Civilinė byla Nr. e2A-476-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00116-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.1.5.1.2.9; 2.6.10.5.1

                                                                 (S)

                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                               N U T A R T I S

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2022 m. rugsėjo 6 d.

                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos  ir Agnės Tikniūtės,       

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KTD group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“ 49 561,49 Eur skolą, 664,12 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Nurodė, kad statybos rangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti grunto stabilizacijos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad už visus darbus turi būti atsiskaityta per 30 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo dienos. Ieškovė atliko visus sutartus darbus, šalys pasirašė priėmimo–pardavimo aktą, ieškovė pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė neapmokėjo už atliktus darbus.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „KTD group“ iš atsakovės UAB „Terebro“ 49 561,49 Eur skolą, 664,12 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas ir 1 215,19 Eur bylinėjimosi išlaidas (489,19 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų).

4.       Atsakovė UAB „Terebro“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 21 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, dėl ko pagrindinis užsakovas nepriėmė darbų, todėl atsakovė savo sąskaita pašalino darbų defektus. Atliktų darbų defektai viename iš objektų paaiškėjo tik po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Apie darbų trūkumus atsakovė nedelsiant žodžiu informavo ieškovę, vėliau išsiuntė 2020 m. gruodžio 16 d. pretenziją. Ieškovė trūkumų fakto neginčijo. Defektų taisymo kaštai sudaro 12 676,01 Eur.

5.       Ieškovė UAB „KTD group“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė nepasinaudojo statybos rangos sutarties 4 punkte numatyta procedūra dėl darbų defektų fiksavimo tvarkos. Šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir jo sudarymo metu atsakovė nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovei nebuvo sudarytos galimybės pamatyti kokios kokybės buvo jos atlikti darbai, nes darbų defektus objekte konstatavo atsakovės sudaryta komisija, ieškovės atstovams nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 49 561,49 Eur skolą, 664,12 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas ir 2 183,19 Eur bylinėjimosi išlaidas (489,19 Eur žyminį mokestį ir 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų). 

7.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė pagal sutartį numatytus darbus atliko, atsakovė juos priėmė, pretenzijų sutartyje ir įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė, konstatavo, jog atsakovei kilo prievolė atsiskaityti pagal sutartį. Įvertinęs, kad 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 9 245,01 Eur avansinį mokėjimą, teismas nusprendė, jog ieškovei atsakovė pagal sutartį liko skolinga 49 561,49 Eur sumą (58 806,50 – 9 245,01), kurią priteisė ieškovei iš atsakovės.

8.       Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl nekokybiškų darbų, nes nustatė, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks 30 cm grunto stabilizacijos darbus su jonų mainus gerinančiais priedais ir hidrauliniais rišikliais, o iš atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. pretenzijos matyti, kad ginčo objekte atsakovė pastebėjo naujai pakloto asfalto sluoksnio nelygumus, įlinkimus, nors pagal Sutarties nuostatas ieškovė nebuvo įsipareigojusi pakloti asfaltą. Atsakovė ginčo objekte papildomai atliko asfalto dangos nuėmimo, sankasos supylimo, skaldos paklojimo ir naujos asfalto dangos klojimo darbus. Sankasos įrengimo, skaldos pagrindo įrengimo ir asfalto dangos įrengimo darbai Sutartyje nenumatyti, todėl, pasak teismo negali būti ginčo objektu šioje byloje.

9.       Teismo vertinimu, iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra galimybės nuspręsti, kad atsakovės pretenzijoje nurodyti asfalto sluoksnio nelygumai, išlinkimai atsirado dėl ieškovės netinkamai, nekokybiškai atliktų 30 cm grunto stabilizacijos darbų su jonų mainus gerinančiais priedais ir hidrauliniais rišikliais. Atsakovė neįvykdė pareigos pateikti teismui įrodymus kokius darbus nekokybiškai atliko ieškovė, kokią įtaką ginčo objekte turėjo ieškovės atlikti nekokybiški darbai atsakovės pastebėtiems nelygumams asfalto sluoksnyje.

10.       Teismas pažymėjo, kad sutarties 4.3 papunktyje šalys susitarė, jog kilus ginčui dėl darbų kokybės užsakovas per 3 dienas nuo priėmimo–perdavimo akto gavimo dienos privalo raštu pranešti rangovui apie trūkumus, o 4.5 papunktyje šalys sulygo, kad nustačius nekokybiškus darbus, trūkumus, rangovas privalo per suderintą protingą terminą pašalinti ir ištaisyti savo sąskaita tokius trūkumus. Teismas nustatė, kad atsakovė nesilaikė sutartyje įtvirtintos tvarkos ir procedūros užfiksuoti galimus ieškovės darbų trūkumus, pranešti apie juos, suteikti galimybę rangovei išsiaiškinti darbų trūkumų aplinkybes, pasiūlyti ieškovei pašalinti darbų trūkumus. Atsakovė vienasmeniškai priėmė sprendimą nuimti asfalto sluoksnį, supilti sankasą, įrengti skaldos sluoksnį, pakloti naują asfalto sluoksnį, todėl, pasak teismo, ji turi prisiimti tokio sprendimo pasekmes, dėl ko ieškovei nekyla pareiga apmokėti atsakovės patirtas 12 676,01 Eur išlaidas. 

11.       Teismas atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, nes nusprendė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vengiant vykdyti galiojančią prievolę atsiskaityti, ieškovė ir taip ilgą laiką negavo savo uždirbtų pinigų.

12.       Teismas nustatė, kad PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išrašyta ir pateikta 2020 m. gruodžio 4 d., todėl atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2021 m. sausio 3 d. Ieškinio pateikimo metu atsakovė vėlavo atsiskaityti 67 dienas, todėl, remiantis sutarties 5.3 ir 8 punktais, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 664,12 Eur (49 561,49 Eur × 0,02 proc. / 100 × 67 d. = 664,12 Eur) delspinigių, kuriuos teismas ieškovės naudai priteisė. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 8 procentų metines palūkanas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Terebro“ prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; išspręsti sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neatsižvelgė į defektų bei rangos darbų specifiką, taip pat apribotą atsakovės galimybę teikti rašytinius įrodymus. Ieškovė turėjo paruošti pagrindą asfalto klojimui, t. y. stabilizuoti gruntą, kad jis taptų tvirtas ir atitiktų keliamus grunto stiprumo reikalavimus. Užsakovė, techninę darbų priežiūrą atlikęs asmuo ir atsakovė nustatė netinkamą ieškovės grunto stabilizavimą, kuris, paklojus asfaltą, buvo asfalto nelygumo priežastis. Technologiškai blogas grunto stabilizavimas yra esminė asfalte atsiradusių įtrūkimų / nelygumų priežastis. Ieškovės darbų (grunto stabilizavimo) defektus objektyviai neįmanoma įrodyti kitaip nei techniniais paaiškinimais ir šių trūkumų neįmanoma pastebėti, nufotografuoti iki nepaklotas asfaltas. Tik po to, kai paklojamas asfaltas, paaiškėja, ar gruntas stabilizuotas kokybiškai, ar ne (pasimato nelygumai, įtrūkimai ir kt. defektai).

13.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalinant defektus buvo atlikti platesnio profilio darbai nei ieškovė turėjo atlikti pagal sutartį, nes neįvertino aplinkybės, jog ieškovės darbų trūkumai paaiškėjo paklojus asfaltą ir darbų defektai negalėjo būti pašalinti kitaip, nei nuardant paklotą asfaltą ir vėliau (stabilizavus gruntą) klojant naują asfaltą.

13.3.                      Darbų trūkumų šalinimą reikėjo atlikti skubiai, nes: ginčo objektas – naujai įrenginėta  gatvė buvo siaura, todėl buvo apribotas gyventojų patekimas į namus; asfaltbetonio gamyklos nuo gruodžio mėn. vidurio užsidaro, todėl nebūtų buvę galimybės iki metų pabaigos užbaigti sutartį. Bendravimas su atsakove dėl defektų vyko žodžiu, telefonu, nes pagrindinė užsakovė nustatė itin trumpą terminą defektams ištaisyti. Ieškovė negalėjo defektų ištaisyti skubiai, nes vykdė kitus užsakymus, todėl šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė pašalins defektus savo sąskaitą, išskaičiuojant patirtus nuostolius iš ieškovės darbų sąmatos. Atsakovė neturėjo reikiamos įrangos ir kito rangovo skubiai nesurado, todėl priėmė sprendimą pritaikyti kitą kelio įrengimo metodą, t. y. nestabilizuoti grunto, o įrengti kelią pagal bendrąsias kelio įrengimo taisykles, naudojant bendrąją technologiją. Pagal tokį kelio įrengimo metodą privalomai naudojama skalda ir tvirtinama sankasa. Kitokiu būdu įrengti kelio važiuojamosios dalies su asfalto danga neįmanoma.

13.4.                      Atsakovė neneigia, kad raštu nepranešė ieškovei apie darbų defektus ir pretenziją pareiškė po defektų ištaisymo, tačiau aplinkybė, jog nebuvo laikytasi sutarties formalumų dėl oficialių rašytinių pretenzijų, negali paneigti ieškovės pareigos atsakyti už nekokybiškai atliktus darbus. Pagrindinė užsakovė įpareigojo atsakovę skubiai ištaisyti kelio defektus, nors defektų raštu neužfiksavo ir pretenzijų atsakovei nepateikė, dėl ko atitinkamai atsakovė nereiškė raštu pretenzijų ieškovei. Šalys bendravo žodžiu, nes nebuvo laiko siuntinėti viena kitai oficialius raštus, juolab kad šalys dėl defektų šalinimo susitarė žodžiu.

13.5.                      Nesant oficialaus rašytinio susirašinėjimo, defektų faktas turėjo būti nustatomas kitais būdais, t. y. įvertinus žodinius paaiškinimus, netiesioginius įrodymus, tačiau teismas nepasisakė dėl į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. atsakovės atstovas išsiuntė ieškovei defektų taisymo kaštų lentelę. Ieškovė pasitikslino kai kurių kaštų įkainius ir paprašė paaiškinti kai kurių išlaidų sumų dydžius, nereiškė atsakovei pretenzijų, nesutikimų, dėl to, jog darbų trūkumus šalino atsakovė.

13.6.                      Atsakovė dėl objektyvių priežasčių (apyvartinių lėšų trūkumo) prašė teismo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėn. ir pateikė teismui įrodymus (rangos sutartis), kad darbai pagal tris rangos sutartis yra sustabdyti, dėl ko atsakovė laikinai negauna pajamų. Be to, atsakovė prašė ne atidėti skolos sumokėjimo terminą, o skolą išdėstyti.

14.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „KTD group“ prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1.                      Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad užklojus asfalto dangą atsirado nors vienas nelygumas, įtrūkimas ar kitokia dangos deformacija, t. y. atsakovė neįrodė defektų fakto, dėl ko nėra poreikio aiškintis defektų atsiradimo priežasčių, t. y. ar defektai atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, ar dėl kitų priežasčių. Defektų fakto neįrodo ir atsakovės pateiktos fotonuotraukos, nes juose nėra fiksuota asfalto nelygumo, įtrūkimo ar kitokios dangos deformacijos. Galimai tik vienoje fotonuotraukoje matyti tam tikri nelygumai, tačiau atitinkami nelygumai yra užfiksuoti ant neasfaltuoto paviršiaus, kai atsakovė teigia, jog nelygumai ir deformacijos atsirado užklojus asfaltą. Be to, pagal galiojančius techninius reglamentus yra leidžiami tam tikri nuokrypiai (iki 2 centimetrų). Jeigu buvo nustatyti nuokrypiai, viršijantys leistinas ribas, atsakovė, prieš užklodama asfaltą, turėjo pareikalauti ieškovės tokius trūkumus ištaisyti, o ne kloti ant tariamai netinkamai įrengto sluoksnio asfaltą.

14.2.                      Ieškovei nebuvo leista susipažinti su tariamais defektais, nors šalys sutartyje detaliai aptarė, kad nustačius defektus, atsakovė apie juos ieškovei praneša raštu ir paskiria ekspertizę. Rangovui (ieškovei) nesutikus su užsakovo (atsakovės) paskirto eksperto išvadomis, šalys paskiria ekspertų grupę, kuri pateikia galutines išvadas. Šiuo atveju atsakovė ne tik nepaskyrė ekspertizės, bet ir nepranešė ieškovei apie defektus raštu, tik 2020 m. gruodžio 15 d. paskambinusi pranešė ieškovei apie paaiškėjusius defektus. Tą pačią dieną ieškovės darbuotojai nuvyko į objektą išsiaiškinti, ar yra atsakovės nurodyti defektai, kokios jų priežastys, tačiau defektai kelio ruože jau buvo likviduoti, t. y. asfaltas ir stabilizuotas sluoksnis buvo nukasti. Taigi ieškovė neturėjo galimybės patikrinti, ar kokie nors defektai iš viso egzistavo. Be to, ieškovė niekada su jai reiškiamomis pretenzijomis nesutiko. 

14.3.                      Net jei ir būtų nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, pirmiausia turėjo būti sudaryta galimybė pačiai ieškovei ištaisyti atitinkamus trūkumus ir tik tuo atveju, jeigu rangovė per šalių sutartą protingą terminą nepašalintų darbų trūkumų, užsakovė įgytų teisę naudotis kitais teisės aktų ir sutarties nustatytais teisių gynimo būdais. Tačiau šiuo atveju ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pašalinti tariamus išaiškėjusius defektus.

14.4.                      Atsakovės teiginiai, kad darbus buvo būtina ištaisyti nedelsiant, nesuteikė teisės jai pačiai juos ištaisyti. Juo labiau kad ieškovė be pažeidimų darbus galėjo atlikti iki gruodžio 19 d., todėl jei ir būtų nustatyti kokie trūkumai, ieškovė būtų pati juos ištaisiusi, nepažeidžiant sutarties įvykdymo termino.

14.5.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas ar atidėtas tik išimtinais atvejais. Atsakovė tokių aplinkybių buvimo neįrodė. Be to, dėl atsakovės ne visai sąžiningų veiksmų teismo posėdžiai buvo atidėti kelis kartus, taip suteikiant galimybę išvengti skolos išieškojimo tam tikrą terminą ir atidedant sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

17.       Bylos duomenimis ieškovė UAB „KTD group“ ir atsakovė UAB „Terebro“ 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2020/01/19/01, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 30 cm grunto stabilizavimo su jonų mainus gerinančiais priedais ir hidrauliniais rišikliais darbus (sutarties specialiosios dalies (b) punktas) (duomenys neskelbtini) (2 100 kv. m), (duomenys neskelbtini) (4 225 kv. m), (duomenys neskelbtini) (2 100 kv. m) (sutarties specialios dalies (c) punktas), o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti sutartyje numatytą 71 558,86 Eur kainą (sutarties specialiosios dalies (d) ir (e) punktai).

18.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko sutartyje nurodytus darbus. Šalys pasirašė 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. A01, kuriuo atsakovė be pastabų ir išlygų priėmė visus ieškovės atliktus darbus. Ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 71 155,87 Eur sumos apmokėjimo už atliktus darbus pagal sutartį, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nurodytos sąskaitos neapmokėjo, nes vėliau nustatė, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai yra atlikti su trūkumais. 

19.       Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. gruodžio 16 d. pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, kurioje nurodė, kad:

19.1.                      po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo užsakovė pastebėjo, jog darbai objekte (duomenys nesklebtini), atlikti nekokybiškai, nes kelio atkarpoje nuo 3+75 iki 4+50 per visą kelio plotį uždėjus karšto asfalto sluoksnį ir atliekant asfalto tankinimo darbus, pasirodė nelygumai, atsirado įlinkimai. Dėl šios priežasties darbų nepriėmė pagrindinė užsakovė Šilutės rajono savivaldybė ir įpareigojo atsakovę iki 2020 m. gruodžio 15 d. pašalinti darbų trūkumus, įrengiant naują pagrindą bei perasfaltuojant gatvę;

19.2.                      atsakovės atstovas apie trūkumus informavo ieškovės komercijos direktorių ir pasiūlė rangovei ištaisyti trūkumus, tačiau šalys dėl rangovės užimtumo sutarė, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumus ištaisys pati atsakovė savo sąskaita ir visas patirtas išlaidas bei jas pagrindžiančius įrodymus pateiks rangovei arba išskaitys iš rangovei mokėtinų sumų;

19.3.                      siekiant ištaisyti atliktų darbų trūkumus buvo demontuotas naujai uždėtas asfalto sluoksnis, iškastas stabilizuotas gruntas (30 cm), įrengtas lovys–sankasa, kelias išplaniruotas, sutankintas, užvežtas 30 cm skaldos sluoksnis, ir naujai užasfaltuota kelio atkarpa;

19.4.                      kartu su pretenzija buvo pateiktos fotonuotraukos iš statybvietės.

20.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, kad nesutinka su atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. pretenzija, nes:

20.1.                      ieškovė darbus atliko tinkamai, kokybiškai ir laiku;

20.2.                      ieškovei nebuvo suteikta galimybė susipažinti su nurodytais trūkumais, nes užsakovei informavus telefonu apie trūkumus, rangovės atstovas nedelsiant 2020 m. gruodžio 15 d. nuvyko statybvietę, tačiau ieškovės atlikti darbai jau buvo sunaikinti ir nebebuvo galimybės įvertinti jų kokybinius parametrus;

20.3.                      susiarimų tarp šalių dėl trūkumų ištaisymo ir apmokėjimo už trūkumų šalinimą nebuvo.

21.       Atsakovė 2021 m. sausio 28 d. el. laišku pateikė ieškovei 12 676,01 Eur sąmatą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė 2021 m. sausio 28 d. el. laiške pateikė klausimus atsakovei: kokiu atstumu ši vežė asfaltą; kodėl asfalto klojimas paskaičiuotas du kartus; kokią ir kokiu storiu pylė skaldą; ar greiderio valanda kainavo 100 Eur. Atsakovė į klausimus atsakė 2021 m. sausio 29 d. el. laiške bei pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras.

22.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės nurodomais trūkumais ir atsakovei neatsiskaitant pagal 2020 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, kreipėsi į teismą dėl 49 561,49 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 21 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Teismas, įvertinęs abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu galutiniu sprendimu konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog asfalto sluoksnio nelygumus, išlinkimus sąlygojo ieškovės netinkamai atlikti darbai. Teismas pripažino, kad ieškovė darbus atliko, atsakovė juos priėmė, pretenzijų sutartyje ir įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė, dėl ko atsakovei kilo prievolė atsiskaityti pagal sutartį.

23.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime padaryta išvada, kad ji neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė įrodinėja, kad darbų trūkumai dėl savo specifikos negalėjo būti pastebėti jų priėmimo–perdavimo metu ir paaiškėjo tik išasfaltavus ginčo kelio atkarpą. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ji pasirinko tinkamą defektų pašalinimo būdą, nes pagrindinė užsakovė įpareigojo atsakovę trūkumus pašalinti itin skubiai, be to, trūkumai buvo šalinami parinkus kitą metodą, t. y. nebestabilizuojant grunto, o įrengiant kelią pagal bendrąsias kelio įrengimo taisykles. Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, kelia klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje keliami klausimai dėl: 1) ieškovės atliktų gruntų stabilizavimo darbų trūkumų fakto (ne)egzistavimo; 2) ieškovės pasirinko defektų šalinimo būdo tinkamumo; 3) sprendimo vykdymo išdėstymo. Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti įvertintas ieškovės atliktų darbų rezultato tinkamumas, ir tik nustačius, kad darbai atlikti su trūkumais, turi būti įvertina, ar ieškovei kyla pareiga pašalinti atsakovės nurodomus gruntų stabilizavimo darbų trūkumus bei, ar atsakovės pasirinktas šių trūkumų pašalinimo būdas yra tinkamas.

Dėl ieškovės atliktų darbų rezultato (ne)tinkamumo

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

26.       Kaip minėta, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

27.       Nors pareiga užtikrinti, kad rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultatas atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, yra nustatyta rangovui, vis dėlto užsakovas taip pat negali būti pasyvia rangos teisinių santykių šalimi. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, užsakovas, be kita ko, turi būti aktyvus ir atidus priimdamas rangovo perduodamus darbus – jis privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti tokios pareigos (ne)įvykdymo padariniai, taikytini tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip: užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti; priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs, užsakovas netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos teisinius santykius, taip pat yra nurodyta, kad užsakovas turi priimti darbus, kad darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).

28.       Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą – tai užsakovo pareiga. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai yra neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

29.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės, t y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui priimant rangos darbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Todėl tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo už juos, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tokios aplinkybės turi būti įvertintos ir šioje byloje.

30.       Minėta, kad ieškovei prašant priteisti atlyginimą už atliktus darbus pagal sutartį, atsakovė savo nesutikimą motyvavo ieškovės atliktų darbų trūkumais, kurių egzistavimą įrodinėja techniniais paaiškinimais, jog būtent technologiškai blogas gruntų stabilizavimas yra esminė asfalte atsiradusių įtrūkimų / nelygumų priežastis.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai pagal sutartį yra atlikti su trūkumais, netinkamai dėl toliau nurodomų priežasčių.

32.       Visų pirma, sutartyje šalys susitarė, kad rangovė pateikia užsakovei darbų priėmimo–pardavimo aktą, kuriame nurodoma atliktų darbų apimtis ir vertė, o užsakovė per 5 darbo dienas nuo akto gavimo jį pasirašo ir grąžina rangovei. Kilus ginčui dėl dalies darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytų darbų kokybės, užsakovė turi priimti neginčijamų darbų dalį. Užsakovei per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo užsakovei dienos nepareiškus rašytinės pretenzijos dėl tokiame akte nurodytų darbų, laikoma, jog akte nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir užsakovė yra priėmusi tokiame akte nurodytus darbus (sutarties bendrosios dalies 4.2 punktas).

33.       Byloje esantis 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. A01 patvirtina, kad atsakovė be pastabų ir išlygų priėmė visus ieškovės atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės projektų vadovas aptariamą aktą pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko įvertinti ieškovės atliktų darbų kokybę, o esant trūkumų – tai nurodyti pasirašomame akte. Taigi aplinkybė, kad atsakovė, pasirašydama atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame nurodytiems darbams neturėjo pastabų dėl darbų trūkumų, defektų ar kitų neatitikimų, t. y. iš esmės pritarė akto teisėtumui ir pagrįstumui, tik patvirtina, jog šis aktas atsakovei sukelia teisinius padarinius, o būtent, pareigą apmokėti ieškovei už atliktus darbus.

34.       Antra, apeliantė aplinkybę, kad ieškovė atliko darbus su trūkumais, grindžia techniniais paaiškinimais, jog būtent technologiškai blogas grunto stabilizavimas yra esminė asfalte atsiradusių įtrūkimų / nelygumų priežastis. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomi deklaratyvūs paaiškinimai, neteikiant juos pagrindžiančių įrodymų, nelemia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto neįrodymo neteisingumo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės nurodomus asfalto įtrūkimus / nelygumus galėjo sąlygoti, kad ir netinkama asfalto mišinio temperatūra ir pan. Taigi, būtent atsakovei turint pareigą įrodyti defektų faktą, ji tokios pareigos tinkamai neįvykdė.

35.       Nurodytų teisėjų kolegijos išvadų nekeičia ir apeliantės kartu su 2020 m. gruodžio 16 d. pretenzija pateiktos fotonuotraukos. Iš fotonuotraukų matyti, kad fiksuoti tam tikri asfalto trūkumai, tačiau šios fotonuotraukos savaime nei paneigia, nei patvirtina, kad asfalto įtrūkimus / nelygumus sąlygojo būtent netinkamai atlikti ieškovės darbai. Pažymėtina, kad šalys sutartyje susitarė, jog kilus ginčui dėl darbų kokybės, užsakovė per 3 darbo dienas nuo darbų priėmimo–perdavimo akto gavimo privalo raštu rangovei nurodyti visus motyvuotus trūkumus, ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbų priėmimo–perdavimo akto gavimo dienos parinkti nepriklausomą ekspertą ir atlikti trūkumų ekspertizę. Rangovei nesutikus su užsakovės paskirto eksperto išvadomis, šalys paskiria ekspertų grupę galutinei išvadai pateikti. Vienas ekspertas yra parenkamas užsakovės, antras – rangovės, o trečias yra parenkamas šalių paskirtų ekspertų (sutarties bendrosios dalies 4.3 ir 4.4 punktai). Byloje duomenų, kad atsakovė sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose įtvirtinta tvarka ir terminais būtų reiškusi rangovei pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, defektų ar kitų neatitikimų, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsakovė būtų parinkusi nepriklausomą ekspertą ir atlikusi jos nurodomų trūkumų ekspertizę. Be to, apeliantė, siekdama įrodyti, kad atlikti ir jai perduoti statybos darbai turėjo trūkumų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo tiek savo iniciatyva teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tiek ir prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, apsiribodama deklaratyvių techninių paaiškinimų teikimu.

36.       Trečia, remiantis tiek CK 6.662 ir 6.694 straipsniais bei juos aiškinančia kasacinio teismo praktika, tiek sutarties bendrosios dalies 4.2 ir 4.3 punktais, atsakovei priėmus darbus be pretenzijų ir tik po darbų priėmimo nustačius jų trūkumus, ji remtis darbų trūkumų faktu gali tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad vėliau nustatyti trūkumai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (paslėpti trūkumai). Taigi atsakovei tenka pareiga ne tik įrodyti defektų faktą, bet ir tai, kad defektai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir jų nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju net jei sutikti su apeliantės pozicija, kad asfalto įtrūkimai / nelygumai buvo sąlygoti būtent ieškovės netinkamai atliktų darbų, atsakovė neįrodė, jog defektai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir jų nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu. Deklaratyvūs teiginiai, kad nekokybiškai atliktas gruntų stabilizavimas negali būti pastebimas darbų priėmimo–perdavimo metu, neįrodo, jog atsakovės nurodomi trūkumai buvo paslėpti. Dėl ko atsakovė turėjo visas galimybes, laikydamasi tiek CK 6.662 straipsnio reikalavimų, tiek ir sutarties bendrosios dalies 4.2 ir 4.3 punktų nuostatų, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti nustatytus trūkumus bei, remiantis sutarties bendrosios dalies 4.5 ir 8.4 punktais, reikalauti ieškovės per protingą terminą juos pašalinti. Nepaisant to, atsakovė, kaip minėta, ne tik nesilaikė šalių sutartos trūkumų fiksavimo tvarkos ir procedūros, bet ir pranešimo apie juos ieškovei reikalavimų. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė jai apie trūkumus pranešė telefonu 2020 m. gruodžio 15 d.; ieškovės atstovai tą pačią dieną nuvyko į objektą, tačiau tiek asfaltas, tiek ir stabilizuotas grunto sluoksnis ginčo kelio ruože jau buvo nukasti, dėl ko ieškovė neturėjo galimybių net įvertinti nurodomų trūkumų fakto ir / ar apimties. Nors atsakovė skunde nurodo priežastis, kurios, anot jos, lėmė minėtų sutarties nuostatų dėl trūkumų fiksavimo, pranešimo apie juos bei jų šalinimo reikalavimų nesilaikymą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios priežastys nepateisina atsakovės sutartinių pažeidimų. Juo labiau kad šalys susitarė, jog darbų atlikimo terminas yra 30 dienų nuo statybvietės perdavimo dienos, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. gruodžio 19 d. (sutarties specialiosios dalie (h) punktas), todėl ieškovei, kaip ji nurodo, būtų pakakę šalių sutarto termino ne tik sutartiems darbams atlikti, bet ir trūkumams ištaisyti.

37.       Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priėmusi ieškovės atliktus darbus ir be pastabų ir / ar išlygų pasirašiusi 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. A01, neįrodė, jog po ieškovės darbų priėmimo–perdavimo nustatyti asfalto įtrūkimai / nelygumai buvo sąlygoti ieškovės netinkamai atliktų darbų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

38.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, nes nusprendė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vengiant vykdyti galiojančią prievolę atsiskaityti, ieškovė ir taip ilgą laiką negavo savo uždirbtų pinigų.

39.       Atsakovė teigia, kad sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėn. prašė dėl objektyvių priežasčių (apyvartinių lėšų trūkumo), nes darbai pagal tris rangos sutartis yra sustabdyti, dėl ko ji laikinai negauna pajamų.

40.       CPK 18

41.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdama, jog priteista suma jai yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju byloje ne tik, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį šiuo metu, nes grįsdama savo finansinę padėtį atsakovė yra pateikusi tik rangos sutarčių, pagal kurias darbų vykdymas arba atsiskaitymas už darbus yra sustabdyti, sąrašą, bet ir garantijų, jog jos finansinė padėtis pagerės. Pažymėtina, kad nuo atsakovės nurodomų aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, jau yra praėję daugiau nei 10 mėn. (prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateiktas 2021 m. spalio 4 d.), t. y. ženkliai ilgesnis nei 6 mėn. terminas, kuriam atsakovė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą.

43.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame galutiniame sprendime pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju priteistą sumą išdėsčius 6 mėn. būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

45.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

47.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė UAB „KTD group“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovės UAB „Terebro“.

48.       Ieškovė pateikė prašymą dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, kredito įstaigos mokėjimo nurodymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes jos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ (juridinio asmens kodas 304445584) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ (juridinio asmens kodas 302530961) naudai.

Teisėjai                                                                        Irmantas Šulcas                                 

                                                                                Žilvinas Terebeiza

                                                                                Agnė Tikniūtė