Administracinio nusižengimo byla Nr. II-9-1022/2017

  Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00115-2017-7

  Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 21.11.3

AKMENĖS RAJNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 11 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. R.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui Sauliui Kvederiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017 m. birželio 29 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

2017 m. gegužės 12 d. M. R. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2017 m. kovo 25 d. 13 val. 50 min. Akmenės rajone, Papilės miestelyje, Nepriklausomybės gatvėje, ties namu Nr. 115, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tokiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus (b. l. 3).

2017 m. birželio 29 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 1-2).

2017 m. liepos 21 d. Akmenės rajono apylinkės teisme gautas M. R. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Skunde nurodo, kad jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, tyrimą atlikusios institucijos pareigūnas įvykio aplinkybes ištyrė neišsamiai, elgėsi šališkai (b. l. 3-6).

2017 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teisme gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) atsiliepimas į M. R. skundą, kuriame nurodoma, kad administracinė nuobauda M. R. paskirta įvertinus byloje esančius įrodymus, jų patikimumą, teisės akto, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusižengimą, sankcijos ribose, priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o M. R. skundo prašoma netenkinti ir palikti galioti 2017 m. birželio 29 d. priimtą nutarimą (b. l. 13).

Teismo posėdžio metu M. R. parodė, jog nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta nuobauda, kadangi jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Mano, jog institucija, atlikusi nusižengimo tyrimą piktnaudžiavo savo teisėmis, nes: nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo jau keturi mėnesiai, o dėl to paties nusižengimo surašyti net penki protokolai, trečias protokolas jam iš viso neįteiktas, ketvirtajame protokole paskirta nuobauda buvo mažesnė norint skubiau užbaigti bylos nagrinėjimą, o policijos pareigūno Vitalijaus Damskio pateiktas tarnybinis pranešimas yra melagingas. Jis paaiškino 2017 m. kovo 25 d. savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su draugu D. S. pro Papilę važiavęs Kuršėnų kryptimi. Važiuodamas Papilėje, leidžiamoje vietoje aplenkė priešais ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, grįžo į savo važiuojamąją eismo juostą taipogi leidžiamoje vietoje ir, pravažiavęs dar apie 100 metrų pamatė prie kelio, greta policijos automobilio stovinčius policijos pareigūnus, kuriuos pravažiavo, o netrukus pastebėjo jų automobilį, važiuojantį paskui jį su įjungtais švyturėliais. Sustojęs šalikelėje sulaukė priėjusio pareigūno Vitalijaus Damskio, kuris pasiteiravo, ar jis žinąs, kodėl buvo sustabdytas, ar yra baustas vienerių metų laikotarpiu, bei paprašė pateikti dokumentus patikrinti. M. R. teigimu, tik po pusvalandžio minėtas pareigūnas atnešė surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis lenkė kitą transporto priemonę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir jam skiriama 85 Eur bauda. Jis nurodė, jog susipažinęs su protokolu ir jam paskirta nuobauda su pažeidimu sutiko, tokį įrašą savo ranka padarė protokole, kurį ir pasirašė. M. R. paaiškino su pažeidimu sutikęs ir protokolą pasirašęs todėl, kad buvo ištiktas momentinio šoko, taipogi skubėjo ir neturėjo laiko prieštarauti pareigūnams, be to, paskirta nuobauda buvo maža, todėl ir nusprendė pažeidimo fakto neginčyti, nors, kaip pats teigia, pažeidimo nepadarė ir priešais jį važiavusio automobilio lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje vietoje, dar iki pėsčiųjų perėjos. Aplenktasis automobilis, pasak jo, važiavo iš paskos. M. R. teigimu, 2017 m. kovo 29 d. į jo namus ne uniformuotas, ne tarnybiniu automobiliu atvažiavęs pareigūnas Vitalijus Damskis paprašė pasirašyti naują 2017 m. kovo 25 d. data surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Paprašytas pareigūnas paaiškino, kad suklydo paskirdamas nuobaudą ir naujajame protokole buvo nurodyta, jog už minėtą pažeidimą skiriama ne tik 85 Eur bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. M. R. paaiškino protokolą tuomet atsisakęs pasirašyti, nes jam pasirodė įtartinas pats pareigūno atvykimo į namus faktas ir nurodė atvyksiąs į policijos komisariatą aiškintis įvykio aplinkybių. 2017 m. kovo 30 d. atvykęs į Akmenės rajono policijos komisariatą, su policijos pareigūnu Nerijumi Grigorevičiumi aiškinosi, kodėl protokole keičiama paskirtoji nuobauda. Pareigūno teiravosi, kur tiksliai buvo padarytas pažeidimas ir nuvyko protokole nurodytu įvykio vietos adresu, kur įsitikino, kad  minėtoje vietoje Papilėje, Nepriklausomybės g. 123 pėsčiųjų perėjos nėra. Grįžęs į policijos komisariatą N. Grigorevičių informavo, jog pažeidimo padarymo vieta nurodyta netiksli, į ką pareigūnas atsakė pataisysiąs. M. R. nurodė tuomet paprašęs ir policijos tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos. 2017 m. balandžio 13 d. atvyko į bylos nagrinėjimą policijos komisariate, kur buvo informuotas, jog bylos nagrinėjimas negalimas, nes jis (M. R.) nėra susipažinęs su minėta filmuota medžiaga, už kurios kopiją reikia susimokėti. Todėl bylos nagrinėjimą ketinta atidėti, bet tądien Nerijus Grigorevičius surašė trečią administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodytas teisingas padaryto pažeidimo adresas  – Papilė, Nepriklausomybės g. 115, tačiau šis protokolas jam nebuvo įteiktas jo nepasirašius, o tai patvirtinantį pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą jis 2017 m. balandžio 22 d. gavo per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI prie FM) elektroninių paslaugų svetainę Mano VMI. Įtardamas galimą dokumentų klastojimą pateikė skundą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2017 m. gegužės 5 d. svetainėje Mano VMI gavo pranešimą apie tai, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. balandžio 13 d. priimtą procesinį sprendimą atšaukė dėl nustatytos klaidos. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. minėtoje svetainėje vėl gavo pranešimą, kad jam paskirta bauda už administracinį nusižengimą – 85 Eur. Nuvykęs į Akmenės rajono policijos komisariatą susipažinti su nauju protokolu pamatė, kad paskirtoji nuobauda – bauda, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Svarstydamas, ar sutikti su nurodymu susimokėti baudą, 2017 m. gegužės 12 d. gavo naują pranešimą apie tai, kad pastarasis sprendimas panaikintas dėl nustatytos klaidos ir tą pačią dieną priimtas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo paskirta ta pati 85 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. M. R. nurodė visus jo atžvilgiu surašytus protokolus gaudavęs ir įprastu paštu, tačiau jam nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo anuliuojami ankstesnieji. M. R. teigimu, tas faktas, jog dėl to paties pažeidimo buvo surašyti net 5 administracinio nusižengimo protokolai rodo, jog policijos darbas buvo atliktas nekokybiškai. M. R. nurodė nesutinkantis su policijos surašytu nutarimu dėl to, kad pažeidimo jis nepadarė, patvirtino policijos pareigūnų, dirbusių pažeidimo nustatymo dieną, anksčiau nepažinojęs, mano, kad asmeninio suinteresuotumo pareigūnai neturėjo, tačiau protokolą surašė tik dėl jo vairuojamo automobilio markės – (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. nurodė su M. R. esantys draugai. 2017 m. kovo 25 d. M. R. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) abu važiavo Papilėje, pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kai ties geležinkelio stotimi pamatė stovintį policijos automobilį, pareigūnų nepastebėjo, o netrukus – minėtą automobilį, besivejantį juos. Jiems sustojus priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir išėjo. D. S. teigimu, policijos pareigūnas patikrinimo priežasties nepaaiškino, o jam nekilo mintis paklausti. Gal po 10-15 min. pareigūnas grįžo prie jų automobilio nešinas protokolu. M. paprašius parodyti, koks nurodytas nusižengimas, pareigūnas pirštu protokole jam parodė padaryto nusižengimo esmę – transporto priemonės lenkimas per pėsčiųjų perėją, paskirtos baudos dydį ir kur ją susimokėti. Pasak D. S., susipažinęs su protokolu M. sutiko su padarytu pažeidimu ir protokole pasirašė. D. S. nurodė matęs M. atliktą lenkimą, kuris, jo teigimu, baigėsi likus gal 100 metrų iki pėsčiųjų perėjos, kurią jie, pabaigę lenkimą, privažiavo gal po sekundės. Jo nuomone, M. protokole sutiko su pažeidimu todėl, kad paskirta bauda jam pasirodė maža ir neverta gaišti laiko ginčijantis su pareigūnu. D. S. nurodė apklausiamas policijos komisariate davęs analogiškus parodymus.

Teismo posėdžio metu liudytojas Vitalijus Damskis parodė, kad 2017 m. kovo 25 d. dirbo su kolega R. R. Papilės miestelyje. Kolega vairuojamą tarnybinį automobilį sustabdė patruliavimo sektoriuje ir išjungė variklį. Išjungus variklį iš karto automatiškai išsijungė ir automobilyje įrengtas vaizdo registratorius. Kolegai likus sėdėti už automobilio vairo, jis nurodė iš karto išlipęs iš automobilio, atsistojęs gal 1 metro atstumu nuo jo ir po kelių sekundžių pastebėjęs, kaip likus apie 15 metrų atstumui iki pėsčiųjų perėjos tamsios spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis pradėjo lenkimo manevrą, norėdamas aplenkti priešais jį ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, kuriam iki pėsčiųjų perėjos buvo likę gal 2-3 metrai, t. y. vieno automobilio ilgio atstumas. Minėtas (duomenys neskelbtini) lenkimo metu pėsčiųjų perėjoje visu korpusu išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pamatęs KET pažeidimą jis įlipo į tarnybinį automobilį, kur sėdėjęs kolega taipogi suprato padaryto pažeidimo esmę, užvedė automobilio variklį, įjungė švyturėlius ir abu nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Jiems artėjant minėto automobilio vairuotojas jau buvo sustabdęs automobilį šalikelėje ir laukė. Vitalijus Damskis paaiškino nuėjęs prie vairuotojo ir paklausęs, ar šis žino, kodėl buvo sustabdytas. Vairuotojui atsakius teigiamai, jis sustabdymo priežastį paaiškino ir pats. Tarnybiniame automobilyje surašęs protokolą jį nunešė pažeidėjui, kuris parašė, jog sutinka su padarytu pažeidimu ir pasirašė. Dėl padarytos klaidos surašytame protokole Vitalijus Damskis paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus administracinių nusižengimų kodeksui nežinojo, jog policijos duomenų bazėje pildant protokolą reikia varnele patvirtinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kadangi tokį protokolą šiais metais rašė pirmą kartą. Pataisytą antrąjį protokolą po kelių dienų, reagavimo skyriaus viršininko siūlymu, nuvežė M. R. į namus ir paaiškino padarytą klaidą – sistemoje nepažymėtą papildomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymą, tačiau M. R. pasirašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog atvykimas asmeniškai į namus atrodo įtartinai. Vitalijus Damskis nurodė protokoluose suklydęs nurodydamas netikslų pažeidimo padarymo adresą, kadangi neteisingai apskaičiavo Nepriklausomybės gatvėje išsidėsčiusių namų numerius, tačiau kaip tiksliai juos apskaičiavo tuomet ir vėliau – nustatydamas teisingą nusižengimo padarymo vietą, jis paaiškinti negalėjo. Pasak Vitalijaus Damskio, neteisingai surašytas protokolas yra anuliuojamas, ką gali padaryti tiek jį surašęs policijos pareigūnas, tiek vyresnysis pareigūnas, apie tai pažymint duomenų bazėje, bei nurodant, jog padaryta klaida.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė kad 2017 m. kovo 25 d. dirbo su kolega Vitaliumi Damskiu Papilės miestelyje. Vairuodamas tarnybinį automobilį įsuko į gatvelę greta geležinkelio stoties ir jį sustabdė maždaug 2 metrų atstumu iki sankryžos. Sustojęs išjungė automobilio variklį, kolega išlipo iš automobilio. Susiruošęs išlipti pamatė jau pėsčiųjų perėją ką tik pravažiavusį, dideliu greičiu priešinga eismo juosta visu korpusu nuvažiuojantį juodos spalvos automobilį ir tuo metu į pėsčiųjų perėją įvažiuojantį, kaip suprato, aplenktąjį automobilį, iš ko suprato, kad pirmasis neleistinoje vietoje aplenkė pastarąjį. Sugrįžęs į tarnybinį automobilį kolega pasakė pastebėjęs lenkimą pėsčiųjų perėjoje, į ką jis atsakė pažeidimą matęs ir pats, todėl abu nuvažiavo paskui minėtą automobilį, prieš tai praleidę aplenktąjį automobilį. Su įjungtais švyturėliais vydamiesi pažeidėją, pamatė jo vairuojamą automobilį jau sustojusį šalikelėje. Su pažeidėju bendravo kolega Vitalijus Damskis, kuris po pokalbio su juo pasakė, jog šis žino, kokį pažeidimą padarė, todėl bus surašytas protokolas. Jį rašė kolega. Dėl kolegos padarytos klaidos – nepažymėtos papildomos administracinio poveikio priemonės taikymo, paaiškino ir pats dar šiemet, po pasikeitusio administracinių nusižengimų kodekso, nė karto nerašęs protokolo su tokiu nurodymu, todėl tiek kolega, tiek jis pats galėjo padaryti tokią klaidą. Klaidos taisomos anuliuojant ankstesnį protokolą. Dėl pastebėto pažeidimo momento nurodė vadovautis teismo posėdžio metu jo duotais parodymais, o ne tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad minėtą tarnybinį pranešimą surašė viršininko nurodymu, praėjus savaitei po nustatyto nusižengimo ir jame KET pažeidimą apibūdino labiau vadovaudamasis kelių eismo taisyklėmis. Pasak R. R., tuo atveju, kai pažeidėjas sutinka su nurodytu pažeidimu ir pasirašo nusižengimo protokolą, pareigūnai tarnybinio pranešimo nerašo, todėl ir šiuo atveju jis buvo surašytas tik M. R. atsisakius pasirašyti antrąjį nusižengimo protokolą. Apie protokole klaidingai nurodytą pažeidimo vietos adresą paaiškino sužinojęs iš kolegos Vitalijaus Damskio ir tuomet nuvažiavęs patikrino pats. Kada tiksliai tarnybiniame automobilyje įsijungia ir užgesinus automobilio variklį išsijungia vaizdo registratorius jis paaiškinti negalėjo, kadangi pastarieji tarnybiniuose automobiliuose neseniai buvo pakeisti. R. R. nurodė Kelių eismo priežiūros srityje dirbantis 9 metus, M. R. anksčiau nepažinojo, konfliktavęs su juo nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas Nerijus Grigorevičius parodė atlikęs 2017 m. kovo 25 d. nustatyto administracinio nusižengimo tyrimą. 2017 m. sausio 1 d. pradėjus naudotis nauja policijos duomenų baze buvo pastebėti jos funkcionalumo trūkumai, nes, kaip ir nagrinėjamu atveju, surašant administracinio nusižengimo protokolus dukart suklysta vien dėl tos priežasties, kad naujoje duomenų bazėje nepažymėjus papildomos administracinio poveikio priemonės taikymo ar ją pažymėjus ir dukart nepatvirtinus, poveikio priemonė nepaskiriama, o informacija apie padarytą klaidą negaunama. Taigi, Nerijaus Grigorevičiaus teigimu, pirmąjį protokolą taisydamas kolega Vitalijus Damskis parašė klaidingą adresą, trečiąjį surašydamas jau pats suklydo nepažymėjęs duomenų bazėje apie M. R. atsisakymą pasirašyti protokolą, kas prilygsta protokolo įteikimui, o ketvirtąjį – vėlgi neįvedęs pritaikytos papildomos administracinio poveikio priemonės. Atlikęs administracinio nusižengimo bylos tyrimą, remdamasis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, M. R., liudytojo D. S. gautais paaiškinimais, konstatavo M. R. padarius jam inkriminuojamą nusižengimą. Nerijus Grigorevičius nurodė, jog perrašant suklystą protokolą, kai nefiksuojamas naujas nusižengimas, pažeidėjas į ikiteisminio tyrimo įstaigą nekviečiamas. Nagrinėjamu atveju, M. R. į policijos komisariatą nebuvo kviečiamas po to, kai atsisakė priimti jo atžvilgiu surašytą protokolą įstaigoje ir nurodė jį atsiųsti paštu. M. R. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas po to, kai jis neįvykdė  administracinio nurodymo ir iki nurodyto termino nesumokėjo paskirtos baudos, bei negrąžino vairuotojo pažymėjimo. Nerijaus Grigorevičiaus nuomone, M. R. su pažeidimu, nurodytu antrajame nusižengimo protokole jau nebesutiko tik dėl tos priežasties, kad jame numatytas ir specialiosios teisės atėmimas, o jo skundai dėl tyrimo šališkumo, medžiagos duomenų nepateikimo yra tik jo gynybinė pozicija, nes, tyrimo metu buvo laikomasi ANK normų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, nutarimo paskelbimą, tačiau jo išklausyti neatvyko, pageidavimų nepareiškė. Atvykusiam po kelių dienų nuo nutarimo priėmimo M. R. 2017 m. birželio 29 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje asmeniškai įteikė policijos komisariato viršininkas, todėl jis su juo yra susipažinęs pilnai. M. R. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK numatytas nuobaudų skyrimo taisykles, individualizuojant padarytą veiką, jos pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį tyrimo metu. M. R. protokoluose nurodyta nuobauda nebuvo keičiama, tiesiog dėl policijos duomenų bazės funkcionalumo trūkumo, juose ne visada pavykdavo užfiksuoti paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, siekdamas visapusiško ir operatyvaus pažeidimo išnagrinėjimo, nurodė pasirinkęs žodinę proceso tvarką, kurio metu asmenys, dalyvaujantys administracinio nusižengimo nagrinėjime, buvo apklausti surengtame posėdyje. M. R. turėjo galimybę susipažinti su 2017 m. gegužės 12 d. protokole pareikštu kaltinimu padarius administracinį nusižengimą, kadangi pastarasis protokolas jam buvo išsiųstas paštu tiek į namus, tiek į darbovietę, tačiau pageidavimo atidėti nutarimo paskelbimą ar suteikti laiko pasiruošti gynybai iš jo negauta. Nei po to, nei anksčiau M. R. nebuvo išsakęs pretenzijų, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su tuo, kuo jis kaltinamas ar apsiginti, bylos nagrinėjimo metu jis neigė padaręs nusižengimą.

Teismo posėdyje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Saulius Kvederis su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, prašė skundo netekinti ir palikti galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą. Taipogi institucijos atstovas pripažino faktą, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje institucijos pareigūnai, turėję teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, surašydami administracinio nusižengimo protokolus ir skirdami administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, padarė klaidų. Institucijos atstovo teigimu, pareigūnai, prisiimdami pasekmių riziką ir atsakomybę už savo kaip statutinių valstybės tarnautojų veiksmus, surašydami administracinio nusižengimo protokolus, privalėjo atsakingiau ir rūpestingiau dalyvauti administracinio nusižengimo bylos teisenos procese. Dėl klaidų, padarytų perrašant administracinio nusižengimo protokolą keturis kartus, administracinio nusižengimo bylos nepavyko išnagrinėti per nustatytą kuo trumpesnį laiką, nes institucija, pripažindama savo klaidas, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio nurodytais bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, aktyviai siekė, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė kaltininkui būtų paskirta vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.  Sauliaus Kvederio teigimu, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina M. R. padarius institucijos nutarime nurodytą nusižengimą, taipogi ir paties M. R. pozicija iš karto po užfiksuoto nusižengimo padarymo, kai policijos pareigūnų sustabdytas jis pasirašė administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, pripažino padaręs pažeidimą, jo neginčijo. Vėlesni administracinį nusižengimą padariusio asmens paaiškinimai neigiant savo kaltę, jo nuomone, vertintini ne kaip siekis teisingo bylos išnagrinėjimo, o noras išvengti administracinės atsakomybės, pasinaudojus atsiradusiomis klaidomis apkaltinti policijos pareigūnus.

Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi fiksuota medžiaga nustatyta, jog paties KET pažeidimo faktas joje neužfiksuotas, nes vaizdo medžiaga prasideda nuo aplenktosios transporto priemonės važiavimo per pėsčiųjų perėją, tačiau užfiksuoti įvykio vietos duomenys.

M. R. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymu, nutarimą byloje priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, jog M. R. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2017 m. kovo 25 d. 13 val. 50 min. Akmenės rajone, Papilės miestelyje, Nepriklausomybės gatvėje, ties namu Nr. 115, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tokiais veiksmais pažeidė KET140.4 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, o neturintiems teisės vairuoti  transporto priemones asmenims – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

M. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nutarimu paskirta 200 Eur dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. M. R. su padarytu administraciniu nusižengimu nesutinka, ginčija paties nusižengimo faktą, skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Išanalizavus bylos rašytinę ir vaizdo medžiagą, patikrinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, išklausius institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas nusižengimui kvalifikuoti ir M. R. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą. Įvertinęs skunde nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. R. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes KET pažeidimo padarymo faktą tiesiogiai matė policijos pareigūnai Vitalijus Damskis ir R. R., o aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti M. R. padarius nusižengimą ir duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė, todėl netikėti šių policijos pareigūnų teisme duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai dėl esminių nusižengimo padarymo aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltininkas, kuris su padarytu pažeidimu tyrimo pradžioje sutiko ir tai pažymėjo savo ranka padarydamas įrašą įvykio vietoje jam pateiktame 2017 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo protokole ir jame pasirašęs, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su juo važiavęs liudytojas D. S.. Ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolas keturis kartus buvo anuliuojamas ir perrašomas nedaro kaltininko nubaudimo neteisėtu ir nepagrįstu, juolab, kad tiek nusižengimą užfiksavę pareigūnai, tiek nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas ir institucijos atsiliepimą pateikęs atstovas teisme ir tyrimo metu pripažino padarę klaidų surašant protokolą, paaiškino taip įvykus dėl policijos sistemoje įdiegtos naujos duomenų bazės funkcionalumo trukdžių ir pasikeitusios įstatyminės bazės, kai nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam administracinių nusižengimų kodeksui iki tol sprendimo priėmimo teisės bylose neturėjusiems viešojo eismo saugumą keliuose užtikrinantiems patruliams buvo suteikta tokia teisė, bei išreiškė savo apgailestavimą ir susirūpinimą M. R. tiek žodžiu, tiek raštu ( 2017 m. balandžio 21 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK raštas Nr. 86-S-10499(13.5.18). Siekdamas išsamiai išsiaiškinti padarytų klaidų priežastis surašant administracinio nusižengimo protokolus, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taipogi atlieka atskirą tarnybinį patikrinimą. Teismas nenustatė ir jokių institucijos, atlikusios tyrimą, procesinių ANK 273 straipsnio pažeidimų informuojant M. R. apie nustatytą nusižengimą, tyrimo eigą, surašytus protokolus ir priimtą galutinį nutarimą, kuris jam buvo įteiktas asmeniškai. M. R. teiginį, esą su padarytu nusižengimu iš pradžių sutiko tik dėl to, kad buvo ištiktas momentinio šoko, paneigia jo paties parodymai apie tai, kad nuo to momento, kuomet buvo sustabdytas ir policijos pareigūnui nurodė žinąs pažeidimo esmę, iki tol, kol pareigūnas atnešė pasirašyti protokolą, praėjo apie pusę valandos arba, D. S. teigimu, apie 10-15 minučių, kas sudaro pakankamą laiką susivokti. Kaip deklaratyvūs vertintini ir M. R. paaiškinimai pasirašius protokolą su juo gerai nesusipažinus dėl skubos, bei nenoro ginčytis su valstybės pareigūnais, nes tiek iš pareigūno Vitalijaus Damskio, tiek iš kartu su kaltininku važiavusio D. S. parodymų nustatyta, kad paties kaltininko paprašytas Vitalijus Damskis, pateikęs protokolą susipažinti, dar žodžiu paaiškino padaryto nusižengimo esmę, nurodė atsakomybę už jo padarymą numatantį įstatyminį aktą, bei paskirtos nuobaudos dydį, surašytame protokole dar vaizdžiai parodydamas pirštu, tai laikytina aiškiu ir išsamiu pranešimu apie padarytą administracinį nusižengimą bet kuriam kaltininkui, juolab aukštąjį išsilavinimą turinčiam M. R.. Jo veiksmai nesutikus pasirašyti nė vieno paskesnio administracinio nusižengimo protokolo, kuriame be baudos buvo nurodyta ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, parodo M. R. norą už padarytą nusižengimą išvengti būtent specialiosios teisės atėmimo, ką patvirtina ir paties kaltininko teisme duoti parodymai apie tai, kad 2017 m. kovo 30 d. atvykęs į Akmenės rajono policijos komisariatą, jis su policijos pareigūnu Nerijumi Grigorevičiumi aiškinosi ne paties padaryto pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą, o priežastis, kodėl protokole keičiama paskirtoji nuobauda. Liudytojo D. S. parodymai, patvirtinant kaltininko poziciją, jog lenkimo manevras atliktas leidžiamoje vietoje, visų bylos įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kaip noras padėti savo draugui išvengti nuobaudos už padarytą nusižengimą.

Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą išsamiai, tinkamai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo nusižengimo aplinkybes, bei vadovaudamasi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Palikti 2017 m. birželio 29 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. 17066519673/2017 nepakeistą ir M. R. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašą per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo išsiųsti M. R., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Auksė Balkaitienė