Civilinė byla Nr. e2YT-28339-820/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22657-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi su 2020 m. liepos 31 d. skundu, prašydamas panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-20-174-23177, atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 194737 bei skirti pareiškėjui priklausančio turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kv. m. ploto, plane pažymėtas Tr., unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilnius, rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis ginčo patvarkymu nusprendė parduoti pareiškėjui priklausantį turtą. Varžytynių puslapyje antstolis patalpino skelbimą apie varžytynes, kuriame nurodoma, kad turto kaina yra 1 320 000 EUR. Šią turto kainą antstolis nurodo tiek ginčo patvarkyme, tiek skelbime. Ši parduodamo turto kaina nustatyta remiantis UAN „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12-31A. pareiškėjo teigimu šiuo ekspertizės aktu nustatyta tik 6343,13 kv. m. ploto pastato kaina, tačiau ekspertizės metu nebuvo nustatyta 10094,46 kv. m. ploto pastatų kaina. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad turto kaina yra per maža, antstolis neteisingai nustatė parduodamo turto kainą ir varžytynės turi būti atšauktos. Taip pat pareiškėjas prašo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kad būtų nustatyta tikroji parduodamo turto rinkos kaina.
Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2020 m. liepos 31 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog turtas buvo įvertintas tinkamai, antstoliui nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėj byloje Nr. e2YT-17714-862/2020 išnagrinėjo iš esmės analogišką pareiškėjo skundą, kuris buvo atmestas. Taip pat dėl turto realizavimo kainos yra pasisakyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020. Todėl antstolio teigimu pareiškėjo analogiški skundai, skundžiant iš esmės visus antstolio procesinius veiksmus, daro žalą vykdymo procesui, yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Pernelyg aktyvus naudojimaisi savo teisėmis negali būti priežastis skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Be to, antstolio teigimu ne tik antstolio nustatyta turto vertė parodo tikrąją turto rinkos kainą, bet ir varžytynių dalyviai įkainoja parduodamą turtą ir varžydamiesi turto vertę pakelia iki realios rinkos vertės. Antstolio teigimu turtas parduodamas už tinkamą kainą, pagrindo skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nėra. Antstolis mano, jog pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir tokiais veiksmais pažeidžia išieškotojo teises. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus antstolis mano, jog tenkinti skundo nėra pagrindo. Patvarkyme antstolis taip pat prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant hipotekos kreditoriaus naudai.
Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepime nurodoma, kad nesutinkama su pareiškėjo skundu ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasibaigusių varžytynių rezultatai paneigia visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl turto kainos.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas pateikė teismui papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo skirtas nagrinėti teismo posėdyje, gavus suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pateiktą pareiškėjo pakartotinį prašymą. Prašymu pareiškėjas prašo sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjo turto, esančio Ateities g. 10, Vilniuje bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą. Teigia, kad parduodamo turto kaina nustatyta netinkamai, todėl jį pardavus už varžytynėse nustatytą kainą bus pažeistos pareiškėjos teisės ir turtiniais interesai.
Suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST pateikė atsiliepimą į pareiškėjo papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad varžytynės jau yra įvykusios ir yra nustatytas jų laimėtojas. Todėl mano, kad skundas yra prima facie nepagrįstas ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
Skundas atmestinas.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2020 m. liepos 22 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-174-23177, atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes bei skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Teigia, jog antstolis netinkamai įvertino areštuojamą turtą, dėl ko turtas parduodamas už per žemą kainą.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. „Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolis Turto arešto aktu areštavo ir 2020 m. sausio 20 d. patvarkymu įkainojo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti prekybos paskirties pastatą su terasa, esantį Ateities g. 10, Vilniuje (unikalus Nr. 1099-0031-2170).
Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra bei tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
Nagrinėjamu atveju antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir įkainojo turtą remdamasis atliktos ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Be to, dėl atliktos turto vertinimo ekspertizės bei parduodamo turto įkainojimo ir jo teisėtumo jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo n civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020. Pareiškėjo teiginiai, kad turto plotas pasikeitė, todėl negalima vadovautis UAB „Negrita“ atliktu turto vertinimu, nepagrįsti. Kaip jau yra konstatuota kasacinio teismo, turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Taip pat kaip matyti iš antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikto patvarkymo, kad turtas 2020 m. rugpjūčio 21 d. vykusiose varžytynėse Nr. 194737 buvo parduotas už 7 321 000 EUR sumą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėingos turto vertės bei pardavimo kainos nustatymo, nepagrįsti. Turtas buvo parduotas už maksimaliai didelę sumą, kuri viršija net pareiškėjo papildomame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomai nepriklausomo turto vertintojo nustatytai turto kainai (4 813 000 EUR). Pareiškėjas skundė antstolio atliktą turto įkainojimą, tačiau skundas dėl nustatytos turto rinkos vertės 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020 buvo atmestas. Nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl konstatuotina, kad vidutinė turto rinkos vertė buvo nustatyta ir turtas įkainotas tinkamai.
Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, jog turtas parduodamas per žema kaina, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.; CPK 178 straipsnis), yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad antstolis įkainojo turtą vadovaudamasis neaktualiu turto vertinimu. Teismui nustačius, jog antstolis nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pakartotinės pareiškėjo turto – nebaigto statyti prekybos paskirties pastato su terasa, esančio Ateities g. 10, Vilniuje, varžytynės Nr. 194737. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad minėtas patvarkymas dėl pareiškėjo areštuoto turto antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, ar pažeidžia skolininko teisės bei teisėtus interesus.
Taip pat pareiškėjas pateikė reikalavimą atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 194737. Nutarties priėmimo dieną varžytynės yra pasibaigę ir yra paskelbtas jų laimėtojas. Kadangi kaip jau konstatuota pareiškėjo turtas parduotas iš varžytynių, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nėra galimybės. Nei reikalavimo dėl įvykusių varžytynių atšaukimo, nei turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, tenkinimas nesukeltų jokių teisnių pasekmių pareiškėjui, kadangi varžytynės jau yra įvykusios (pasibaigusios). Dėl šių aplinkybių šie reikalavimai atmestini plačiau dėl jų nepasisakant.
Antstolis Donatas Kisielius patvarkyme nurodo, jog pareiškėjas naudodamasis savo procesinėmis teisėmis sąmoningai vilkina vykdymo procesą ir turto pardavimą iš varžytynių, todėl šiuo atveju subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl per mažos turto rinkos vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti visus atliktus vykdymo veiksmus.
Pagal Civilinio proceso kodekso 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas teises. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, areštuoto turto realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.
Antstolis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Antstolis patvarkyme dėl pareiškėjo skundo netenkinimo prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant hipotekos kreditoriaus naudai. Antstolis teigia, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus stabdyti vykdymo veiksmus siekia vienintelio tikslo – vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad beveik absoliuti dauguma pareiškėjo skundų ir prašymų yra atmetami, akivaizdu, kad pareiškėjas veikia prieš greitą vykdymo procesą. Pareiškėjo elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standartų, tiekiami panašaus pobūdžio ir turinio skundai vilkina vykdymo veiksmus ir kenkia ne tik išieškotojo interesams, bet ir didina vykdymo išlaidas pačiam skolininkui (pareiškėjui). Be to, pareiškėjo nesąžiningas elgesys jau yra konstatuotas ne viename teismo procesiniame sprendime.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Antstolio prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas vilkinti išieškojimo procesą ir atsiskaitymą su išieškotoju. Sutiktina su antstolio argumentais, kad pareiškėjo elgesys laikytinas siekimu vilkinti vykdymo procesą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad pareiškėjo UAB „EMILĖ“ elgesys vykdymo procese laikytinas netinkamu, nesąžiningu ir pripažintas kaip veikimas prieš greitą procesą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-11334-734/2020, e2YT-13429-599/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-841-779/2020 ir kt.). Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, argumentuodamas tuo, kad antstolio nustatyta parduodamo turto vertė yra per maža ir pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Kaip jau konstatuota nutartyje, dėl pareiškėjo parduodamo turto kainos buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2YT-11334-734/2020). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikia nepagrįstus skundus bei vilkina vykdymo procesą, todėl pareiškėjui skirtina 2 000 EUR dydžio bauda. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojas būtų patyręs nuostolius, todėl prašymas skirti 50 procentų išieškotojui atmestinas.
Dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo
Po skundo priėmimo ir paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pareiškėjas pateikė teismui papildomą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjo turto, esančio Ateities g. 10, Vilniuje bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą. Teigia, kad parduodamo turto kaina nustatyta netinkamai, todėl jį pardavus už varžytynėse nustatytą kainą bus pažeistos pareiškėjos teisės ir turtiniais interesai.
Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų ir prima facie pagrįstų reikalavimų pobūdį (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tik tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį. Ieškinio (šiuo atveju – skundo) reikalavimų pagrįstumo sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi būti vertinama pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną, o tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio (skundo) pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės.
Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstai maža kaina įkainotas varžytynėse parduotas turtas. Nutartimi atmetus pareiškėjo skundą ir konstatavus, kad jis nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo labiau, kad nutarties priėmimo dieną varžytynės jau yra įvykusios ir turtas parduotas. Todėl pareiškėjo papildomas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST atsiliepime į skundą bei atsiliepime į papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo priteisti iš pareiškėjo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Kadangi suinteresuotas asmuo nėra pateikęs jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo UAB „EMILĖ“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.
Skirti pareiškėjui UAB „EMILĖ“ (į. k. 302629571) 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą, įpareigojant 2 000 EUR (du tūkstančius) sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Atmesti pareiškėjo papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda