Civilinė byla Nr. e2-1766-523/2020

                   Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00046-2020-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.;

 (S)

                                                                                    3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 27 d.

Jurbarkas

         Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

sekretoriaujant Giedrei Paukštytei – Grėbliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ atstovei advokatei Agnei Gaurelienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“ atstovui direktoriui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldmaris“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. vasario 19 d. teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys, pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuo yra prašoma iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti 2 534,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovei pardavė 21,120 toną RUF briketų už bendrą 2 724,40 Eur sumą. Atsakovė ieškovei iki šiol už tai nesumokėjo 2 534,40 Eur sumos, todėl ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą.

2020 m. kovo 5 d. teisme priimtas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nesutinkama su pateiktu ieškiniu, prašoma atmesti ieškinio reikalavimus visa apimtimi bei priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė neturi duomenų apie 2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių gavimą ir jų pristatymą atsakovei. Ieškovės pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. skolų suderinimo aktas Nr. 20191218-283 nebuvo ir nėra pasirašytas, kadangi skolų suderinimo akte nurodyta atsakovės skolos suma su ieškovės turimais buhalteriniais duomenimis nesutampa. Ieškovė teismui pateikė transporto krovinio važtaraštį, kuriame nurodyta, jog prekių gavėjas yra ne atsakovė, o ieškovė. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad krovinį priėmė uždaroji akcinė bendrovė „Frigolita“, ir jis buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) rajone. Atsakovė jokia forma krovinio važtaraštyje nenurodyta, todėl, akivaizdu, kad krovinys atsakovei nebuvo pristatytas.  

Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2020 m. lapkričio 9 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas sumažinti ieškinio reikalavimą, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 1 600,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ direktorius P. T. parodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“ direktorius yra A. S.. Ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę sutartį. 2019 metų balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį jis susitiko su S. S. (A. S. tėvu) (duomenys neskelbtini). S. S. gamino granules kurui. Kadangi S. S. pasibaigė žaliava, jis  jo paprašė iš jo nusipirkti granules, briketus. S. S. jam aprodė kur reikės atvežti krovinį. Jo samdomi vežėjai buvai įvairių tautybių: ir rusai, ir ukrainiečiai, ir lietuviai. Jie krovinius pristatydavo ir į kitus miestus. S. S. pasirašydavo ant sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų, ir atsiskaitydavo jam grynais pinigais. Po 5 – 6 krovinių pristatymo, tarp jų prasidėjo nesutarimai dėl kokybės, supirkėjų ir panašiai. Jie iš anksto buvo susitarę – prekė, o tik tada pinigai. Atsakovės atstovas pirkdavo įvairiai – daugiausiai įmonės vardu, bet kartais ir kaip fizinis asmuo. 935,00 Eur yra gauti kaip iš fizinio asmens. S. S. kaip asmuo jam neliko skolingas. Jam yra skolinga tik atsakovė. Kartais, kai atvažiuodavo krovinys, būdavo sakoma, kad nėra pinigų, atsiskaitys vėliau. Už paskutinį krovinį nėra sumokėta. S. S. įsteigė naują įmonę. Jis teikė krovinius ir jo vardu įsteigtai įmonei. Dėl to taip pat buvo ginčas kitame teisme, ir buvo priteista. Dabar yra likę neapmokėta už 21,120 toną. Kartais būdavo, kad apmokėdavo į priekį. Visi kroviniai buvo vežami į (duomenys neskelbtini). Šį krovinį vežė rusas arba ukrainietis. Jis visada  važiuodavo kartu su kroviniu. Jis visada pateikdavo sąskaitą faktūrą, kasos orderį. Iškrovimo sandėlis buvo (duomenys neskelbtini). Visus reikalus dėl krovinių jis derino su S. S.. Krovinį  priimdavo taip pat S. S.. Įmonės direktorių A. S. jis pirmą kartą pamatė tik prieš pusantro mėnesio. Vairuotojai turi stovėti atstovą, todėl sąskaitos išrašymo data yra ankstesnė negu iškrovimo data. Uždaroji akcinė bendrovė „Frigolita“ yra įmonė, muitinės tarpininkai. S. S. visada atvažiuodavo priimti krovinį. Nuo rugpjūčio mėnesio pradėjo strigti atsiskaitymai. Ant pinigų priėmimo kvito pasirašydavo S. S.. A. S. nėra uždėjęs parašo. Šiuo metu yra likusi neapmokėta tik paskutinė rugsėjo mėnesio sąskaita. Jie išsiuntė skolų suderinimo aktą į (duomenys neskelbtini) miestelį. Su atsiskaitymais yra daug maišaties.  

Teismo posėdžio metu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“ direktorius A. S. parodė, kad jis nesutinka su pateiktu ieškiniu. Jis tiesiogiai nedalyvavo atsiskaitymuose su P. T.. Jo vardu veikė jo tėvas S. S.. Jis paprašė savo tėvo pagalbos, kad jis surastų tiekėją, kuris galėtų aprūpinti briketais, granulėmis. Tai buvo žodinis įgaliojimas. Iš pradžių, jie ginčijo tai, krovinys iš viso nebuvo gautas. Jo tėvas jam paaiškino, kad buvo tokia situacija, jog krovinys lyg buvo pristatytas ieškovei, tačiau tuo metu jo tėvas su partneriais atsidarė naują įmonę, ir tą patį krovinį paprašė perrašyti tai naujai įmonei. Galėjo susidaryti įspūdis, kad vienas krovinys, dvi sąskaitos, ir pamiršta anuliuoti. Dabar jie pripažįsta, kad krovinys yra gautas. Kai jis susidėliojo visus mokėjimus, pamatė, kad yra ir atsiskaityta už šitą krovinį. Rugsėjį buvo paskutinė sąskaita ir už ją yra atsiskaityta. Jie toliau sėkmingai bendradarbiavo su jo tėčio įmone iki metų pabaigos. Tada tarp jų prasidėjo kažkokie nesutarimai, pradėjo kapstytis po senas datas, ir taip jie rado, kad neva neapmokėta rugsėjo mėnesio sąskaita. Iki gruodžio mėnesio nebuvo jokių skambučių, pretenzijų dėl neapmokėto krovinio. Sausio viduryje jis pamatė skolos suderinimo aktą. Jis nespėjo suderinti skolos, ir tą pačią dieną jis gavo pranešimą iš teismo apie užvestą bylą. Jo pozicija yra ta, kad jis yra neskolingas. Visada būdavo taip, kad kol už vieną krovinį nesumokama, kita mašina nevažiuoja. Pas ieškovę yra netvarkingai suvesti duomenys, yra netikslumų skolos suderinimo akte. Už visas sąskaitas yra atsiskaityta. Be sąskaitų P. T. nieko nepardavė. Negali taip būti, kad jis, ar jo tėtis sumokėjo 900,00 Eur už nieką. Akivaizdu, kad šitas kvitas yra įmonei „Aldmaris“. Sudėjus paskutines sumas, sąskaita buvo 2 734,00 Eur. Mokėjimas: 900,00 Eur, 900,00 Eur, 935,00 Eur. Visi trys mokėjimai sutampa su paskutine sąskaita. Tai 100 procentų padengia visą sąskaitą. Kažkodėl ieškovė šio kvito neįsitraukė į savo apskaitą. Kažkas dar yra neįtraukta, ir taip atsirado neva skola apie 2 700,00 Eur. Jis šios skolos nemato. Tuo metu kaip su fiziniu asmeniu jokių sandorių nebuvo. Ginčijamas kvitas dėl 900,00 Eur yra paskutinis atsakovės dokumentas šiose santykiuose su ieškove. Šiame kvite yra nurodyta: „galutinis atsiskaitymas už RUF briketus“. Tai įvyko po sąskaitos išrašymo. Po to buvo bendradarbiaujama su kita įmone iki naujų metų. Tai yra arba ieškovės klaida nesuvedant dokumentų arba blefavimas. Ginčijamą krovinį priėmė jo tėtis. Jis nesutinka su patikslintu reikalavimu. Iš jų pusės jokios permokos nebuvo. Pas juos greičiausiai yra klaidingos datos apskaitoje. 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo dvi sąskaitos. 3 000,00 Eur mokėjimas vyko 2019 m. rugpjūčio 30 d. Už tas dvi sąskaitas buvo skola 5 468,00 Eur. Pirmas atsiskaitymas buvo 3 000,00 Eur. Tada skola buvo 2 468,00 Eur. Tada buvo dar vienas mokėjimas 1 600,00 Eur sumokėtas grynais. 868,00 Eur buvo likutinė skola. Rugsėjo 9 d. buvo išrašytas kvitas 868,00 Eur. Sekančią dieną jau atvažiavo ir sekantis krovinys, už kurias taip pat buvo atsiskaityta, jokių pretenzijų nebuvo. Prašoma priteisti skola yra nepagrįsta, čia tas pats kas ir su 935,00 Eur kvitu. 935,00 Eur kvitas buvo neįtrauktas. Šioje byloje skolos nėra. Jie elgėsi sąžiningai. Bylos nagrinėjimo eigoje, jie buvo sutarę sudaryti taikos sutartį, kad atsiima ieškinį ir panašiai, jis ją paruošė su teisininko pagalba, bet tada jo pozicija vėl pasikeitė.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad sūnus jo paprašė surasti granulių, briketų tiekėją. Jis paskambino į uždarąją akcinę bendrovę „Lit-Trade“. Jis susitiko (duomenys neskelbtini) su P. T.. Rašytinės sutarties nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Buvo atvažiavusios, turbūt, aštuonios mašinos. Krovinį atveždavo į cechą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmais kartais, krovinys net nebūdavo iškraunamas, kol sūnus nepadarydavo  pavedimų. Vėliau būdavo taip, kad atvažiuoja krovinys, arba iš karto sumokama ar sumokame iki kito sekančio krovinio. Jo skaičiavimu, jie yra ieškovei atsiskaitę visiškai. Skolos tikrai nėra. Gali būti toks variantas, kuomet jis pusę dešimtos valandos vakaro nuvežė P. į (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur sumą. Tada jie pamiršo surašyti kvituką. Jie uždarė šią įmonę. Pažįstamos moterys sukūrė įmonę, ir jis šiai įmonei perdavė savo klientus. Tada P. jam  pasakė, kad yra 300,00 Eur neatitikimas, ir tą skolą permetė naujai įmonei. Moterys iš savo atlyginimų pačios susimetė pinigus ir jam grąžino. Nuo to laiko prasidėjo trintis. Su P. T. įmone nebendradarbiaujama nuo 2019 metų lapkričio mėnesio. Uždaroji akcinė bendrovė „Aldmaris“ priklauso jo sūnui. Sūnus davė jam atlikti įmonės reikalaus, kad jis turėtų veiklos. Pagal jo peržiūrėtus dokumentus, viską jie yra atsiskaitę. Galbūt, P. pamiršo įsitraukti 1 300,00 Eur padavimą (duomenys neskelbtini). Jis visada dalyvaudavo krovinio pristatyme. Kartais pasirašydavo jis, kartais jis pasirašydavo už A. S..  

Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ atstovė parodė, kad jie sumažino ieškinio reikalavimą iki 1 600,00 Eur. Šalims suvedus galutinius buhalterinius rezultatus, buvo rastas galutinis likutis. Šiai dienai abiejų šalių dokumentuose 1 600,00 Eur suma sutampa. Sąskaitos buvo išrašomos nuo 2019 metų liepos mėnesio, ir atsiskaitymai gražiai susivesdavo. Ties 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita, prasidėjo išsiskyrimai. Ši sąskaita buvo išrašyta 2 734,40 Eur. Atsakovė savo ruožtu sumoka 3 000,00 Eur. Tada atsiranda permoka. Tačiau buvo išrašyta dar viena 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita. Tada atsakovė sumokėjo tik 868,00 Eur. Tada tas likutis pradėjo temptis į kitas sąskaitas. Vėliau, kaip matyti iš sąskaitų, lieka nesudengtas 1 600,00 Eur likutis. Tiek ieškovės, tiek atsakovės buhalteriniuose dokumentuose likutis yra toks, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 600,00 Eus skolą. Buhalterijos apskaitos duomenimis, rugsėjo 23 d. sąskaita buvo įvesta po 2020 m. kovo 5 d. suderinimo akto su atsakove. Reikia vertini pagal turimus buhalterinius dokumentus. Atsakovė neturi duomenų apie visišką atsiskaitymą su ieškove.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2019 metų balandžio/gegužės mėnesį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“ direktorius P. T. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“ direktoriaus A. S. tėvas S. S., veikdamas žodiniu pavedimu, sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti ir pristatyti granules, briketus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už pristatytą krovinį. Ieškovė atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kas patvirtina teisinių santykių egzistavimą tarp šalių. Šalis siejo ne vienkartiniai, o tęstiniai teisiniai santykiai, kurie truko iki 2019 metų rugsėjo mėnesio.

Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00221, kuri, ieškovės teigimu, buvo apmokėta tik iš dalies. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad negrąžinta skolos dalis už pristatytus briketus yra 2 534,40 Eur, tačiau, bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, prašant iš atsakovės priteisti 1 600,00 Eur skolą. Atsakovė nesutiko su pateiktu reikalavimu, argumentuodama tuo, kad už visas PVM sąskaitas faktūras ieškovei yra apmokėta, bei tai, kad ieškovės buhalterinė apskaita yra netvarkinga.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė (pardavėjas) išrašė atsakovei (pirkėjui) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00221 už 21,120 toną RUF briketų, pateikiant atsakovei sumokėti 2 734,40 Eur sumą. Nors po šios sąskaitos faktūros išrašymo dienos, atsakovė ieškovei dalimis pervedė 2 735,00 Eur sumą (2019 m. rugsėjo 16 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 7753 (900,00 Eur); 2019 m. rugsėjo 19 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 7768 (900,00 Eur); 2019 m. rugsėjo 23 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 0351 (935,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „galutinis atsiskaitymas“)), tačiau, kadangi šalis siejo tęstiniai teisiniai santykiai, buvo analizuotos ir vertintos visos teismui pateiktos šalių PVM sąskaitos faktūros. Nustatyta, kad iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. šalių PVM sąskaitos faktūros ir atsiskaitymų už jas patvirtinimai sutampa (2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00199 (3 212,60 Eur); 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00200 (3 212,60 Eur); 2019 m. liepos 24 d. Lėšų pervedimo nurodymas (6 425,20 Eur); 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00204 (3 212,60 Eur); 2019 m. rugpjūčio 5 d. Lėšų pervedimo nurodymas (3 212,60 Eur); 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00205 (3 212,60 Eur); 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pinigų priėmimo kvitas (3 212,60); 2019 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00208 (2 734,40 Eur); 2019 m. rugpjūčio 13 d. Lėšų pervedimo nurodymas (2 734,40 Eur). 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros Nr. 00211 (2 734,40 Eur sumai) ir Nr. 00212 (2 734,40 Eur sumai) (2 734,40 Eur x 2 = 5 468,80 Eur). 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pasirašė Pinigų priėmimo kvitą, kuriame patvirtino, kad ieškovei sumokėjo 3 000,00 Eur sumą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00211 ir Nr. 00212 (5 468,80 Eur – 3 000,00 Eur = 2 468,80 Eur). 2019 m. rugsėjo 9 d. Pinigų priėmimo kvitu atsakovė patvirtino, kad už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00212 sumokėjo 868,80 Eur (2 468,80 Eur – 868,80 Eur = 1 600,00 Eur (skolos likutis). Toliau buvo išrašyta 2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00221, tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovė už šią PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė visiškai (žr. aukščiau).

Išanalizavus ir įvertinus teismui pateiktus rašytinius duomenis, matyti, kad iki šiol yra neapmokėtas 1 600,00 Eur įsiskolinimas ieškovei už atsakovei pristatytą krovinį. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu siekė įrodyti aplinkybę, jog 1 600,00 Eur suma buvo apmokėta grynais pinigais, tačiau buvo nepasirašytas pinigų perdavimą patvirtinantis dokumentas. Ieškovės atstovas šios aplinkybės nepatvirtino. Kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti pinigų perdavimo – priėmimo faktą, taip pat nėra.

Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 1 600,00 Eur įsiskolinimas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (1 600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė į bylą pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (už advokato atstovavimą ir žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 19,18 Eur, jos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“, juridinio asmens kodas 302420785, buveinės adresas Jurbarko rajonas, Šimkaičių seniūnija, Vadžgirio miestelis., Juozo Dargužo g. 20, 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 817,00 Eur (aštuonių šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Trade“, juridinio asmens kodas 302884209, buveinės adresas Šiaulių miestas, Daukanto g. 4, naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldmaris“, juridinio asmens kodas 302420785, buveinės adresas Jurbarko rajonas, Šimkaičių seniūnija, Vadžgirio miestelis, Juozo Dargužo g. 20, 19,18 Eur (devyniolikos eurų ir 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas