Civilinė byla Nr. 2-1392/2013          

                                          Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G. ir R. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3475-392/2013 pagal ieškovo AS UniCredit Bank ieškinį atsakovams R. J. G. ir D. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AS UniCredit Bank kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų  R. J. G. ir D. G. solidariai 1 968 845,97 Lt skolos, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai R. J. G. ir D. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia AS UniCredit Bank, R. J. G. bei D. G. 2008-11-21 sudarytą laidavimo sutartį, iš dalies atleisti atsakovus nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pateiktą priešieškinį apmokėjo 400 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi R. J. G. ir D. G. prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovus papildomai apmokėti priešieškinį 3 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat pateikti teismui naują mokėjimo kvitą, kuriuo būtų tinkamai sumokėta 400 Lt žyminio mokesčio dalis.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovai 2013 m. vasario 25 d. teismui pateikė prašymą 3 000 litų žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, taip pat grąžinti netinkamai sumokėtą 400 litų žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovų prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetė, įpareigojo atsakovus sumokėti 3 400 Lt  dydžio žyminį mokestį per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo, priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas, nurodė grąžinti R. J. G. 400 Lt 2012-08-22 AB Lietuvos paštas sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad patys atsakovai savo prašyme nurodė, jog jie gauna tik senatvės pensiją, – atsakovas R. J. G. – 1 579,47 Lt, o atsakovė D. G. – 987,04 Lt, kitų pajamų atsakovai neturi. Teismas sprendė, kad atsakovai nėra nurodę jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių galima būtų spręsti apie būsimą tikėtiną jų turtinės padėties pagerėjimą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

 Atsakovai D. G. ir R. J. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovų prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pakeisti – tenkinti atsakovų prašymą atidėti atsakovams mokėtino 3 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, ir neteisingai išsprendė klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atsakovai savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė tuo, kad iš karto negali sumokėti tokios didelės pinigų sumos – 3 400 Lt žyminio mokesčio. Vienintelis atsakovų turimas nekilnojamasis turtas – D. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio disponavimas yra apribotas ir iš kurio bus išieškoma, vykdant bankrutavusios D. G. IĮ bankroto procedūrą. Teismui kartu su prašymu buvo pateikti atsakovų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovai santaupų banko sąskaitose neturi. Vienintelės atsakovo R. J. G. pajamos sudaro gaunama senatvės pensija, kuri šiuo metu yra 1 579,49 Lt. Atsakovė D. G. taip pat gauna senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro 987,04 Lt. Byloje yra pakankamai įrodymų ir tikslinga atidėti žyminio mokesčio už paduodamą priešieškinį sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Netenkinus atsakovų prašymo, jie prarastų bet kokią procesinę galimybę apginti savo pažeistas teises, ginčijant su ieškovu sudarytas laidavimo sutartis.  

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtinės padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu asmuo negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje jo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iš dalies patenkino apeliantų prašymą, atleido juos nuo dalies, t. y. 20 288 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo ir nustatė terminą sumokėti likusiai daliai, t. y. 3 400 Lt, žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliantai, pateikdami prašymą atidėti 3 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu jie neturi galimybių gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nes vienintelis atsakovų turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, apeliantai jokių piniginių lėšų neturi, vienintelės apeliantų pajamos yra gaunamos senatvės pensijos.

 Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apeliantai nepagrindė, jog jų finansinė padėtis ateityje gali pagerėti bei nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

CPK 84 straipsnis nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Kartu su prašymu apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš bankų sąskaitų (t. 2, b. l. 57-68), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie turimą areštuotą nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 53-56). Su atskiruoju skundu apeliantai jokių dokumentų, patvirtinančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 78 str., 314 str.). Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatyta ir įvertinta aplinkybė, ar apeliantų sunki turtinė padėtis, lyginant ją su ta, kuri yra priešieškinio pateikimo teismui metu, per ilgesnį laikotarpį iš esmės pagerės ir apeliantams atsiras galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 84 str.). Būtent apeliantams tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, taigi ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, egzistavimą (CPK 12 str., 84 str.). Tiek prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek atskirąjį skundą apeliantai grindė sunkia turtine padėtimi, tačiau nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog jų turtinė padėtis pagerės ir jie galės sumokėti žyminį mokestį ateityje (CPK 178 str.). Taigi, nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, apeliantų turtinė padėtis pagerės ir jie galės sumokėti nustatytą žyminio mokesčio dalį už paduotą priešieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantų prašymo ir atidėti žyminio mokesčio,  nuo kurio didžiosios dalies mokėjimo apeliantai jau yra teismo atleisti, sumokėjimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigodamas apeliantus sumokėti žyminį mokestį nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.