Civilinė byla Nr. 2S-1460-273/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05655-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2;                 

(S)

                                                                   122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė  teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. M., trečiasis asmuo Swedbank, AB, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

  I. J. M. pateikė ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nepilnamečio sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. M.; 2) laikinai uždrausti atsakovui Ž. M., be ieškovės sutikimo, išsivežti nepilnametį sūnų K. M. į užsienio valstybę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. M. naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 700 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; 4) nustatyti laikiną atsakovo Ž. M. ir nepilnamečio sūnaus K. M. bendravimo tvarką nustatant, jog tėvas Ž. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. M. kiekvienos savaitės pirmadienį, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20 val., kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas sūnų iš motinos J. M. namų esančių, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pristatydamas sūnų motinai J. M. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 5) areštuoti transporto priemonę M. B., R 320 CDI 4MATIC, VIN kodas WD (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, 35 000,00 Lt vertės.

                                     II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

            Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: priteisė iš atsakovo Ž. M., laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo 2014-03-27 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9332-924/2014 priėmimo. I. J. M.,  paskyrė nepilnamečiui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. I. J. M., reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo Ž. M., vardu registruotą transporto priemonę: M. B., R 320 CDI 4 MATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDC(duomenys neskelbtini), 2006 metų laidos, uždraudžiant atsakovui Ž. M. areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

             Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove pagal apimtį visiškai toks pats kaip ir vienas ieškinio reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tokia apimtimi, kokia prašo ieškovė, jau vien dėl to, jog taip būtų išreikšta išankstinė teismo nuomonė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, net neišanalizavus byloje pateiktų įrodymų, negavus atsakovo atsikirtimų ir nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, bet kurios iš šalių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ar kad nukentės turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Be to, kaip nurodė ieškovė, šalių nepilnametis sūnus visuomet gyveno ir šiuo metu gyvena su mama, duomenų, kad būtų kilęs ginčas tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra.          

Dėl draudimo atsakovui išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos

Teismas nurodė, kad ieškovė prašymą uždrausti atsakovui išvežti vaiką į užsienio valstybę grindė įtemptais ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiais,  atsakovo grasinimu, jog jis išsiveš vaiką, tačiau įrodymų, kad atsakovas ketina išvykti už Lietuvos Respublikos ribų visam laikui, nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodyti argumentai dėl įtemptų tarpusavio santykių bei atsakovo neprognozuojamo elgesio pardavinėjant santuokoje įgytą turtą, nesudaro pagrindo drausti atsakovui išsivežti savo vaiką į kitą šalį. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos apsidraudimui, nes tokiu būdu pažeidžiamos kito asmens, šiuo atveju atsakovo, o tuo pačiu ir nepilnamečio vaiko teisės.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kad vaiko pasiėmimas ilgesniam laikui gali pažeisti vaiko interesus, dėl ko reikėtų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neturint atsakovo, institucijos teikiančios byloje išvadą pozicijų dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatyti laikiną atsakovo su sūnumi tvarką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu - atsakovu, kenkia vaiko interesams.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui K. M., po 700 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla yra neišnagrinėta, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, ir turtinius įsipareigojimus, sprendė, kad protingiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 500 litų kas mėnesį mokama suma.

Dėl turto arešto

Ieškovė savo turtinių reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: automobilio M. B., R 320 CDI 4 MATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, 35 000,00 Lt vertės areštą. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jame išdėstytus motyvus, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus motyvus, civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė pagrįstu. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui Ž. M. sužinojus apie ieškovės pareikštą reikalavimą, yra tikimybė, kad atsakovas gali perleisti minėtą turtą tretiesiems asmenims ar bandyti kitaip jį paslėpti, kas apsunkintų priimto teismo sprendimo įvykdymą. Teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo.

                              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

            Atskiruoju skundu ieškovė J. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-04-07 nutartį ir tenkinti ieškovės J. M., prašymus dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. 1. nepilnamečio sūnaus K. M., laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. M.. 2. Laikinai uždrausti atsakovui Ž. M., be ieškovės J. M. sutikimo išsivežti nepilnametį sūnų K. M. iš Lietuvos Respublikos.

Ieškovė, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau atsisakė nustatyti laikiną gyvenamąją vietą. Tokiu atveju, jeigu priteistas laikinas išlaikymas iš vieno iš tėvų (šiuo atveju, iš atsakovo), darytina išvada, jog vaikas gyvena su vienu iš tėvų (ne su tuo, iš kurio priteistas išlaikymas), taigi tokiu atveju turėtų būti nustatyta ir laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, jog teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, todėl teismas tokioje situacijoje, net ir nesant prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaudamasis LR CPK 144 str. savo iniciatyva, gali taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyveno su abiem tėvais, o ieškovei išsikrausčius iš šeimos namo, sūnus neliko gyventi kartu su atsakovu. Atsakovas sūnui laiko skirdavo mažai, kadangi jo namuose dažnai nebūdavo. Polinkį į intensyvesnį bendravimą su sūnumi atsakovas pradėjo rodyti nuo tada, kai ieškovė atsakovui pareiškė, jog nori su juo išsiskirti ir ji su sūnumi išsikraustė iš šeimos namų. Atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi, buvo pasiėmęs sūnui pas save vienai dienai, tačiau ieškovei atvykus jo pasiimti, sūnaus neišleido. Sūnus matė visą tėvų konfliktą ir dėl to išgyveno. Ieškovė sekančią dieną sūnų pasiėmė iš darželio. Tam, kad išvengti tokio pobūdžio konfliktų yra būtina nustatyti vaiko laikiną gyvenamą vietą. Gyvenant visiems kartu atsakovas sūnui laiko skirdavo mažai, o ieškovei pranešus, kad ši inicijuos skyrybų procesą, atsakovas pradėjo rodyti norą bendrauti su sūnumi ir su juo praleisti laiką. Atsakovas nuteikinėja sūnų prieš ieškovę. Sūnus ieškovei sako, kad jis privalo gyventi su tėčiu, nes mama yra bloga, nes tėtį paliko, o jam reikia dabar būti su tėčiu. Šių faktinių aplinkybių ieškovė negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau dėl šių aplinkybių (daromo poveikio vaikui) ieškovė kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą atsižvelgtina į tai, jog su vaiku nuo pat jo gimimo iki šiol rūpinasi motina, t. y. ieškovė, ji yra atsakinga už sūnaus vystymąsi, adaptavimąsi visuomenėje. Todėl laikina gyvenamoji vieta nustatytina su motina, siekiant nesutrikdyti vaiko vystymosi, nepakenkti jo emocinei būsenai. Nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali nukentėti asmeniniai neturtiniai nepilnamečio vaiko interesai, kadangi atsakovui ilgesnį laiką būnant su vaiku, kyla grėsmė dėl didesnės atsakovo neigiamos įtaigos vaikui motinos atžvilgiu, dėl ko gali nukentėti vaiko psichinė, psichologinė ir emocinė būsenos.

Nustačius nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgiant į tas pačias aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog būtina nustatyti šią laikinąją apsaugos priemonę, t. y. laikinai uždrausti atsakovui išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę motyvuodamas tuo, jog ieškovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas yra pareiškęs ieškovei, jog išsiveš vaiką į užsienį ir ieškovė jo nematys. Tariantis dėl santuokos nutraukimo sąlygų, atsakovas taip pat manipuliuoja vaiku, siekdamas prisiteisti didesnę turto dalį.  Atsakovas pardavė  tris transporto priemones per kelias savaites nuo pranešimo apie santuokos nutraukimą. Atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, automobilių skubotas pardavimas gali būti susijęs su finansiniu apsirūpinimu gyvenant užsienyje, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovas ketina savo grasinimus įvykdyti. Teismo motyvai, kurių pagrindu atsisakyta taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, yra nepagrįsti.

  Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Ž. M. atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę -nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, bet kurios iš šalių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ar kad nukentės turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Įstatymo leidėjo norma nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų privalomai taikytina visais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį. Tokių duomenų ieškovė nepateikė. Be to, duomenų, kad būtų kilęs ginčas tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė prašymą uždrausti atsakovui išvežti vaiką į užsienio valstybę grindė įtemptais ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiais, atsakovo grasinimu, jog jis išsiveš vaiką, tačiau įrodymų, kad atsakovas ketina išvykti už Lietuvos Respublikos ribų visam laikui, nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovės nurodyti argumentai dėl įtemptų tarpusavio santykių bei atsakovo neprognozuojamo elgesio pardavinėjant santuokoje įgytą turtą, nesudaro pagrindo drausti atsakovui išsivežti savo vaiką į kitą šalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

CK 3.177 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. pateikė ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (b.l.3-13). Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nepilnamečio sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. M.; 2) laikinai uždrausti atsakovui Ž. M., be ieškovės sutikimo, išsivežti nepilnametį sūnų K. M. į užsienio valstybę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. M. naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 700 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; 4) nustatyti laikiną atsakovo Ž. M. ir nepilnamečio sūnaus K. M. bendravimo tvarką nustatant, jog tėvas Ž. M. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. M. kiekvienos savaitės pirmadienį, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20 val., kiekvienos savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas sūnų iš motinos J. M. namų esančių, adresu: (duomenys neskelbtini), ir pristatydamas sūnų motinai J. M. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 5) areštuoti transporto priemonę M. B., R 320 CDI 4MATIC, VIN kodas WD(duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, 35 000,00 Lt vertės.         

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi (b.l. 46-50) ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: priteisė iš atsakovo Ž. M. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo 2014-03-27 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9332-924/2014 priėmimo. I. J. M.,  paskyrė nepilnamečiui K. M., gim. 2009-11-11, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. I. J. M., reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo Ž. M., vardu registruotą transporto priemonę: M. B., R 320 CDI 4 MATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2006 metų laidos, uždraudžiant atsakovui Ž. M. areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė.

Atskirajame skunde ieškovė, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau atsisakė nustatyti laikiną gyvenamąją vietą. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, todėl teismas tokioje situacijoje, net ir nesant prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaudamasis LR CPK 144 str. savo iniciatyva, gali taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi, buvo pasiėmęs sūnui pas save vienai dienai, tačiau ieškovei atvykus jo pasiimti, sūnaus neišleido. Sūnus matė tėvų konfliktą ir dėl to išgyveno. Tam, kad išvengti tokio pobūdžio konfliktų yra būtina nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus  gyvenamąją vietą su ieškove, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, bet kurios iš šalių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ar kad nukentės turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Duomenų, kad būtų kilęs ginčas tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinyje (b.l. 9-10) prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai šiuo metu yra konfliktiniai, atsakovas sūnų nuteikinėja prieš ieškovę, skatina susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovę. Taip pat iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (b.l.73-74), matyti, kad atsakovas nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena su atsakovu, be to, ruošiamas priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt. Byloje taip pat pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus  2014-04-24 išvada (b.l. 75-77), kurioje nurodyta, kad patikrinimo metu vaikas buvo pas tėvą Ž. M.. Taigi, kaip matyti  tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-9332-924/2014, 2014-06-12 yra priimtas atsakovo Ž. M. priešieškinis ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – santuokos nutraukimo byloje taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė, neišklausęs vaiko ir negavęs vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados nurodytu klausimu. Taip pat pažymėtina, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, privalėjo išsiaiškinti motinos, o kartu ir vaiko, faktinę gyvenamąją vietą. Nustatyti, ar iš viso motina gyvena su vaiku. Pažymėtina, kad iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, t.y. atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą, šiuo metu yra neaiški vaiko buvimo vieta.  Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškindamas aukščiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos klausimą, neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad laikinas išlaikymas yra teikiamas vaikui ir turi būti naudojamas išimtinai jo poreikiams tenkinti, o šių lėšų tvarkymas yra pavedamas vaiko motinai (tėvui). Teismas sprendžia, kad neišsiaiškinus tikrosios faktinės vaiko ir motinos gyvenamosios vietos, negalima pagrįstai teigti, jog išlaikymo lėšos yra išimtinai panaudojamos vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti minėtų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą tikslinga spręsti teismo posėdyje.

           Atkreiptinas  dėmesys, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) bei savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiose bylose teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu nustatoma, kad to reikalauja viešas interesas (LR CPK 320 str.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo Ž. M., laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo 2014-03-27 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9332-924/2014 priėmimo ir ieškovė J. M. paskirta nepilnamečiui K. M., gim. 2009-11-11, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat naikintina Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis dalyje, kuria atmesti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus K. M., gyvenamąją vietą su ieškove ir uždrausti atsakovui išsivežti sūnų K. M. į užsienio valstybę ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotini nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kita skundžiamos nutartis dalis paliktina nepakeista.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

             P. K. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo Ž. M., laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo 2014-03-27 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9332-924/2014 priėmimo ir ieškovė J. M. paskirta nepilnamečiui K. M., gim. 2009-11-11, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

            P. K. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį dalyje, kuria atmesti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus K. M., gyvenamąją vietą su ieškove ir uždrausti atsakovui išsivežti sūnų K. M. į užsienio valstybę ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

          Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Izolda Nėnienė