Civilinė byla Nr. e2-1968-841/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07294-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9..; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovės atstovams A. P., advokato padėjėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Glasmonta“ ieškinį atsakovei S. P. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė MB „Glasmonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. P. IĮ 2000,00 Eur skolą, 114,84 Eur palūkanų, 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos  iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovės atstovai prašė teismo ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui paaiškino, kad ieškovė trečiojo asmens užsakymu atliko statybos darbus, tretysis asmuo darbus priėmė, trečiajam asmeniui ieškovė pateikė apmokėti sąskaitą-faktūrą 5879,12 Eur sumai. Tretysis asmuo atlygino dalį sumos pagal sąskaitą, dėl neapmokėtos sąskaitos dalies ieškovė, tretysis asmuo ir atsakovė sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį trečiojo asmens skolą apsiėmė apmokėti atsakovas. Atsakovas sutartį pasirašė, prievolę pagal šalių sudarytą trišalę sutartį vykdyti pradėjo, t.y. pravedė ieškovei 1000,00 Eur iš trišaliu susitarimu sutartos 3000,00 Eur sumos, likusią dalį- 2000,00 Eur liko skolingas, dėl to ir reiškiamas ieškinys. 

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ir tas priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė, byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra susiklostę paslaugos teikimo ar rangos santykiai, S. P. IĮ nėra tinkamas atsakovas, nes atsakovo nuomone 2019-01-24 trišalis susitarimas nesuteikė teisės ieškovei nukreipti reikalavimą į atsakovę, nes minėtu susitarimu  S. P. IĮ tik sutiko laiduoti už ŽŪK „Dobilas“, tačiau neprisiėmė jo skolos. Be to, atsiliepime teigiama, kad pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. G.K.000-00020 su MB „Glasmonta“ visiškai atsiskaitė ŽŪK „Dobilas“. 

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ir tas priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas. 

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė MB „Glasmonta“ trečiojo asmens ŽŪK „Dobilas“ užsakymu atliko darbus už 5879,12 Eur, 2018-07-16 buvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaita- faktūra Nr. G.K.000-00020, tretysis asmuo atlygino dalį sumos- 3000,00 Eur.

2019-01-24 MB „Glasmonta“ (Pardavėjas), ŽŪK „Dobilas“ (Pirkėjas) ir S. P. IĮ (Tarpininkas) sudarė trišalį susitarimą, kuriuo Pirkėjas įpareigojo Tarpininką iš Pirkėjui priklausančios sumos už atliktus darbus apmokėti pardavėjui, pervedant 3000,00 Eur sumą, Tarpininkas sutiko iš Pirkėjui priklausančios sumos už atliktus darbus pagal trišalį susitarimą su MB „Glasmonta“ pervesti Pardavėjui 3000,00 Eur sumą, Pardavėjas įsipareigojo priimti Tarpininko pervedamą sumą kaip pirkėjo apmokėjimą Pardavėjui. Susitarimas galiojantis, nenuginčytas, šalių atstovų pasirašytas. 2019-02-05 S. P. IĮ atliko 1000,00 Eur pavedimą į MB „Glasmonta“ sąskaitą banke Swedbank, AB, nurodyta mokėjimo paskirtis – S. P. įmonė 145590161 Apmokam už AB Dobilas pagal 2019-01-24 trišalį susitarimą. Iš atsakovo pateiktos ŽŪK „Dobilas“ periodinės tiekėjų-pirkėjų 2018-01-01-2019-12-19 suvestinės matyti, kad pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. G.K.000-00020 į šią suvestinę yra įtraukta skola- 6379,12 Eur. Atsakovo pateiktas 2019-12-31 MB „Glasmonta“ ir ŽŪK „Dobilas“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas su šia byla nesusiję, nes pasirašytas dėl atsiskaitymo pagal kitą sąskaitą, pagal kurią 2020-01-29 buvo atsiskaityta po to, kai kreditoriui MB „Glasmonta“ iš skolininko ŽŪK „Dobilas“ skola buvo priteista 2019-12-27 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-16623-632/2019. Kiti mokėjimo dokumentai, kuriuos pateikė į bylą atsakovas ir tretysis asmuo patvirtina tarp šalių egzistavusius sutartinius santykius, tačiau su šia byla nėra susiję.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo pagal trišalę sutartį.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos A. T. praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia– kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos A. T. 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos A. T. 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

Nagrinėjamoje byloje trišalis susitarimas kuriuo remiasi ieškovas, yra surašytas aiškiai, ieškovė (Trišaliame susitarime-Pardavėjas) aiškiai išreiškė įsipareigojimą priimti apmokėjimą iš Tarpininko (atsakovės), Tarpininkas aiškiai pareiškė, kad iš Pirkėjui (trečiajam asmeniui) priklausančios sumos už atliktus darbus sutinka sumokėti 3000,00 E. P.. Teismas daro išvadą, kad Trišalis susitarimas yra aiškus, visi susitarimo dalyviai, jį pasirašydami, suprato iš to susitarimo kylančias pareigas ir teisines pasekmes. Pažymėtina, kad ne tik suprato, tačiau ir pradėjo Trišalį susitarimą vykdyti, t.y. atsakovė (Tarpininkas) pervedė ieškovei (Pardavėjui) dalį sumos- 1000,00 Eur, o ieškovė apmokėjimą priėmė. Dėl šių aplinkybių teismas laiko atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus esą atsakovė tik sutiko laiduoti už tretįjį asmenį tik atsakovės pasirinkta gynybos taktika, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl teismas tokiais atsakovės argumentais nesivadovauja. Analogiškai teismas pasisako ir dėl atsakovės argumento, kad S. P. IĮ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes tarp ieškovės ir atsakovės nėra susiklostę paslaugos teikimo ar rangos santykiai, teismas pažymi, kad ieškovė ir nesiekia šioje byloje įrodyti, kad atsakovės nurodyti santykiai egzistuoja. Šiuo atveju byloje tarp ieškovės ir atsakovės Trišalio susitarimo pagrindu susiklostė sutartiniai santykiai, nes atsakovė minėtu susitarimu įsipareigojo įvykdyti ieškovei prievolę už tretįjį asmenį. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 3000,00 Eur, yra sumokėjusi 1000,00 Eur, likusios dalies sumos nėra sumokėjusi, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina visa nesumokėta suma pagal sutartį- 2000,00 Eur.

Dėl palūkanų

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Pagal šioje byloje nagrinėjamą Trišalį susitarimą, kurio pagrindu atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove, ūkio subjektai vienas kitam neperdavė prekių ar paslaugų, todėl trišalio susitarimo teismas nelaiko komercine sutartimi minėto įstatymo prasme. Trišaliame susitarime nėra numatyta jo įvykdymo data, todėl teismas laiko, kad atsakovei prievolė apmokėti visą likusią sumą pagal prievolę atsirado tada, kai ieškovė pareikalavo prievolę įvykdyti, t.y. kai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo, todėl atsakovei pareiga mokėti ieškovei procesines palūkanas atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2019-11-13.

CPK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas moka įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi abi šalys yra verslininkai, įstatymas numato 6 proc. dydžio metines palūkanas (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis juo, iš ieškovės atsakovei priteistina 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 2000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 48,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus, turėtos bylinėjimosi išlaidos viso 598,00 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Glasmonta“, juridinio asmens kodas 304459388, buveinė Maniežo g. 4, Šeduva, Radviliškio r., atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, iš atsakovės S. P. individualios įmonės juridinio asmens kodas 145590161, buveinė Gamybos g.7A, Šiauliai, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB Luminor, banko kodas 40100, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 598,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                       Gražina Mataitienė