Pirmosios instancijos teismo                                      Civilinė byla Nr. 2S-1020-755/2016

Teisėjas Vygintas Mažuika                               Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04503-2016-4

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.3.2.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2016 m. lapkričio 22 d.

   Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. I. 2016-05-26 skundu antstolei V. Ž. prašė antstolės grąžinti areštuotas lėšas, išduoti patvarkymą, įpareigojantį (duomenys neskelbtini) pataisos namus nepervesti antstolei lėšų, kurių dydis neviršija 1 MMA, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, panaikinti antstolės 2016-05-16 patvarkymą Nr. S-16-113-1882 S-1871 dėl skolos išieškojimo bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą, priimtus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimą jo atžvilgiu nutraukti.

2. Pareiškėjas skundu nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2016-0-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, seka, jog antstolė, atlikdama pareiškėjo sąskaitos areštą, negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo pinigines lėšas, kadangi piniginės lėšos neviršijo 1 MMA, todėl ji privalėjo laikytis CPK 668 ir 736 str. reikalavimų.  

3. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad iš patvarkymo supranta, jog nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo surašytas 2016-01-25. Pažymi, kad jis nuo 2013 m. iki šiol nepertraukiamai atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jokių baudų jam ir negali būti paskirta. Mano, kad dėl paminėto susidarė klaida. 

4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išieškojimas vykdomas nepateikus raginimo įvykdyti sprendimą, dėl ko išieškojimas ir vykdymo išlaidų skaičiavimas negalimi. Teigia, kad antstolei jo buvimo vieta buvo žinoma.

5. Be to, nurodė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti praleidus senaties terminą. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų vengęs baudos mokėjimo, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nėra aišku, kada išduotas nutarimas ar vykdomasis raštas dėl baudos paskyrimo, mano, kad bauda per dvejus metus nebuvo išieškota, nėra duomenų, kad jis būtų vengęs baudos mokėjimo, dėl to išieškojimas turi būti nutrauktas. Praleistas  ATPK 308 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nutarimo dėl baudos paskyrimo pateikimui.

6. Antstolė 2016-06-10 patvarkymu Nr. S-3049 tenkinti A. I. skundą atsisakė. Nurodė, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo užvesta 2016-05-16, šioje byloje nepriimtas patvarkymas areštuoti lėšas, o priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris nukreiptas į skolininko darbovietę dėl išskaitų iš jo gaunamo atlyginimo. CPK 733 str. – 744 str. reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Nukreipdama išieškojimą į A. I. pajamas nurodytų nuostatų laikėsi. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 660 str., raginimai vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo nesiunčiami. 2013-03-18 nutarimas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino. Jis buvo grąžintas Panevėžio apskrities VPK su aktu apie išieškojimo negalimumą, 2016-01-25 teismas nutartimi teikimą dėl viešųjų darbų skyrimo atmetė ir nurodė, kad vykdymo procesas turi būti tęsiamas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-08-23 nutartimi pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nutarė priteisti iš A. I. 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 245 Eur baudos (administracinės nuobaudos) išieškojimo valstybės naudai skolininko – pareiškėjo – atžvilgiu. 2013-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymą skolininkui skirta 4 300 Lt (1 245 Eur) bauda. Nutarimas 2013-05-29 buvo pateiktas vykdymui antstoliui M. A.. 2015-11-12 antstolio patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. 2016-01-15 išieškotojas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl skolininkui skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais. 2016-01-25 teismo nutartimi prašymas buvo atmestas, o nutarimas skirti baudą 2016-03-16 pateiktas vykdyti antstolei V. Ž.. 2016-05-16 patvarkymu antstolė nusprendė išieškoti baudą pagal 2013-03-18 nutarimą, darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skolininkui skirtos baudos sumokėjimo terminai įstatyme numatyti (ATPK 304 str. 3 d., 313, 314 str.), todėl sprendė, kad skolininkas nepagrįstai teigia, kad antstoliai privalėjo įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą.

10. Teismas vertino, kad iš 2016-05-16 patvarkymo turinio matyti, kad jis visiškai atitinka CPK 736 str. reikalavimus. Teismas laikė, kad patvarkymu nesiekiama išieškoti daugiau lėšų nei leidžia nurodytas įstatymas. Skolininko nurodytas CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas turėtų būti taikomas tik lėšoms, kurios lieka, jau atlikus CPK 736 str. numatytas išskaitas.

11. Teismas laikė, jog nepagrįsti ir skolininko argumentai dėl senaties terminų suėjimo, nes nutarimas skirti baudą skolininkui perduotas vykdyti per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą (2013-05-29 ir 2016-03-16).

12. Teismas nustatė, kad  vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolis nuo 2013-06-04 ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą – tikrino skolininko turtinę padėtį (registrus), gaunamas pajamas ir kt., ir tik 2015-11-12, neradus jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti, vykdomoji byla buvo užbaigta. Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti antrą kartą (2016-03-16), buvo nustatytas skolininko pajamų gavimo faktas, ir 2016-05-16 antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl baudos išieškojimo, darant išskaitas. Įvertinęs šias aplinkybes apie aktyvius antstolių atliktus išieškojimo veiksmus, atsižvelgęs į išieškomą sumą (1 245 Eur), kuri iš esmės yra didelė, teismas sprendė, jog mažai tikėtina yra tai, kad skolininkas iš tikrųjų nuo 2013-03-18 (nors ir būdamas sulaikytas nuo 2013-07-26) niekada nedisponavo bent nurodytos sumos dalimi ir objektyviai negalėjo sumokėti net dalies išieškomos baudos geruoju. Todėl teismas pripažino, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti nuo pat 2013-06-04. Teismas vertino, jog tai yra pagrindas konstatuoti, kad baudos išieškojimo dvejų metų senatis sustojo 2013-06-04 ir šiuo metu suėjusi nėra. Todėl pripažino, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui.

13. Skundą atmetus, teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., nutarė priteisti iš A. I. procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Atskiruoju skundu A. I. skundžia  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti taikant baudos išieškojimo dvejų metų senaties terminą. Taip pat prašo priteisti jam iš antstolės V. Ž. 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantas teigia, kad jis su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, nes teismas, konstatuodamas senaties eigos sustojimą, rėmėsi prielaida, jog mažai tikėtina, kad jis, skolininkas, per dvejų metų laikotarpį nedisponavo piniginėmis lėšomis, iš kurių būtų galėjęs geruoju mokėti baudą.

16. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų disponavęs piniginėmis lėšomis, vengęs mokėti baudą. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis M. A. per dvejų metų laikotarpį nuolat tikrino jo turtinę padėtį ir piniginių lėšų neaptiko. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų  slėpęs savo turimas lėšas. Atliekant bausmę vienintelė galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis yra įkalinimo įstaigos administruojama sąskaita, kuri antstoliui prieinama. Dėl paminėto nurodo, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti buvus jo vengimą mokėti baudą dėl kurio dvejų metų baudos išieškojimo senaties eiga būtų sustojusi.

17. Teigia, kad antstolė, 2016-03-16 gavusi nutarimą skirti baudą pakartotiniam išieškojimui, neturėjo jo priimti vykdyti vadovaudamasi CPK 651 str. 1 d., esant akivaizdžiai vykdymo kliūčiai – suėjus dvejų metų baudos išieškojimo senaties terminui, o vykdomoji byla nutrauktina  CPK 629 str. 1 d. 4 p.

18. Apeliantas nurodo, kad  bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, kaip tai numato CPK 93 str. 1 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistos nepagrįstai.

Teismas

k o n s t a t  u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada, jog  nagrinėjamu atveju nėra suėjęs dvejų metų baudos išieškojimo senaties terminas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios leistų pripažinti, kad A. I. 2013-03-18  paskirtos baudos vykdymo senaties terminas negali būti laikomas pasibaigusiu.

23. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų, tokių terminų nenustatyta ir ATPK.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, šis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

24. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-08-23 nutartimi pripažino, kad A. I. vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti nuo 2013-06-04, todėl vertino, jog yra pagrindas konstatuoti, kad baudos išieškojimo dvejų metų senatis sustojo 2013-06-04 ir šiuo metu nėra suėjusi nėra.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, sprendžia, kad ši teismo išvada klaidinga, netinkamai pritaikytas įstatymas.

26. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad išieškoti baudos antstoliui nuo 2013-06-04, kada priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti,iki 2015-11-2 išieškojimo negalimumo akto surašymo nepavyko dėl kokių nors skolininko aktyvių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad antstoliui nepavyko nustatyti A. I. turto, savaime negali reikšti, kad skolininkas turtą slėpė ir trukdė išieškojimui. Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutarimu A. I. už ATPK 129 str. pažeidimą paskirta bauda. Nuo 2013-07-26 jis suimtas, iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 24). Tai, kad skolininkas yra įkalinimo įstaigoje, priešingai, leidžia manyti, kad jis savo turto negalėjo slėpti. 

27. Atsižvelgęs į nurodytus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindą konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl A. I. vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, jog skolininkas įkalinimo laikotarpiu turėjo finansinių galimybių sumokėti baudą, tačiau tyčia jos nemokėjo. Byloje antstolis nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančių, jog skolininkas atliko veiksmus, kuriais būtų trukdyta antstoliui atlikti savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisiškai reikšmingos aplinkybės – jog skolininkas ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ir tokiais veiksmais trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, nenustatytos.

28. Dėl to, kas prieš tai nurodyta, teismas sprendžia, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra suėjęs baudos išieškojimo senaties terminas, dėl ko antstolė V. Ž. neturėjo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei atlikti kitus su tuo susijusius vykdymo veiksmus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas A. I. skundas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas A. I. skundą dėl antstolės veiksmų skundą tenkinant. 

29. Atskirojo skundo prašymas priteisti skolininkui teismo patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, netenkinamas, nes jis šių išlaidų nepatyrė. Tačiau patenkinus skolininko skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m.  rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir dėl A. I. 2016 m. gegužės 26 d. skundo priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti antstolės V. Ž. 2016 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-16-113-1882 S-1870,S-1871 dėl skolos išieškojimo ir 2016 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr.S-16-113-1876 S-1872 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškojimą A. I. atžvilgiu nutraukti. 

Priteisti valstybei iš antstolės V. Ž. 7,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Teisėjas                                                        Eigirdas Činka