Teisėjas Kęstutis Venckus              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-277-719/2015

              Proceso Nr. 4-08-3-00516-2015-5

              Procesinio sprendimo kategorija: 79.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. buvo nubaustas administraciniu areštu 30 parų.

2015 m. kovo 31 d. prašymu Pažeidėjas kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas leisti jam paskirtą nuobaudą atlikti savaitgaliais, tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas šį prašymą atmetė.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimu jam paskirtą areštą leisti atlikti poilsio dienomis. Nurodo, kad šiuo metu jis yra dirbantis, o anksčiau paskirtų nuobaudų – administracinių areštų – negalėjo atlikti dėl silpnos sveikatos ir dažnų ligų. Labai gailisi ir pasižada kuo greičiau atlyginti žalą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad Pažeidėjas yra žinomas kaip asmuo, nuolat darantis teisės pažeidimus, kviečiamas į policija neatvykdavo, su policijos pareigūnais bendraudavo tik telefonu, nebūdavo galimybės jį surasti, todėl būdavo skelbiamos jo paieškos. Mano, kad prašydamas leisti jam paskirtus administracinius areštus atlikti tik poilsio dienomis Pažeidėjas sąmoningai laukia, kol sueis administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai ir taip siekia išvengti administracinių nuobaudų vykdymo. Be to, Pažeidėjas niekur nedirbo ir tik nuo 2015 m. kovo 30 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 29 str. 2 d. numatyta, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą.

ATPK 20 str. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Čia būtina pažymėti, kad administracinės nuobaudos rūšis ar jos vykdymo tvarka nėra parenkama Pažeidėjo pageidavimu, o įstatyme numatytas išimtis ir asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas gali taikyti tik griežtai įstatyme apibrėžti organai (pareigūnai).

Savo skundą Pažeidėjas grindžia tuo, jog jis anksčiau paskirtų administracinių areštų poilsio dienomis neatliko dėl ligų. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartys, kuriomis Pažeidėjui poilsio dienomis atlikti paskirti administraciniai areštai buvo pakeisti į įprastine tvarka atliekamus administracinius areštus (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu yra įsiteisėję ir turi būti vykdomos. Tai reiškia, kad dėl šių nutarčių teisėtumo nebegali būti paduodami jokie skundai, o paduoti skundai negali būti nagrinėjami. Be to, ankstesnės Pažeidėjo ligos nėra esmingai susiję su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtos nuobaudos vykdymu, nes jis iš esmės sirgo prieš šios nuobaudos paskyrimą (13–20, 23 b. l.). Todėl šiuo metu vertinti Pažeidėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų medicininių dokumentų kopijas, patvirtinančias jo ligas, dėl kurių, pasak Pažeidėjo, jis poilsio dienomis negalėjo atlikti anksčiau jam paskirtų administracinių areštų ir dėl ko jie kitose bylose priimtais bei įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo pakeisti į įprastine tvarka atliekamus administracinius areštus, ir apie jas pasisakyti šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

Kartu Pažeidėjas mano, kad jis atlikti administracinio arešto įprastine tvarka negali dėl savo darbinės veiklos. Tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojo registrą kopijos matyti, jog Pažeidėjas visai neseniai, t. y. tik 2015 m. kovo 30 d. pateikė prašymą įregistruoti jį į mokesčių mokėtojo registrą (3–4, 21–22 b. l.). Pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie realią jo darbinę veiklą (įsidarbinimą kurioje nors kitoje darbovietėje ar veiklą, nurodytą minėtame prašyme (mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse)). Vien tik įregistravimo į mokesčių mokėtojo registrą nepakanka pagrįstam manymui, jog Pažeidėjas realiai vykdo jo prašyme nurodytą darbinę veiklą ir gauna iš jos pajamas. Todėl šiuo metu manyti, kad administracinio arešto atlikimas įprastine tvarka sutrukdys darbinei Pažeidėjo veiklai, pagrindo nėra.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad Pažeidėjui ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas ir jam buvo taikytos švelnesnės įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 2014 m. spalio 16 d. ir 2014 m. spalio 24 d. nutarimais jam paskirtų administracinių areštų vykdymo tvarka buvo pakeista į jam palankesnę tvarką, leidžiant administracinį areštą atlikti poilsio dienomis (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pan.), tačiau, kaip matyti iš šioje byloje esančio teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo, tai nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų, už kuriuos jam buvo paskirtos naujos administracinės nuobaudos, padarymo (6–8 b. l.). Tai rodo, kad anksčiau Pažeidėjui paskirtos švelnesnės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, todėl šiuo metu manyti, kad Pažeidėjo teisinę padėtį švelninančios teisės normos pasieks ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudų tikslus ir jas taikyti nėra jokio pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl atsižvelgti į Pažeidėjo skunde deklaruojamą ketinimą kuo greičiau atlyginti žalą šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė Pažeidėjo prašymą dėl leidimo jam paskirtą nuobaudą – administracinį areštą – atlikti poilsio dienomis. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir D. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas