Civilinė byla Nr. e2-1636-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00984-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ direktoriaus A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ direktorius A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrima“. Nurodė, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, joje dirba 13 darbuotojų, įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų. Įmonės turto vertė – 3 157 209 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 642 149,39  Eur, pradelsti įsipareigojimai – 525 855,18 Eur. Įmonė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Dėl pradelstų įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką veiklos rezultatams. Atsakovė turi realią galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš vykdomos ūkinės–komercinės veiklos gaunamų pajamų.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrima“.

3.       Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta informacija, darė išvadą, jog atsakovė pateikė neišsamią ir nepilną informaciją apie savo turimus pradelstus finansinius įsipareigojimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinis reikalavimas yra ne 4 857,52 Eur, kaip metmenyse nurodo atsakovė, o 28 444,69 Eur. Teismas taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog atsakovę kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele bankas“ 2019 m. birželio 17 d. raštu įspėjo, jog pradelsta įsipareigojimo suma yra 113 730,09 Eur (o ne 86 000 Eur), taip pat kreditorė įspėjo atsakovę, jog iki 2019 m. liepos 1 d. nepadengus pradelsto įsiskolinimo, ji kitą dieną vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šį įsiskolinimo padengimą kreditorei, todėl teismas sprendė, jog kreditorei 2019 m. liepos 1 d. nutraukus sutartį, pradelstas įsiskolinimas AB „Citadele bankas“ yra visas metmenyse nurodytas įsiskolinimas – 998 868,42 Eur. LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovė yra kreipusis į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau byla neišnagrinėta, todėl teismas sprendė, kad pripažinti, jog kreditorė sutartį nutraukė neteisėtai, neturi pagrindo. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, jog šiai kreditorei atsakovės siųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įteiktas nebuvo, todėl kreditorė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir nurodyti visą aktualią informaciją, susijusią su kredito sutarties nutraukimu.

4.       Teismas nustatė, kad nutarties priėmimo dienai atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) yra ne 5 465,77 Eur, kaip nurodo atsakovė, o 5 853,37 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiskolinimas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transporto vystymo grupė“ yra ne 4 000 Eur, kaip nurodo atsakovė, o 4 640 Eur (civilinė byla Nr. e2-7141-880/2019). Taip pat iš LITEKO sistemos duomenų teismas nustatė, jog finansinis reikalavimas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Darbų saugos projektai“ yra ne 726 Eur, kaip nurodo atsakovė, o 855 Eur (civilinė byla Nr. eL2-7502-522/2019). LITEKO sistemos duomenys patvirtina, jog atsakovė turi finansinį reikalavimą kreditorei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (511,40 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidos), kuris nėra įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą. Nors teismo įsakymas priimtas vėliau, nei atsakovė kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau iš kreditoriaus pareiškimo teismui matyti, jog įsiskolinimas yra kilęs už įmokos už sudarytą draudimo sutartį nesumokėjimą, ką atsakovė turėjo žinoti ir įtraukti į savo kreditorių sąrašą (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-8887-984/2019). Teismas taip pat nustatė, kad į kreditorių sąrašą neįtrauktas įsiskolinimas kreditoriui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, (52,64 Eur skola, 6 % dydžio metinės palūkanos, 8 Eur bylinėjimosi išlaidų), kuris kildinamas iš 2018 m. lapkričio 9 d. įvykusio eismo įvykio (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-9112-522/2019).

5.       Trečiasis asmuo S. R. (S. R.) nurodė, jog jis yra įmonės kreditorius, kurio atsakovė neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis ir jo finansinis reikalavimas yra 532 504,11 Eur. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens į bylą pateikta 2018 m. vasario 8 d. laidavimo sutartis patvirtina, jog atsakovė laidavo už A. J. ir V. K. gautą iš trečiojo asmens S. R. 450 000 Eur paskolą, tačiau šios informacijos ir šio finansinio reikalavimo neįtraukė į restruktūrizavimo plano metmenis. LITEKO sistemos duomenys patvirtina, jog šiuo metu dėl įsiskolinimo dydžio (palūkanų ir delspinigių pagrįstumo) vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3850-934/2019. Teismo vertinimu, bent jau suteiktos paskolos suma – 450 000 Eur turėjo būti įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą, o išnagrinėjus bylą gali būti nuspręsta, jog atsakovės finansinis reikalavimas yra didesnis.

6.       Teismas sprendė, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai yra ne 525 855,18 Eur, kaip nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse, bet bent jau 1 914 047,40 Eur. Įvertinęs tai, jog restruktūrizavimo plano metmenyse atsakovė nurodo, jog šiuo metu jos turimas ilgalaikis turtas yra 3 020 261 Eur, trumpalaikis turtas – 133 096 Eur, turimas turtas iš viso – 3 157 209 Eur, o teismo nustatyti pradelsti finansiniai įsipareigojimai – 1 914 047,40 Eur, teismas darė išvadą, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę atsakovės disponuojamo turto. Taigi UAB „Agrima“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numatytus nemokumo kriterijus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą.

7.       Teismas, atlikęs pašto siuntų paiešką pagal nurodytus pašto siuntų brūkšninio kodo numerius, pastebėjo, jog pašto siuntos yra neįteiktos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tele2“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saulės energija“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių rymonta“, personalinei įmonei (toliau – PĮ) „Draga“, AB „Citadelė bankas“ ir TOO Al-Faris, todėl laikė, jog šiems kreditoriams nėra pranešta apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip duomenų, jog atsakovė būtų siuntusi pranešimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrimos grūdai“ nėra. Atsakovė S. R. į kreditorių sąrašą neįtraukė ir jo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neinformavo.

8.       VMI nurodė, jog jos finansinis reikalavimas restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodytas netikslus, taip pat nėra nurodyta užtikrinimo priemonė – priverstinis įkeitimas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė į restruktūrizavimo plano metmenis įtraukė ne visus kreditorius ir sumažino esamus finansinius reikalavimus, todėl darė išvadą, jog kreditorių sąrašas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta informacija yra prieštaringa. Atsakovė metmenų 5 ir 6 lentelėse pateikia įmonės finansinius rodiklius, balansinius duomenis 2019 m. liepos 1 d., tačiau jie nesutampa su atsakovės į bylą pateiktu 2019 m. liepos 1 d. balansu ir pelno (nuostolių ataskaita) (nesutampa nei ilgalaikis turtas, nei trumpalaikis turtas, nei nuosavas kapitalas, nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nei įmonės pardavimo pajamos, pelnas, nuostoliai), todėl teismui neaišku, kuri informacija apie atsakovę yra teisinga ir kokios priežastys lėmė šių duomenų prieštaringumą.

10.       UAB „Agrima“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, jog įmonė neketina parduoti jokio įmonės turto, nutraukti sutarčių, atlikti įmonės struktūrinius pertvarkymus, keisti darbuotojų skaičiaus, kas reiškia, jog įmonė neplanuoja veiklos ar struktūros pertvarkymų, o iš esmės ketina tęsti įprastą veiklą, tik kaip pati nurodo – ketina koncentruotis į ekologiškų grūdų saugojimą.

11.       Teismas, lygindamas 2016 – 2018 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis su 2019 m. liepos 1 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, darė išvadą, jog įmonės veikla yra nuostolinga jau nuo 2018 m., turtas ir pajamos kasmet mažėja jau nuo 2016 m. Iki atsakovės kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismuose šiemet buvo išnagrinėtos 7 civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Po kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismuose išnagrinėtos dar dvi civilinės bylos, kuriose priteisti įsiskolinimai iš atsakovės. 2018 m. teismuose išnagrinėtos 5 civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Iki šiol teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylose dėl turtinių reikalavimų atsakovės atžvilgiu, vienas ginčas yra kilęs dėl 2019 m. liepos 1 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo negaliojančiu, taip pat yra nagrinėjamas atsakovės inicijuotas ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, įmonės atžvilgiu iki šiol yra inicijuojami teisminiai ginčai dėl skolų priteisimo, todėl teismas sprendė, jog, priešingai negu nurodo pareiškėja, įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o tęsiasi nuo pat 2018 m. ir yra nuolatiniai.

12.       Teismas darė išvadą, jog atsakovės tikslai nėra realūs ir nesudaro realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti skolinius įsipareigojimus. Nustatyta, jog atsakovė, kaip vieną iš pagrindinių verslo plano įgyvendinimo sėkmės faktorių, nurodo ekologiško grūdų saugojimo sandėlio–angaro projektavimą ir statybą, kuris, jos teigimu, kainuotų 100 000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokios informacijos, kada ketina pradėti statybą, kiek laiko ji truktų, už kokias lėšas ji ketina minėtą sandėlį statyti. Taip pat atsakovė, teigdama, jog naujame sandėlyje planuojamas grūdų saugojimo tarifas už vieną toną grūdų būtų 4,6 Eur, o per metus planuojama sufasuoti 2 500 Eur maišų, nepateikė jokių apskaičiavimų, pagrindžiančių tokių kainų, kiekių ir gautinų pinigų ateityje realumą. Atsakovė nurodo, jog ji ketina megzti naujus ryšius su naujais užsakovais, tačiau jis nenurodo jokių būdų kaip tai ketina daryti ir kiek tai būtų efektyvu, todėl šį teiginį teismas laikė deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė nurodė, jog finansinius sunkumus lėmė 2017 m. gausūs krituliai, 2018 m. valstybės lygio ekstremali padėtis, kas rodo, jog atsakovės veiklos sėkmingumas ir pelningumas yra priklausomas nuo oro sąlygų. Byloje nėra duomenų, kokią įtaką atsakovės veiklai turės 2019 m. liepos mėn. Vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje ir ar tai nepaveiks įmonės veiklos. Atsižvelgiant į tai, jog tiek 2017 m. krituliai, tiek 2018 m. ekstremali padėtis itin stipriai ir neigiamai paveikė atsakovės veiklą, teismo vertinimu, 2019 m. sausra taip pat gali turėti neigiamų padarinių atsakovės finansiniams rodikliams ir gaunamoms pajamoms. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėja iš esmės restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, darė išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs ir nerealūs, todėl nebus įmanoma atkurti normalią įmonės veiklą.

13.       Teismas sprendė, jog byloje nustatytas ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai. Taigi UAB „Agrima“ atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą dėl to, jog byloje nustatytas įmonės nemokumas ir nustatytas ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimas. 

                                     III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Pareiškėjas UAB „Augrima“ direktorius A. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl restruktūrizavimo iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas ignoravo apelianto rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus naujausius aktualius finansinius bendrovės duomenis bei skaičiavimus dėl egzistuojančios, realios ir optimizuotinos veiklos, jos gaunamų pajamų, sutartis su bendrovės klientais. Bendrovės pajamos per 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. sudarė net 112 635,69 Eur, taip pat buvo sudarytos elevatoriaus paslaugų teikimo sutartys, kas patvirtina nuolatines pajamas.

14.2.                      Teismas neteisingai vertino, jog bendrovės pradelstas įsiskolinimas kreditorei AB „Citadele bankas“ yra 998 868,42 Eur, nes byla dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo nėra išnagrinėta; teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė nutraukti kredito sutartį.

14.3.                      ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įmonės valdymo organui nustatyta pareiga tiesiog raštu pranešti kreditoriams apie atitinkamai priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas ir buvo atlikta, todėl teismas neteisėtai perkėlė naštą apeliantui užsitikrinti pranešimo įteikimą kreditoriams.

14.4.                      Bendrovė tarp jos vadovo, V. K. bei S. R. sudarytą 2019 m. vasario 8 d. paskolos sutartį yra tik laiduotoja, bet ne paskolos gavėja, todėl S. R. nėra ir negali būti bendrovės kreditorius. Be to, nagrinėjamoje byloje siekiama įrodyti, jog paskolos sutarties įgyvendinimas dar nėra pasibaigęs ir šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė jos vykdymo laikotarpį iki 2023 m.; sprendimas byloje dar nėra priimtas.

14.5.                      Metmenyse nurodyti tokie duomenys, kaip kreditorių sąrašas yra dinamiški ir galintys keistis bylos eigoje, todėl teismas turėjo metmenų redakciją vertinti tik kaip teikiamo restruktūrizavimo plano projektą, tačiau ne galutinę jo versiją, kuri yra tvirtinama vėlesnėje proceso stadijoje.

14.6.                      Byloje pateikti įrodymai apie pajamas patvirtina metmenų realumą, jų faktinį įgyvendinimą bei laikymąsi metmenyse pateiktų prognozių, t. y. paskutinį š. m. ketvirtį bendrovė tikėtinai pasieks ar net viršys metmenyse numatytą 551 900 Eur pardavimo pajamų rodiklį, koks ir buvo bendrovės prognozuotas.

14.7.                      Vien bendrovės veiklos vykdymas metmenyse nurodyta kryptimi ir terminais pakankamai užtikrina įmonės siekį atkurti normalią veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl bendrovės nurodytos konservatyvios priemonės neturėtų būti vertinamos kritiškai. Bendrovė dar iki kreipimosi į teismą priėmė visus reikalingus sprendimus bei tinkamai planavo savo veiklą pagal buvusias objektyvias galimybes, bei nepaisant nepalankių ir nekontroliuojamų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, didino įstatinį kapitalą, keitė veiklos kryptį ekologinės augalininkystės produkcijos linkme, kas leido gauti papildomų pajamų.

14.8.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonės veikla yra nuostolinga, nes turtas ir pajamos kasmet mažėja nuo 2016 m. Lyginant 2016 m. ir 2018 m. duomenis bendrovės turto vertė formaliai sumažėjo nuo 3 890 669 Eur iki 3 157 209 Eur, tačiau tokie svyravimai yra normalūs, nes į balansą įtrauktas turtas (tiek materialus, tiek nematerialus), kuris kasmet dėvisi, amortizuojasi, atitinkamai jo buhalterinė vertė natūraliai mažėja kasmet. Vien turto vertės mažėjimas nereiškia veiklos nuostolingumo. Be to, šiuo metu vykstantys teisminiai ginčai nepatvirtina įmonės neva nuolatinių finansinių sunkumų, o tėra jos laikinojo pobūdžio finansinių sunkumų pasekmė. 

15.       Trečiasis asmuo S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1.                      2019 m. rugpjūčio 9 d. S. R. sudarė su audito įmone uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Verus Auditus“ sutartį dėl specialisto išvados parengimo, kuria buvo pavesta pateikti specialisto išvadą klausimu – ar specialisto išvados parengimo dienai S. R. skolininkė (laiduotoja) – UAB „Agrima“ yra moki. Specialistas nustatė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 19 d. yra nemoki. Nurodyta 525 855,18 Eur pradelstų skolų suma yra neatitinkanti tikrovės ir iš tiesų sudaro 1 989 561,96 Eur: į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas S. R. su 532 504,11 Eur reikalavimu; N. E. pradelstas finansinis reikalavimas sudaro ne 100 000 Eur, o 118 334,25 Eur; AB „Citadele bankas“ pradelstas reikalavimas sudaro ne 86 000 Eur, o viršija 998 868,42 Eur. Taigi pradelstų skolų suma sudaro 1 989 561,96 Eur.

15.2.                      Laiduotojo atsakomybė yra solidari ir laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, be to, atsakovė, pateikdama UAB „Agrima“ prieštaravimus dėl 2019 m. liepos 2 d. preliminaraus sprendimo, nurodė, kad visos paskolinės lėšos buvo panaudotos atsakovės interesams. Paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau paskola iki šiol nėra grąžinta. Trečiasis asmuo yra atsakovės kreditorius, kuris privalėjo būti įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą, informuotas apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą, o atsakovės įsipareigojimai privalėjo atsispindėti ir bendrovės finansinėje ataskaitoje.

15.3.                      UAB „Agrima“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 014 869,77 Eur, o pusę turimo turto sudaro 1 578 604,50 Eur, taigi UAB „Agrima“ yra nemoki. Be to, įmonės vykdoma veikla nuo 2018 m. yra neefektyvi ir nuostolinga, ji nemoka einamųjų įmokų valstybės biudžetui.

15.4.                      Specialisto išvadoje nustatyta, kad laidavimas nėra atvaizduotas UAB „Agrima“ finansinių ataskaitų rinkinyje. Kaip nėra atvaizduotas ir restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktuose balansuose, dėl ko balansų duomenys yra neteisingi – faktinis finansinis rezultatas turi būti didesnis trečiojo asmens turimo reikalavimo sumai.

15.5.                      Specialistui buvo pateikti du 2019 m. liepos 1 d. sudaryti balansai: vienas balansas pateiktas restruktūrizavimo plano metmenyse, kitas – su atsakymu į S. R. įspėjimą dėl bankroto bylos UAB „Agrima“ iškėlimo, kuriuos išanalizavus, nustatyta, kad nepaisant to, jog šie balansai sudaryti tai pačiai datai, tačiau jų duomenys skiriasi, t. y. galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą ir įmonės kreditoriams teikia tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis, tikslu nuslėpti bendrovės nemokumą.

15.6.                      Pagrįstų abejonių kyla ir dėl atsakovės 2019 m. liepos 1 d. balanse deklaruojamos turimo turto vertės 3 157 209 Eur sumai. Trečiasis asmuo pareikalavo pateikti duomenis, pagrindžiančius nurodytą turimo turto vertę, tačiau atsakovė jokios informacijos nėra pateikusi. Be to, atsakovė pakankamai ilgą laiką bando parduoti statinių kompleksą grūdams laikyti (elevatorių), tačiau pirkėjo rasti nepavyksta.

15.7.                      Trečiasis asmuo yra pateikęs ieškinį dėl UAB „Agrima“ 2019 m. liepos 1 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, todėl kol nėra išspręstas nutarimo, kuriuo patvirtinti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo plano metmenys bei patvirtinta restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra, pripažinimo negaliojančiais klausimas, negali būti sprendžiama ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes teismui pripažinus negaliojančiais nutarimus, nebūtų pagrindo UAB „Agrima“ iškelti restruktūrizavimo bylos, nes nesant įmonės dalyvių susirinkimo patvirtintų restruktūrizavimo plano metmenų, negalimas ir pats restruktūrizavimo procesas. Trečiojo asmens turimų balsų skaičius daro lemiamą įtaką ginčijamo akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimui.

15.8.                      Restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka keliamų reikalavimų, kadangi juose įtraukti ne visi kreditoriai bei jie neinformuoti apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą.

15.9.                      Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateiktas realus verslo planas, todėl negalima įvertinti kokiomis priemonėmis atsakovė ketina siekti restruktūrizavimo tikslų, deklaruojamos gauti pajamos ir šių pajamų šaltiniai taip pat nepatvirtina jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei finansiniams įsiskolinimams padengti, kadangi atsakovė normalios veiklos atkūrimą sieja su tolesniu esamos veiklos tęsimu. Piniginių srautų prognozė pateikta be jokio rezervo, t. y. net menkiausias nukrypimas nuo plano prives prie jo neįvykdymo ir neatsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.

15.10.                      Visos atsakovės nurodytos sutartys (aštuonios) galioja trumpiau nei metus, atsakovė nepaaiškina, iš kokių konkrečių šaltinių ketina atsiskaityti su bendrovės kreditoriais po to, kai bus pasibaigusios visos elevatoriaus paslaugų teikimo sutartys, kuriomis ir yra grindžiami restruktūrizavimo plano metmenys.

15.11.                      Atsakovė klaidingai nurodo pardavimo pajamas, kadangi į jas nepagrįstai įtraukia PVM sumą (PVM nėra laikoma bendrovės pajamomis). Iš tiesų bendrovės pardavimo pajamos nuo 2019 m. liepos 8 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2019 m. spalio 1 d. sudarė 212 324,37 Eur, iš kurių bendrovė realiai gavo 109 822,71 Eur, o iš viso nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. pardavimo pajamos sudarė 358 033,73 Eur, iš kurių bendrovė realiai gavo 112 640,67 Eur. Be to, vien tai, kad bendrovė gavo atitinkamo dydžio pajamas dar nereiškia, kad ji veikia pelningai, nes nepateikia jokios informacijos apie tai, kiek per šį laikotarpi patyrė sąnaudų.

15.12.                      Atsakovė metmenyse nurodo, kad vienas iš pagrindinių verslo plano įgyvendinimo sėkmės faktorių yra naujo, papildomo 640 kv. m ekologiškų grūdų saugojimo sandėlio–angaro statyba, tačiau nepateikia jokios informacijos apie tai, kada planuojama pradėti sandėlio statybą, kada ji bus užbaigta, iš kur bus gautos reikalingos lėšos statybai, nėra pateikta ir preliminari sąmata šio sandėlio projektavimui bei statybai, nėra pamatuota ir rizika, ar ši investicija bus pelninga, ar ji atsipirks po 5 veiklos metų, kaip tai paveiks atsiskaitymo su kreditoriais galimybes bei kt.

15.13.                      Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse pateikia du skolų kreditoriams grąžinimo grafikus, kurie tarpusavyje nesutampa. Metmenų 13 lentelėje atskirai nurodo kredito instituciją (kurios nebuvo 12 lentelėje) ir numato savitą atsiskaitymą su ja, šio kreditoriaus nepriskiriant nei prie pirmos, nei prie antros eilės kreditorių. Atsakovė kredito institucijai nepagrįstai suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius, nes numato ne tik atskirą atsiskaitymą su ja, bet ir mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

16.       Trečiasis asmuo N. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

16.1.                      Atsakovės plano metmenyse nurodyta pradelsta 100 000 Eur skola N. E. yra netiksli ir šiai dienai sudaro 118 334,25 Eur. Be to, į kreditorių sąrašą neįtrauktas S. R. su 532 504,11 Eur suma; AB „Citadele bankas“ pradelsta skola yra kur­ kas didesnė nei nurodyta metmenyse – 998 868,42 Eur. Atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma pagal šiuo metu esančius duomenis sudaro netgi daugiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas – 2 014 869,77 Eur, kuri viršija pusę atsakovės turimo turto.

16.2.                      Atsakovė yra nemoki, pakankamai ilgą laiką neturi galimybės mokėti einamųjų įmokų, vykdo nuostolingą veiklą, metmenyse keisti įmonės veikios neplanuoja, todėl užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų.

16.3.                      Atsakovė restruktūrizavimo tikslus pasiekti planuoja gaunant pelną iš einamosios įmonės veiklos, t. y. vykdant iš esmės iki tol buvusią veiklą. Visos atsakovės sutartys, kurių pagrindu ji neva generuos nuolatines pajamas atsiskaitymui su kreditoriais, galioja iki 2020 m. liepos 1 d. Iš kokių šaltinių atsakovė ketina atsiskaityti su kreditoriais po sutarčių pasibaigimo, nenurodo ir nepaaiškina. Be to, uždaroji akcinė bendrovė „IMLITEX AGRO“, AGERONA SP. z. o. o., su kuriomis yra sudarytos elevatoriaus paslaugų teikimo sutartys, yra nurodytos tarp atsakovės debitorių, kas rodo, kad atsiskaitymas pagal šias sutartis šiai dienai jau yra nesavalaikis bei netinkamas.

16.4.                      Atsakovė nepateikia informacijos apie tai, kada planuojama pradėti sandėlio statybą, kada statyba bus užbaigta, iš kur bus gautos reikalingos lėšos statybai, nėra pateikta ir preliminari sąmata sandėlio projektavimui bei statybai, nėra pamatuota ir rizika, ar ši investicija bus pelninga po 5 veiklos metų. Atsakovės pateiktoje prognozinėje piniginių srautų ataskaitoje išlaidos sandėlio statybai nėra numatytos.

16.5.                      Kaip matyti iš plano metmenų, atsakovė neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, numatyta pareiga mokėti palūkanas tik kredito įstaigai. Tokia pozicija prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl laikytina, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pridėtų prie atskirojo skundo įrodymų

18.       Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė duomenis apie pranešimą dėl sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Tele2“ bei duomenis apie pajamas už laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. bei nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 1 d.

19.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

20.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad duomenys apie pranešimą UAB „Tele2“ dėl sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei duomenys apie pajamas neabejotinai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, todėl teismas, nenustatęs sąlygų taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, pareiškėjo su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų apie kreditorės informavimą bei gautas pajamas nepriima. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi buvo nustatęs terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, be kita ko, pateikti įrodymus, kad apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pranešta kiekvienam kreditoriui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tretieji asmenys taip pat įrodinėjo atsakovės nemokumą, todėl atsižvelgiant į teikiamų duomenų apie pajamas laikotarpį, taip pat į tai, kad pareiškėjo bei atsakovės atstovas teikė 2019 m. spalio 2 d. pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus, neabejotinai duomenys apie pajamas galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Naujai teikiamų įrodymų priėmimas sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

22.       Lietuvos apeliaciniame teisme gauti trečiojo asmens S. R. rašytiniai paaiškinimai. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimo į atskirąjį papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo termino pabaigos. CPK 325 straipsnio 2 dalis nurodo, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Šiuo atveju trečiasis asmuo pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „paaiškinimai raštu“, kurie savo turiniu yra pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atsiliepimo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti trečiojo asmens S. R. pateiktus rašytinius paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pagrindų

23.       ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

24.       Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

25.       Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė yra nemoki bei, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti ir kiekvienam kreditoriui nepranešta apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

26.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė.

27.       Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

28.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovė UAB „Agrima“ yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (1 914 047,40 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (3 157 209 Eur). Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, o taip pat remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visi įmonės įsiskolinimai, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai bylos nagrinėjimo metu jau yra suėję. Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino įsiskolinimą kreditorei AB „Citadele bankas“ kaip pradelstą, nes byla dėl paskolos sutarties sąlygų keitimo nėra išnagrinėta, be to, teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė nutraukti kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į UAB „Agrima“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį įtraukė 998 868,42 Eur įsiskolinimą AB „Citadele bankas“. Taisyklė, kad paprastai ginčijami įsipareigojimai nėra įskaičiuojami į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą, negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar iš tikrųjų reikalavimai yra ginčijami, kokio pobūdžio reikalavimai dėl jų yra pareikšti. Atsakovės 998 868,42 Eur įsiskolinimas AB „Citadele bankas“ yra pradelstas, nes Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kreditorė su atsakove sudarytą kredito sutartį 2019 m. liepos 2 d. nutraukė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius suėjo 2019 m. liepos 2 d. Aplinkybė, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti kredito sutarties galutinį kredito grąžinimo terminą ir tvarką bei pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, nereiškia, jog prievolė nėra pradelsta, skolos dydis nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje nėra ginčijamas. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės 998 868,42 Eur įsiskolinimas AB „Citadele bankas“ įskaičiuotinas į atsakovės pradelstų skolų dydį, kurio mokėjimo terminas pasibaigė. Nurodyto vertinimo nekeičia ir minėtoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis AB „Citadele bankas“ uždrausta iki sprendimo įsiteisėjimo realizuoti vienašališką sutarties nutraukimą bei sustabdyti bet kokie išieškojimo veiksmai. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios, todėl teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančio teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė AB „Citadele bankas“ 2019 m. birželio 17 d. rašte, kuriuo įspėjo atsakovę apie sutarties nutraukimą, nurodė, kad pradelsta įsipareigojimo suma yra 113 730,09 Eur.

29.       Apeliantas taip pat kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiąjį asmenį S. R. traktavo kaip atsakovės kreditorių, nes atsakovė yra tik laiduotoja, o ne paskolos gavėja. Pirmosios instancijos teismas UAB „Agrima“ įsipareigojimą S. R. kildino iš 2018 m. vasario 8 d. laidavimo sutarties, kuria atsakovė laidavo už tinkamą pareiškėjo A. J. ir V. K. įsipareigojimų dėl trečiojo asmens suteiktos 450 000 Eur paskolos įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl 450 000 Eur įsiskolinimo S. R. įtraukimo į UAB „Agrima“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, pažymi, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalis); solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalys), o solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Toks išaiškinimas reiškia, kad tik esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi, laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindiniam skolininkui. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. galutiniu sprendimu 2019 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą, kuriuo solidariai iš A. J., V. K. ir UAB ,,Agrima“ S. R. naudai priteista 450 000 Eur skola, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanos ir 39 600 Eur delspinigiai, paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo S. R. turi vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „Agrima“, kuri yra pradelsta.

30.       Pirmosios instancijos teismas, be nutarties 28–29 punktuose aptartų pradelstų atsakovės įsipareigojimų, nustatė, kad atsakovė neteisingai nurodė pradelstus įsiskolinimus VMI ir VSDFV; atsakovė nurodė, kad jos įsiskolinimas VMI yra 4 857,52 Eur, VSDFV – 5 465,77 Eur, tačiau atsakovė VMI skolinga 28 444,69 Eur, o VSDFV – 5 853,37 Eur. Patikrinus viešus duomenis apie atsakovės įsiskolinimus valstybės biudžetui, nustatyta, kad UAB „Agrima“ įsiskolinimai mokesčių administratoriams padidėjo, t. y. VMI atsakovės įsiskolinimas yra 33 893,49 Eur, VSDFV – 6 025,62 Eur. Atsakovė taip pat savo įsiskolinimus UAB „Transporto vystymo grupė“ ir UAB „Darbų saugos projektai“ nurodė mažesnius, nei jie iš tiesų yra. Atitinkamai atsakovė į kreditorių sąrašą neįtraukė pradelstų įsiskolinimų ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

31.       Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Agrima“ pradelsti įsiskolinimai yra bent jau 1 914 047,40 Eur. Nuo kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo momento atsakovės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams didėjo, todėl konstatuotina dar didesnė pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio disproporcija, kas rodo, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, taigi yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl UAB „Agrima“ nemokumo, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Dėl ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų laikymosi

32.       Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas.

33.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daliai kreditorių siųsti pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra neįteikti, o kreditoriams UAB „Agrima grūdai“ bei S. R. apie tokį ketinimą nepranešta visai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė naštą užtikrinti pranešimų įteikimą kreditoriams.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, patikrinęs, ar įmonės valdymo organas per įstatyme nustatytą terminą informavo visus įmonės kreditorius, tačiau nagrinėjamu atveju šis pažeidimas vertintinas kaip neturintis esminės reikšmės, sprendžiant atsisakymo kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad informavimo pareigos pažeidimas yra ištaisomas trūkumas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su įmonės finansine būsena ir įmonės mokumo atkūrimo perspektyvomis, todėl, jei ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas buvo pažeistas, teismas gali nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o remiantis tokiu pažeidimu atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą galima siejant šį atsisakymą su kitais atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindais arba tais atvejais, kai per teismo nustatytą terminą kreditorių informavimo pažeidimas nebuvo pašalintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012). Ar kreditoriams nurodytų dokumentų apie restruktūrizavimo proceso pradžią neįteikimas asmeniškai pažeidžia kreditorių teises ir turi reikšmės restruktūrizavimo proceso teisėtumui, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Apeliacinio teismo vertinimu, bylos bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad kreditoriams UAB „Agrimos grūdai“, S. R. bei AB „Citadele bankas“ buvo žinoma apie atsakovės restruktūrizavimo bylos inicijavimą, todėl šiuo atveju teismo nustatytas informavimo pareigos pažeidimas pripažintinas formaliu.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

35.       Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnis 5 dalis 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumų (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju iš esmės negali turėti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti bei nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos.

36.       ĮRĮ 5

37.       Taigi nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau restruktūrizavimo metmenys yra pagrindinis dokumentas, reikalingas restruktūrizavimo procesui pradėti, iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Atsakovės restruktūrizavimo metmenyse nurodomos esminės plano įgyvendinimo priemonės yra esamos veiklos tęsimas, koncentruojantis ties ekologinių grūdų saugojimo veikla, papildomo ekologiškų grūdų saugojimo sandėlio–angaro projektavimas ir statyba, įsipareigojimų pagal esamas ir ketinamas sudaryti sutartis vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytas priemones vertina kaip pernelyg abstrakčias ir nesudarančias pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą. Nėra aišku, iš kokių finansavimo šaltinių būtų užtikrinama sandėlio–angaro statyba, nepateikta jokių duomenų apie minimo objekto projektavimą, jo statybos eigą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių gautinų pajamų realumą iš planuojamo statyti objekto. Tikimybė, kad įmonė sudarys didelės vertės sutartis su potencialiais partneriais iš Vokietijos, pagrįsta tik restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytais bendro pobūdžio samprotavimais, o ne konkrečiais duomenimis (pvz., faktais, kad yra sudarytos konkrečios sutartys ar yra pažengusios derybos dėl tokių sutarčių sudarymo ir pan.). Nors apeliantas pateikė įrodymus, kad atsakovė yra sudariusi aštuonias sutartis dėl elevatoriaus paslaugų teikimo, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, t. y. pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių. Juo labiau kad iš sutarčių matyti, jog jų visų galiojimo terminas likęs ne ilgesnis nei 8 mėn. Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek ir plano metmenyse taip pat dėsto įvairias aplinkybes, susijusias su verslo perspektyvomis ir planuojamomis gauti pajamomis (apyvartos didėjimu, generuojamomis pajamomis iš naujai pastatyto sandėlio–angaro ir pan.), tačiau tokie paaiškinimai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis bei skaičiavimais. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, kad atsakovės pajamos per 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. sudarė net 112 635,69 Eur, o paskutinį šių metų ketvirtį atsakovė tikėtinai pasieks ar net viršys metmenyse numatytą 551 900 Eur pardavimo pajamų rodiklį. Atsakovei nepateikus jokių duomenų apie aptariamais laikotarpiais jos patirtas sąnaudas, nėra jokio pagrindo spręsti, kad vien pardavimo pajamų didėjimas patvirtina įmonės pelno didėjimą bei metmenų realumą. Be to, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo, atsakovė didžiąją dalį pardavimo pajamų gavo per laikotarpį, kai buvo sudalytos nutarties 37 punkte aptartos aštuonios sutartys, kas tik patvirtina, kad jokių kitų šaltinių pajamų generavimui atsakovė neturi. Minėta, kad tikėtis, jog įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, t. y. pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių, nepagrįsta.

39.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas UAB „Agrima“ iškelti restruktūrizavimo bylą, tinkamai įvertino restruktūrizavimo proceso realias perspektyvas bei restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų įmonės veiklos optimizavimo priemonių efektyvumą. Nesant pakankamai duomenų spręsti, kad restruktūrizavimo plano metmenyse iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, restruktūrizavimo bylos iškėlimas vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, kadangi jie ilgą laiką negali atgauti savo reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, todėl siekis išsaugoti įmonės veiklą negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad atsakovė yra nemoki ir jos pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė