvidendų nemokėjimas buvo ekonomiškai teisingas sprendimas, nes, atsižvelgiant į bendrovės veiklos sezoniškumą ir stabilumą, bendrovės veikloje yra būtina turėti piniginių lėšų rezervą. Bendrovė buvo atsižvelgusi į ieškovo T. R. pasiūlymą atlikti bendrovės finansinių ataskaitų auditą, tačiau 2018 m. gruodžio 21 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovai balsavo prieš audito atlikimą, todėl įmonės vadovas savo iniciatyva paskyrė auditą, auditorių pasirinko pagal mažiausią paslaugų kainą, užduodant jam ieškovo T. R. nurodytus klausimus. Auditą atlikusi bendrovė pateikė išvadą, kad UAB „Albava“ 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenys yra teisingi, todėl įmonės vadovas pagal ABĮ nuostatas pateikė jas Juridinių asmenų registrui, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai nepagrįstai atsisakė patvirtinti finansines ataskaitas.

29.4.                      Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismo ekspertė neatsakė į klausimą dėl sandorių ir veiksmų, kurie prieštarautų bendrovės veiklos tikslams, buvimo. Teismo ekspertė aiškiai atsakė, kad vertino pardavimo sandorius, jų registrą, įstatus ir tuo pagrindu nustatė, jog bendrovės veikloje nebuvo prieštaraujančių veiklos tikslams sandorių.

29.5.                      Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės veikla nebuvo tinkama. Nuostolingai bendrovė dirbo tik 2020 m., nes ieškovai nepritarė naujų kepimo formų įsigijimui, todėl bendrovė su dvejomis krosnimis nepajėgė išpildyti pirkėjų poreikių, pirkėjai susirado naujus tiekėjus, krito gaminamų ir parduodamų puodelių apimtys. Prie veiklos nuostolingumo prisidėjo pasaulinė pandemija. Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 pandemijos.

29.6.                      Apeliantas nepagrįstai sutapatino ekspertizės išvados atsakymus į antrąjį ir aštuntąjį klausimus, nes ekspertė atsakė į du skirtingus klausimus. Teismo ekspertė nenustatė bendrovei nuostolingų sandorių, todėl tai nereiškia, kad ekspertizė atlikta netinkamai. Teismo ekspertė būtų nurodžiusi sandorius, kurie nebūtų uždirbę pajamų, jei jų būtų buvę. Teismo ekspertė išskyrė vienintelį sandorį su UAB „Solis“ ir įvardijo priežastis, kodėl negalima nustatyti pajamų teisingumo.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. Č. prašo skundo netenkinti ir priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

30.1.                      Apelianto argumentai dėl teismo ekspertizės tinkamumo yra nepagrįsti. Patys ieškovai pasirinko teismo ekspertę, kuri atsakė į ieškovų pateiktus klausimus, analizavo įmonės vadovo pareigų vykdymo tinkamumą, bendrovės ekonominę situaciją. Bendrovės nuostoliai, atsižvelgiant į pasaulinę pandemiją ir kitus veiksnius, buvo minimalūs. Apeliantas nenurodė, kokius klausimus teismo ekspertė privalėjo analizuoti.

30.2.                      Apeliantas nutyli, kad patys ieškovai nesutiko, jog bendrovėje būtų atliktas auditas už 2016–2018 m., todėl auditas buvo atliktas įmonės vadovo iniciatyva. Audito išvados buvo pateiktos ieškovams, kurie audito išvadų neskundė. Už finansinių ataskaitų pateikimą Juridinių asmenų registrui yra atsakingas įmonės vadovas, todėl, ieškovams visuotiniame akcininkų susirinkime nepatvirtinus bendrovės finansinių ataskaitų, įmonės vadovas turėjo teisę pats pateikti finansines ataskaitas viešajam registrui.

30.3.                       Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismo ekspertė nepateikė bendrovės sudarytų sandorių analizės, nes ekspertė analizavo bendrovės dokumentus ir nenustatė sandorių, prieštaraujančių bendrovės tikslams.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

32.       UAB „Albava“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1998 m. gruodžio 16 d., įmonės vadovu nuo įsteigimo yra atsakovas K. Č. Bendrovė yra išleidusi 2 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 700 vnt. priklauso K. Č., 300 vnt. – V. Č., po 500 vnt. – T. R. ir J. B. Bendrovės veikla – lakštinių vaflių ir vaflinių indelių ledams gamyba ir didmeninė prekyba.

33.       2019 m. vasario 19 d. ieškovai J. B. ir T. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka“.

34.       2021 m. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“; patvirtinti kitą susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką; atnaujinti ieškovams vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4344-887/2021 tenkino ieškovų T. R. ir J. B. ieškinį ir pripažino negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“, nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo patvirtinti konkrečią susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką bei atnaujino J. B. vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus įsakymą.

36.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-383-894/2022 pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmetė.

37.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi šioje byloje nutarė paskirti UAB „Albava“ ir K. Č. veiklos vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertei UAB „Audito gairės“ ir atsakyti į šiuos klausimus už tiriamos UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veiklą apimantį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. bei, atsižvelgiant į visų atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti, ar UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veikla laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d. buvo (ne)tinkama.

38.       2023 m. sausio 17 d. UAB „Audito gairės“ teismo ekspertė L. R. pateikė teismo ekspertizės aktą:

38.1.                      Teismo ekspertė, atsakydama į pirmąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ direktorius K. Č. veikė tinkamai“, t. y. laikėsi visų numatytų įmonės vadovo pareigų?“, padarė išvadą, kad UAB „Albava“ direktorius savo veikloje vadovavosi ABĮ ir CK reikalavimais, reglamentuojančiais vadovų veiksmus, ir veikė bendrovės interesais, bendrovės mokumo ir likvidumo rodikliai geri, skolų koeficientas lygus nuliui, apyvartinis kapitalas užtikrina stabilią bendrovės veiklą ir veiklos tęstinumą. Darydama tokią išvadą, ekspertė įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016–2021 m., auditoriaus UAB „Audilona“ išvadą ir nurodė, kad bendrovės trumpalaikis turtas kito neženkliai, pardavimo pajamos svyravo nuo 431 051 Eur 2018 m. iki 22 4961 Eur 2021 m. Tam įtakos turėjo ir bendra ekonominė bei politinė aplinka. Bendrovės vadovybė sugebėjo išlaikyti pardavimų pajamas, užtikrinti pinigų srautus ir nepadidino įsiskolinimų COVID-19 pandemijos periodu. UAB „Albava“ apskaita vedama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – BAĮ) ir Verslo apskaitos standartais (toliau – VAS). Bendrovė gali kontroliuoti ir analizuoti vykdomus veiklos procesus ir jų atvaizdavimą bendrovės apskaitoje. Bendrovėje yra patvirtinta apskaitos politika, visi reikalavimai apskaitos vedimui patvirtinti direktoriaus įsakymais.

38.2.                      Teismo ekspertė, atsakydama į antrąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai ar atlikti veiksmai, kurie prieštaravo bendrovės veiklos tikslams?“, padarė išvadą, kad visi pateikti UAB „Albava“ sandoriai yra rašytiniai, vedama sandorių registracija. Ekspertė įvertino jai pateiktus UAB „Albava“ sutarčių su tiekėjais registrus, bendrovės pardavimų sutartis, įstatus. Visi sudaryti sandoriai atitinka CK normas ir bendrovės verslo interesus. Nenustatyta sandorių, kurie prieštaravo UAB „Albava“ veiklos tikslams.

38.3.                      Teismo ekspertė, atsakydama į trečiąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta bendrovės akcininkams žala dėl bendrovės vadovo veiksmų?“, padarė išvadą, kad UAB „Albava“ finansiniai duomenys ir dokumentai patvirtina, jog bendrovės valdymo organai veikė rūpestingai ir atsakingai. Bendrovė vykdė finansinę kontrolę ir nepažeidė trečiųjų šalių (kreditorių) bei akcininkų interesų. Išvada grindžiama finansinių ataskaitų duomenimis, kad pajamos tiriamuoju periodu svyravo, tačiau tam įtakos turėjo ir bendra ekonominė bei politinė aplinka.

38.4.                      Teismo ekspertė, atsakydama į ketvirtąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ veikla buvo tinkama?“, padarė išvadą, kad, atlikus UAB „Albava“ pateiktų dokumentų už 2016 m. sausio 1 d.–2022 m. balandžio 23 d. laikotarpį tyrimą bei išanalizavus UAB „Audilona“ pateiktas šio periodo auditoriaus išvadas, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Albava“ veikla nebuvo tinkama. Ekspertė įvertino UAB „Audilona“ pateiktas išvadas, sutarčių su tiekėjais registrą.

38.5.                      Teismo ekspertė, atsakydama į penktąjį klausimą „Kokie atlyginimai, premijos ar išmokos susijusiems asmenims buvo išmokėtos, kurių skyrimui ir išmokėjimui nebuvo reikiamo bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimo?“, padarė išvadą, kad ekspertė negali patvirtinti, ar turėjo būti mokamas toks pareigybinis atlygis V. Č., nes ekspertei nebuvo pateikti UAB „Albava“ akcininkų susirinkimų protokolai dėl susijusių asmenų (V. Č.), taip pat nebuvo pateikta V. Č. asmens kortelė dėl priskaitymo, pareigybinio atlygio patvirtinimo (2019 m. – 632 Eur, įsakymas nepateiktas; 2021 m. – 660 Eur, 2020 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymas Nr. 20/25; 2022 m. sausio mėn. – 740 Eur, 2021 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymas Nr. 21/30). Priedai ir priemokos skirtos, vadovaujantis bendrovės direktoriaus įsakymais, kaip tai numatyta bendrovės įstatuose ir direktoriaus pareiginėje instrukcijoje. Nuo 2019 m. sausio mėn. direktoriui K. Č. mokamas 903 Eur pareigybinis atlyginimas, kurio dydis buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 21 d. akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2018 03. Bendrovėje susiję asmenys yra direktorius K. Č. ir vadybininkė V. Č., kuriai tiriamuoju periodu buvo priskaityta 54 084,14 Eur, iš jų: darbo užmokestis – 40 759,30 Eur, premijos ir priedai – 6 189,54 Eur; viršvalandinis darbas – 5 332,92 Eur, atostoginiai – 1 802,38 Eur. V. Č. atlyginimas (pareiginė alga) kito nuo 490 Eur 2016 m. iki 632 Eur 2019 m., 2021 m. buvo 660 Eur, nuo 2022 m. – 740 Eur. V. Č. priskirtina susijusiems asmenims ir jos atlygis turėjo būti patvirtintas visuotiname UAB „Albava“ akcininkų susirinkime, tačiau susirinkimuose sprendimai nebuvo priimti.

38.6.                      Teismo ekspertė, atsakydama į šeštąjį klausimą „Ar be akcininkų sprendimo buvo skiriama parama? Jei buvo, tai kam ir kokios tai sumos?“, padarė išvadą, kad sprendimus dėl paramos teikimo turi teisę priimti UAB „Albava“ direktorius, skirtos paramos atitinka įstatymų nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rekomendacijas. UAB „Albava“ direktorius 2016 m. suteikė paramą Carito organizacijai ir Alytaus kūdikių namams. Parama suteikta bendrovės gaminama produkcija, kurios bendra vertė 79,38 Eur. 2019 me. skirta 300 Eur parama Alytaus miesto savivaldybės administracijai, paramos paskirtis – padangų gaisro Alytaus mieste gesintojams ir gesinimo darbų organizatoriams.

38.7.                      Teismo ekspertė, atsakydama į septintąjį klausimą „Ar įmonės vadovas viršijo / neviršijo savo įgaliojimus, liečiančius turto įsigijimo ir perleidimo, nuomos ir kitus sandorius, kurių vertė daugiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo?“, padarė išvadą, kad įmonės vadovas, įsigyjant vaflių kepimo krosnį A2-OBA GM18, kurios vertė 17 540,45 Eur nesilaikė UAB „Albava“ įstatų 5 straipsnio nuostatų, nes nepateiktas akcininkų sprendimas. UAB „Albava“ įstatinis kapitalas yra 57 920 Eur, todėl bendrovės direktoriaus sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 (2 896 Eur) bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), taip pat šio turto įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) reikalingas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

38.8.                      Teismo ekspertė, atsakydama į aštuntąjį klausimą „Kada ir kokiomis pinigų sumomis (jeigu jos nustatomos) buvo sudarytos įvairios, įskaitant ir paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis (tarpininkais) sutartys, kurios įmonei neuždirbo pajamų? Ar paslaugas teikusi įmonė, prieš teiktos paslaugos apmokėjimą, yra pateikusi paslaugos teikimo (atlikimo) ataskaitą (ar sudaromas paslaugų atlikimo aktas)? Jeigu pagal sutartį nėra uždirbta pajamų, tai kokią pagal konkrečią sutartį patyrė žalą (nuostolį) bendrovė ir kokia žalos suma?“, padarė išvadą, kad negali nurodyti, kokios sutartys neuždirbo bendrovei pajamų, nes nėra pateiktos pardavimų pagal klientus ataskaitos, perdavimo aktai, nėra pateikti suderinimo aktai su UAB „Solis“, pagal kuriuos galima nustatyti, kokius pirkėjus surado ši tarpininkė. Pagrindinės pardavimų sutartys buvo sudarytos su šiais produkcijos tiekėjais: UAB „Vikeda“, UAB „Art Glacio“, UAB „Rivona“, UAB „ICECO ledai“. Nenustatyta, kad, derantis dėl produkcijos pardavimo, būtų tariamasi parduoti produkciją mažesne kaina nei buvo parduota ankstesniu laikotarpiu.

38.9.                      Teismo ekspertė, atsakydama į devintąjį klausimą „Koks ilgalaikis turtas buvo įsigytas? (parengti įsigyto turto sąrašą, įskaitant IT priemones). Ar būdavo atliekama turto inventorizacija? (pateikti jo inventorizacijos apyrašus). Ar šis turtas buvo (yra) naudojamas įmonės reikmėms? (sudaryti ir pateikti nurašyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus su nurašymo metu buvusia jų verte)?“, padarė išvadą, kad per 2016–2021 ūkinius metus bendrovė įsigijo 19 vienetų ilgalaikio turto, kurio bendra vertė yra 30 030,22 Eur. UAB „Albava“ inventorizacijos atlikimo tvarka patvirtinta bendrovės apskaitos politikoje ir atliekama kartą metuose. Inventorizacijos atlikimas, jos tvarka ir komisijos sudarymas patvirtinami direktoriaus įsakymais. Atlikus inventorizaciją, sudaromi inventorizacijos aktai. 2016–2021 m. UAB „Albava“ nurašė 39 turto vienetus, kurių įsigijimo kaina buvo 76 045,41 Eur. Likutinė nurašyto turto vertė 18,44 Eur, todėl darytina prielaida, kad nurašytas turtas buvo visiškai nusidėvėjęs ir jį nurašant nebuvo pažeisti apskaitos reikalavimai. Pagal nurašymo aktą dujinė vaflių kepimo krosnis, kurios įsigijimo vertė 23 122,69 Eur, yra demontuota ir laikoma bendrovėje. Kadangi ekspertė nedalyvavo bendrovės turto inventorizacijoje ir išvadas gali daryti tik pagal pateiktus dokumentus, tai atsakyti, ar tikrai šis turtas yra naudojamas įmonės reikmėms, negali.

38.10.                      Teismo ekspertė, atsakydama į dešimtąjį klausimą „Ar vaflinių indelių gamyboje buvo naudojamas kepimo pečius „Eva“, kokiu pagrindu jis nurašytas? Ar tikslinga buvo jį nurašyti ir kokia reali šio įrenginio vertė?“, padarė išvadą, kad vaflių kepimo krosnis XT-45 įsigyta 2004 metais, įsigijimo vertė 104 639,52 Eur. Krosnis visiškai nudėvėta, jos likutinė vertė 0,29 Eur. Pagal apskaitos duomenis ji nenurašyta. Vaflinių puodelių gamybos linija EWA-Spuper įsigijimo vertė 192 725,25 Eur, įsigijimo data 2007 m. kovo 13 d. 2022 m. balandžio 30 d. sukauptas nusidėvėjimas buvo 192 725,25 Eur. Pagal apskaitos duomenis vaflinių puodelių gamybos linija EWA-Spuper nenurašyta.

38.11.                      Teismo ekspertė, atsakydama į vienuoliktąjį klausimą „Ar patalpų nuoma iš susijusių asmenų buvo suderinta su akcininkais, ar nuomos kaina atitinka rinkos kainą?“, padarė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartis su K. Č. nėra suderinta su UAB „Albava“ akcininkais ir nėra galimybės patvirtinti, ar nuomos kaina atitinka rinkos kainą, nes ekspertė neturi duomenų apie 2020 m. buvusią nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kainą Alytaus mieste. 2014 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartimi UAB „Albava“ akcininkai T. R. ir K. Č. išnuomojo UAB „Albava“ nuomotojams lygiomis dalimis priklausantį sandėlį / daržovių saugyklą, transformatorinę. Šalys susitarė, kad nuomininkė moka nuomotojams 2 920 Eur mėnesinį mokestį (po 1 460 Eur kiekvienam) ir išskaito bei sumoka gyventojų pajamų mokestį po 219 Eur. Sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Albava“ 2020 m. gruodžio 31 d. pasirašė nuomos sutartį su K. Č. dėl jam priklausančios dalies turto nuomos už 1 460 Eur per mėnesį. Kadangi asmenys yra susiję, todėl bendrovė turėjo pateikti duomenis apie nekilnojamojo turto nuomos Alytuje rinkos kainą. 

38.12.                      Teismo ekspertė, atsakydama į dvyliktąjį klausimą „Kaip dažnai, kokiu periodiškumu ir kokiu pagrindu keičiamos produkcijos išeigos normos, ar keitėsi išeigos apskaičiavimo metodai?“, padarė išvadą, kad keitėsi asortimentas, reikalavimai produkcijai, todėl atitinkamai pasikeitė ir receptūros. Teismo ekspertė vadovavosi 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Albava“ direktoriaus įsakymu, kuriuo patvirtintas gamybos procesas, gamybos apskaitą reglamentuojančia 2004 m. sausio 2 d. patvirtinta Apskaitos ir mokesčių politika bei jos pakeitimais, gaminamos produkcijos receptūromis, patvirtintomis direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.

38.13.                      Teismo ekspertė, atsakydama į tryliktąjį klausimą „Ar buvo įmonėje žaliavų nukainojimas dėl gedimo ar nurašymas dėl netekties?“, padarė išvadą, kad pagal patvirtintą UAB „Albava“ apskaitos politiką, gamybos broko ir kitos netekties nurašymas vykdomas, atliekant metinę inventorizaciją. Pateiktuose dokumentuose ir inventorizacijos apyrašuose nėra gamybinio broko ar dėl gedimo nurašytų gaminių ir žaliavų. Tokią išvadą teismo ekspertė padarė, remdamasi 2016–2018 m. atlikto bendrovės audito išvadomis, metinėmis finansinėmis ataskaitomis už 2017–2021 m., inventorizacijos aprašais, bendrovės apskaitos politika.

38.14.                      Teismo ekspertė, atsakydama į keturioliktąjį klausimą „Kokia brokuotos žaliavos ar produkcijos nustatymo tvarka? Kokiai sumai nurašyta brokuotos gamybinės žaliavos ar produkcijos?“, padarė išvadą, kad UAB „Albava“ yra patvirtintos visos reikiamos gamybos apskaitos tvarkos, įskaitant ir brokuotos žaliavos ar produkcijos. Pateiktuose dokumentuose ir inventorizacijos apyrašuose nėra gamybinio broko ar dėl gedimo nurašytų gaminių ir žaliavų.

38.15.                      Teismo ekspertė, atsakydama į penkioliktąjį klausimą „Koks turimų ir nuomojamų automobilių naudojimo efektyvumas, kuro nurašymas ir kontrolė? Ar įmonės turimi ir nuomojami automobiliai naudojami susijusių asmenų reikmėms, kokiomis atsiskaitymo (ar skaičiuojama pajamos natūra) sąlygomis?“, padarė išvadą, kad pagal pateiktus apskaitos duomenis negalima daryti išvados, jog UAB „Albava“ naudoja automobilius neefektyviai ir susijusių asmenų reikmėms. Kadangi susiję asmenys suteikė bendrovei automobilius pagal panaudos sutartis, tai nėra įrodymų, kad reikėjo priskaityti pajamas natūra. 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Albava“ direktoriaus įsakymu patvirtinta UAB „Albava“ tarnybinio transporto naudojimo tvarka. Bendrovėje vykdoma transporto priemonių naudojimo kontrolė, pildomi kelionės lapai, kuriuose pateikiami duomenys apie maršrutus ir kilometražą, patvirtintos kuro sunaudojimo normos. 2018 m. liepos 2 d. buvo sudaryta terminuota iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. automobilio Volvo S80 panaudos sutartis, pagal kurią V. Č. suteikė panaudai UAB „Albava“ automobilį. 2018 m. rugsėjo 4 d. V. Č. suteikė panaudai automobilį Ford Fusion, sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. liepos 15 d. V. Č. suteikė panaudai tą patį automobilį. Sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 23 d. 2020 m. sausio 2 d. V. Č. suteikė panaudai tą patį automobilį Ford Fusion. Sutartis galiojo iki 2022 m. rugsėjo 8 d.

38.16.                      Teismo ekspertė, atsakydama į šešioliktąjį klausimą „Ar yra susijusių asmenų nepanaudotų atostogų, jei yra, tai už kuriuos metus ir kokia atostogų trukmė?“, padarė išvadą, kad bendrovėje vedama atostogų apskaita atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) ir BAĮ reikalavimus bei bendrovės apskaitos politiką. V. Č. 2022 m. rugsėjo 8 d. nepanaudotų atostogų likutis yra 8 darbo dienos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2020 m. sausio 18 d., K. Č. 2022 m. liepos 10 d. nepanaudotų atostogų likutis už 2019 m. yra 9 darbo dienos. 

38.17.                      Teismo ekspertė, atsakydama į septynioliktąjį klausimą „Ar susijusių asmenų nedarbingumo, atostogų ar teisėto nebuvimo įmonėje metu buvo pavadavimas, kaip pavadavimas buvo įteisintas, ar pavadavimo įteisinimas tinkamas, ir ar už pavadavimą pavadavusiems buvo mokami priedai ar kitos išmokos ir kokios tai sumos?“, padarė išvadą, kad direktoriui atostogaujant, sergant ar išvykus į dalykines komandiruotes, jis turi ir gali paskirti pavaduojantį asmenį. Visi pavadavimai patvirtinti direktoriaus įsakymu, o apmokėjimo dydis atitinka DK nuostatas. 2016 m. gegužės 28 d. UAB „Albava“ akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2016.02.AKC patvirtintoje direktoriaus pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad direktorius vadovauja visai komercinei ūkinei bendrovės veiklai. 

38.18.                      Teismo ekspertė, atsakydama į aštuonioliktąjį klausimą „Ar turėjo įtakos akcininkų sprendimas nedidinti įmonės gamybinio našumo (2 kartus atsisakant įsigyti naujas formas kepimo pečiui) įmonės ekonominei / finansinei veiklai? Jeigu taip, tai kokią?“, padarė išvadą, kad negali patvirtinti, jog gamybos našumo didinimas būtų padidėjęs ir pardavimai išaugę įsigijus naujas formas, nes nepateikti užsakymai didesnei produkcijos apimčiai. 2018 m. sausio 21 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 2018 03) buvo svarstytas klausimas dėl naujų kepimo formų įsigijimo, sprendimas nebuvo priimtas. Sprendimas dėl kepimo formų pirkimo nebuvo priimtas ir 2019 m. vasario 11 d. vykusiame neeiliniame UAB „Albava“ akcininkų susirinkime.

 

Dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo

 

39.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą teismo ekspertės išvadą, nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovų (bendrovės ir jos vadovo) veikla ginčui aktualiu laikotarpiu buvo netinkama. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės išvada ir turėjo pripažinti atsakovų veiklą netinkama.

40.       CK 2.124–2.131 straipsniai reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimą, tokio tyrimo pagrindus, tvarką ir pasekmes, nustačius, kad juridinio asmens veikla netinkama.

41.       Kasacinis teismas, aiškindamas juridinio asmens veiklos tyrimo instituto normas, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).

42.       Juridinio asmens dalyviai paprastai tiesiogiai nedalyvauja valdant juridinį asmenį, bet yra suinteresuoti, kad įmonė veiktų tinkamai, nes juridinio asmens dalyviai suteikia juridiniam asmeniui kapitalą ir yra suinteresuoti tiek išsaugoti investicijas, tiek ir gauti iš investicijų naudos (pelno). Tokiu būdu juridinio asmens dalyvių tikslas tampa ir juridinio asmens tikslu. Todėl juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip institutas, suteikia teisines priemones juridinio asmens dalyviams, atitinkantiems įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kontroliuoti juridinio asmens valdymo tinkamumą. Tiesioginė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros paskirtis – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 41 punktas).

43.       Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: nustatyti bendrovėje įvykusius faktus, susijusius su juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu, bei pateikti jų įvertinimą (retrospektyvinis tikslas); atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių, taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą (perspektyvinis tikslas). Šie tikslai įgyvendinami, jei, atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, paaiškėtų, kad juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama, tuomet teismas, pritardamas ekspertų ataskaitoje nurodytoms išvadoms, galėtų pritaikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių. Be to, jau vien siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą gali turėti prevencinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad pats kreipimosi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo faktas gali paskatinti juridinio asmens valdymo organus ar jų narius savanoriškai pašalinti nurodomus veiklos trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimas, jei jis būtų pradėtas, reikštų tiriamo juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių teisių tam tikrą apribojimą, kurį lemtų ekspertams įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimas, o pats tyrimas taip pat galėtų padaryti neigiamą įtaką juridinio asmens dalykinei reputacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 44 punktas).

44.       Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo. Tokia išvada išplaukia iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies, 2.130 straipsnio 1 dalies ir 2.131 straipsnio 1 dalies normų turinio. Atitinkamai juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, priemonių, leidžiančių iš esmės pagerinti valdymą, taikymas, taip išsprendžiant esamą skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016).

45.       Teismas, pripažinęs juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veiklą netinkama, gali taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų priemonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis). CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemonių sąrašas yra baigtinis, todėl, nustačius netinkamą juridinio asmens veiklą, jam negali būti taikomos CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nenurodytos poveikio priemonės, tačiau gali būti tarpusavyje derinamos kelios šioje normoje įtvirtintos poveikio priemonės. Teismas turi teisę netaikyti aptartoje normoje nustatytų poveikio priemonių, jeigu konkrečios bylos aplinkybėmis nė viena iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių nebūtų efektyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016, 31 punktas).

46.       Teismas, nusprendęs pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, pagal CK 2.127 straipsnio 1 dalį gali paskirti ekspertais bet kuriuos nepriklausomus asmenis, turinčius reikiamą kvalifikaciją atlikti juridinio asmens tyrimą ir pateikti rašytinę ataskaitą dėl veiklos (ne)tinkamumo, o pripažinus veiklą netinkama – parengti rekomendacijas dėl priemonių, nurodytų CK 2.131 straipsnyje, taikymo. Pagal CK 2.128 straipsnio 1–3 dalis ekspertai turi labai plačius įgalinimus: tikrinti juridinio asmens dokumentus ir apklausti juridinio asmens dalyvius, organų narius ir darbuotojus, taip pat asmenis, kurie tiriamojo laikotarpio metu buvo juridinio asmens nariai, organų nariai ar darbuotojai; tikrinti turtą, gauti informaciją iš atitinkamų valstybės institucijų, o kliudant ekspertams įgyvendinti šias teises, teismo sprendimu gali būti pasitelkiama policijos pagalba.

47.       CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu ekspertų ataskaitoje nurodyta, jog juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir CK 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas poveikio priemones.

48.       Teismo paskirtų ir juridinio asmens veiklos tyrimą atlikusių ekspertų išvada neužbaigia juridinio asmens veiklos tyrimo proceso, o tik yra pagrindas teismui vertinti visus byloje surinktus įrodymus ir ekspertų nustatytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos netinkamumo bei taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas priemones. Teismo skiriamų ekspertų užduotis – patvirtinti arba paneigti teismo pradinę išvadą dėl galbūt netinkamos juridinio asmens veiklos. Jeigu teismas nesutinka su ekspertų pateiktomis išvadomis ir aplinkybių vertinimu, gali būti sprendžiamas klausimas dėl kitų ekspertų paskyrimo, tačiau toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).

49.       Vertinant ekspertų ataskaitą, turi būti taikomos teismų praktikoje išsamiai suformuotos ekspertų išvados vertinimo taisyklės, atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos tyrimo ypatumus, nes ekspertų ataskaita yra pagrindinis šaltinis sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (ne)tinkamumo. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

50.       Jeigu ekspertų ataskaitoje nenustatoma juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) netinkama veikla, teismas jai pritaria ir pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atmeta arba, nesutikdamas su ekspertų išvada, skiria naujus ekspertus. Ekspertams nenustačius netinkamos juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo narių) veiklos, teismas pats neturi teisės pripažinti juridinio asmens veiklos netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020). 

51.       Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

52.       Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai ekspertai nenustato juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) netinkamos veiklos, teismas, pritardamas ekspertų išvadai, ieškinį turėtų atmesti, o nesutikimo su ekspertų išvada atveju teismas negali savarankiškai, nesant tai patvirtinančios ekspertų išvados, pripažinti juridinio asmens veiklą netinkama ir taikyti poveikio priemones. Tokiu atveju teismas gali paskirti kitus ekspertus.

53.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra ekspertų pagalba ištirti juridinio asmens veiklą. Siekiant šio tikslo, yra būtinas juridinio asmens veiklos ekspertinis tyrimas. Pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį jeigu ekspertai, ištyrę juridinio asmens veiklą, teismui pateikia ataskaitą, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, teismas šią ataskaitą privalo įvertinti ir jai pritarti arba nepritarti ir tik po to, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, gali taikyti vieną iš priemonių, kurios nustatytos CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose.

54.       Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 265 straipsnio nuostatos šioje byloje aiškintinos kartu su CK 2.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas yra įpareigotas teismo sprendime aptarti juridinio asmens veiklos tinkamumą ir pasisakyti dėl (ne)pritarimo teismo ekspertės išvadai ir priklausomai nuo tokio (ne)pritarimo spręsti dėl atitinkamų priemonių taikymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nusprendus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios ir atlikus tokį tyrimą, jo rezultatai, nurodyti ekspertizės išvadoje, turėjo būti aptarti teismo sprendime, kartu sprendžiant dėl tyrimo rezultatų įtakos juridinio asmens veiklos tinkamumo įvertinimui bei priemonių pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį (ne)taikymo.

55.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi buvo paskirta UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veiklos vertinimo ekspertizė, pavedant ją atlikti šalių pasirinktai ekspertei UAB „Audito gairės“ ir atsakyti į suformuluotus ieškovų ir atsakovų atitinkamai 17 ir 1 klausimus už tiriamos UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veiklą apimantį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. bei, atsižvelgiant į visų atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti, ar UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veikla laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d. buvo (ne)tinkama.

56.       2023 m. sausio 17 d. UAB „Audito gairės“ teismo ekspertė L. R. pateikė teismo ekspertizės aktą, kuriame atsakė į jai užduotus klausimus ir pateikė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Albava“ ir jos vadovo K. Č. veikla buvo tinkama.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo ekspertės išvadas į jai šalių pateiktus klausimus, konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės išvadomis, yra nepagrįsti. Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad teismo ekspertės išvados yra nepriklausomos ir nešališkos, ekspertė neturėjo, neturi ir neketina turėti turtinių interesų su jai pavestu tyrimu susijusiais asmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti tyrimo metu naudotais tyrimo bendruoju (informacijos analizė, dedukcija, indukcija) ir specialiuoju (dokumentų patikrinimas, perskaičiavimas, dokumentų lyginimas, kryžminis dokumentų tikrinimas, kontrolinis dokumentų tikrinimas) metodais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu minėta ekspertė patvirtino teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, atsakė į šalių ir pirmosios instancijos teismo užduotus klausimus.

58.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino teismo ekspertės pateiktą teismo ekspertizės aktą ir kitus byloje pateiktus įrodymus. Teismo ekspertizė dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo atlikta pagal CK normas ir teismo nutarties įpareigojimus, t. y. atsakant į šalių užduotus klausimus, kuriuos beveik visus (17 iš 18) suformulavo ieškovai. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad teismo ekspertė atliko jai pavestą tyrimą tinkamai, konkrečiai atsakė į pateiktus klausimus, atliko ne bendrovės auditą, o juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą.  Teismo ekspertė buvo saistoma jai užduotų klausimų ribų, teismo ekspertizės išvados pateiktos, atsakant į teismo ekspertei užduotus klausimus, todėl teismo ekspertė neturėjo pareigos pasisakyti kitais apelianto norimais aspektais dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios nėra nurodytos teismo ekspertei užduotuose klausimuose. Apeliantas, nurodydamas, kad teismo ekspertė turėjo įvertinti juridinio asmens ir jo vadovo veiklą plačiau, nenurodė, ką papildomai teismo ekspertė turėjo įvertinti ir kaip tai susiję su jai užduotais klausimais, kuriuos beveik visus (17 iš 18) jai suformulavo patys ieškovai.

59.       Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja ne visus teismo ekspertės atsakymus pagal kiekvieną ekspertizės akto punktą, o tik tam tikrus atsakymus į teismo ekspertei užduotus klausimus (1–4, 8),  teigdamas, jog atsakymai yra prieštaringi, neišsamūs ir nekonkretūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktą, konstatuoja, kad nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti.

60.       Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto argumentus dėl bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimo ekspertizės akte esančių duomenų nepagrįstumo, nepatikimumo ar neišsamumo. Iš ekspertizės akto įvadinės dalies, jos priedų bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ekspertės duotų paaiškinimų teisėjų kolegija prieina išvadą, kad bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimas buvo atliktas pagal bendrovės pirminius, analitinius ir sintetinius dokumentus bei kitus ekspertizės prieduose nurodytus dokumentus bei pateiktus duomenis. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismo ekspertė nurodė teisės doktriną, teismų praktiką, teisės aktų nuostatas, neturi įtakos ekspertės išvadų pagrįstumui, kadangi tokių duomenų nurodymas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismo ekspertizės akte nurodyta aplinkybė dėl dokumentų trūkumo kai kurioms išvadoms dėl veiklos tinkamumo padaryti, neturi lemiamos reikšmės galutinių ir esminių ekspertės išvadų dėl bendrovės ir jos vadovo veiklos tinkamumo įvertinimui, kadangi pagal dokumentų ir duomenų pakankamumą konkrečiai išvadai tam tikru ekspertizės klausimu padaryti skiriasi ekspertizės akto išvadų kategoriškumas.

61.       Taigi, teismo ekspertės ekspertizės akte nurodyti visi dokumentai, kuriuos tyrė ekspertė, siekdama atsakyti į jai pateiktus klausimus. Apeliantas nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių ekspertizės išvadas ar pagrindžiančių abejones ekspertizės metu tirtais duomenimis. Apeliantas, ginčydamas ekspertizės išvadų tam tikrais klausimais patikimumą, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo ekspertės išvadą, kad atsakovės ir jos vadovo veikla ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tinkama. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl atliktos teismo ekspertizės nepatikimumo yra nepagrįsti.

62.       Apeliantas kvestionuoja pirmuoju ekspertizės klausimu „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ direktorius K. Č. veikė tinkamai“, t. y. laikėsi visų numatytų įmonės vadovo pareigų?“, teismo ekspertės padarytą išvadą. Minėta, kad UAB „Albava“ direktorius savo veikloje vadovavosi ABĮ ir CK reikalavimais, reglamentuojančiais vadovų veiksmus, ir veikė bendrovės interesais, bendrovės mokumo ir likvidumo rodikliai geri, skolų koeficientas lygus nuliui, apyvartinis kapitalas užtikrina stabilią bendrovės veiklą ir veiklos tęstinumą. Darydama tokią išvadą, teismo ekspertė įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016–2021 m., auditorės UAB „Audilona“ išvadą, ir nurodė, kad lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti, ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinant, kokie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galima pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškinti priežastis. Bendrovės 2016–2021 m. trumpalaikis turtas kito neženkliai, pardavimo pajamos svyravo nuo 431 051 Eur 2018 m. iki 224 961 Eur 2021 m., Tam įtakos turėjo ir bendra ekonominė bei politinė aplinka. Bendrovės vadovybė sugebėjo išlaikyti pardavimų pajamas, užtikrinti pinigų srautus ir nepadidino įsiskolinimų COVID-19 pandemijos periodu. UAB „Albava“ apskaita vedama, vadovaujantis BAĮ ir VAS. Bendrovė gali kontroliuoti ir analizuoti vykdomus veiklos procesus ir jų atvaizdavimą bendrovės apskaitoje. Bendrovėje yra patvirtinta apskaitos politika, visi reikalavimai apskaitos vedimui patvirtinti direktoriaus įsakymais.

63.       Pažymėtina, kad apeliantas nesutinka su teismo ekspertės pateikta išvada pirmuoju ekspertizės klausimu, nurodydamas, jog teismo ekspertė nepasisakė dėl informacijos teikimo akcininkams ar finansinės atskaitomybės ataskaitų tvirtinimo, tačiau ieškovai pirmosios instancijos teisme, prašydami skirti teismo ekspertizę, jų pasirinktai teismo ekspertei tokių klausimų nesuformulavo ir nepateikė, todėl nėra pagrindo prieiti išvadą, jog teismo ekspertė netinkamai atsakė į pirmąjį klausimą.

64.       Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovams nebuvo sudaromos kliūtys susipažinti su bendrovės ūkine ir finansine veikla, ieškovams buvo siūloma atvykti susipažinti su bendrovės dokumentais, su sudarytų finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenimis, nurodant konkretų laiką ir vietą, ieškovai susipažindavo su norimais dokumentais, įmonės vadovas atsakydavo į ieškovų prašymus ir pretenzijas. Bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimo protokolai patvirtina, kad iki visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ieškovams buvo pateikiama susipažinimui visa medžiaga ir pateikiamas darbotvarkės projektas, tačiau ieškovai dažniausiai visais darbotvarkės klausimais balsuodavo prieš nutarimų priėmimą. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-383-894/2022, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4344-887/2021 ir atmestas ieškovų ieškinys pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ taip pat patvirtina, kad bendrovėje galiojanti susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarka yra teisėta (CPK 18  straipsnis).

65.       Nustatyta, kad UAB „Audilona“ 2019 m. rugsėjo 6 d. atliko bendrovės 2016–2018 m. finansinių ataskaitų auditą įmonės vadovo iniciatyva, nes 2017–2018 m. visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose ieškovai balsavo prieš finansinių ataskaitų patvirtinimą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Audilona“ audito išvados ir UAB „Albava“ viešajam registrui pateiktos finansinės ataskaitos už 2016–2018 m. yra panaikintos arba pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas juridinio asmens vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Aplinkybė, kad įmonės vadovas savo iniciatyva paskyrė bendrovės finansinių ataskaitų auditą, siekiant audito išvadų pagrindu įvykdyti įstatyme jam nustatytą pareigą pateikti viešajam registrui finansinės atskaitomybės ataskaitas, patvirtina įmonės vadovo tinkamą veiklą.

66.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo ekspertė atsakė tik į dalį antrojo ekspertizės klausimo.

67.       Apelianto kvestionuojamu antruoju ekspertizės klausimu „Ar tiriamuoju laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai ar atlikti veiksmai, kurie prieštaravo bendrovės veiklos tikslams?“, teismo ekspertė įvertino jai pateiktus UAB „Albava“ sutarčių su tiekėjais registrus, bendrovės pardavimų sutartis, įstatus. Minėta, kad ekspertė padarė išvadą, jog visi pateikti UAB „Albava“ sandoriai yra rašytiniai, vedama sandorių registracija, visi sudaryti sandoriai atitinka CK normas ir bendrovės verslo interesus, nenustatyta sandorių, prieštaraujančių UAB „Albava“ veiklos tikslams. Pažymėtina, kad bendrovės įstatuose nurodyta, jog bendrovės veiklos tikslai yra ūkinės komercinės veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant gauti pajamas ir pelną, tenkinti akcininkų turtinius interesus, kurti naujas darbo vietas. Teismo ekspertė vertino bendrovės sudarytus sandorius, jų registrą ir bendrovės įstatus, todėl aplinkybė, kad teismo ekspertė nepasisakė dėl analizuotų sandorių neprieštaravimo veiklos tikslams, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertės išvada. 

68.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo ekspertės atsakymai į antrąjį ir aštuntąjį ekspertizės klausimus yra prieštaringi. Teismo ekspertė objektyviai atsakė į aštuntąjį klausimą „Kada ir kokiomis pinigų sumomis (jeigu jos nustatomos) buvo sudarytos įvairios, įskaitant ir paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis (tarpininkais) sutartys, kurios įmonei neuždirbo pajamų? Ar paslaugas teikusi įmonė, prieš teiktos paslaugos apmokėjimą, yra pateikusi paslaugos teikimo (atlikimo) ataskaitą (ar sudaromas paslaugų atlikimo aktas)? Jeigu pagal sutartį nėra uždirbta pajamų, tai kokią pagal konkrečią sutartį patyrė žalą (nuostolį) bendrovė ir kokia žalos suma?“. Minėta, kad ekspertė padarė išvadą, jog negali nurodyti, kokios sutartys neuždirbo bendrovei pajamų, nes nėra pateiktos pardavimų pagal klientus ataskaitos, perdavimo aktai, nėra pateikti suderinimo aktai su UAB „Solis“, pagal kuriuos galima nustatyti, kokius pirkėjus surado ši tarpininkė. Teismo ekspertė nustatė, kad pagrindinės bendrovės pardavimų sutartys buvo sudarytos su produkcijos tiekėjais UAB „Vikeda“, UAB „Art Glacio“, UAB „Rivona“, UAB „ICECO ledai“. Ekspertė  nenustatė, kad, derantis dėl produkcijos pardavimo, būtų tariamasi parduoti produkciją mažesne kaina nei buvo tartasi ankstesniu laikotarpiu. Teismo ekspertizės metu nenustatyta, kad bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus ar žalingus sandorius. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, todėl yra pagrindas prieiti išvadą, kad bendrovės sudaryti sandoriai patvirtina tinkamą įmonės vadovo veiklą. 

69.       Taigi, teismo ekspertei užduoti klausimai dėl sandorių prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams ir sandorių pajamingumo nėra tiesiogiai tarpusavyje susiję, todėl atitinkamai ir atsakymai į šiuos klausimus yra skirtingi. Antruoju ekspertizės klausimu teismo ekspertė nenustatė bendrovės sudarytų sandorių prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams. Aštuntuoju ekspertizės klausimu teismo ekspertė nustatė, kad, derantis dėl produkcijos pardavimo, nebuvo tariamasi parduoti produkciją mažesne kaina nei buvo parduota ankstesniu laikotarpiu. Teismo ekspertė nenustatė bendrovės sudarytų sandorių nuostolingumo ir produkcijos pardavimo nepagrįstai sumažinta kaina, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Taigi, vien aplinkybė, kad teismo ekspertė negalėjo nustatyti bendrovės sudarytų sandorių, įskaitant su UAB „Solis“ sudarytos tarpininkavimo sutarties, pajamingumo, nereiškia, jog teismo ekspertės išvados antruoju ir aštuntuoju ekspertizės klausimais yra prieštaringos.

70.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo ekspertė netinkamai atsakė į trečiąjį ir ketvirtąjį teismo ekspertizės klausimus.

71.       Teismo ekspertė, atsakydama į trečiąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta bendrovės akcininkams žala dėl bendrovės vadovo veiksmų?“, padarė išvadą, kad UAB „Albava“ finansiniai duomenys ir dokumentai patvirtina, kad bendrovės valdymo organai veikė rūpestingai ir atsakingai. Bendrovė vykdė finansinę kontrolę ir nepažeidė trečiųjų šalių (kreditorių) bei akcininkų interesų. Teismo ekspertė, atsakydama į ketvirtąjį klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „Albava“ veikla buvo tinkama?“, padarė išvadą, kad, atlikus UAB „Albava“ pateiktų dokumentų už 2016 m. sausio 1 d.–2022 m. balandžio 23 d. laikotarpį tyrimą bei išanalizavus UAB „Audilona“ pateiktas šio periodo auditorės išvadas, yra pagrindas konstatuoti, jog UAB „Albava“ veikla buvo tinkama.

72.       Pažymėtina, kad teismo ekspertės išvada trečiuoju ekspertizės klausimu buvo grindžiama bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, kad pajamos tiriamuoju periodu svyravo, tačiau tam įtakos turėjo ir bendra ekonominė bei politinė aplinka, o išvada ketvirtuoju ekspertizės padaryta, įvertinus UAB „Audilona“ pateiktas išvadas, sutarčių su tiekėjais registrą. Nors ekspertizės akte bendrovės veiklos nuostolingumas fiksuotas 2020–2021 m., tačiau teismo ekspertė, atlikusi UAB „Albava“ finansinę analizę, ekspertizės akte taip pat pažymėjo, kad bendrovės vadovybė sugebėjo išlaikyti pardavimų pajamas (produkcijos savikaina buvo panaši visu 2016–2021 m. laikotarpiu), užtikrinti pinigų srautus ir nepadidino įsiskolinimų COVID-19 pandemijos periodu, nors tuo metu situacija rinkoje nebuvo stabili, maisto gamybos sektorių pandemija paveikė 11–12 proc. Taigi, ekspertizės išvadose bendrovės veiklos nuostolingumas 2020–2021 m. nesiejamas su netinkama įmonės vadovo veikla. Bendrovė buvo įtraukta į VMI sąrašą juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Taigi, akivaizdu, kad pandemija turėjo įtakos bendrovės veiklos rodikliams.

73.       Bendrovės veikla yra lakštinių vaflių ir vaflinių indelių ledams gamyba ir didmeninė prekyba, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės veiklos rodiklių pokyčiams iki pandemijos lėmė aplinkybė, jog 2018–2019 m. bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ieškovai, turintys 50 proc. balsavimo teisę, nepritarė naujų vaflių kepimo formų įsigijimui. Dėl nurodytų priežasčių neįsigijus naujų vaflių kepimo formų, 2019 m. bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo beveik 100 000 Eur (nuo 431 051 Eur 2018 m. iki 335 704 Eur 2019 m.).

74.       Kaip minėta, UAB „Audilona“ audito išvados nėra panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl aplinkybė, kad teismo ekspertė rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytais duomenimis, įskaitant UAB „Audilona“ audito išvada, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis. Taigi, teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad teismo ekspertė, siekdama atsakyti į jai užduotus klausimus, rėmėsi objektyviais duomenimis. Apeliantas nepateikė įrodymų, keliančių pagrįstas abejones ekspertizės metu tirtais duomenimis ir paneigiančių ekspertizės išvadas, kad bendrovės akcininkams nebuvo padaryta žala dėl įmonės vadovo veiksmų, bendrovės ir jos vadovo veiklos tinkamumo.

75.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo veikla gali būti pripažinta netinkama dėl CK 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimo.  Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens vadovas juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui.

76.       ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas taikyti juridinio asmens vadovo, kitų valdymo organų ar jų narių civilinę atsakomybę, tačiau pats savaime negali lemti juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo narių) netinkamos veiklos CK 2.131 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).

77.       Nagrinėjamu atveju UAB „Albava“ vadovas bendrovės veiklą vykdė tinkamai, buvo lojalus bendrovei ir jos akcininkams, nesudarė bendrovei žalingų sandorių, efektyviai naudojo bendrovės lėšas, turtą ar priėmė kitus tinkamus sprendimus, atitinkančius bendrovės veiklos tikslus. Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, ar bendrovės vadovas veikė sąžiningai ir protingai, kad būtų pasiekti bendrovės įstatuose numatyti veiklos tikslai. Aplinkybė, kad bendrovė tam tikru laikotarpiu dirbo nuostolingai dėl įvairių veiksnių visumos, nesusijusios su įmonės vadovo veiksmais, neįrodo vadovo veiksmų netinkamumo. Nustatyta, kad bendrovės veiklos rodiklius lėmė ne tik politinė, ekonominė aplinka bei pandemija, bet ir akcininkų nesutarimai bendrovės veiklai reikšmingais klausimais (finansinių ataskaitų nepatvirtinimas, akcininkų sprendimo nebuvimas dėl naujos įrangos įsigijimo).

78.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto, kaip bendrovės akcininko, interesai  nepažeisti, nes nėra ekspertizės išvadų, kuriomis būtų pripažinta, kad tiriamuoju laikotarpiu įmonės vadovas veikė prieš bendrovės ir jos akcininkų interesus. Teismo ekspertizės išvadose nenustatyta, kad įmonės vadovo veikla turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Taigi, nėra pagrindo prieiti išvadą, kad įmonės vadovo priimti sprendimai, valdant bendrovę, buvo nukreipti prieš bendrovės veiklos įstatuose nurodytus tikslus, įskaitant akcininkų interesus.

79.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai, todėl, apeliantui nesutinkant su teismo ekspertės išvadomis, jam teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius teismo ekspertės išvadas. Teismo ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. sausio 18 d. Taigi, apeliantas, turėdamas pakankamai laiko nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo priėmimo, nepagrindė teismo ekspertizės akto neišsamumo, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės.

80.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta eksperto šališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų (CPK 216, 218 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs bendrovės ir jos vadovo veiklą tinkama, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis.

81.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės išvados aiškiai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bendrovės ir jos vadovo veikla buvo tinkama. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešingą išvadą nei nustatė teismo ekspertė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apelianto argumentai dėl bendrovės ir jos vadovo veiklos netinkamumo laikytini deklaratyviais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovės ir jos vadovo veiklos ekspertizės aktą tinkamu ir leistinu įrodymu šioje byloje bei turėjo pagrindą juo remtis, tinkamai jį įvertino teismo sprendime kartu su kitais įrodymais.

82.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitęs juridinio asmens dalyvių požiūris į juridinio asmens valdymą ar jo veiklos perspektyvas ar kitokios priežastys gali lemti juridinio asmens dalyvių nesutarimus. Tarp akcininkų susiklosčius konfliktinei situacijai, bendrovėje gali susidaryti teisinės aklavietės arba sprendimų įšaldymo situacija, kai tam tikrą besitęsiantį laiko tarpą nėra priimami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, nes jiems priimti nesusidaro reikiama balsų dauguma. Konfliktinė situacija, kai vieno ar kelių juridinio asmens dalyvių interesai pažeidžiami įvairiapusiškai ir trunka ilgesnį laiką, lemia ne tik juridinio asmens dalyvio interesų pažeidimą, bet ir yra žalinga pačiam juridiniam asmeniui, nes objektyviai trukdoma ar apsunkinama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).

83.       Pažymėtina, kad teismai akcininko teisėms ginti taiko ne tik CK 2.124 straipsnyje įtvirtintą gynimo būdą (juridinio asmens veiklos tyrimas), bet ir kitus akcininko teisių gynimo būdus, tokius kaip privalomas bendrovės akcijų supirkimas ir pardavimas (CK 2.115 straipsnis, 2.116 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2.123 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu UAB „Albava“ būtent ir yra susidariusi teisinė aklavietė ir sprendimų įšaldymo situacija (visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nepriimami sprendimai dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo, bendrovės veiklai reikšmingos įrangos įsigijimo), todėl bendrovės akcininkai (ieškovai, įmonės vadovas ir trečiasis asmuo) turi galimybę ginti savo, kaip akcininkų, teises taikant teisminę gynybą dėl privalomo bendrovės akcijų supirkimo ir pardavimo, nes tarpusavyje nesutariančių akcininkų pasiskirstymas po 50 proc. trukdo ir apsunkina juridinio asmens veiklą, kuri gali būti sėkmingai tęsiama, įvertinus išsaugotą juridinio asmens veiklą pandeminiu laikotarpiu.

 

Dėl papildomo sprendimo

 

84.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 7 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti atsakovui K. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. iš kiekvieno po 500 Eur atstovavimo išlaidų bei priteisti trečiajam asmeniui V. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. iš kiekvieno po 225 Eur atstovavimo išlaidų.

85.       Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apelianto reikalavimas panaikinti papildomą sprendimą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš apelianto reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

86.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

87.       Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

88.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2021 m. liepos mėn. parengimą priteistina suma sudaro 3 793,50 Eur (1 517,40 Eur x 2,5). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu atsakovui K. Č. iš ieškovų T. R. ir J. B. priteista po 250 Eur atstovavimo išlaidų. Papildomu sprendimu atsakovui K. Č. ir trečiajam asmeniui V. Č. iš ieškovų priteistos atitinkamai 1 000 Eur (po 500 Eur iš kiekvieno ieškovo) ir 500 Eur (po 250 Eur iš kiekvieno ieškovo) bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į ieškinį parengimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo atsakovui K. Č. ir trečiajam asmeniui V. Č. iš ieškovų priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų mažinti.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

89.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. 

90.       Atmetus apelianto apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus, apeliantui nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

91.       Atsakovas K. Č. prašo priteisti iš apelianto patirtas 1 050 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

92.       Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. liepos mėn. (III ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atsakovui K. Č. iš apelianto priteisiamos 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

93.       Atsakovė UAB „Albava“ prašo priteisti iš apelianto patirtas 2 250 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

94.       Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn. (III ketvirtį). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (nurodyto 92 punkte). Atsakovei UAB „Albava“ iš apelianto priteisiamos 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir 2023 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo J. B. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. Č. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. B. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Albava“ (juridinio asmens kodas 149997546) 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                           Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                                           Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                                                       Neringa Švedienė