Baudžiamoji byla Nr. 1A-103/2006
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;
1.2.14.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),
teisėjų: Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Astai Paškevičienei,
dalyvaujant prokurorei Nomedai Oškutytei,
gynėjui Stasiui Karveliui,
išteisintajam A. A. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
A. A. pagal LR BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant A. A. pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2001 m. rugsėjo 12 d. Kauno automobilių turgavietėje, esančioje Kaune, Taikos gt. 139, DB UAB ,,Liubartas ir partneriai“ atstovui R. P. pateikė apžiūrai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį ,,Mercedes Benz 300“ su uždėtu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2001 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis ir išduotas AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimas, serija 0001, Nr. 0112045. Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą – gauti didelės vertės draudimo išmoką, 2001 m. gruodžio 27 d., veikdamas pagal 2001 m. lapkričio 22 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. 5-8443, AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą dėl žalos už draudiminį įvykį – avariją, kuri tariamai įvyko 2001 m. gruodžio 23 d., 2340 val. kelio Kaunas-Jurbarkas 17-ame km. ir kurios metu buvo apgadintas nuosavybės teise A. P. priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Tokiu būdu jis pasikėsino apgaule įgyti 31962,35 Lt draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.
Pirmosios instancijos teismas A. A. pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuosprendyje nurodoma, kad A. A. pateiktame kaltinime įvykiai ar veiksmai, nulėmę veikos, kuria jis kaltinamas, nutrūkimą pasikėsinimo stadijoje, nenurodyti. Įtarimai A. A. buvo pareikšti remiantis AB ,, Lietuvos draudimas“ eksperto R.Lipo išvadomis. Tačiau vėliau atliktos fototechninės ekspertizės išvadose nurodoma, kad to eksperto nustatyti fotografijose užfiksuoti automobilių išorinių detalių skirtumai nėra esminiai požymiai, lemiantys automobilių skirtingumą. Išvada apie tai, kad draudžiant automobilį ir po avarijos nufotografuoti automobiliai yra skirtingi, yra galima tik nustačius, kad per nurodytą laikotarpį automobilis nebuvo remontuojamas pakeičiant jo išorines detales. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad 2001 m. vasaros pabaigoje D. P. P. automobilių stovėjimo aikštelėje pardavimui paliktas automobilis pagal išorines apdailos detales atitiko jo pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotą automobilį. Taip pat nėra duomenų, kad ir kaltinamojo pasiimtas iš saugojimo aikštelės automobilis pagal išorinę apdailą atitinka automobilį, užfiksuotą liudytojo S. R. P. pateiktose nuotraukose. Ekspertai V.Leipus ir A.Karnilavičius parodė, kad nurodytos markės ,,Elegnce“ ir ,,Classik“ išorės apdailos detalės skiriasi nežymiai ir jos yra lengvai pakeičiamos. Tuo tarpu ištirti įrodymai rodo, kad automobiliui stovint stovėjimo aikštelėje, tos aikštelės darbuotojai nuimdavo arba uždėdavo valstybinių numerių ženklus, be to leisdavo galimiems pirkėjams išvaryti automobilius iš aikštelės ir netgi keisti jų detales. Liudytojas G. F. netgi patvirtino, kad rusų tautybės pirkėjas pakeitė aikštelėje stovėjusio ,,Mercedes Benz 300“ ratus, galėjo pakeisti ir kitas detales. Šį automobilį apdraudęs liudytojas S.R.P. parodė, kad sudarydamas draudimo sutartį, jis ne tik nufotografavo automobilį, bet ir patikrino jo kėbulo numerį, kuris sutapo su nurodytu automobilio dokumentuose. Šie liudytojo parodymai nebuvo paneigti, o jo apgaulė arba piktnaudžiavimas draudžiant ir fotografuojant automobilį, nenustatyti. Teisme ekspertai patvirtino, kad automobilio identifikavimą lemia ne smulkios išorės apdailos detalės, o jo kėbulo numeris, tuo tarpu kaltinime nurodyto automobilio kėbulo numeris kaip tik ir buvo nurodytas draudimo sutartyje. Todėl pareikšto A. A. kaltinimo dalis dėl to, kad jis draudimo agentui tariamai pateikė kitą, nenustatytą automobilį, yra nepatvirtinta bylos duomenimis ir deklaratyvi. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja iš avarijos vietos ir autoserviso paėmė stiklų ir medžio žievės pavyzdžius, kurių neužfiksavo protokoluose ir nepridėjo prie bylos. Tai parodo šios pareigūnės neobjektyvumą. Atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad dalis avarijos vietoje rastų stiklo šukių yra to paties siauro grupinio priklausomumo kaip ir ,,Mercedes Benz 300“ priekinis bespalvis stiklas, ten pat rastos žalsvo stiklo šukės yra bendro grupinio priklausomumo su to automobilio priekiniu ir galiniu žalsvos spalvos lakštiniu stiklu. Autoservise iš automobilio paimti medžio žievės gabalėliai ir iš įvykio vietos paimti gabalėliai yra tos pačios rūšies ąžuolo. Tai patvirtina, kad automobilis ,,Mercedes Banz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaužytas kaltinamojo nurodomu laiku ir vietoje. Tuo pačiu nėra pagrindo netikėti A. A. parodymais apie autoavarijos aplinkybes. Jas patvirtina policijoje gautas pranešimas telefonu apie autoįvykį, ATP protokolas, o taip pat liudytojo policijos pareigūno R. P. parodymai. Jis patvirtino, kad buvo nuvykęs ir apžiūrėjo autoįvykio vietą ir matė ten apdaužytą automobilį ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jis patikrino jo kėbulo numerį ir šis sutapo su nurodytais dokumentuose. 2001 m. gruodžio 27 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui apžiūrėjus automobilį, kėbulo numeriai irgi sutapo. 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto išvados patvirtino, kad automobilis visus apgadinimus galėjo gauti A. A. nurodomo autoįvykio metu. Tokį automobilio sudaužymo mechanizmą pripažino ir pirmąją ekspertizę atlikęs draudimo bendrovės specialistas R.Lipas. Liudytojų R. P. , A. R. , P. B. parodymai irgi patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes. Visais atvejais sutapę ne tik automobilio valstybinių numerių, bet ir kėbulo numeriai paneigia ir antrąją kaltinimų A. A. dalį dėl pranešimo apie tariamą draudiminį įvykį ir jo tikslą apgaule užvaldyti draudimo išmoką. Kaltinimai A. A. negali būti grindžiami ir tuo, kad jis nenurodė tikslaus ir tikrojo autoįvykio mechanizmo. Taip pat tie kaltinimai negali būti grindžiami ir prieštaravimais liudytojų A. B. ir P. B. parodymuose apie jų atsiradimo autoavarijos vietoje aplinkybes. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas A. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. A. buvo išteisintas nepagrįstai, o nuosprendyje dėstomos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Liudytojas D. P. P. parodė, kad jo parduodamas automobilis ,,Mercedes Benz 300“ buvo originalus ir kad jis nei ratlankių, nei kitų detalių nekeitė. Liudytojas G. F. parodė, kad buvo keičiami tik automobilio ratai, kurie vėliau buvo uždėti vėl. Taigi nustatyta, kad automobiliui stovint turgaus aikštelėje, jo išorės detalės, išskyrus ratus, nebuvo keičiamos. Todėl teismo išvada, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2001 m. vasaros pabaigoje aikštelėje pardavimui pastatytas automobilis pagal išorines apdailos detales atitiko D. P. P. pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotą automobilį, yra nepagrįsta. Tai paneigia ir teismo išvadą, kad nėra duomenų, jog iš aikštelės A. A. pasiimtas automobilis pagal išorinę apdailą atitiko S.R. P. nuotraukose užfiksuotą automobilį. A. A. nedavė parodymų apie tai, kad stovėjimo aikštelėje automobilio išorinė apdaila galėjo būti pakeista jam nežinant. Tokia teismo išvada irgi neatitinka bylos aplinkybių. Teisme liudytojas G. F. parodė, kad asmenys iš Rusijos, jam leidus, keitė tik automobilio ratus, bet galėjo pakeisti ir kitas detales. Tokie šio liudytojo parodymai nepatvirtina teismo išvados, kad aikštelėje galėjo būti pakeista ir kita automobilio apdaila. Pats kaltinamasis parodė, kad keitė automobilio anteną, valstybinių numerių ženklų rėmelius ir perklijavo ant stiklo signalizacijos lipduką. Tačiau pripažino, jog ant automobilio durų apdailos juostos nebuvo ir kad nekeitė automobilio bamperio. Automobilio savininkų A. P. bei D. P. P. , draudėjo S.R. P. ir paties A. A. parodymai patvirtina, kad pirmoji (negaliojanti) draudimo sutartis buvo surašyta draudėjo R.P. namuose dalyvaujant A. P. , D. P. P. , A. A. ir pačiam S. R. P. . Tuo metu automobilis buvo automobilių turgaus aikštelėje. Tuo tarpu antroji draudimo sutartis, kurią A. A. pateikė AB ,,Lietuvos draudimas“, buvo surašyta irgi R. P. namuose, tačiau dalyvaujant tik draudėjui ir A. A. . Automobilis buvo apžiūrėtas ir jo kėbulo numeriai patikrinti nedalyvaujant A. P. ir D. P. P. . A. A. ir draudėjo S. R. P. parodymai apie automobilio valstybinių bei kėbulo numerių patikrinimą turi būti vertinami kritiškai, nes šiais parodymais A. A. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o S. R. P. siekia pateisinti savo aplaidumą, susijusį su automobilio apdraudimu. Jau išvardintų liudytojų ir paties A. A. parodymais buvo neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo automobilio apdraudimo iki kaltinamojo nurodomos autoavarijos automobilis remontuojamas, pakeičiant jo bamperį ir šonines apdailos juostas, nebuvo. Įvertinus dar ir fototechninės ekspertizės išvadas, tai patvirtina, kad draudimo metu ir po autoavarijos nufotografuoti automobiliai ,,Mercedes Benz 300“, su valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), yra skirtingi. Priešinga teismo padaryta išvada, taip pat ir išvada apie kaltinimo A. A. šioje dalyje nepagrįstumą yra nepagrįstos. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaužytas autoavarijoje A. A. nurodomu laiku ir vietoje. Tai grindžiama 2005 m. kovo 8 d. ekspertizės aktu, Kauno raj. PK raštu apie kitas autoavarijas tame kelio ruože, ATP protokolu, policijos pareigūno liudytojo R. P. parodymais bei jo surašytais su autoįvykiu susijusiais dokumentais. Taip pat ir 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės aktu. 2005 m. kovo 8 d. ekspertizės akte pateikta išvada dėl 12-oje vokų pateiktų objektų. Apklausta liudytoja N. G. parodė, kad tie objektai buvo paimti A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu 2002 m. rugsėjo 26 d. Tai reiškia, kad ekspertizės metu buvo tiriami objektai, surasti ir paimti praėjus daugiau negu 9 mėn. po autoįvykio ir keletą kartų pasikeitus metų laikams. Be to, tyrėja N. G. , paimdama nurodomus objektus, nesurašė jokio procesinio dokumento. Tuo tarpu pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymais laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys. Tai reiškia, kad ekspertizės metu buvo ištirti neteisėtu būdu gauti objektai. Tokios ekspertizės išvadomis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas. Kauno raj. PK pateikė raštą, kad 1999-2001 metų laikotarpiu A. A. nurodomoje kelio atkarpoje buvo užregistruoti dar du autoįvykiai. Tačiau nebuvo tirta, ar toje vietoje buvo autoįvykių laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 24 d. iki 2005 m. kovo 8 d. tirtų objektų paėmimo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. A. parodymai apie jo nurodomą autoįvykį yra paneigti. 2001 m. gruodžio 24 d. ATP protokole nurodoma, kad 2001 m. gruodžio 23 d., apie 2340 val., kelio Kaunas-Jurbarkas 16,900 km., A. A. pažeidus KET reikalavimus, buvo sudaužytas automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). tačiau apklaustas liudytoju ATP protokolą surašęs R. P. apklausų metu neparodė apie tai, kad jis tikrino automobilio kėbulo numerius. Apie tai padaryta teismo išvada irgi neatitinka bylos aplinkybių. Aptartų aplinkybių visuma paneigia ir teismo išvadą, kad 2001 m. gruodžio 27 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovo apžiūrėto automobilio ne tik valstybinių numerių, bet ir kėbulo numeriai sutapo su draudimo liudijime nurodyto ir autoavariją patyrusio automobilio numeriais. Nuosprendį teismas taip pat nepagrįstai pagrindė tikėtinomis ir peržengusiomis ekspertų specialias žinias 2004 m. gegužės 28 d. kompleksinės autotechninės ekspertizės išvadomis. Pateikdami šias išvadas ekspertai rėmėsi byloje nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, taip pat ekspertinės įvykio vietos apžiūros rezultatais. Tačiau 2003 m. kovo 25 d. ekspertizės akte ekspertas V.Liepus nurodė, kad A. A. autoavarijos aplinkybes aiškina neišsamiai. Ir pačiame 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad autoavarijos vietos schema nėra pakankamai tiksli tam, kad pagal ją galima būtų atkurti pilną automobilio ,,Mercedes Benz 300“ išorinių sugadinimų padarymo eigą ir nustatyti tikslų eismo įvykio mechanizmą. Ekspertinė įvykio vietos apžiūra daryta praėjus daug laiko po autoįvykio, 2002 m. rudenį, todėl 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės išvados yra dar labiau tikėtinos. Šios ekspertizės išvados negalėjo būti laikomos įrodymu dar ir dėl to, kad vienas iš jų atlikusių ekspertų V. L. prieš tai atliko ir kitą ekspertizę, todėl jo paskesnės išvados jau turėjo būti laikomos šališkomis. 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės išvados dar ir peržengia jas padariusių ekspertų specialių žinių ribas, nes ekspertai V. L. ir A. K. , patys neatlikę specialaus tyrimo, tik susipažino ir įvertino jau surinktus bylos duomenis. Visos aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad teismas išteisino A. A. nepagrįstai, o jo atžvilgiu turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prašo teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. A. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis A. A. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai bei nešališkai. Teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyvių ir paties teismo iniciatyva buvo ištirti dar ir nauji įrodymai. Ištirtų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą teismas įvertino teisingai.
Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinime A. A. nenurodyta, kokios nuo šio kaltinamojo valios nepriklausiusios priežastys sutrukdė jam pabaigti pradėtą nusikaltimą. Šis pranešimo apie įtarimą ir kaltinamojo akto trūkumas konstatuotas pagrįstai. Tačiau kolegija daro išvadą, kad kaltinimas A. A. turi dar ir kitų, ne mažiau svarbių trūkumų, nes iš to, kaip yra aprašyta nusikalstama veika, netgi sunku suprasti apie tos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas svarbias aplinkybes.
A. A. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą – 31 962,35 Lt draudimo išmoką. Kaltinamajame akte aprašant šią jo nusikalstamą veiką, iš pradžių nurodoma, kad A. A. draudimo bendrovės UAB ,,Liubartas ir partneriai“ atstovui S. R. P. pateikė apžiūrai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį ,,Mercedes Benz 300“ su uždėtu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis ir išduotas AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimas. Iš to galima suprasti, kad A. A. kaltinamas apdraudęs ne draudimo sutartyje nurodomą automobilį ,,Mercedes Benz 300“, o kitą, tokios pačios markės automobilį, tik su ant jo uždėtais valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) ženklais. Tačiau toliau kaltinime jau nurodoma, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. A. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą dėl žalos už draudiminį įvykį – avariją, kuri tariamai įvyko 2001 m. gruodžio 23 d., 2340 val., kelio Kaunas-Jurbarkas 17-ame kilometre ir kurios metu buvo apgadintas automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Iš šios kaltinimo dalies jau nėra aišku, kuo A. A. kaltinamas. Ar tuo, kad nurodytu laiku ir vietoje jis tikrai padarė autoavariją, tačiau jos metu buvo apgadintas ne nurodytas draudimo sutartyje, o visai kitas automobilis, ar buvo apgadintas draudimo sutartyje nurodomas automobilis, bet tai įvyko ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Iš kaltinimo turinio ir prokurorės apeliacinio skundo argumentų galima netgi suprasti, kad A. A. inscenizavo autoįvykį, apie kurį pranešė draudimo bendrovei, o įvairūs autoavarijos faktą patvirtinantys požymiai, pvz. medžių kamienų sužalojimai, galėjo būti padaryti ne autoįvykio metu, o kitokiu būdu.
Vis dėlto, naikinti teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas tiesiog nesurinko duomenų, kurie patvirtintų kaltinimus A. A. . Pats ikiteisminis tyrimas nenustatė, kokį kitą automobilį A. A. tariamai pateikė draudimo bendrovės atstovui. Taip pat nenustatė ir kitokių, negu nurodė kaltinamasis, draudiminio įvykio aplinkybių. Pats kaltinimas A. A. grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis. Pažymėtina, kad net ir kaltinamajame akte išdėstyti bylos duomenys, kurie, kaip tai nurodoma BPK 219 str. 4 p., turėtų pagrįsti kaltinimą, iš tikrųjų jo nepagrindžia, o kaip tik patvirtina kaltinamojo A. A. nurodomas aplinkybes. Kaltinimo nepatvirtino bei A. A. parodymų nepaneigė ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Iš bylos matosi, kad kaltinime nurodomą iš Vokietijos atgabentą, H. K. priklausiusį automobilį ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario 3 d. nusipirko A. P. . Tai patvirtina Muitinės informacinių sistemų centro pateiktas importo bendrasis dokumentas, kuriame deklaruotas šis automobilis, ir kiti šio centro pateikti dokumentai. Juose, be kitų duomenų, nurodytas ir šio automobilio kėbulo numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Iš apklaustų liudytojų parodymų matosi, kad realiai šio automobilio savininku buvo ne A. P. , o jos (savo sesers) vardu automobilį įregistravęs A. P. brolis D. P. P. . Iš byloje esančio draudimo liudijimo (serija 0001, Nr. 0112045) matosi, kad A. P. ir UAB DB ,,Liubartas ir partneriai“ atstovas S. R. P. 2001 m. rugsėjo 12 d. sudarė automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. Joje nurodyta 49000 Lt draudimo suma. Draudimo liudijime nurodytas ir tas pats šio apdrausto automobilio kėbulo numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra notaro patvirtinta 2001 m. lapkričio 22 d. panaudos sutartis, pagal kurią automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. P. šį automobilį perdavė naudotis ir valdyti kaltinamajam A. A. . Kauno raj. PK kelių policijos jaun. inspektoriaus R. P. tarnybiniame pranešime, jo surašytame ATP protokole ir sudarytoje autoavarijos vietos schemoje nurodomi duomenys apie tai, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo autoįvykyje ir buvo apgadintas 2001 m. gruodžio 23 d., 2340 val., kelio Kaunas-Jurbarkas 16,900 kilometre. Už tai automobilį vairavusiam ir KET pažeidusiam A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda. 2001 m. gruodžio 27 d. A. A. AB-ei ,,Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą apžiūrėti avarijos metu sugadintą transporto priemonę ir išmokėti draudimo išmoką. Iš transporto priemonės techninės apžiūros protokolo matosi, kad 2001 m. gruodžio 27 d. automobilį ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo, surašė jo apžiūros protokolą ir nustatė jo sugadinimus AB ,,Lietuvos draudimas“ NSC inžinierius ekspertas G. G. . Pažymėtina tai, kad ir kituose išvardintuose dokumentuose (kelių policijos surašytame autoavarijos vietos apžiūros protokole, taip pat pačios AB ,,Lietuvos draudimas“ eksperto surašytame automobilio apžiūros protokole) irgi nurodomas tas pats automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši baudžiamoji byla buvo iškelta tik 2002 m. balandžio 4 d. po to, kai į policiją kreipėsi AB ,,Lietuvos draudimas“ su pareiškimu, kuriame nurodoma apie A. A. pasikėsinimą apgaule gauti draudimo išmoką. Prie pareiškimo draudimo bendrovė pridėjo pačios AB ,,Lietuvos draudimas“ Vilniaus NSC vyriausiojo eksperto R.Lipo atliktos autotechninės ekspertizės aktą. Šio akto išvadose nurodoma, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ne A. A. nurodomomis aplinkybėmis 2001 m. gruodžio 23 d. autoavarijos metu kelio Kaunas-Jurbarkas 17-ame kilometre, o kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Automobilį ir avarijos vietą apžiūrėjęs ekspertas akto tiriamojoje dalyje nurodė, kad dalis ant autoavarijos vietoje apžiūrėtų medžių kamienų rastų pažeidimų atsirado ne į tuos medžius atsitrenkus automobiliui, o daugelį kartų paveikus aštriu plokščiu įrankiu (labiausiai tikėtina – kirvio ašmenimis). Automobilyje nėra ir tokių sugadinimų, kurie būtų padaryti atsitrenkiant į kitus medžius. Nurodyto ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas jam judant šoninio slydimo režime, po to virstant per kairiojo šono galinę dalį, stogą ir kairįjį šoną. Virtimo metu automobilis variklio skyriaus viršutine dalimi atsitrenkė į riboto ploto vertikalią kliūtį – stulpą, medį ar pan. Su automobilio virtimu nesusijusi sugadinimų zona yra kairiojo šono priekinėje dalyje. Jie padaryti kitu kietu kūnu paveikus iš galo į priekį ir iš kairės į dešinę. Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ pareiškimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. A. matosi, kad draudimo bendrovės specialistai, sulyginę po autoavarijos apžiūrėto automobilio fotonuotraukas ir draudimo atstovo S. R. P. pateiktas fotonuotraukas, padarytas apžiūrint automobilį draudimo sutarties sudarymo metu, nustatė 10 tose nuotraukose nufotografuotų automobilių išorinės apdailos neatitikimų bei skirtumų.
Iš to, kas buvo išdėstyta, matosi, kad kaltinimai A. A. iš esmės kaip tik ir buvo grindžiami jau nurodytu AB ,,Lietuvos draudimas“ eksperto atliktos ekspertizės aktu ir pačios draudimo bendrovės nustatytais skirtingu metu fotografuoto automobilio išorinės apdailos detalių neatitikimais. Tačiau iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu išvardinti bylos duomenys arba nepasitvirtino, arba jų nepakako apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, o iškilusias ir nepaneigtas abejones teismas pagrįstai įvertino kaltinamojo A. A. naudai. Nurodytas eksperto R.Lipo išvadas paneigė kitų ekspertizių aktai, o liudytojų parodymai ir kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys patvirtino kaltinamojo parodymus.
Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes jie arba paneigti kitais įrodymais, arba tiesiog patys neatitinka bylos aplinkybių ir tėra prielaidos.
Išteisintasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilį ,,Mercedes Benz 300“ pirkti iš D. P. P. su juo susitarė 2001 m. rugsėjo mėn. Kadangi sumokėjo tik dalį sutartos pinigų sumos, naudojimuisi iki galutinio atsiskaitymo su A. P. sudarė automobilio panaudos sutartį. Iki nusiperkant automobilį, jis buvo paliktas stovėti turgavietės aikštelėje. Prieš perkant tą automobilį buvo nutarta jį apdrausti ir dėl to jis kreipėsi į draudimo bendrovės atstovą S. R. P. . Pas jį į namus nuvyko jis pats, D. P. P. ir automobilio savininkė A. P. . Buvo surašyta ir pasirašyta draudimo sutartis, pirmą kartą S. R. P. joje padarė kažkokią klaidą, todėl jis tą pačią dieną dar vyko pas A. P. , kad ši vėl pasirašytų tinkamai surašytą sutartį. Prieš pasirašant draudimo sutartį, jis su S. R. P. nuvyko į turgaus aikštelę, kur DB atstovas apžiūrėjo automobilį, patikrino jo valstybinius ir kėbulo numerius, taip pat jį nufotografavo. Tą automobilį iš turgaus aikštelės jis pasiėmė ne tą pačią dieną, o vėliau. 2001 m. gruodžio 23 d. vakare jis tuo automobiliu važiavo keliu Kaunas-Jurbarkas, apakintas priešais atvažiavusio automobilio šviesų, išvažiavo į kelkraštį, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo sankasos ir atsitrenkė į medžius. Dėl šoko avarijos aplinkybių gerai neprisimena, žino tik, kad atsipeikėjo permestas ant galinės sėdynės. Prašė pagalbos sustojusio nepažįstamo vyriškio. Apie autoavariją pranešė policijai ir iškvietė techninės pagalbos automobilį, kuriuo jo sudaužytas ,,Mercedes Benz“ buvo pargabentas į Kauną. Po to jis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl sugadinto automobilio apžiūros ir draudimo atlyginimo.
Kolegijos nuomone, nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad kiti išnagrinėti įrodymai išdėstytų kaltinamojo parodymų nepaneigė, o dauguma iš tų įrodymų tuos parodymus kaip tik patvirtino. Pirmiausia tai pasakytina apie liudytojų parodymus, kurie dėstomi ne tik nuosprendyje, bet ir kaltinamajame akte. Liudytojai D. P. P. ir A. P. visiškai patvirtino A. A. parodymus apie automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo aplinkybes, susitarimą su A. A. dėl atsiskaitymo už automobilį ir panaudos sutarties sudarymą. Jie patvirtino ir kaltinamojo parodymus apie automobilio apdraudimo aplinkybes. D. P. P. dar ir pateikė fotonuotrauką, iš kurios matosi, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi jo namo kieme. Šis liudytojas parodė, kad nors automobilį pirko daužtą, tačiau jį susiremontavo ir pats juo naudojosi. Liudytojo pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas fotografavimo laikas – 2000 m. lapkričio 11 d., o tai patvirtina, kad tuo metu ir iki pardavimo D. P. P. ne tik turėjo šį savo sesers vardu registruotą automobilį, bet ir buvo jį suremontavęs bei juo naudojosi. Tai patvirtino ir kiti šioje byloje apklausti liudytojai D. P. P. tėvas B. P. , sesuo A. P. , jo pažįstamas ir tolimas A. A. giminaitis A. B. . Kad 2001 m. rudenį nurodytu automobiliu jau važinėjo pats kaltinamasis A. A. , irgi patvirtino liudytojai jo giminaitis R. Ku. , kaimynai K. S. , R. K. , taip pat jau minėtas liudytojas A. B. . Išvardintų liudytojų parodymai nepaneigti jokiais bylos duomenimis.
Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad to paties automobilio, kuris atvaizduotas D. P. P. pateiktoje fotonuotraukoje, o po to DB atstovo S. R. P. darytose fotonuotraukose, išorinės išvaizdos detalės tikrai galėjo nežymiai skirtis. Kolegijos nuomone, tokia išvada pagrįsta, nes ištirti įrodymai tikrai patvirtina, jog kai kurios automobilio išorinės apdailos detalės, taip pat jo ratai iki automobilį įsigyjant A. A. galėjo būti pakeisti kaltinamajam to nežinant ir netgi iki jam nusprendus tą automobilį pirkti. Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nesutikimo su tokiomis išvadomis nepagrįsti, skunde dėl to iš esmės dėstomos tik prielaidos, be to neteisingai interpretuojami liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai.
Liudytojas D. P. P. parodė, kad automobilį ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė parduoti 2001 m. vasaros pabaigoje ir jį paliko turgaus aikštelėje, raktelius irgi atidavė tos aikštelės darbuotojams. Jiems pasakęs, kad automobilį parduotų, pats pirkėjų neieškojo ir daugiau automobiliu nesidomėjo. D. P. P. tikrai parodė, kad pats automobilio raktų ir jokių jo išorės apdailos detalių nekeitė. Tačiau, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, D. P. P. parodymai tikrai nepatvirtina, kad automobilio išorė negalėjo būti keičiama jau pačioje turgaus aikštelėje. Teisme pats D. P. P. parodė, kad iki A. A. skambučio jam yra skambinęs automobilio pirkimu domėjęsis rusų tautybės asmuo. Be to, jam skambindavo aikštelės darbuotojas, kuris klausė, ar, norint įtikti pirkėjui, galima pakeisti kurias nors automobilio išorės detales. Jis telefonu tokį sutikimą davė. Dar parodė, kad apie tai, kas iš tų detalių tokiu būdu buvo pakeista, nesidomėjo, gerai neprisimena net ir iki pardavimo buvusios išvaizdos smulkių detalių. Teisme buvo apklaustas ir automobilių saugojimo aikštelės prie automobilių turgaus darbuotojas liudytojas G. F. . Apeliaciniame skunde teigiama, jog G. F. patvirtino tik tai, kad aikštelėje saugoto automobilio buvo pakeisti tik ratai, kurie po to vėl buvo atkeisti atgal, o kitos detalės nebuvo keičiamos. Tačiau šie parodymai skunde išdėstyti neteisingai. Iš tikrųjų G. F. teisme parodė, kad aikštelėje paliktą pardavimui automobilį ,,Mercedes Benz 300“ prisimena, buvo palikti ir jo rakteliai. Būsimiems pirkėjams būdavo leidžiama automobilį iš jo stovėjimo vietos išvaryti ir vėl parvaryti, taip pat leidžiama, suderinus su savininku, keisti ir automobilio detales. Jis tikrai prisimena, kad kažkoks rusas keitė automobilio ,,Mercedes Benz 300“ ratus. Teisme papildomai apklaustas antrą kartą, G. F. vėl patvirtino, kad automobilio ratai tikrai buvo keičiami, tačiau neparodė, kad jie tikrai vėl buvo atkeisti tais pačiais. Liudytojui atrodė, kad taip ir turėjo būti. Be to, G. F. neparodė ir apie tai, kad nebuvo keičiamos kitos automobilio apdailos detalės. To jis tiesiog neprisiminė arba nematė. Tačiau papildomai apklaustas tas pats G. F. parodė, jog dažniausiai aikštelėje pirkėjams apžiūrint automobilius būdavo keičiami akumuliatoriai ir ,,visokios gudrybės“, pvz. magnetofonai, veidrodėliai ir kitos apdailos detalės. G. F. taip pat parodė, kad neprisimena, kada rusų tautybės asmenys keitė nurodyto automobilio ratus – ar prieš jį fotografuojant DB atstovui, ar jau po to. Taigi šio liudytojo parodymai, priešingai negu nurodoma skunde, ne paneigia, o kaip tik patvirtina galimybę, kad saugojimo aikštelėje automobilio ,,Mercedes Benz“ ratai ir kitos apdailos detalės galėjo būti keičiamos. Apeliaciniame skunde šioje dalyje be jokio pagrindo remiamasi ir paties A. A. parodymais. Jis tikrai neparodė, kad automobilio išorė aikštelėje buvo keičiama jam nežinant. Tačiau kitaip ir negalėjo būti ir tai, nors ir nepatvirtina, bet ir jokiu būdu tokios galimybės nepaneigia. Tuo tarpu teisme apklausti ekspertai patvirtino, kad automobilio ,,Mercedes Benz 300“ skirtingų modifikacijų išorinės apdailos detalės – bamperiai, apdailos juostelės ir kt. – arba yra vienodi, arba tos detalės yra labai lengvai pakeičiamos neardant automobilio. Skunde dar remiamasi 2004 m. sausio 21 d. fototechninės ekspertizės aktu. Šios ekspertizės išvados šioje nutartyje dar bus aptartos, tačiau jos metu buvo lyginamos tik automobilio fotonuotraukos, darytos draudimo metu ir jau po autoavarijos įvykio. Todėl šios ekspertizės išvados automobilio detalių pakeitimo turgaus aikštelėje galimybės nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau ir šitos ekspertizės akte pabrėžiama, kad išorinių apdailos detalių skirtumai identifikaciniam automobilio tyrimui yra netinkami.
Labai svarbūs šioje byloje yra UAB DB ,,Liubartas ir partneriai“ atstovo liudytojo S. R. P. parodymai. Jis parodė, kad kaltinamasis A. A. atvyko pas jį ir pareiškė pageidavimą apdrausti automobilį ,,Mercedes Benz“. Su A. A. buvo dar kažkokie asmenys, prisimena, kad buvo moteris – to automobilio savininkė. Jis iš pradžių surašė draudimo sutartį, o po to nuvyko į aikštelę apžiūrėti draudžiamo automobilio. Liudytojas tvirtina, kad tikrai sutikrino automobilio valstybinius ir kėbulo numerius (jie buvo po sėdyne) ir tie numeriai tikrai sutapo su nurodomais automobilio dokumentuose. Automobilį jis dar ir nufotografavo. Nors to ir nereikalauja draudimo bendrovė, tačiau taip jis daro visada, kai draudžiami brangūs automobiliai. Po apžiūros grįžęs į namus, jis pamatė, kad surašytoje draudimo sutartyje padarė klaidą, todėl tą sutartį perbraukė, užrašė, kad ji sugadinta ir surašė antrą sutartį. Tai darant savininkės A. P. jau nebuvo ir, jo nurodymu, A. A. sutartį buvo nuvežęs A. P. pasirašyti. Į pakartotinius proceso dalyvių klausimus liudytojas S. R. P. kategoriškai atsakė, kad draudžiamo automobilio valstybinius ir kėbulo numerius tikrai tikrino ir jie sutapo su nurodytais automobilio dokumentuose. Kaip jau buvo minėta, draudimo sutartyje nurodyti automobilio ,,Mercedes Benz 300“ kėbulo numeriai sutampa su numeriais, nurodomais automobilio kilmės ir visuose kituose jau išvardintuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. R. P. draudimo sutartį surašė dar iki jo apžiūrėjimo, vieną sutarties blanką sugadino, kitą sutartį surašė jau nedalyvaujant jos savininkei. Galima sutikti, kad DB atstovas tikrai padarė kai kuriuos draudimo sutarties sudarymo bei surašymo pažeidimus, tačiau tai tikrai negali būti pagrindu netikėti ir atmesti jo parodymus apie esmines ir pagrindines automobilio apžiūros ir draudimo sutarties sudarymo aplinkybes. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovai ir liudytojais apklausti šios bendrovės darbuotojai didelį dėmesį skyrė tam faktui, kad DB atstovas S. R. P. apdraustąjį automobilį ,,Mercedes Benz 300“ fotografavo. Tuo tarpu iš AB ,,Lietuvos draudimas“ rašto ikiteisminiam tyrimui ir pridėtų draudimo metodinių nurodymų matosi, kad fotografuoti draudžiamą automobilį, nors ir nebuvo draudžiama, bet to ir nebuvo reikalaujama. Tačiau būtina pažymėti, kad kaip tik dėl S. R. P. padarytų fotonuotraukų draudimo bendrovė ir galėjo sulyginti skirtingu metu fotografuoto apdrausto automobilio išvaizdą, nustatyti išorinės apdailos skirtumus. Kaip tik tų nuotraukų dėka A. A. ir buvo atsisakyta išmokėti draudimo atlyginimą bei kreiptasi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Kita vertus, S. R. P. pateiktos fotonuotraukos patvirtina jo parodymus, kad apdrausdamas automobilį šis liudytojas jį tikrai apžiūrėjo turgaus stovėjimo aikštelėje. Kad tai tikrai buvo padaryta, patvirtino ne tik A. A. , bet ir tas pats jau paminėtas liudytojas G. F. . Jis parodė, kad aikštelėje stovėjusį automobilį ,,Mercedes Benz 300“ tikrai fotografavo. Nėra jokio pagrindo netikėti ir S. R. P. parodymais apie tai, kad jis tikrai patikrino apžiūrėto automobilio kėbulo numerį ir jį įrašė į draudimo sutartį. O šių numerių sutapimas, ką patvirtino ir ekspertai, yra pagrindinis automobilio identifikacinis požymis. Jokių duomenų, kad S. R. P. būtų suklastojęs draudimo sutartį, nebūtų pats patikrinęs automobilio kėbulo numerio arba būtų davęs melagingus parodymus bandydamas, kaip nurodoma skunde, pateisinti savo aplaidų darbą, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikiama ir paduotame apeliaciniame skunde. Dar pažymėtina, kad joks kitas automobilis, kuris, kaip nurodoma kaltinime, tariamai galėjo būti pateiktas apžiūrai su uždėtais kito automobilio valstybiniais numeriais, taip ir nebuvo nustatytas. Visos aptartos nustatytos bylos aplinkybės tik patvirtina išteisintojo A. A. parodymus. Tos aplinkybės patvirtina ir teismo išvadas dėl pirmosios kaltinimo dalies. Kolegija sutinka su šiomis išvadomis, nes jokių duomenų apie tariamą kito, nenustatyto automobilio ,,Mercedes Benz 300“ pateikimą apžiūrai draudimo metu, byloje nėra. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms šioje dalyje tėra niekuo nepagrįsti spėliojimai ir prielaidos. Dėl jau aptartų aplinkybių kolegija tuos argumentus atmeta.
Nuosprendyje teismas taip pat padarė išvadą, kad nepasitvirtino ir antroji kaltinimo dalis apie tai, kad A. A. draudimo bendrovei pranešė apie tariamą draudiminį įvykį 2001 m. gruodžio 23 d. Apie tai, kad ši kaltinimo dalis netinkamai ir nesuprantamai išdėstyta jau pačiame kaltinamajame akte, šioje nutartyje jau buvo aptarta. Vis dėlto, iš bylos matosi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir šias bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, ir šioje dalyje teismo padarytos išvados yra teisingos, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai ir šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip jau minėta, kaltinimas A. A. buvo grindžiamas 2002 m. vasario 21 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ eksperto R.Lipo autotechninės ekspertizės aktu. Jo išvadose nurodoma, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne A. A. nurodytomis aplinkybėmis 2001 m. gruodžio 23 d. autoavarijos metu kelio Kaunas-Jurbarkas 17 –ame kilometre, o kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Plačiau šios ekspertizės išvados jau buvo aptartos. Tačiau tas išvadas paneigė kitų šioje byloje atliktų ekspertizių aktai ir kiti įrodymai. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kita autotechninė ekspertizė, kurią 2003 m. kovo 25 d. atliko TEC ekspertas V. Leipus. Jos išvadose nurodoma, kad autoavarijos vietos planas sudarytas nepakankamai tiksliai, kad pagal jį būtų galima nustatyti a/m ,,Mercedes Benz“ autoavarijos aplinkybes ir mechanizmą, o A. A. autoavarijos aplinkybes aiškina taip pat neišsamiai, todėl jų negalima palyginti su atlikto tyrimo rezultatais ir spręsti, ar jos techniniu požiūriu neprieštarauja ekspertinio tyrimo metu nustatytam a/m išorinių sugadinimų padarymo mechanizmui. Tačiau toliau nurodoma, kad sprendžiant pagal atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus, nurodytoje autoavarijos vietoje aptikti medžių sužalojimai galėjo būti padaryti dinaminių kontaktų (smūgių, slydimų) su tyrimui pateikto automobilio ,,Mercedes Benz 300“ kėbulo dalimis metu. Tai paneigia pirminės eksperto R.Lipo ekspertizės išvadas apie tai, kad įvykio vietoje apžiūrėti medžiai galėjo būti sužaloti ne autoavarijos metu ir ne kontaktuojant su automobilio kėbulu. Be to, tai patvirtina, kad autoavarija tikrai galėjo būti padaryta A. A. nurodomoje vietoje. Šios ekspertizės išvados padarytos atlikus ekspertinį tyrimą, iš naujo apžiūrėjus įvykio vietą. Tai buvo padaryta praėjus nemažam laiko tarpui po autoįvykio, tačiau tik dėl to, kad pats ikiteisminis tyrimas užvilkino ekspertizės paskyrimą. Be to, ekspertui buvo pateikta ir visa bylos medžiaga, todėl ekspertizės metu buvo remtasi ir pirminę ekspertizę atlikusio eksperto R.Lipo surinkta tyrimo medžiaga. Dėl to 2003 m. kovo 25 d. ekspertizės akto išvadas vertinti tik tikėtinomis ir nepripažinti tų išvadų įrodymu pagrindo nėra. Jau teisminio nagrinėjimo metu pats teismas paskyrė dar vieną kompleksinę autotechninę bei fototechninę-spektrografinę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos TEC ekspertai. 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto išvadose vėl nurodoma, kad autoavarijos vietos schema nėra pakankamai tiksli tam, kad pagal ją galima būtų atkurti pilną automobilio ,,Mercedes Benz 300“ išorinių sugadinimų padarymo eigą bei nustatyti tikslų eismo įvykio mechanizmą. Techniniu-ekspertiniu požiūriu išnagrinėjus tyrimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilio išorinių sugadinimų pobūdį ir apimtį, ekspertinės apžiūros metu eismo įvykio vietoje aptikus pėdsakus ant medžių kamienų bei medžių išsidėstymą kelio sankasos atžvilgiu, galima teigti, kad ,,Mercedes Benz 300“ užfiksuotus išorinius sugadinimus galėjo gauti nurodytoje eismo įvykio vietoje. Šios ekspertizės išvados vėl paneigia pirminės draudimo bendrovės eksperto atliktos ekspertizės išvadas, jos taip pat patvirtina A. A. parodymus. Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas negalėjo šios ekspertizės išvadų laikyti įrodymu kolegija irgi atmeta. Tai, kad ekspertizę atlikę ekspertai rėmėsi byloje jau surinkta autoįvykio tyrimo medžiaga ir ją įvertino, nereiškia, kad buvo peržengtos tų ekspertų specialiųjų žinių ribos. Nurodytos išvados negali būti vertinamos ir tikėtinomis, nes jose nėra prieštaravimų ir jose atsakyta į ekspertams pavestus atsakyti klausimus. Vienas iš 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizę atlikusių ekspertų tikrai buvo V. L. , prieš tai atlikęs ir jau minėtą 2003 m. kovo 25 d. ekspertizę. Kolegijos nuomone, šią antrą ekspertizę atlikusį ekspertą laikyti šališku nėra pagrindo. BPK 286 str. 7 d. nedraudžia naujos ekspertizės atlikimą pavesti daryti net ir tam pačiam ekspertui. Be to, iš bylos matosi, kad 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi teismas paskyrė ne naują, o pirminę kompleksinę ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti jau į kitokius klausimus, negu jie buvo užduoti ikiteisminio tyrimo metu priimtame 2002 m. liepos 2 d. nutarime. Taip pat pažymėtina, kad nurodytų ekspertizių išvadose nėra prieštaravimų, antrosios ekspertizės išvados tik išsamesnės. Todėl jau paminėtų 2004 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto išvadų nepripažinti įrodymu teismas irgi neturėjo jokio pagrindo.
Vis dėlto, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant išsklaidyti bet kurias abejones dėl jau nustatytų bylos aplinkybių, kolegija patenkino prokurorės prašymą ir paskyrė šioje byloje naują, komisijinę autotechninę ekspertizę, kurią padaryti pavedė Lietuvos TEC eismo įvykių tyrimo skyriaus kitiems ekspertams. Ekspertų E.Sokolovskio ir G.Pilipavičiaus 2006 m. sausio 10 d. atliktos ekspertizės akto išvados tik dar kartą patvirtino, o taip pat papildė jau aptartų kitų TEC ekspertizių išvadas. Naujos ekspertizės išvadose vėl nurodyta, kad automobilis ,,Mercedes Benz 300“ galėjo būti apgadintas autoavarijos vietos schemoje užfiksuotoje vietoje taip, kaip aprašyta akto tiriamojoje dalyje. Galima šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) irgi aprašyta toje ekspertizės akto dalyje. Tiriamojoje akto dalyje nustatyta tokia galima įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis ,,Mercedes Benz 300“ važiavo keliu Kaunas-Jurbarkas link Kauno, išvažiuojant iš kelio posūkio į kairę, žiūrint jo vairavimo kryptimi, prarado vairavimo stabilumą ir, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį, nuslydo nuo kelio sankasos bei judėdamas galine dalimi į priekį kėbulo kairiuoju šonu (kairės pusės priekinėmis durelėmis bei priekiniu sparnu) smūginiai-slystamai kontaktavo su pirmąja pagal jo judėjimo kryptį įvykio vietoje užfiksuotų nubrozdintų medžių grupe. Nuo smūgio į minėtus medžius, ,,Mercedes Benz 300“ pakeitė sukimosi kryptį ir vertėsi per dešinįjį šoną, atsitrenkdamas stogo kairiąja puse ir užpakaliniu kairiuoju sparnu į žemės paviršių, po to toliau sukdamasis ore sudėtingu erdviniu judesiu, variklio dangčiu į medį, esantį už minėtos trijų medžių grupės, žiūrint judėjimo kryptimi (Kauno link), išverčiant jį iš šaknų. Po kontakto su šiuo medžiu ,,Mercedes Benz 300“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir kairės pusės galinių durelių viduriu bei stogo kairiuoju kraštu kontaktavo su dar kiek toliau, žiūrint Kauno link, esančiu medžiu, po ko automobilis nusileido ant žemės ir sustojo prie minėto medžio autoavarijos vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Iš padaryto tyrimo bei nustatytos galimos šio eismo įvykio eigos seka, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ,,Mercedes Benz 300“ negalėjo įvykti autoavarijos vietos schemoje užfiksuotoje vietoje.
Išdėstytos ekspertizės išvados, kolegijos nuomone, galutinai paneigia kaltinimų dalį ir pirminės eksperto R.Lipo padarytos ekspertizės išvadas apie tai, kad automobilis tariamai galėjo būti apgadintas kitoje, negu nurodo išteisintasis, vietoje. Tos išvados patvirtina ir tai, kad automobilio apgadinimai irgi galėjo būti padaryti šio autoįvykio metu. Kolegijos nuomone, yra pagrindas pažymėti ir tai, kad pirminę ekspertizę, kurios išvados išteisintajam buvo nepalankios, padarė būtent AB ,,Lietuvos draudimas“ ekspertas. Kadangi ši bendrovė atsisakė A. A. mokėti draudimo atlyginimą ir yra suinteresuota bylos baigtimi, dėl to galima būtų manyti ir apie tam tikrą šios bendrovės eksperto šališkumą. Bet kuriuo atveju, kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina remtis jau aptartomis net keleto nepriklausomos institucijos – Lietuvos TEC ekspertų išvadomis. Tas išvadas teisme dar kartą patvirtino apklausti ekspertai V. L. bei A. K. . Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad kai kurias vėlesnių ekspertizių išvadas teisminio nagrinėjimo metu jau pripažino ir AB ,,Lietuvos draudimas“ ekspertas. Tai, kad išteisintasis A. A. tyrimo metu taip ir nesugebėjo tiksliai papasakoti viso autoįvykio eigos, irgi negali būti pagrindu abejoti ekspertų nustatyta galima to įvykio eiga. Teisme net ir ekspertas R.Lipas pripažino, kad jeigu žmogus susitrenkia galvą, gali neprisiminti įvykių eigos dar ir iki 15 min. iki to įvykio.
Teismo nutartimi taip pat buvo paskirta bei padaryta dar ir teismo fototechninė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos TEC ekspertė R.Pajaujytė. Šios ekspertizės išvadose nurodoma, kad pateiktose ekspertizei nuotraukose, kuriose draudžiant nufotografuotas automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotraukose, kuriose po autoavarijos nufotografuotas sudaužytas automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas ne tas pats, bet du skirtingi automobiliai tik su sąlyga, kad laikotarpiu nuo draudimo iki tiriamos autoavarijos automobilis nebuvo remontuojamas pakeičiant jo bamperį ir šonines apdailos juosteles. Tuo tarpu kiti ekspertizės metu nuotraukose matomi skirtumai (antena, daviklis, valstybinio numerio rėmeliai, ratų diskai) identifikaciniam automobilio tyrimui yra netinkami. Šias išvadas ekspertė R.Pajaujytė patvirtino ir teisme. Ji parodė, kad pateiktose tyrimui nuotraukose užfiksuoti bendri automobilio pažeidimai, o ne skirtumai. Ekspertizės metu buvo atmesti galimi skirtumai tų išorės apdailos detalių, kurios yra nestabilios. Ši ekspertė dar kartą patvirtino ir kitų ekspertų parodymus apie tai, kad net ir išvadose nurodytas ,,Mercedes Benz 300“ bamperis bei šoninės apdailos juostelės galėjo būti pakeistos. Ekspertė taip pat nurodė, kad pagal nuotraukas nebuvo galima nustatyti, kokia buvo automobilio antena. Byloje yra UAB ,,Siglita“ pažyma apie tai, kad ant automobilio stogo matoma antena galėjo būti sumontuota tik pragręžiant automobilio kėbulą. Tuo tarpu ekspertė R.Pajaujytė parodė, kad pagal jai pateiktų nuotraukų kokybę jose skylių kėbule antenos tvirtinimui nesimato.
Kolegijos nuomone, vertinant draudimo metu ir po autoavarijos padarytose automobilio nuotraukose matomus išorinės apdailos skirtumus, teismas pagrįstai rėmėsi ne pačios draudimo bendrovės specialistų, o nepriklausomos institucijos ir būtent tam specialių žinių turinčio TEC Dokumentų ekspertizių skyriaus eksperto išvadomis. Tose išvadose didžioji dalis pirmiau tariamai nustatytų automobilio išorės skirtumų paneigta ir atmesta. Tuo tarpu kiti likę skirtumai pripažinti tik su sąlyga, jeigu automobilis nuo draudimo momento iki autoįvykio nebuvo remontuojamas pakeičiant bamperį ir šonines apdailos detales. Visi teisminio nagrinėjimo metu apklausti TEC ekspertai be to vienodai pripažino, kad ir šios išorinės apdailos detalės galėjo būti lengvai pakeičiamos. Išteisintasis A. A. parodė, kad plaunant automobilį, jo antena nukrito, nes buvo pritvirtinta tik prisiurbimo būdu. Be to, jis keitė valstybinių numerių ženklų rėmelius, nes šie buvo sulūžę. Šie jo parodymai nepaneigti ir juos atmesti nėra pagrindo. Apie tai, kad kiti pirkėjai automobilių stovėjimo aikštelėje keitė automobilio ratus, parodė liudytojas G. F. ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei A. A. , nei liudytojai nieko neparodė apie bamperio ir apdailos juostelių pakeitimą. Tačiau jau anksčiau aptartos bylos aplinkybės nepaneigia galimybės, kad ir šios detalės automobilyje galėjo būti pakeistos jam stovint turgaus aikštelėje kitų automobilio pirkimu besidomėjusių asmenų. Be to, tai galėjo būti padaryta ne tik prieš automobilį nufotografuojant DB atstovui S. R. P. , bet ir jau po draudimo sutarties sudarymo, nes A. A. tvirtina, kad automobilį iš aikštelės pasiėmė ne iš karto. Nepaneigti ir šie jo parodymai. Tuo tarpu aikštelės darbuotojas liudytojas G. F. , nors pats tų detalių keitimo ir nematė, tačiau tokios galimybės neatmetė ir netgi nurodė dažniausiai būsimų pirkėjų keičiamas išorės apdailos detales. Jo parodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Kaip jau minėta, teisminio nagrinėjimo metu apklaustas TEC ekspertas autotechnikas V. L. parodė, kad automobilio išvaizda gali labai pasikeisti pakeitus keletą apdailos detalių. Tačiau identifikuojant automobilį tai nesvarbu, nes viską lemia unikalus kiekvieno automobilio kėbulo numeris. Jeigu jis neperkaltas, tai ir yra svarbiausias identifikavimo požymis. Šioje byloje jokių duomenų apie tai, kad automobilio ,,Mercedes Benz 300“ kėbulo numeris būtų perkaltas ar kitokiu būdu pakeistas, nėra. Tas numeris buvo tikrintas ir automobilį įsigyjant D. P. P. , ir automobilį draudžiant, ir apžiūrint po autoįvykio. Numeris visada buvo tas pats ir sutapo su nurodytu numeriu automobilio dokumentuose. Jau vien šis faktas, o taip pat kiti aptarti bylos duomenys patvirtina teismo padarytą išvadą, kad nors po draudimo iki autoįvykio automobilio kai kurios išorės detalės galėjo pasikeisti, tai nepaneigia, kad skirtingu metu nufotografuotas buvo būtent tas pats, o ne skirtingi automobiliai.
Nurodytą teismo išvadą šioje byloje patvirtina ne tik jau aptarti, bet ir kiti ištirti įrodymai. Kauno raj. PK kelių policijos autoįvykių registracijos žurnale yra įrašas būtent apie tai, kad 2001 m. gruodžio 23 d., 2340 val., kelio Kaunas-Jurbarkas 16, 900 km įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas A. A. vairuojamas automobilis ,,Mercedes Benz 300“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas PK pareigūnas A. R. patvirtino, kad tuo metu tikrai į policiją buvo paskambinta ir pranešta apie šį autoįvykį. Į įvykio vietą jis išsiuntė budintį inspektorių R. P. . Liudytojas PK inspektorius R. P. parodė, kad budinčiojo nurodymu tikrai nuvyko į nurodytą kelio Kaunas-Jurbarkas vietą ir ten rado nuo sankasos nuvažiavusį, aplamdytą ir tarp medžių įstrigusį automobilį ,,Mercedes Benz 300“. Ten sutiko tik A. A. , kuris paaiškino, kad automobilį vairavo ir avariją padarė būtent jis. Jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, apžiūrėjo automobilį, patikrino dokumentus, vėliau parašė tarnybinį pranešimą, o apie autoįvykį padarė įrašus PK autoįvykių registracijos žurnale. Taip pat surašė A. A. ATP protokolą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojas R. P. apklausų metu neparodė, kad patikrino automobilio kėbulo numerį. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad tokie jo parodymai tikrai nebuvo užfiksuoti. Liudytojui tokio klausimas niekas , taip pat ir prokurorė, tiesiog neuždavė. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad policijos inspektorius netikrino automobilio kėbulo numerių. R. P. surašytame transporto priemonių apžiūros protokole yra įrašytas būtent automobilio kėbulo numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Tai negalėjo būti padaryta neapžiūrėjus automobilio. Be to, tokį patį kėbulo numerį nustatė ir pačios AB ,,Lietuvos draudimas“ specialistas, surašęs transporto priemonės apžiūros protokolą 2001 m. gruodžio 27 d. Kad A. A. su jo nurodomu automobiliu padarė autoavariją nurodytu laiku ir vietoje, patvirtino dar ir liudytojas P.B.-B. Jis parodė, kad turi individualią firmą, užsiimančią automobilių transportavimu. Liudytojas parodė, kad tą naktį jam telefonu buvo pranešta apie autoįvykį ir paprašyta transportavimo pagalbos. Nuvažiavęs į kelią Kaunas-Jurbarkas, ten rado sudaužytą automobilį ,,Mercedes Benz“, pakrovė jį ant tralo ir pargabeno į Kauną. Šio liudytojo parodymus patvirtina byloje esanti kvito apie paslaugų apmokėjimą šaknelė. Iš jos matosi, kad 2001 m. gruodžio 24 d. A. A. už automobilio ,,MB 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą P.B.-B. firmai sumokėjo 120 Lt. Kad A. A. autoavariją padarė nurodytu laiku ir vietoje, patvirtino ir liudytojas A. B. , parodęs, kad į autoavarijos vietą nuvažiavo, kai jam paskambino A. A. . Pats išteisintasis A. A. nesugebėjo paaiškinti, kodėl neužfiksuoti jo telefono skambučiai A. B. ir P.B.-B. Jis parodė, kad net nežino, iš kokio telefono jiems paskambino, be to paaiškino, kad pagalbos prašė dar ir nepažįstamo vyriškio, kuris sustojo pamatęs autoįvykį. Bet kuriuo atveju, nors A. B. ir P.B.-B. parodymai apie tai, kaip jie atvyko į įvykio vietą, kelia kai kurių abejonių, jie vis tik patvirtina ir jokiu būdu nepaneigia paties išteisintojo A. A. parodymų.
Iš bylos matosi, kad kai kurios naujos aplinkybės paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu. Teisme prokurorė pareiškė prašymą pridėti prie bylos papildomus daiktinius įrodymus ir pateikė teismui 12 vokų su juose esančiais medžių tošies bei žievės ir stiklo pavyzdžiais, paimtais įvykio vietoje ir autoservise nuo ten saugoto automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorės prašymą teismas patenkino, nors byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pateiktų daiktų paėmimo faktus. Teisme apklausta liudytoja šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja (tuomet tardytoja) N. G. parodė, kad paskyrusi byloje autotechninę ekspertizę, kartu su A. A. nuvyko į autoįvykio vietą, ten paėmė įvairius po avarijos likusius daiktus, po to juos paėmė ir autoservise nuo A. A. vairuoto automobilio. Tai buvo medžių žievė ir stiklo gabalėliai. Visa tai ji sudėjo į vokus, kuriuos pati pasirašė. N. G. dar parodė, kad visa tai vyko A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau nurodytų objektų paėmimo nei šio tyrimo veiksmo protokole, nei kitokiame dokumente ji neužfiksavo. Tai ji paaiškino tuo, kad ,,gal apsižioplino“. Iš byloje esančio A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad jame jokių duomenų apie kokių nors daiktų paėmimą nėra įrašyta. Protokole be to nurodoma, kad jis surašytas 2000 m. rugsėjo 26 d., nors teisme N. G. parodė, kad suklydo ir šioje vietoje, nes protokolą iš tikrųjų surašė 2002 metais.
Iš bylos matosi, kad teismas paskyrė prokurorės pateiktų daiktų kompleksinę trasologinę medžiagų ir gaminių ekspertizę. TMC atliktos 2005 m.kovo 8 d. ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad dalis įvykio vietoje rastų bespalvio lakštinio stiklo šukių yra siauro grupinio priklausomumo su automobilio ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu bespalviu lakštiniu stiklu. Dalis įvykio vietoje rastų žalsvo lakštinio stiklo šukių yra bendro grupinio priklausomumo su a/m ,,Mercedes Benz“ priekiniu ir galiniu žalsvos spalvos lakštiniu stiklu. Išvadose taip pat nurodoma, kad pateiktame voke esantis medžio žievės fragmentas, paimtas autoservise iš automobilio ,,Mercedes Benz“ kairės pusės statramsčio ir medžio žievės gabalėliai kituose vokuose, paimti įvykio vietoje, yra tos pačios lapuočių medžių rūšies – ąžuolo (Quercus) žiauberės gabalėliai. Šios ekspertizės išvados visiškai patvirtina, kad autoavarijoje buvo apgadintas ne koks nors kitas nenustatytas, o būtent automobilis ,,Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stiklų ir žievių pavyzdžiai nuo jo buvo paimti autoservise tuomet, kai automobilis buvo apžiūrėtas ir jo identifikacija, taip pat ir kėbulo numeris, nekėlė jokių abejonių.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodytos ekspertizės išvadų negalima laikyti įrodymu, nes ištirti objektai buvo paimti nesilaikant BPK reikalavimų. Dar nurodoma, kad tie objektai buvo paimti 2002 m. rugsėjo 26 d., o teismas neišsiaiškino, ar toje pačioje kelio Kaunas-Jurbarkas vietoje nebuvo kitų autoįvykių iki nurodyto laiko. Kolegija ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, surinkti reikalaujamus papildomus duomenis buvo ne teismo, o paties ikiteisminio tyrimo ir jį kontroliavusio prokuroro pareiga. Kita vertus, rinkti duomenis apie galimus autoįvykius toje pačioje kaltinime nurodytoje vietoje šiuo atveju nėra jokio reikalo. Byloje jau yra duomenys apie tai, kad toje pačioje kelio Kaunas-Jurbarkas vietoje 1999-2001 metų laikotarpiu nebuvo jokių kitų autoįvykių. Užregistruoti tik keli kiti įvykiai, kurių metu dideliu atstumu nuo nurodytos vietos avarijas patyrė kitokių markių automobiliai. Nekyla abejonių ir dėl to, kad kiti automobiliai nepatyrė avarijų lygiai toje pačioje vietoje vėlesniu laiku. Tai būtų palikę kitus, papildomus pėdsakus, tuo tarpu ekspertų išvados patvirtina, kad medžių sužalojimai ir kiti užfiksuoti autoįvykio pėdsakai galėjo atsitikti būtent A. A. nurodomo autoįvykio 2001 m. gruodžio 23 d. metu. Iš bylos matosi, kad jau pačios AB ,,Lietuvos draudimas“ eksperto 2002 m. sausio 31 d. padarytos įvykio vietos apžiūros metu toje vietoje, taip pat ant sužalotų medžių kamienų buvo rasta prikibusių stiklo šukių.
Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad paimant medienos ir stiklo pavyzdžius ikiteisminio tyrimo metu buvo nesilaikoma BPK reikalavimų. Tačiau apklausta liudytoja tuos pavyzdžius paėmusi tyrėja pati teismui pripažino ir paaiškino, kad medienos ir stiklo pavyzdžiai tikrai buvo paimti. Dar pažymėtina tai, kad nurodytus objektus teismui pateikė ir paprašė juos pridėti prie bylos pati prokurorė, šis prašymas buvo pareikštas ir patenkintas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Todėl vėlesnis prokurorės reikalavimas jos pateiktų objektų, tačiau kaltinimui nepalankių ekspertizės išvadų nelaikyti įrodymu vertintinas prieštaringai.
Net ir sutinkant su tuo, kad medžių žievės ir stiklo pavyzdžiai ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti nesilaikant procesinių įstatymų ir jie neatitinka BPK 20 str. įrodymams keliamų reikalavimų, kolegijos nuomoje, teismas dėl to padarė ir kitas pagrįstas išvadas. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad paimtų daiktų atliekant bylos tyrimą nuslėpimas, jų neužfiksavimas protokoluose ir atitinkamų ekspertizių nepaskyrimas rodo ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės neobjektyvumą šioje byloje. Su tokia išvada reikia sutikti, nes iš bylos matosi, jog yra ir kitų požymių, rodančių, kad ikiteisminio tyrimo metu vyravo tendencija surinkti tik A. A. apkaltinančius duomenis. Kad nebuvo imamasi priemonių išsiaiškinti ir jį teisinančias bylos aplinkybes, geriausiai matosi iš jau aptartų tyrėjos padarytų ir pačiame apeliaciniame skunde nurodomų BPK reikalavimų pažeidimų.
Tuo tarpu prokurorės skundo argumentai ir bandymas tyrėjos padarytus BPK pažeidimus įvertinti kaltinamojo nenaudai yra nesuprantami ir neturi jokio teisinio pagrindo.
Iš viso to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tikrai išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o visumą ištirtų įrodymų įvertino tinkamai. Byloje tikrai nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų abi A. A. pareikšto kaltinimo dalis. Byloje neįrodyta, kad A. A. pateikė apdrausti ne jo turėtą, o kitą, nenustatytą automobilį su uždėtais kitais valstybinio numerio ženklais. Taip pat neįrodyta ir tai, kad jis pranešė AB ,,Lietuvos draudimas“ apie tariamą autoįvykį. Tuo pačiu neįrodyta ir tai, kad A. A. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą. Įrodymų, kurie patvirtintų A. A. pareikštus kaltinimus, nebuvo pateikta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Priešingai, naujos ekspertizės išvados tik dar kartą patvirtino teismo jau nustatytas bylos aplinkybes.
Atmesdama prokuroro apeliacinį skundą, kolegija taip pat pažymi, kad jame taip pat faktiškai nepateikta nei argumentų, kurie leistų kitaip įvertinti jau ištirtus įrodymus, nei nurodyti jokie kiti įrodymai, kuriais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Iš skundo turinio matosi, kad jame įrodinėjimo naštą bandoma perkelti pačiam buvusiam kaltinamajam A. A. .
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, o nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai išnaudojus visas galimybes, abejonių pašalinti nepavyksta, jos yra aiškinamos kaltinamojo naudai.
Šioje byloje tikrai kelia abejonių kai kurie liudytojų D. P. P. , A. P. , taip pat paties buvusio kaltinamojo A. A. parodymai apie automobilio pirkimo ir pardavimo aplinkybes. Yra pagrindo abejoti, ar jų parodymai, kad šie asmenys tiesiog neprisimena daugelio svarbių bylai aplinkybių, yra teisingi. Teismui iškilo abejonių ir dėl liudytojų A. B. bei P.B.-B. parodymų apie tai, kaip jie atvyko į autoįvykio vietą, tai pažymėta ir nuosprendyje. Tačiau visų šių parodymų jokie kiti įrodymai nepaneigė. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo abejojama ir DB atstovo S. R. P. bei policijos inspektoriaus R. P. parodymais, kurie buvo įvairiais būdais tikrinami. Įrodžius A. A. kaltę, nurodytus liudytojus būtų pagrindas patraukti atsakomybėn ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už nusikaltimo slėpimą ar net bendrininkavimą nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinas pats A. A. , padaryme. Tačiau nei vienam iš išvardintų asmenų įtarimai nebuvo pareikšti, o kaltinamajame akte buvo išdėstyti šių liudytojų parodymai, kurie, kartu su kitais įrodymais, tik paneigė A. A. pareikštus kaltinimus.
Kolegijos nuomone, šioje byloje buvo išnaudotos visos galimybės iškilusių abejonių pašalinimui, o tai padaryti nepavykus, visas abejones teismas pagrįstai išaiškino kaltinamojo naudai ir priėmė A. A. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Šis nuosprendis teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Linas Šiukšta
Teisėjai Svajūnas Knizleris
Violeta Ražinskaitė