Civ. b. Nr. e2-2785-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00018-2019-7
(S)
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,
Sekretoriaujant S. A., J. M.,
dalyvaujant atsakovo atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. G.,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 84 347,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3997,86 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-07-11 gaisro metu sudegė trečiajam asmeniui S. G. (ankstesnė pavardė – R.) nekilnojamasis turtas ir jame buvęs kilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas turtas ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovas S. G. už gaisro metu sunaikintą turtą išmokėjo 168 695,90 Eur draudimo išmoką. Žalos padidėjimui įtakos turėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų veiksmai. Apie gaisrą pranešimas buvo gautas 2016-07-11 01.27 val., tačiau į gaisro vietą atsakovės darbuotojai atvyko tik 02.35 val. Operatyviai ir laiku atvykus į gaisro vietą, gaisras būtų laiku likviduotas ir ieškovės apdraustas turtas nebūtų sudegęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės reikalaujama 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 84 347,95 Eur.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 29 min., iš neprisistačiusio asmens BPC gautas pranešimas apie degantį privatų kaimynų namą, adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 47 min. Kauno APGV Prienų PGT pareigūnams atvykus nurodytu adresu gaisro požymių nebuvo; siekiant patikslinti adresą, 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 50 min. BPC susisiekė su pranešėja, tačiau tikslus adresas nebuvo nurodytas; 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 53 min. BPC susisiekė su kita pranešėja, ji nurodė, kad iki įvykio vietos reikia važiuoti mišku tris kilometrus; 2016 m. liepos 11 d. 2 val. 35 min. Kauno APGV Prienų PGT pareigūnai atvyko į įvykio vietą; 2016 m. liepos 11 d. 2 val. 46 min. įvykis lokalizuotas, o 6 val. 35 min. - likviduotas. Gaisro metu padaryta žala atsirado ne dėl atsakovo darbuotojų veiksmų ar netinkamų jų pareigų vykdymo. Kauno APGV Prienų PGI darbuotojai, vykdydami savo pareigas, laikėsi galiojančių teises aktų, nevykdė priešingos teisei veikos.
4. Prieš teismo posėdį gautas ieškovo atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašyme nurodyta, kad ieškovė atstovė ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmetamas.
5. Byloje nustatyta, kad 2016-07-11 gaisro metu sudegė trečiajam asmeniui S. G. nekilnojamasis turtas ir jame buvęs kilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas turtas ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovas S. G. už gaisro metu sunaikintą turtą išmokėjo 168 695,90 Eur draudimo išmoką.
6. Šalys procesiniuose dokumentuose trečiuoju asmeniu nurodo S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)), tačiau patikrinus gyventojų registro duomenis paaiškėjo, kad pagal tokį a. k. (duomenys neskelbtini) asmens vardas ir pavardė yra S. G., todėl šioje byloje S. G. ir bus nurodoma trečiuoju asmeniu.
7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Tam, kad kiltų atsakovo atsakomybė ir kad būtų pagrindas priteisti nuostolius, turi būti įrodytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė nekyla ir nuostoliai tokiu atveju nepriteisiami. Teismo nuomone, šioje byloje ieškovas neįrodė visų šių sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.
8. CK 6.271 str. 1 d. yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 d. yra nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
9. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, nes iki gaisro vietos važiavo labai ilgai, ir jeigu jie būtų atvažiavę operatyviai, tai gaisras būtų užgesintas ir nuostolių būtų išvengta, todėl jie turi atlyginti ieškovui žalą, t. y. kompensuoti dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka, nes byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojai (ugniagesiai) ėmėsi visų priemonių, kad į gaisravietę nuvyktų pagal teisės aktuose nustatytą laiką ir kad kiek įmanoma greičiau užgesintų gaisrą.
10. Atsakovas nurodė (ir tai patvirtina bylos medžiaga), kad 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 29 min. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) iš neprisistačiusio asmens buvo gautas pranešimas apie degantį kaimynų namą, (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 11 d. 1 val. 47 min. Kauno APGV Prienų PGT atvykus nurodytu adresu nebuvo matyti gaisro požymių. Neradus įvykio vietos buvo nuspręsta važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve kaire puse, tačiau atvykus iki namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) jokių gaisro požymių (ugnies pašvaistės, dūmų kvapo) nebuvo, todėl buvo nuspręsta apsisukti ir važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve į kitą pusę. Tuo metu atvyko ir likusios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) namo priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos iš BPC gavo patikslintą pranešimą, kad gaisras vyksta ne (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visos pajėgos apsisuko ir vyko naujai nurodytu adresu, kur buvo rasta gaisravietė ir nedelsiant pradėti gaisro gesinimo darbai. Vykimo maršrutas miško ir kaimo keliukais (viso apie 17 kilometrų) labai įtakojo vidutinį atvykimo laiką.
11. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“ (toliau - Standartas) II skyriuje nurodyti reagavimo, pagalbos prašymus laiko trukmės kriterijai, kurių privalo laikytis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, gavusios pagalbos prašymą.
12. Standarto 4.3 papunktyje nurodyta, kad laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo priėmimo pabaigos iki pranešimo apie pagalbos poreikį perdavimo pajėgoms, kurios į pranešimą apie pagalbos poreikį reaguoja pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė, Įvertinus BPC įvykio ataskaitą, matyti, kad pranešimas apie įvykį, (duomenys neskelbtini) gautas 1 val. 29 min., Kauno APGV Prienų PGT perduotas 1 val. 30 min., t. y. per Standarto 4.3 papunktyje nurodytą laiką.
13. Standarto 6 punkte nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse pajėgos, kurios į pranešimą apie pagalbos poreikį reaguoja pirmosios, turi būti išdėstytos taip, kad per metus ne mažiau kaip 80 procentų visų pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietų kaimo gyvenamosiose vietovėse laikas būtų ne ilgesnis kaip 18 minučių.
14. Šiuo atveju gavusios pranešimą pirmosios pajėgos pirminiu nurodytu adresu atvyko 1 val. 47 min., t. y. nuo pranešėjos pranešimo iki priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo pranešėjos nurodytu adresu praėjo 18 minučių, taigi Kauno APGV Prienų PGT pareigūnai pirminiu nurodytu adresu atvyko per Standarte nurodytą laiką.
15. Ieškovas nepagrįstai ieškinyje remiasi Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijų aprašo, patvirtinto departamento direktoriaus 2012 m vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-53 „Dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus kriterijų aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, kuriame nurodyta, kad kaimo ir miestelių vietovėse vidutinis pirmųjų pajėgų atvykimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 15 minučių. Pažymėtina, kad minėtas aprašas departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-129 buvo pripažintas netekusiu galios.
16. BPC telkdamas priešgaisrinės gelbėjimo pajėgas pagal pirminio pranešimo apie įvykį pateiktus duomenis ir Kauno APGV Prienų PGT reaguodama į gautą iš BPC pranešimą apie įvykį bei vykdydami gaisrų gesinimo darbus įvykio vietoje vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pateikimą ir parengtį.
17. Vadovaujantis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais, patvirtintais departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 24.1 papunkčiu, matyti, kad pareigūnas (darbuotojas) priėmęs informaciją pirmojo pagalbos prašymo ar pranešimo apie įvykį metu privalo nedelsdamas skelbti aliarmo signalą pajėgų sutelkimo plane numatytoms ir pasirengusioms reaguoti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms. Laikas nuo pirmojo pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį priėmimo pabaigos iki pagalbos prašymo, pranešimo apie įvykį perdavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, kurios į įvykio vietų vyksta pirmosios, turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė. Įvertinus BPC įvykio ataskaitą, matyti, kad pranešimas apie įvykį perduotas per 1 min. t. y. pranešimas priimtas 1 val. 29 min., o perduotas priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms 1 val. 30 min., t. y. laikantis Nuostatuose bei Standarte nustatytų reikalavimų; antra, vadovaujantis Nuostatų 28 punktu, matyti, kad į įvykio vietą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos vadovaujantis pajėgų sutelkimo planu <...>. Gaisro aprašymo 5.1 papunktyje nurodyta, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykį buvo siunčiamos vadovaujantis pajėgų sutelkimo planu, vėlgi laikantis Nuostatų reikalavimų.
18. Pažymėtina, kad pirmosios į įvykio vietą atvykusios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos nedelsiant pradėjo gaisro gesinimo darbus, buvo stengiamasi užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, papildomai buvo iškviesta dar viena ugniagesių komanda. Siekdamas kuo efektyviau organizuoti gelbėjimo darbus, gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietą suskirstė į darbo barus, kaip numatyta Nuostatų 80 punkte.
19. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmai buvo atliekami operatyviai ir nuosekliai vadovaujantis teisės aktai, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį. Ugniagesiai laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdė priešingos teisei veikos, o priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vykimas užtruko dėl pranešėjo klaidingai nurodyto adreso, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų perdislokavimo, didelio atstumo, prastos būklės miško ir kaimo kelių.
20. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad priešgaisrinių pajėgų atvykimą lėmė ne jų netinkami veiksmai, o objektyvios priežastys, nepriklaususios nuo priešgaisrinių gelbejimo pajėgų: klaidingai nurodytas pirminis adresas; nuodugni (duomenys neskelbtini) g. žvalgyba, siekiant įsitikinti, ar tiksliai nurodytas adresas; laiko tarpas per kurį BPC siekė gauti patikslintą informaciją iš pranešėjo.
21. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykio vietą siunčiamos vadovaujantis pajėgų sutelkimo planu, arba <...> atsižvelgiant į arčiausiai įvykio vietos esančias tinkamas ir pasirengusias išvykti gelbėjimo pajėgas <...> (Nuostatų 28 punktas). Kauno APGV Prienų PGT pajėgos buvo arčiausiai pirminės nurodytos įvykio vietos (duomenys neskelbtini).
22. Įvertinus aukščiau išvardytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo darbuotojų (ugniagesių) veiksmai buvo neteisėti ar kad jie buvo priežastiniame ryšyje su prašoma priteisti žala. Taigi, nėra net dviejų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
23. Dėl šios priežasties atmetamas ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Atmetus šį reikalavimą atmetami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai. Taigi, ieškinys atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ona Gasiulytė