Civilinė byla Nr. e2A-332-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11341-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3; 2.2.2.3.2.1; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18509-1041/2021 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žalia galia“ dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Š. G., R. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Area energy“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovės UAB „Žalia galia“ 2021 m. birželio 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus sprendimą pakeisti atsakovės UAB „Žalia galia“ buveinės adresą, pripažinti negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir trečiųjų asmenų R. K. bei UAB „Area Energy“ 2012 m. lapkričio 26 d. pasirašyta akcininkų sutartis. Akcininkų sutartimi buvo sutarta apriboti atsakovės akcininkų turtines ir neturtines teises, aiškiai susitariant, kaip jomis turi būti naudojamasi. Dėl to skundžiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai pažeidė akcininkų sutarties nuostatas ir privalo būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą atsakovės darbuotoją trečiąjį asmenį Š. G. paskirti laikinai einančiu atsakovės direktoriaus pareigas. Ginčijamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų, nors laikinai direktoriaus pareigas paskirtas trečiasis asmuo Š. G. faktiškai net nebuvo atleistas iš šių pareigų. Tai lemia, kad 2021 m. birželio 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai buvo priimti neteisėtai ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, o jeigu teismas nustatytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, šį terminą prašė atnaujinti. Ieškovas apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik po dviejų dienų po paties susirinkimo, kai jam įteiktas protokolas. Ieškovo ir jo atstovo advokato dalyvavimas susirinkime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo žinomas sprendimų turinys, kuris yra tvirtinamas protokole. Protokolas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas tik 2021 m. birželio 17 d., todėl anksčiau sprendimų turinys ieškovui negalėjo būti žinomas. Jeigu ir būtų teigiama, kad ieškinio senatis buvo praleista, turėtų būti laikoma, kad ji praleista neženkliai bei dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas laukė susirinkimo protokolo.

3.       Atsakovė UAB „Žalia galia“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, t. y. ieškovas ieškinį turėjo pareikšti per 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ginčo visuotinio atsakovės akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimas įvyko 2021 m. birželio 7 d., šiame susirinkime dalyvavo ieškovas ir jo atstovas advokatas (tas pats, kuris dalyvauja ir šioje byloje), t. y. ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo. Tokiu atveju laikytina, kad apie ginčijamą sprendimą sužinota tą pačią susirinkimo dieną, vadinasi ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2021 m. liepos 7 d. įskaitytinai, tačiau jis pareikštas tik 2021 m. liepos 9 d. Atsakovės įstatai nenustatė, kad ieškovas negali būti atšaukiamas iš atsakovės vadovo pareigų, akcininkų sutarties nuostatos taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės visuotiniam akcininkų susirinkimui yra uždrausta atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų. Ieškovo atšaukimą sąlygojo jo neteisėti veiksmai atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovės akcininkai nusprendė atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, kuris veikė priešingai tiek pačios atsakovės, tiek akcininkų interesams.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovo ieškinį atmetė: iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 4 442,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 17,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės akcininkai (tretieji asmenys byloje) turėjo teisę ieškovą atleisti (atšaukti) iš vadovo pareigų. Teismas nustatė, kad ieškovas nebendradarbiavo su trečiaisiais asmenimis, neteikė jiems prašomos išsamios informacijos apie tikrąją buvusią ir dabartinę atsakovės finansinę padėtį, atsakovės ūkinę–komercinę veiklą, dėl ko teismine tvarka jam buvo skirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnį (dėl informacijos akcininkui nepateikimo). Teismas sprendė, kad neinformuodamas trečiųjų asmenų (akcininkų) apie tai, kad naudojamasi atsakovės lėšomis asmeniniams tikslams, ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 6 dalį, kurioje įtvirtinta pareiga informuoti apie sudaromus sandorius įmonės dalyvius, ir CK 2.87 straipsnio 2–4 dalis, kuriuose įtvirtinta pareigas vengti interesų konflikto, veikti išskirtinai tik juridinio asmens interesais ir būti jam lojaliam, bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta ne tik veikti bendrovės, tačiau ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

6.       Teismas, įvertinęs aptartus ieškovo veiksmus dėl informacijos teikimo atsakovės akcininkams, sprendė, kad tokie jo veiksmai yra priešingi tiek atsakovės, tiek ir akcininkų interesams, dėl ko yra visiškai pateisinamas atsakovės akcininkų sprendimas atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų ir vadovu paskirti kitą akcininką.

7.       Teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad akcininkų sutartis draudė jį atšaukti iš vadovo pareigų. Teismas nurodė, kad akcininkų sutartis ieškovo atšaukimo momentu nebuvo nutraukta. Ji trečiųjų asmenų (akcininkų) iniciatyva nutraukta 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu per 30 dienų terminą nuo šio pranešimo gavimo. Nepaisant to, kad akcininkų sutartis ieškovo atšaukimo metu galiojo, tačiau šiuo metu yra nutraukta ir yra kitos šiuo metu nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė. Teismas vertino, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, atleidžiant ieškovą iš vadovo pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas, neanalizuojant šios sutarties sąlygų, o remiantis ABĮ ar atsakovės įstatais, bei teismine praktika apie tai, kad bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, netgi nėra būtina vadovo kaltė ar kitokių tai aplinkybių (ne)buvimas.

8.       Teismas vadovavosi ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Teismas nurodė, kad galiojantis įstatyminis reglamentavimas nenumato draudimo tretiesiems asmenims (akcininkams) atšaukti ieškovą iš atsakovės pareigų. Kaip minėta, šį įstatyminį reglamentavimą pagrindžia sprendimo 9 punkte nurodyta teisminė praktika. Atsakovės įstatų 4.5 punkte taip pat įtvirtinta trečiųjų asmenų, kaip akcininkų, teisė priimti sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš atsakovės vadovo pareigų.

9.       Dėl įsakymo laikinai vadovo pareigoms eiti paskyrus Š. G., teismas pasisakė, jog šis asmuo buvo paskirtas išimtinai ieškovo, kaip atsakovės vadovo, tačiau ne visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu, kaip tai numatyta minėtame ABĮ ar atsakovės įstatuose. Akcininkams apie paskirtą naująjį laikiną vadovą laiku nebuvo žinoma, jie šio asmens nėra girdėję kaip specialisto, dirbančio vėjo jėgainių srityje. Minėtas asmuo nebuvo atsakovės įmonės valdymo organas, atsakovės vadovu jis paskirtas prieš tai buvusio vadovo trumpam laikui, t. y. valdymo organas darbuotoją priėmė pagal darbo sutartį. Teismas pritarė atsakovės atstovo advokato pozicijai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukus ieškovą iš vadovo pareigų ir paskyrus kitą vadovą – trečiąjį asmenį R. K., laikinojo vadovo trečiojo asmens Š. G., kaip ieškovo įgaliotinio, įgaliojimai pasibaigė, nes nebeliko įgaliotojo (CK 2.149 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo atsakingas ir naudojosi atsakovės lėšomis savo asmeniniams poreikiams.

10.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės 2021 m. birželio 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, priimtus 1–2 darbotvarkės klausimais, pripažinti negaliojančiais. Teismas nurodė, kad jei ieškovas liktų atsakovės vadovo pareigose, tai prieštarautų atsakovės ir akcininkų interesams. Teisė būti neatšauktam iš bendrovės vadovo pareigų negali būti absoliuti, ypatingai tada, kaip kad šiuo atveju, yra vadovo piktnaudžiavimas subjektine teise, kuris, be kita ko lemia, jog teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

11.       Teismas nurodė, kad ieškovas susirinkime dalyvavo su profesionaliu teisininku – advokatu, todėl apskundimo terminas ir jo skaičiavimo momentas ieškovui neabejotinai turėjo būti žinomas. Ieškovas, dalyvaudamas susirinkime su advokatu, neabejotinai turėjo suprasti (sužinoti, pasikonsultuoti) apie savo galimą teisių pažeidimą, jeigu ne iš karto susirinkime, tai iš karto po jo. Ieškovas protokolą gavo po poros dienų, tiek ir praleido terminą ieškiniui paduoti, dėl ko ginčo byloje nekilo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje ieškinys savo turiniu iš esmės atitinka kitoje prevencinio ieškinio byloje Nr. e2-1325-615/2021 teiktus procesinius dokumentus ir jų priedus (pavyzdžiui, prevencinį ieškinį, apeliacinį skundą), todėl nelaikė, kad ieškovui (jo atstovui advokatui) trūko laiko procesiniam dokumentai parengti. Juolab, ieškovas nepateikė jokių objektyvių argumentų ar rašytinių įrodymų, kodėl praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas, pavyzdžiui, kad jis buvo išvykęs ar gydėsi stacionare dėl ligos ir pan. Senaties termino atnaujinimas ieškovui nesukeltų teisinių pasekmių, nes ieškinys yra atmetamas kitais pagrindais.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas G. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, civilinę bylą sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas ieškovo kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑1357-259/2021 peržiūrėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų civilinėse bylose rinkimo taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė civilinės bylos esmės, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje remtis civilinėse bylose Nr. e2-1325-615/2021 ir Nr. e2A-1357-259/2021 turiniu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta teisė prie nagrinėjamos bylos prijungti kitą civilinę bylą tikslu panaudoti prijungiamos civilinės bylos duomenis. Teismas, savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis).

1.3.       Nei viena iš skundžiame sprendime nurodytų aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos ir tiriamos kitoje byloje, susijusių su ieškovo duotais paaiškinimais, kadangi jos nagrinėjamoje byloje nebuvo ištirtos, o ieškovas paaiškinimų šioje byloje neteikė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė nagrinėjamoje byloje netirtais įrodymais ir tokiu būdu pažeidė CPK numatytus betarpiškumo, rungimosi principus.

1.4.       Vadovaujantis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1357-259/2021 konstatuota aplinkybe, kad šios bylos faktinis pagrindas ir suformuluotas ieškinio dalykas niekaip nesusijęs su bendrovės vadovo G. P. veiksmų vertinimu jam skolinantis pinigus iš bendrovės, dėl vadovo atliktų veiksmų atitikimo galiojantiems teisės aktams (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnis) ir priimtu sprendimu iš civilinės bylos Nr. e2‑1325‑615/2021 rezoliucinės dalies pašalinti išvadas, susijusias su ieškovo G. P. tariamai atliktais neteisėtais veiksmais, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, vadovautis civilinėse bylose Nr. e2-1325-615/2021 ir Nr. e2A-1357-259/2021 nustatytomis aplinkybėmis.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nevertino iš esmės vienintelio ir pagrindinio ieškovo argumento nagrinėjamoje byloje (akcininkų sutartimi susitartų sąlygų dėl G. P. teisės būti atsakovės įmonės direktoriumi), kuriuo ieškovas teismo prašė pripažinti atsakovės ginčo akcininkų susirinkimo sprendimus neteisėtais. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo principus, dėl ko teismo sprendimas naikinamas. Būtent šioje byloje teismas turėjo retrospektyviai vertinti akcininkų sutarties sąlygas, kuriomis vadovaujasi ieškovas.

1.6.       Ginčo susirinkimo metu akcininkų sutartis buvo galiojanti, o tai, kad ji vėliau trečiųjų asmenų valia vienašališkai buvo nutraukta, neturi jokios įtakos ginčo sprendimams. Pirmosios instancijos teismas akcininkų sutarties sąlygų netyrė, o vadovavosi kitoje byloje, neturinčioje prejudicijos nagrinėjamai bylai, esančiais įrodymais ir šalių teiktais žodiniais paaiškinimais tuo pažeisdamas CPK numatytas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles.

1.7.       Ginčo susirinkimo metu negalėjo būti renkamas naujas įmonės vadovas, nes faktiškai laikinais einantis direktoriaus pareigas asmuo susirinkimo metu iš šių pareigų nebuvo atleistas. Apie tai buvo informuoti ir neeilinio susirinkimo metu dalyvavę atsakovės akcininkai. R. K. skyrimo metu atsakovės direktoriumi buvo Š. G., kuris atsakovės direktoriaus pareigas turėjo eiti ne iki atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas išrinks naująjį vadovą, o iki G. P. vaiko priežiūros atostogų pabaigos.

13.       Atsakovė UAB „Žalia galia“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį ir prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą reikšti ieškinį dėl susirinkimo sprendimų panaikinimo. Ieškovas neginčijo šios sprendimo dalies, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas vien šiuo pagrindu.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas teisėtai prijungė civilinių bylų Nr. e2-1325-615/2021 ir Nr. e2A-1357-259/2021 medžiagą prie nagrinėjamos bylos ir rėmėsi nurodytų bylų medžiaga priimdamas sprendimą. Minėtose byloje buvo nagrinėtos aplinkybės, kurios patvirtina ieškovo neteisėtus veiksmus atliktus atsakovės atžvilgiu. Tuo tarpu kitų bylų medžiagos prijungimas prie konkretaus teismo nagrinėjamos bylos yra procesinis įrodymų priėmimo būdas, užtikrinantis proceso koncentruotumą ir operatyvumą. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad minėtose bylose tirtos aplinkybės, kuriomis yra pagrįstas ir skundžiamas teismo sprendimas, nebuvo tirtos ir nagrinėtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas nesirėmė minėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, bet rėmėsi prijungtose bylose esančiais duomenimis.

2.3.       Ieškovas net neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su jo atliktais neteisėtais veiksmais atsakovės atžvilgiu. Ieškovas neteikė jokių įrodymų į bylą, kurie paneigtų ieškovo neteisėtus veiksmus. Visos aplinkybės, susijusios su ieškovo neteisėtais veiksmais buvo įrodinėjamos prevencinio ieškinio bylose, taip pat nagrinėjamoje byloje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo neteisėtus veiksmus, einant atsakovės vadovo pareigas.

2.4.       Ieškovo argumentai dėl akcininkų sutartimi įtvirtintos tariamos balsavimo tvarkos yra nepagrįsti ir prieštaraujantys ABĮ įtvirtintoms absoliučioms bendrovės akcininkų teisėms. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir sprendė, kad, remdamasis absoliučiomis akcininkų teisėmis atšaukti bendrovės vadovą, susirinkimas turėjo teisę atšaukti ieškovą iš atsakovės vadovo pareigų.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad trečiojo asmens Š. G. paskyrimas eiti laikinai einančiu direktoriaus pareigas nesąlygojo teisės atsakovės vadovu išrinkti R. K.. Š. G. tapo ne „savarankišku“ atsakovės vadovu, o ieškovo įgaliotiniu (atstovu). Dėl šios priežasties ginčo akcininkų susirinkimo metu nebuvo pareigos tretiesiems asmenims priimti sprendimo dėl jo atleidimo iš laikinojo vadovo pareigų, kadangi nutrūkus ieškovo įgaliojimams, nutrūko ir Š. G. įgaliojimas. Kitaip tariant, nesant teisėto atstovaujamojo, negali būti ir teisėto atstovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl visuotinio akcininkų susirinkime priimto sprendimo, kuriais nutarta atšaukti paskirtą vadovą iš pareigų ir paskirti naująjį vadovą teisėtumo. 

16.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2012 m. lapkričio 26 d. buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Žalia galia“, kurios akcininkais tapo ieškovas (apeliantas) G. P. ir šios bylos tretieji asmenys R. K. bei UAB „Area energy“. Iš pateiktų bendrovės įstatų matyti, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (direktorius). Nustatyta, kad visi trys UAB „Žalia galia“ akcininkai 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė bendrovės akcininkų sutartį, kurios 5.1 punkte buvo numatyta bendrovės valdymo organų struktūra, 5.2 punkte nustatytas akcininkų įsipareigojimas balsuoti akcininkų susirinkimuose taip, kad bendrovės valdymo struktūra atitiktų 5.1 punkto sąlygas, o 5.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad šios sutarties galiojimo metu bendrovės direktoriumi bus ieškovas G. P.. Ieškovas G. P., įgyvendinant akcininkų susitarimą, nuo įmonės įsteigimo buvo paskirtas UAB „Žalia galia“ direktoriumi (vienasmeniu vadovu), šių pareigų jis neteko nuo 2021 m. birželio 17 d., visuotiniame akcininkų susirinkime 2021 m. birželio 7 d. priėmus ginčo sprendimą atšaukti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų.

17.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar galiojant sudarytam 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų susitarimui, bendrovės akcininkai bendrovės akcininkų susirinkimuose turi teisę ir galimybę balsuoti laisvai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytą akcininkų turtinių ir neturtinių teisių turinį, ar gali akcininkai inicijuoti ir įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimą ir balsuoti dėl direktoriaus G. P. atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų, laisvai spręsti dėl akcininkų kiekybinio atstovavimo bendrovės valdyme, dėl bendrovės adreso pakeitimo ir kt.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas, pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

19.       Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – CK) 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus.

20.       Analizuojamu atveju yra aktualus ABĮ, kurio 37 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2249 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Ši nuostata pakartota ABĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 3 punkte. UAB „Žalia galia“ įstatų 4.5 punkte bendrovės vadovo atšaukimo funkcija taip pat priskirta akcininkų susirinkimui. Tuo tarpu nei ABĮ, nei DK nenustato bendrovės vadovo atšaukimo pagrindų.

21.       Vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje ir jam keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovas nebūtinai turi būti atšauktas iš pareigų tik esant konkretiems sudarytiems akcininkų susitarimams ar darbo pareigų pažeidimams. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti jo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl bendrovės vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę siejančių pasitikėjimo (fiduciarinių) santykių vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Tokio pasitikėjimo praradimas sudaro pagrindą spręsti dėl vadovo atšaukimo.

22.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkai sudarė susistarimą, kuriuo sutarta dėl apelianto G. P. teisės būti atsakovės įmonės direktoriumi. Apelianto vertinimu, galiojant šiam susitarimui, įmonės akcininkai neturėjo rinkti naujo vadovo. Be to, faktiškai laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo susirinkimo metu iš šių pareigų taip pat nebuvo atleistas. Tačiau, kaip yra nurodyta šios nutarties 21 punkte, bendrovės vadovo skyrimas priskirtas akcininkų kompetencijai. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent akcininkų susirinkimas sprendžia, ar atitinkamoje situacijoje yra pagrindas pasitikėti vadovu. Šios nuostatos negali pakeisti teisinė aplinkybė, kad šiuo analizuojamu atveju bendrovės akcininkai yra sudarę susitarimą, kuriuo pagrindu nuspręsta bendrovės vadovu paskirti ieškovą.

23.       Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis CK ir ABĮ normomis bei bendrovės įstatais. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

24.       Pagal ABĮ 19 straipsnio, reglamentuojančio bendrovės organus, nuostatas uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (1 dalis), bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba (2 dalis), bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (8 dalis). ABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, bendrovės įstatuose turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Taigi, konkrečios bendrovės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reguliuojama jos organų (valdybos, valdybos pirmininko, vadovo) kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka.

25.       Ta aplinkybė, kad bendrovės akcininkų 2012 m. lapkričio 26 d. susitarime buvo įrašyta, jog bendrovės vadovu bus paskirtas apeliantas G. P., tuo metu atitiko bendrovės akcininkų norą ir valią, tačiau neatėmė teisės akcininkams pasinaudoti ABĮ įtvirtinta teise ateityje akcininkų balsų dauguma keisti bendrovės valdymo organų struktūrą, atleisti vienasmenį valdymo organą, pakeisti jį, paskiriant vadovu kitą asmenį (ABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 37 straipsnio 3 dalis). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas byloje – galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Žalia galia“ akcininkų sutarčiai, pripažinti negaliojančiu 2021 m. birželio 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atšaukti ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.

26.       Bendrovės vadovas gali būti paskirtas (išrinktas) tik tam kompetentingo bendrovės organo (akcininkų susirinkimo ar valdybos) sprendimu. Tai yra būtinas juridinis faktas atstovavimui pagal įstatymą atsirasti. Be šio juridinio fakto tarp bendrovės ir konkretaus fizinio asmens gali atsirasti tik darbo santykiai ir (ar) sutartinio atstovavimo santykiai, tačiau šis asmuo negali įgyti bendrovės vadovo statuso pagal įstatymą.

27.       Teisėjų kolegija šioje byloje nustatė, kad pakeičiant darbo sutarties, sudarytos 2021 m. gegužės 1 d. Nr. 2 su Š. G. sąlygas, nuo 2021 m. birželio 2 d. Š. G. buvo pavesta laikinai eiti UAB „Žalia galia“ direktoriaus pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017 pateikė išaiškinimus, kad sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų (pagal ABĮ reikalavimus). Praktikoje tokia situacija gali būti nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą. Praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas. Šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti nustatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi, antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017, 26, 27, 28 punktai).

28.       Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus bei teisinį kvalifikavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės vadovo skyrimas (išrinkimas) priklauso atsakovės akcininkų susirinkimo kompetencijai, todėl ieškovui laikinai negalint eiti vadovo pareigų, laikino vadovo paskyrimas negalėjo būti kliūtimi sprendžiant ieškovo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų klausimą. 

29.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų civilinėse bylose rinkimo taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė civilinės bylos esmės bei neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje remtis civilinėse bylose Nr. e2-1325-615/2021 ir Nr. e2A-1357-259/2021 medžiaga. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

30.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumento dėl akcininkų sutartimi susitartų sąlygų dėl apelianto G. P. teisės būti atsakovės įmonės direktoriumi.

32.       Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovų bei atsakovės, ir trečiųjų asmenų veiksmai tiek sudarant 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimą, tiek priimant ginčijamame akcininkų susirinkime sprendimą pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinti. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiais žodžiais, tiesiogiai pasisakyta dėl akcininkų teisės priimti sprendimus dėl bendrovės vadovo atšaukimo, įvertintos kitoje byloje, dalyvaujant tiems patiems proceso dalyviams nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškovo veiksmus vykdant bendrovės vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas apskritai nevertino ieškovo nurodytų argumentų, kurių pagrindu yra grindžiamas ieškinys. 

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytinas aplinkybes, turinčias reikšmės jai išspręsti, taip pat daro išvadą, kad civilinėse bylose Nr. e2-1325-615/2021 ir Nr. e2A‑1357‑259/2021 nustatytos aplinkybės turi loginį ryšį su šios bylos įrodinėjimo dalyku, jos reikšmingos sprendžiant dėl akcininkų teisės spręsti bendrovės vadovo atšaukimo klausimą. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad įvardintose bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias akcininkų išimtinę teisę spręsti bendrovės vadovo atšaukimo klausimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto G. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Apelianto G. P. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė UAB „Žalia galia“ byloje turėjo 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-430018), ir kurias prašo priteisti iš apelianto.

36.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažinamos iki 2 077,53 Eur (1,3 x 1 598,10 Eur), kuri yra priteisiama iš apelianto atsakovės naudai.

37.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 25,91 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apelianto G. P..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalia galia“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 25,91 Eur (dvidešimt penkis eurus 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas