Civilinė byla Nr. e3K-3-487-969/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01449-2015-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2; 3.1.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. C. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui V. Z., dalyvaujant trečiajam asmeniui S. C. (S. C.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu:
1. priteisė nuo 2014 m. vasario 7 d. iš V. Z. kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) sūnui N. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki jo pilnametystės, paskiriant lėšų uzufrukto teise tvarkytoją V. C.;
2. nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina V. C.;
3. nustatė tokią V. Z. ir sūnaus bendravimo tvarką: V. Z. turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į V. C. gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas, šv. Velykas) pasirinktinai nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis  tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; vaiko motina privalo sūnaus tėvui teikti informaciją apie vaiką – jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos ir papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas vaiko motinai kartu gyventi, bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.
3. Ieškovė prašė teismo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui N. Z. dydį – iš atsakovo sūnui išlaikyti priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:
1. Nustatyti, kad, ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną savaitę pirmadienį ir penktadienį paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini) nuo 19 iki 20 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus telefono numeriui ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą. Atsakovas kartą per tris mėnesius, ne vėliau kaip prieš 7 dienas bendru sutarimu sutaręs su ieškove, savo lėšomis gali atvykti į (duomenys neskelbtini), Ispaniją, susitikti su sūnumi, dalyvaujant ieškovei. Prieš atvykdamas į nurodytą miestą, atsakovas privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą Ispanijoje. Susitikimai vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą mokykloje, būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kurie yra būtini vaikui ugdyti ir normaliai vystytis. Susitikimai negali vykti būrelių ar mokyklos lankymo metu. Bendrauti per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis atsakovas su sūnumi gali tik savaitgaliais. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti l val. per dieną. Kai sūnus bus didesnis ir jam kompiuteris bus būtinas, tada jis savarankiškai galės pasirinkti bendravimo būdą kitomis ryšio priemonėmis, taip pat – ir kompiuteriu.
2. Ieškovė, atvykusi su vaiku į (duomenys neskelbtini), praneša atsakovui ir įsipareigoja sudaryti jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau kaip 2 savaites.
3. Atsakovas, įgyvendindamas bendravimo su sūnumi teises, privalo vykdyti jam teismo nustatytas pareigas, laiku mokėti teismo nustatytą išlaikymą vaikui. Išlaikymą tėvas privalo kas mėnesį iki 15 dienos pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu. Taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas, šv. Velykas) pasirinktinai nevaržomai vykti su vaiku atostogauti, lankytis savo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu. Ieškovė privalo teikti atsakovui informaciją apie vaiką – jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas ieškovei bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.
4. Ieškovė nurodė, kad po 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, nes ji su šeima išvyko gyventi į užsienį – Ispaniją, išaugo sūnaus poreikiai, pagerėjo atsakovo materialinė padėtis. Ieškovė už buto komunalinius mokesčius moka po 580 Eur, per metus reikalinga 800 Eur didesnė suma sūnui išlaikyti, nes jis pradėjo lankyti mokyklą, plaukimo kursus, paaiškėjo, jog yra gabus kalboms. Be to, atsakovė yra nėščia, todėl padidėjo ir jos pačios poreikiai, pati nedirba ir yra išlaikoma sutuoktinio, todėl jos materialinė padėtis yra pablogėjusi.
5. Ieškovė išvyko gyventi į užsienį, todėl teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi neįmanoma vykdyti, todėl ji keistina.
6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmesti ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką – nustatyti, kad:
1. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų neporinių mėnesių (sausio, kovo, gegužės mėn. ir t. t.) paskutinę savaitę, pradedant tos savaitės pirmadieniu ir baigiant sekmadieniu, neatsižvelgiant į tai, kad tos savaitės paskutinės dienos pereina į kitą mėnesį. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvoti. Atsakovas jam tenkančią bendrauti savaitę, būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų darželį ar mokyklą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.). Ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimo su atsakovu laiku vaikas turėtų visus jam būtinus daiktus, drabužius bei mokymosi (užimtumo) reikmenis. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, šis įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Tikslus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ir vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis.
2. Atsakovas bendrauja su sūnumi neporinių metų sūnaus žiemos atostogų savaitę, į kurią patenka abi šv. Kalėdų dienos. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ir vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvoti. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas šalys dengia pakaitomis – vienais neporiniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka atsakovas, kitais neporiniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka ieškovė.
3. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti nustatytu laiku su vaiku vaiko žiemos atostogų metu neporiniais metais, jis turi teisę bendrauti su vaiku vaiko žiemos atostogų metu poriniais metais, tomis pačiomis sąlygomis.
4. Atsakovas bendrauja su sūnumi porinių metų sūnaus pavasario atostogų savaitę, į kurią patenka abi šv. Velykų dienos. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ar vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur jis galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į (duomenys neskelbtini) (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas šalys dengia pakaitomis – vienais poriniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka atsakovas, kitais poriniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka ieškovė.
5. Jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti nustatytu laiku su vaiku vaiko pavasario atostogų metu poriniais metais, jis turi teisę bendrauti su vaiku vaiko pavasario atostogų metu neporiniais metais, tomis pačiomis sąlygomis.
6. Atsakovas bendrauja su sūnumi pusantro mėnesio vaiko vasaros atostogų metu vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ar vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, įsipareigoja bendravimo laikotarpiu užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis.
7. Atsakovas turi teisę vaiko žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu su vaiku atostogauti užsienyje. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomą jo ir vaiko kelionę ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.
8. Ieškovei su sūnumi būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su sūnumi pusę sūnaus buvimo Lietuvoje laiko, turi teisę pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą su nakvyne. Apie numatomą atvykimą į Lietuvą ir tikslų buvimo Lietuvoje laiką ieškovė privalo informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo atvykimo. Ieškovės ir vaiko kelionės išlaidas, susijusias su grįžimu į Lietuvą, dengia ieškovė.
9. Atsakovas, bendraudamas su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius.
10. Bet kuriuo nurodytu laiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis turi sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir turi suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.
11. Atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.
12. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per programos „Skype“ vaizdo kamerą kiekvieno savaitgalio sekmadienį nuo 11 val. iki 12 val. vaiko gyvenamosios vietos laiku, nedalyvaujant ieškovei. Atsakovo bendravimo per programą „Skype“ metu su vaiku turi teisę bendrauti ir atsakovo tėvai – vaiko seneliai.
13. Atsakovas turi teisę bet kada su vaiku bendrauti telefonu, jei toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio (kitą dalį ieškinio atmetė) – pakeitė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, kad:
1. Ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus telefono numeriui, ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą. Atsakovas kartą per tris mėnesius, ne vėliau kaip prieš mėnesį sutaręs su ieškove, savo lėšomis gali atvykti į (duomenys neskelbtini), Ispaniją (ar kitą vaiko gyvenamąją vietą), ir susitikti su sūnumi. Prieš atvykdamas atsakovas privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą Ispanijoje. Susitikimai vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą mokykloje, būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kurie yra būtini vaikui ugdyti ir normaliai vystytis. Susitikimai negali vykti būrelių ar mokyklos lankymo metu. Bendrauti per programą „Skype“ su vaiku atsakovas gali tik savaitgaliais, bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti l val. per dieną. Kai sūnus bus didesnis, jis savarankiškai galės pasirinkti bendravimo būdą kitomis ryšio priemonėmis, taip pat ir kompiuteriu.
2. Ieškovė, atvykusi su vaiku į (duomenys neskelbtini), praneša atsakovui ir įsipareigoja sudaryti jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau kaip 2 savaites.
3. Ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas, šv. Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti, lankytis savo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu. Ieškovė privalo teikti atsakovui informaciją apie vaiką (jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus). Visas kitas laikas skiriamas ieškovei bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.
8. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė susituokė su S. C.. Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. N. Z. Lankė (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pateikė prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo išvykstant ilgesniam nei šešių mėnesių terminui, nurodė išvykstanti į Ispaniją. 2014 m. spalio 10 d. pateikė analogišką prašymą dėl sūnaus. Antstolės V. D. kontoroje pradėta vykdomoji byla dėl teismo sprendimo nevykdymo, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. sausio 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo skundo. Nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. atsakovas dirbo UAB „JPS Ships Supply Service“, draudžiamosios pajamos 2014 m. buvo 4048,08 Eur, 2015 m. – 790 Eur. Atsakovas nuo 2015 m. vasario 1 d. registruotas darbo biržoje, 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. kovo 16 d. atsisakė siūlomo darbo. Nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 26 d. atsakovas dalyvavo laivų motoristo ruošimo kursuose, atliko mokymosi praktiką. Ieškovė pateikė 678 Eur išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti per mėnesį, sumą ir išlaikymo pokyčių apskaičiavimą.
9. Ieškovė 6 metų vaikui, neturinčiam specialiųjų poreikių, išlaikyti nurodo skirianti 678 Eur per mėnesį. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovės teigimu, tokia suma yra per didelė vienam vaikui išlaikyti. Mokyklinėms prekėms per mėnesį yra skiriama 25 Eur, o 2014 m. darželiui buvo skiriama beveik 61 Eur, todėl teigti, jog išlaikymo sumą būtina didinti dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nėra pagrįsta. Teismas sutiko, kad (duomenys neskelbtini) saloje nuomojamas būstas didina šeimos, atitinkamai – ir vaiko, išlaikymo išlaidas (būsto nuomai skiriama beveik 200 Eur vaikui išlaikyti skiriamų lėšų), tačiau sprendimą gyventi užsienyje nuomojamame būste, o ne nuosavame 4 kambarių bute Lietuvoje, priėmė ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, todėl ji ir turėtų prisiimti atsakomybę dėl kilusių pasekmių. Šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2015 išaiškinimu, kad likusiam gyventi Lietuvoje vienam iš tėvų neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl išvykimo į užsienio valstybę padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nustatė optimalią N. išlaikymo sumą ir priteisė iš atsakovo 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą vaikui, taigi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, motyvų, kaip per tokį trumpą laiką vaiko poreikiai išaugo beveik dvigubai. Ieškovės atstovo argumentai, kad išlaikymo dydis keistinas, nes atsakovo turtinė padėtis pagerėjo – jis pradėjo dirbti, atmestini, nustačius, kad ir 2014 m. atsakovas dirbo Norvegijoje. Be to, duomenų apie gerokai padidėjusias atsakovo pajamas 2015 m. teisme negauta. Teismas sprendė, kad, nesant pagrindų išlaikymo dydžio peržiūrėti, ši ieškinio dalis atmestina.
10. Teismas nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos atsakovas pagrįstų prieštaravimų neteikė. Išvadą byloje teikianti institucija iš esmės neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Jau 4 mėnesius sūnus gyvena Lietuvoje, tačiau, trečiojo asmens teigimu, pats atsakovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nerodo iniciatyvos ir noro bendrauti su vaiku. Teismui nepateiktas tinkamai įformintas atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl kurio ieškovė būtų galėjusi teikti atsiliepimą. Vaikas šiuo metu gyvena ir, trečiojo asmens teigimu, galimai toliau gyvens Lietuvoje, o dėl bendravimo tvarkos yra įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kurio iš esmės keisti šalys neprašė. Dėl nurodytų priežasčių tenkintina dalis ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:
1. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų neporinių mėnesių (sausio, kovo, gegužės mėn. ir t. t.) paskutinę savaitę, pradedant tos savaitės pirmadieniu ir baigiant sekmadieniu, neatsižvelgiant į tai, kad tos savaitės paskutinės dienos pereina į kitą mėnesį. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Atsakovas jam tenkančią bendrauti savaitę, būdamas su vaiku, įsipareigoja užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų darželį ar mokyklą bei kitus būrelius (kursus, užsiėmimus ir pan.). Ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimo su atsakovu laiku vaikas turėtų visus jam būtinus daiktus, drabužius bei mokymosi (užimtumo) reikmenis. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Tikslus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ar vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Trijų atsakovo ar vaiko kelionių į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis, kitas atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas.
2. Atsakovas bendrauja su sūnumi neporinių metų sūnaus žiemos atostogų savaitę, į kurią patenka abi šv. Kalėdų dienos. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ir vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, įsipareigoja bendravimo laikotarpiu užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia pakaitomis – vienais neporiniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka atsakovas, kitais neporiniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka ieškovė.
3. Dėl objektyvių priežasčių atsakovui negalint bendrauti nustatytu laiku su vaiku vaiko žiemos atostogų metu neporiniais metais, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vaiko žiemos atostogų metu poriniais metais, tomis pačiomis sąlygomis.
4. Atsakovas bendrauja su sūnumi porinių metų sūnaus pavasario atostogų savaitę, į kurią patenka abi šv. Velykų dienos. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ar vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas su sūnumi bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, įsipareigoja bendravimo laikotarpiui užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia pakaitomis – vienais poriniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka atsakovas, kitais poriniais metais atsakovo arba vaiko kelionės išlaidas apmoka ieškovė.
5. Dėl objektyvių priežasčių atsakovui negalint bendrauti nustatytu laiku su vaiku vaiko pavasario atostogų metu poriniais metais, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vaiko pavasario atostogų metu neporiniais metais, tomis pačiomis sąlygomis.
6. Atsakovas bendrauja su sūnumi pusantro mėnesio vaiko vasaros atostogų metu vaiko gyvenamojoje vietoje arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaiko motinai. Bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas priklausomai nuo atvykimo (išvykimo) skrydžio laiko. Tikslus atsakovo ar vaiko atvykimo (išvykimo) laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atsakovas, atvykęs bendrauti su sūnumi į vaiko gyvenamąją vietą, įsipareigoja bendravimo laikotarpiui užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku ir kur vaikas galėtų pasilikti nakvynei. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis.
7. Atsakovas turi teisę vaiko žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu su vaiku atostogauti užsienyje. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomą jo ir vaiko kelionę ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą bei kitus duomenis, susijusius su kelione.
8. Ieškovei su sūnumi būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su sūnumi pusę sūnaus buvimo Lietuvoje laiko, turi teisę pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą su nakvyne. Apie numatomą atvykimą į Lietuvą ir tikslų buvimo Lietuvoje laiką ieškovė privalo informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo atvykimo. Ieškovės ir vaiko kelionės išlaidas, susijusias su grįžimu į Lietuvą, dengia ieškovė.
9. Atsakovas, bendraudamas su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius.
10. Bet kuriuo nurodytu laiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis turi sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir suteikti ieškovei informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.
11. Atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie vaiko sveikatą, pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku, šią informaciją suteikti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.
12. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per programos „Skype“ vaizdo kamerą kiekvieno savaitgalio sekmadienį nuo 11 val. iki 12 val. vaiko gyvenamosios vietos laiku, nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovo bendravimo per programą „Skype“ metu su vaiku turi teisę bendrauti ir atsakovo tėvai – vaiko seneliai.
13. Atsakovas turi teisę bet kada su vaiku bendrauti telefonu, jei toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimą.
12. Kolegija nurodė, kad byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo priskirtina šeimos bylų kategorijai, jose teismas privalo būti aktyvus ir, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).
13. Pagal analogiją atsakovas turėjo teisę savo reikalavimą dėl norimos nustatyti bendravimo tvarkos pateikti atsiliepime į ieškinį, kuriame kartu išdėstė ir nesutikimo su ieškiniu motyvus, todėl šiuo atveju nebuvo būtina teikti priešieškinio. Teismas privalėjo vertinti ir atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.
14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas S. G. nurodė, kad ieškovė atsakovo siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai iš esmės neprieštarauja, teikdama ieškinį ieškovė sutiko apmokėti dalį atsakovo kelionės į Ispaniją ir iš jos išlaidų, iš esmės atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai taip pat neprieštaravo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.
15. Ieškovė su šalių vaiku gyvena Ispanijoje, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nustatyta trejopa bendravimo su vaiku tvarka (vaikui gyvenant Ispanijoje, (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje) neatitinka esamos šalių gyvenamos vietos, todėl keistina. Atsakovo bendravimo tvarka pagal esamą vaiko gyvenamąją vietą su ieškove Ispanijoje labiau atitinka vaiko interesus, šalių interesų pusiausvyrą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad poreikis keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsirado dėl to, kad ieškovė, nederinusi su atsakovu, išvežė vaiką į Ispaniją, nebandė bendravimo tvarkos suderinti su atsakovu ikiteismine tvarka, pati inicijavo teisminį procesą, todėl ji įpareigotina dengti dalį atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo ieškovei išvykus su vaiku gyventi į Ispaniją. Tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais tenkintina dalis atsakovo prašymo atlyginti kelionės į Ispaniją išlaidas, nustatant, kad tik trijų atsakovo ar vaiko kelionių į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis, kitas atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
17. Ieškovės prašymas nustatyti, kada ji privalo atsakovui pranešti apie vaiko sveikatą, mokyklą, užsiėmimus, tenkintinas, nustatant, kad šią informaciją ieškovė atsakovui suteikia kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos (CPK 178, 185 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Šioje byloje liko visiškai neįvertintas vaiko interesas nustatant jo bendravimo su tėvu tvarką. Vaikas jau penkeri metai gyvena kitoje šeimoje, turi brolį, jį sieja emociniai ryšiai tiek su dabartiniu ieškovės vyru, tiek ir su gimusiu broliu. Pagal teismo nustatytą tvarką jis pusantro mėnesio praleistų be jam artimų žmonių, kitoje socialinėje aplinkoje, nes jis įprastai nuolat gyvena Ispanijoje, kur turi draugų, įpročių, dienos režimą, kuris skiriasi nuo Lietuvos, taip pat ir klimatas.
2. Ieškovė ir šalių sūnus gyvena Ispanijoje, (duomenys neskelbtini). Nors pati ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, tačiau teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba perduoti jį nagrinėti tos valstybės teismui, kurioje nuolat gyvena vaikas, arba sustabdyti ir savo iniciatyva surinkti įrodymus (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (toliau – ir Reglamentas) skirsnio „Perdavimas teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą“ 1 straipsnis).
3. Šioje byloje buvo vertinami tik tėvų pageidavimai. Nei šalys, nei teismas ex officio (pagal pareigas) nerinko jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko mokymosi ir atostogų režimą, jo užsiėmimus, poreikius, ir svarbiausia – neišklausė vaiko nuomonės dėl bendravimo su tėvu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikdamas išvadą byloje, visas aplinkybes pagrindė savo nuomone, neapklausęs vaiko, nors aštuonerių metų vaikas galėjo pareikšti savo nuomonę ir dėl susitikimų trukmės, atostogų praleidimo vietos ir kt. Reglamente nurodyta, kad ir nacionalinis teismas, spręsdamas šį klausimą, gali išklausyti vaiką kitoje valstybėje narėje taikant priemones, nustatytas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Pareiga išklausyti vaiką ir jos vykdymo ypatumai nustatyti CK 3.177 straipsnyje, CPK 380 straipsnio 1 dalyje, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
4. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, nurodo, kad teismas, tenkindamas tėvo pageidavimą leisti jam su vaiku praleisti laiką Lietuvoje, neįvertino atsakovo gyvenimo sąlygų ir materialinių galimybių, kas taip pat gali pakenkti vaiko interesams. Atsakovas neturi gyvenamosios vietos, tik deklaravęs ją pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Dėl negalėjimo teikti vaikui didesnį išlaikymą akivaizdu, kad jis neturi nuolatinio darbo, o darbo biržos pasiūlymų nepagrįstai atsisako, taigi neturi ir pragyvenimo šaltinio. Atsakovas yra paėmęs dvi paskolas ir neturi galimybių jų grąžinti, todėl ieškovei neramu išleisti vaiką pas tėvą, kai nėra žinoma, kur ir kaip jis galės praleisti laiką. Tai, kad buvo būtina išklausyti vaiko nuomonę, įrodo ir teismo procesiniuose dokumentuose konstatuoti konfliktiški šalių tarpusavio santykiai, nuolat reiškiamos pretenzijos tiek ieškovei, tiek ir vaikui, kai jis neatsiliepia telefonu ar tuo metu nenori bendrauti per programą „Skype“. Nuo 2011 m., kai šalys nebegyveno kartu, atsakovas neturėjo noro bendrauti su sūnumi ir jų susitikimai buvo epizodiški. Situacija pasikeitė tik tada, kai 2014 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo. Taigi vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys šiuo metu labai silpnas, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis, kad tarp jų atsirastų ryšys ir noras bendrauti.
5. Šioje byloje teismo nutartimi nustatyta atsakovui galimybė, nepasinaudojus nustatyta bendravimo tvarka, ja naudotis vėl, pažeidžia ne tik vaiko lūkesčius, bet ir ieškovės interesus, nes sąvoka „objektyvios priežastys“ gali kiekvienos iš šalių būti įvertinta skirtingai ir sukelti ginčus, kurie pakenks vaiko interesams. Be to, teismas, nustatydamas atsakovui teisę bendrauti su sūnumi per žiemos ir pavasario atostogas, įtraukdamas į šį laikotarpį šventes, neįvertino vaiko atostogų grafiko kitos valstybės mokyklose. Byloje nėra duomenų, kada Ispanijoje vyksta tokio amžiaus moksleivių žiemos, pavasario ir vasaros atostogos. Teismas, leisdamas tėvui susitikti su vaiku kiekvienų neporinių mėnesių paskutinę savaitę atsakovo gyvenamojoje vietoje ir pasilikti ten nakvynei, neįvertino vaiko dienos režimo. Sūnus lanko mokyklą, todėl jam reikės su visomis mokymosi priemonėmis išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, ruošti pamokas jam negalės padėti atsakovas, nes jis nemoka ispanų kalbos, todėl vaikas liks be tinkamos kontrolės, o tai gali pakenkti jo pažangumui. Teismas nesvarstė galimybės nustatyti atsakovui tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitiktų vaiko amžių. Iškart po teismo nutarties atsakovas informavo ieškovę, kad jis išvyksta į reisą, todėl negalės laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negalės kalbėtis su vaiku per programą „Skype“, todėl ieškovė negali vaiko paruošti susitikimams su tėvu, nes, pats prašęs nustatyti tokią bendravimo tvarką, neatsižvelgė į savo užimtumo grafiką ir dabar nei ieškovė, nei sūnus negalės planuoti savo laiko, kelionių ar kitokių išvykų, nes nežinia, kada atsakovas pareikš norą susitikti su sūnumi. Tai ypač pakenks vaiko interesams, nes jis gali planuoti susitikimą su tėvu teismo nustatytą savaitę, o tėvas neatvažiuos. Kadangi vaiko interesas yra prioritetinis, tai atsakovas labai atsakingai turėjo numatyti savo užimtumą, planuoti darbo grafiką taip, kad galėtų laikytis teismo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, kuri nustatyta išimtinai pagal atsakovo pageidavimą.
6. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovei pareigą atlyginti dalį atsakovo kelionės išlaidų, nes neišsiaiškino jos materialinės padėties ir galimybės apmokėti tokias išlaidas. Ieškovė Ispanijoje apsigyveno todėl, kad jos sutuoktinis gavo darbą užsienyje, kur darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje ir jis gali užtikrinti geresnes šeimos gyvenimo sąlygas. Išvykimas į kitą valstybę buvo nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. materialinės padėties ir vaiko sveikatos būklės: Lietuvoje vaikas nuolat sirgo kvėpavimo organų ligomis, buvo operuotas. Šiuo metu ieškovė negauna jokių pajamų, yra bedarbė ir jai, kaip auginančiai mažą vaiką, Ispanijoje nemokama jokia socialinė pašalpa. Ieškovę ir gimusį vaiką bei sūnų N. išlaiko S. C.. Atsakovo arba vaiko kelionės išlaidos į (duomenys neskelbtini) ir iš jos turės būti dengiamos gaunamomis iš atsakovo lėšomis, skirtomis vaikui išlaikyti, dėl to nukentės būtent vaiko interesai. Be to, teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad tik trijų kelionių į (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengs lygiomis dalimis, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovė turės padengti poriniais arba neporiniais metais ir visų atostogų vykimo į (duomenys neskelbtini) ir iš jos vaiko arba atsakovo išlaidas.
7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nekonkretizuodamas nei adreso, nei valstybės. Apie tai, kad ieškovė su sūnumi išvyko į kitą valstybę, atsakovas buvo informuotas ir tai nurodyta jo atsiliepime į patikslintą ieškinį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas, sužinojęs, kad sūnus gyvena Ispanijoje, neinicijavo proceso, kad būtų nustatyta kita bendravimo su sūnumi tvarka, todėl nenustatyta ieškovės veiksmų tyčios pakeisti gyvenamąją vietą, o teisės normos dėl būtinumo apmokėti atsakovui kelionės išlaidas nėra. Be to, teismas nekonkretizavo, kad apmokamos atsakovo kelionės išlaidos iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir iš jos, todėl atsakovas gali skristi iš JAV arba Singapūro, o tokių kelionės išlaidų ieškovė nepajėgs kompensuoti. Ieškovė ir taip patiria didesnę vaiko priežiūros naštą, todėl tam, kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi, ji negali būti apsunkinta dar ir kelionės išlaidų kompensavimu.
19. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal Reglamento preambulės 12 straipsnį, 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsnio 1 dalį esminis dalykas, sprendžiant dėl teismų jurisdikcijos, yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta kreipimosi į teismą momentu. 2015 m. vasario 10 d. pati ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, 2015 m. gegužės 2 d. patikslino ieškinį, taip pripažindama, kad byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas (jos motinos sutuoktinis) S. G. nurodė, kad nagrinėjant bylą ieškovė su vaiku gyveno Lietuvoje. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo S. C.. Taigi, teikdama pirminį ieškinį ieškovė su vaiku gyveno Ispanijoje, o teikdama patikslintą ieškinį – Lietuvoje, kur pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu vaikas jau buvo pragyvenęs 4 mėnesius. Taigi ieškovei kreipiantis su ieškiniu į teismą ir vykstant bylos nagrinėjimui, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, o Ispanija buvo laikina vaiko gyvenamoji vieta. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje C-497/10 PPU), kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir nepilnamečio vaiko integravimosi į aplinką, yra svarbi persikėlimo į kitą valstybę trukmė (pagal kasacinio teismo praktiką – daugiau nei vieneri metai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Ieškovės sutuoktinis S. C. pažymėjo, kad Lietuvoje turi butą, garažą, žemės sklypą, automobilį, o Ispanijoje šeima būstą nuomojosi. Be to, tiek ieškovė, tiek šalių sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nors šalių sūnus su ieškove išvyko į Ispaniją 2014 m. rugpjūčio 7 d., kreipimosi į teismą metu vaikas Ispanijoje buvo pragyvenęs tik pusmetį. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio vaikas su ieškove vėl gyveno Lietuvoje, net neplanavo grįžti į Ispaniją. Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tik išimtinė teismų kompetencija, ir nebuvo nė vieno pagrindo, nustatyto šiame straipsnyje, tam, kad Lietuvos teismai turėtų teisę savo iniciatyva išimties tvarka stabdyti bylą ir siūlyti šalims perduoti bylą nagrinėti Ispanijos teismui arba kreiptis į Ispanijos teismą dėl jurisdikcijos prisiėmimo.
2. Ieškovė prašo bylą grąžinti apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, todėl nėra aiškus kitų kasacinio skundo argumentų tikslas, nes teismas tokiu atveju turėtų ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).
3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai vykdė pareigą rinkti įrodymus. Teismai atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdami į vaiko mokymosi režimą, užimtumą būreliuose ir pan. Teismo nutartimi nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka suderinta su vaiko užimtumu, mokymosi ir atostogų grafiku ir nėra pagrindo teigti, kad nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams. Be to, bendravimo tvarka nustatoma laikotarpiui iki vaiko pilnametystės (paliekant teisę abiem tėvams šią tvarką keisti, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės), o ne konkretiems vaiko mokslo metams. Bendravimo tvarka turi būti realiai įgyvendinama ir neįmanoma nustatyti bendravimo tvarkos išimtinai pagal esamą vaiko užimtumą, kuris gali keistis kiekvienais metais ar net kiekvieną mėnesį. Be to, pati ieškovė turėjo teisę ir pareigą teikti, jos manymu, su byla susijusius įrodymus ir šiuo atveju būtent ji turėjo realias galimybes pateikti reikšmingus duomenis apie vaiko mokymąsi ir lankomus užsiėmimus.
4. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2014, nurodo, kad byloje nebuvo ginčo dėl vaiko noro bendrauti su tėvu. Teismai, atsižvelgdami į vaiko amžių bei išsamiai šalių išdėstytas pozicijas, pagrįstai neinicijavo vaiko apklausos, be to, vaikas buvo išklausytas per savo atstovus pagal įstatymą – tėvus.
5. Ieškovės akcentuojamas pusantro mėnesio laikotarpis nustatytose bendravimo tvarkos sąlygose nurodytas tik kartą per metus – vaiko vasaros atostogų metu, o bendravimas galimas tiek vaiko, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje. Dėl to, kad vaikas kartą per metus praleis pusantro mėnesio su tėvu, nei vaiko santykiai su ieškove, nei su kitais šeimos nariais nenutrūks. Aplinkybė, kad vaikas penkerius metus gyvena naujoje šeimoje, nereiškia, kad vaikas turi nutraukti ryšius su biologiniu tėvu, priešingai, kadangi vaikas nuolat gyvena su ieškove, ši su vaiku praleidžia nepalyginti daugiau laiko nei atsakovas, kuris su vaiku pabendrauti gali tik periodiškai. Gyventi į užsienį ieškovė su vaiku išvyko nepranešusi atsakovui ir negavusi jo sutikimo, todėl ji savo veiksmais apsunkino atsakovo galimybes bendrauti su vaiku dažniau. Vaikui būnant ne Lietuvoje, dažnas ir trumpalaikis bendravimas yra beveik neįmanomas, todėl, siekiant įgyvendinti tėvo ir sūnaus maksimalaus bendravimo principą, būtina maksimaliai išnaudoti vaiko atostogas, kurių metu vaikas yra laisvas nuo mokymosi ir kitų užsiėmimų ir gali laiką leisti su tėvu. Nustatytose bendravimo tvarkos sąlygose yra punktas, įpareigojantis atsakovą, kai šis bendrauja su vaiku, sudaryti sąlygas ieškovei su vaiku susisiekti ir gauti visą informaciją. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio ieškovės iniciatyva vaikas gyveno Lietuvoje, buvo pakeista jo aplinka, klimatas, užimtumas, ir dėl to nekilo vaiko interesų pažeidimo klausimas.
6. Ieškovė nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl, jai išvykus į Ispaniją, atsakovas kreipėsi į antstolį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1264-323/2016 jai skirta 300 Eur bauda. Tik dėl pačios ieškovės veiksmų atsakovo ir vaiko bendravimas yra apsunkintas, todėl ieškovė turėtų siekti ne sumažinti vaiko ir tėvo bendravimą, o skatinti jį ir dėti pastangas, kad tas bendravimas būtų maksimalus. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
7. Bendravimas tik laiškais, internetu ir telefonu darytų itin didelę žalą vaiko interesams, nes tiesiogiai nebendraujant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšiai ilgainiui nutrūktų, o skyrium gyvenantis tėvas neturėtų beveik jokios galimybės dalyvauti vaiko gyvenime ir jį auklėjant, kas iš esmės prilygtų vaiko atskyrimui nuo tėvo. Skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku lengviau, kai vaikas gyvena tame pačiame mieste ar bent jau toje pačioje šalyje, tačiau šiuo atveju vaikas į kitą valstybę išvyko ieškovės iniciatyva, nederinus su atsakovu ir negavus jo ar teismo leidimo. Tokie veiksmai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi ieškovė turi prisiimti tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir stengtis, kad tokioje situacijoje nenukentėtų vaiko interesai ir vaiko teisė maksimaliai bendrauti su tėvu.
8. Teismas, nustatydamas atsakovui galimybę bendravimą su sūnumi žiemos, pavasario atostogų metu perkelti į kitus metus, užtikrino, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų maksimalus. Sprendžiant dėl priežasties, dėl kurios atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku, objektyvumo, abi šalys turėtų vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, be to, visiems suprantama, kad objektyvia priežastimi gali būti laikoma vaiko ar atsakovo liga, komandiruotė ir pan. Dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės atsakovui bendravimo su vaiku atostogų metu perkelti į kitus metus, atsakovo ir vaiko bendravimas labai sumažėtų ir taptų minimalus, tai neatitiktų vaiko interesų.
9. Teismas pagrįstai nenustatė vaiko ir tėvo bendravimo konkrečių datų, nes kiekvienais metais didžiosios metų šventės būna skirtingomis savaitės dienomis, be to, šv. Velykų data kiekvienais metais būna skirtinga. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir vaiko bendravimas nustatytas atsižvelgiant ne į atsakovo, o į vaiko atostogas, todėl bendravimas bus galimas nepaisant to, kokiomis konkrečiomis datomis kiekvienais metais bus vaiko atostogos. Be to, visiems žinoma, kad katalikiškose šalyse, taigi – ir Ispanijoje, vaikai nelanko mokyklos ir kitų užsiėmimų per šv. Kalėdas ir šv. Velykas.
10. Atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos sąlygose nustatyta, kad kiekvienų metų neporinių mėnesių paskutinę savaitę atsakovas su vaiku turi teisę bendrauti ir vaiko gyvenamojoje vietoje, kurioje atsakovas įpareigotas užtikrinti, kad vaikas nustatytu laiku lankytų darželį ar mokyklą bei kitus būrelius. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos veiksmingos vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Todėl dėl vaiko mokymosi pirmenybė teiktina bendravimui vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikui esant neužimtam, bendravimas galimas ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismo nustatyta alternatyva (atsakovo gyvenamojoje vietoje) pažeidžia vaiko interesus.
11. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl atsakovo išvykimo į reisą. Be to, išvykimas į reisą yra laikinas normalus išvykimas darbo reikalais ir tai nereiškia, kad atsakovas savaime niekada negalės bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė nedetalizuoja, kada atsakovas išvyksta, kokiam laikui ir pan., todėl neaišku, ar ieškovės nurodomas išvykimas patenka į nustatytą bendravimo laikotarpį. Be to, atsakovo ir sūnaus bendravimas nustatytas ir telefonu bei internetu, todėl net ir būdamas reise atsakovas turi teisę ir galimybę bendrauti su vaiku. Bendravimas su vaiku yra atsakovo teisė, o ne pareiga, konkrečios bendravimo dienos pagal nustatytą tvarką derinamos iš anksto, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ir vaikas negalės planuoti savo laiko ir užimtumo.
12. Ieškovė bedarbės statusą įgijo tik nuo 2016 m. gegužės 12 d., t. y. po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties priėmimo. Tačiau sprendžiant dėl ieškovės pareigos kompensuoti dalį atsakovo ar vaiko kelionės išlaidų, yra priežastis, dėl ko atsirado būtinybė patirti šias išlaidas. Atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, tačiau kitą dieną po teismo sprendimo priėmimo ieškovė su vaiku išvyko į Ispaniją, išvykimo nederinusi su atsakovu ir jam net nepranešusi (apie tai, kad vaikas su ieškove yra Ispanijoje, atsakovas buvo informuotas SMS žinute tik 2014 m. rugpjūčio 27 d.). Ketinimą išvykti ieškovė sąmoningai nuslėpė ir nuo civilinę bylą Nr. N2-3196-122/2014 nagrinėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Nagrinėjant bylą ieškovė žinojo, kad atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nebus įmanoma vykdyti, tačiau nesiūlė alternatyvios bendravimo tvarkos ir sąmoningai siekė, kad atsakovas neįgyvendintų savo teisės bendrauti su sūnumi. Atsakovas būtų siūlęs arba teismas ex officio būtų nustatęs visiškai kitokią bendravimo tvarką, nebūtų reikėję naujo teisminio proceso ir papildomų išlaidų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl ieškovė, vienašališkai nusprendusi išvykti į Ispaniją, privalo kompensuoti dalį atsakovo ar vaiko kelionės išlaidų. Ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą skatinti vaiko ir tėvo bendravimą ir bendradarbiauti siekiant, kad vaikas su tėvu bendrautų maksimaliai. Tai, kad ieškovė turi dar vieną vaiką ir negali dirbti, taip pat negali būti priežastis atleisti ieškovę nuo pareigos kompensuoti dalį kelionės išlaidų, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, ieškovės sutuoktinis Ispanijoje gauna labai geras pajamas, kurių pusė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena santuokoje, priklauso ieškovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neturi jokių pajamų. Ieškovė pati nurodo, kad pragyvenimo lygis Ispanijoje didesnis nei Lietuvoje, vadinasi, jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji gali pragyventi tokioje šalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos teismingumo

20. Kasaciniame skunde keliamas netinkamai nustatyto bylos teismingumo klausimas – kasatorė (ieškovė) nurodo, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl teismas turėjo atsisakyti nagrinėti šią bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Šį kasatorės argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jų iš naujo nenustato, tik patikrina, ar teismai, nustatydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CPK teisės normas.
22. Pažymėtina, kad su ieškiniu į Lietuvos teismą kreipėsi pati kasatorė. Aplinkybė, kur buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, kai buvo pareikštas ieškinys, byloje atskirai nebuvo nustatoma. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvos teismo jurisdikcijos neginčijo, ieškovė apeliacine tvarka neskundė jai palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, o atsakovas apeliaciniu skundu bylos teismingumo klausimo nekėlė. Tarptautinės jurisdikcijos taisyklių pažeidimas nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo spręsti, jog šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas galėtų būti nepripažintas kitoje ES valstybėje narėje dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo.
24. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) 23 straipsnio a punkte nustatyta, kad teismo sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nepripažįstamas, jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendime byloje P. prieš Q, C-455/2015, nurodė, kad reglamento „Briuselis II bis“ 23 straipsnio a punkte nustatyta viešosios tvarkos išlyga turėtų būti remiamasi tik jei, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui, kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistema, kad juo būtų pažeistas kuris nors pagrindinis principas. Tam, kad būtų paisoma to paties reglamento 26 straipsnyje įtvirtinto draudimo iš esmės peržiūrėti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą, pažeidimas turėtų būti akivaizdus teisės normos, kuri valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistemoje laikoma esmine, arba teisės, kuri toje teisės sistemoje pripažįstama pagrindine, pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kas naudingiausia vaikui (pagal analogiją žr. sprendimo Diageo Brands, C-681/13, EU:C:2015:471, 44 punktą). Reglamento „Briuselis II bis“ 24 straipsnyje kategoriškai draudžiama peržiūrėti kilmės valstybės narės teismo jurisdikciją ir aiškiai nurodyta, kad to paties reglamento 23 straipsnio a punktas negali būti tokios peržiūros pagrindas.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus dėl bylos teismingumo nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

              Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

26. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
27. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
29. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
30. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). 
31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
32. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
33. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
34. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
35. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Kasaciniame skunde kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nurodo, kad teismas nepagrįstai neišklausė vaiko nuomonės, nustatė tik atsakovui patogiausią bendravimo tvarką, neatsižvelgdamas į vaiko dienos režimą, atostogų grafiką Ispanijos mokykloje, atsakovo darbo grafiką, nenustatęs šalių turtinės padėties atsakovo ir vaiko kelionės išlaidas paskirstė abiem šalims, nepagrįstai nenustatė atsakovo ir vaiko bendravimo pereinamojo laikotarpio. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
37. Pirma, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kokia buvo nurodyta jo atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde. Teismas rėmėsi tuo, kad tokiai tvarkai neprieštaravo ieškovė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinės instancijos teismo argumentas tik iš dalies atitinka byloje esančius duomenis, nes teismui pateiktame dokumente (1 t., b. l. 78) ieškovė nurodė, kad ją tenkino „paskutinio teismo priimtas grafikas“, o ne atsakovo atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka.
38. Antra, atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygos, pagal kurias vaikui per mokslo metus kiekvienų metų neporinių mėnesių paskutinei savaitei galėtų tekti išvykti iš Ispanijos, taip pat atsakovui atvykus į Ispaniją vaikas galėtų būti paimamas ir negrąžinamas į savo gyvenamąją vietą, sukuria prielaidas apsunkinti vaiko mokymosi režimą, todėl teismo privalo būti atskirai motyvuotos. Tokios motyvacijos apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra. Be to, teismas nustatė atsakovo bendravimą su sūnumi savaitę vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu, nepagrįsdamas, kuo remiantis padaryta išvada, kad tokios atostogos (ir tokios trukmės) vaikui yra suteikiamos Ispanijoje. Byloje teismas nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl bendravimo su atsakovu tvarkos, nėra vaiko gyvenimo Ispanijoje sąlygų tyrimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, kad tokių duomenų pateikimu teismui galėjo pasirūpinti ieškovė, tačiau pažymi, kad už aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodymą yra atsakingos abi šalys (CPK 178 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas patvirtino ne ieškovės, o atsakovo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką. Be to, vykdydamas įstatymo nustatytą pareigą būti aktyviam tokio pobūdžio byloje teismas taip pat turėjo imtis iniciatyvos rinkdamas įrodymus, kurių nepateikė bylos šalys.
39. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorė turi atlyginti dalį atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo ieškovei išvykus su vaiku gyventi į Ispaniją. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia teismo pozicija, nes pagal kasacinio teismo praktiką geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su kasatore, nekonkretizuodamas nei adreso, nei valstybės, nereiškia, kad kasatorė įgijo teisę be atsakovo sutikimo, o jo nesant – be teismo leidimo pati nuspręsti dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, nes toks pakeitimas, be kita ko, apsunkina atsakovo galimybę bendrauti su vaiku teismo sprendime nustatyta tvarka.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimus, konstatuota, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų inicijavęs teismo procesą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, tačiau dėl to jis nepraranda teisės reikalauti, kad dėl kasatorės vienašališko sprendimo pakeistos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos visos ar dalis jo patiriamų papildomų išlaidų, siekiant bendrauti su sūnumi, būtų kompensuojamos.
41. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria atsakovė įpareigota dengti dalies atsakovo ir vaiko kelionių į Ispaniją išlaidas, neatitinka nutarties motyvuojamosios dalies argumentų – joje nurodoma, kad trijų atsakovo ar vaiko kelionių į Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas šalys dengia lygiomis dalimis, kitas atsakovo ar vaiko kelionės į (iš) Ispaniją (duomenys neskelbtini) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas (CPK 3 straipsnio 7 dalis), tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje nustatyta ieškovės prievolė atlyginti daugiau nei dalį trijų atsakovo ar vaiko kelionių išlaidų (šios nutarties 11.1, 11.2, 11.4, 11.6 punktai). Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-701/2015).
42. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir vaiko kelionių išlaidų atlyginimo, nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, t. y. bylos šalių turtinės padėties. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad sprendžiant šį klausimą yra svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti atsakovo ar sūnaus keliones (jų dalį). Ir tik remiantis nustatytais duomenimis atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.
43. Kaip pagrįstai argumentuoja kasatorė, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenurodė nutarties rezoliucinėje dalyje, iš kokios valstybės yra apmokamos atsakovo ar vaiko kelionės į Ispaniją ir atgal. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovė negali būti įpareigota atlyginti atsakovo kelionės išlaidas iš bet kurios užsienio valstybės į Ispaniją ir atgal, nes yra atsakinga tik už tai, kad be atsakovo sutikimo išvežė vaiką nuolat gyventi į kitą šalį iš Lietuvos, kur atsakovas turėjo galimybę bendrauti su sūnumi nepatirdamas papildomų išlaidų kelionėms. Taigi ieškovės įpareigojimas atlyginti atsakovo kelionės išlaidas iš bet kurios užsienio valstybės neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
44. Ketvirta, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jei atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti nustatytu laiku su vaiku vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu neporiniais metais, tai jis turi teisę bendrauti su vaiku vaiko žiemos atostogų metu poriniais metais, tomis pačiomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas priėmė nekonkretų ir neaiškų sprendimą, nes atsakovo bendravimo su sūnumi įgyvendinimą susiejo su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis. Toks teismo sprendimas sukuria prielaidas tarp šalių kilti ginčams dėl to, kokios sąlygos laikytinos objektyviomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad priežasčių, kurios laikomos objektyviomis (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių komandiruotė ar kt.), sąrašas turėtų būti aiškiai įvardintas pačiame teismo sprendime.
45. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatorės argumentus dėl pereinamojo atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpio nustatymo. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sūnaus teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie atsakovo ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi nenustatyta.
46. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad bendravimas su vaiku yra jo teisė, o ne pareiga, todėl jam neturint galimybės vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas galės ją savo iniciatyva keisti. Teisėjų kolegija laiko šiuos atsakovo argumentus nepagrįstais. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką atsakovas privalės ją vykdyti, todėl atsakovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neišklausius vaiko nuomonės dėl bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo, neišsiaiškinus vaiko gyvenimo Ispanijoje sąlygų, jo mokslo ir atostogų grafiko, nenustačius šalių turtinės padėties, nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tam, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas, yra būtina nustatyti nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, pasiūlyti šalims patikslinti jų siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, įvertinant savo ir vaiko galimybes ją vykdyti (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Dalia Vasarienė