Civilinė byla Nr. e2-663-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02777-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Emtronika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, mažajai bendrijai „Emtronika“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6–ojo notarų biuro notaras Edgaras Normantas.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti 2014-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta ūkio pastatus, unikalus Nr. 1094-0216-9077 ir Nr. 1094-0216-9111, plane pažymėtus indeksais atitinkamai 911/m ir 2211/m, esančius M. Daukšos g. 5, Vilniuje (toliau – Pastatai), perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui; 2) pripažinti negaliojančia 2014-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ sudarytos UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo investuojant Pastatus; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014-09-30 akto Nr. A403- 51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl Pastatų perdavimo UAB „Start Vilnius“; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymo Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl Pastatų; 5) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2015-13-12 parduodamo objekto viešo konkurso protokolo Nr. A27-89/15(2.14.1.8-EK5) dalį, kuria viešo konkurso laimėtoju dėl Pastatų įsigijimo skelbiama MB „Emtronika“; 6) pripažinti negaliojančia UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2963, dalį dėl Pastatą pardavimo MB „Emtronika“; 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymo Nr. 49VĮ-838-(l 4.49.2) „Dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49,2.)~486 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., M. Daukšos g, 5 (toliau – Žemės sklypas), įregistravimo valstybės įmonėje Registrą centre, sklypo dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ dalis, kuriomis nustatytos Pastatams tenkančios Žemės sklypo dalys, atitinkamai 4 kv. m ir 60 kv. m., taip pat apskaičiuotas bendram naudojimui tenkantis žemės plotas ir leista MB „Emtronikai“ išnuomoti 1 225 kv. m ploto dalį bendrame 4 056 kv. m ploto Žemės sklype; 8) pripažinti negaliojančia 2015-06-17 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SNŽ-265-(l4.49.57.), kuria NŽT išnuomojo MB „Emtronika“ 1 225 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto Žemės sklype; 9) įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl Žemės sklypo dalių dydžio nustatymo, perskaičiuojant Žemės sklype esantiems ūkiniams pastatams eksploatuoti tenkančią žemės dalį ir proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui išskirtos Žemės sklypo dalies plotui tenkančią bendrojo naudojimo žemės dalį; 10) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – Pastatų žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro.
3. Ieškovas taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: draudimą atsakovei MB „Emtronika“ perleisti Pastatų nuosavybės teisę kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teisę į juos; draudimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą Žemės sklype leidžiantį dokumentą ar rašytinius pritarimus; draudimą atsakovei MB „Emtronika“ disponuoti, sudaryti sandorius dėl nuomojamos Žemės sklypo 1 225 kv. m dalies; draudimą atsakovei NŽT duoti sutikimą įkeisti 1 225 kv. m Žemės sklypo dalies nuomos teisę.
4. Prašyme nurodė, kad jeigu šios laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, atsakovui perleidus ginčo Pastatus, tektų pradėti naują procesą dėl sandorio(-ių) pripažinimo negaliojančiu(-iais) ir restitucijos taikymo, o buvusių Ūkinių pastatų vietoje pradėjus naujas statybas, būtų apsunkintas tuščios valstybinės žemės dalies grąžinimas valstybės valdymui, ir tai pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešame registre dėl atsakovei MB „Emtronika“ priklausančių Pastatų nuosavybės teisių perleidimo draudimo kitiems asmenims, taip pat uždraudžiant atsakovei įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teisę į juos (užtikrinti savo arba trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, ja garantuoti ar bet kaip kitaip ją apsunkinti); 2) įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei MB „Emtronika“ disponuoti, sudaryti sandorius dėl nuomojamos Žemės sklypo 1 225 kv. m dalies; 3) uždraudė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybą Žemės sklype leidžiantį dokumentą ar rašytinius pritarimus; 4) uždraudė atsakovei NŽT duoti sutikimą įkeisti 1 225 kv. m Žemės sklypo dalies, išnuomotos pagal 2015-06-17 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SNŽ-265-(l4.49.57.), nuomos teisę.
6. Teismo vertinimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
7. Patenkinus ieškinio reikalavimus, Žemės sklypas būtų grąžintas valstybei, o atsakovės MB „Emtronika“ atlikti statybos darbai ginčo sklype keltų grėsmę operatyviam Žemės sklypo atlaisvinimui, apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą. Tai pažeistų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė realią grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, todėl patenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, pasak teismo, iš esmės bus įtvirtintas status quo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovė MB „Emtronika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nenurodė, kaip kiekviena iš taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiai užtikrintų būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, tik deklaratyviai konstatuodamas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė reikalavimo tinkamai motyvuoti teismo sprendimą.
2. Draudimas atsakovei MB „Emtronika“ disponuoti nuosavybės teise valdomais Pastatais ir Žemės sklypo nuomos teise neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslo. Nors prokuroras ginčija administracinius aktus ir sandorius, kuriais buvo perleisti Pastatai, tačiau restitucijos klausimas ieškinyje nėra keliamas. Prokuroras, prašydamas areštuoti Pastatus, nenurodo kaip tai susiję su numatomo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu. Prokuroras nepateikia jokių duomenų, kad atsakovė ketintų perleisti Pastatus tretiesiems asmenims. Priešingai, MB „Emtronika“ šiuo metu jau yra investavusi dideles lėšas į daugiabučio gyvenamojo namo projektavimą Žemės sklype, todėl tokie perleidimo sandoriai būtų ypač nenaudingi pačiai atsakovei.
3. Draudimas atsakovei NŽT duoti sutikimą įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę yra perteklinis, nes skundžiama nutartimi atsakovei MB „Emtronika“ uždrausta disponuoti išnuomota Žemės sklypo dalimi (įskaitant ir draudimą įkeisti šią dalį).
4. Projektavimo darbai ar statybą leidžiančio dokumento gavimas patys savaime niekaip neapsunkina galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Jokie statybos darbai Žemės sklype nėra atliekami, o draudimas gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra proporcingas siekiamiems tikslams bei pažeidžia lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, nes tokia laikinosios apsaugos priemonė akivaizdžiai varžo apeliantės teises labiau, nei tai yra būtina teisėtiems tikslams užtikrinti.
5. Civilinėje byloje Nr. e2-19446-944/2016, kurioje tiems patiems atsakovams pareikšta dalis tapačių reikalavimų, ne kartą buvo keltas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau visus kartus teismai atsisakė tenkinti ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos ieškovų reikalavimams užtikrinti.
9. Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės MB „Emtronika“ atskirąjį skundą atmesti, nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra susiję su taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslais – pašalinti grėsmes, galinčias sukliudyti ar apsunkinti neužstatytos naujais statiniais valstybinės žemės grąžinimą valstybės valdymui bei realiai nesančių pastatų vietoje pastatyti naujus statinius, kurie suteiktų jų savininkams atitinkamas teises, taip pat sprendžiant dėl įpareigojimo įforminti nesančių Pastatų žuvimo faktą ir nesantiems Pastatams būtino eksploatuoti apskaičiuoto žemės sklypo dalies ploto. Teismas atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas.
2. Ieškovo planuojamas statyti daugiabutis namas yra suprojektuotas būtent toje vietoje, kur stovėjo vienas iš ginčo Pastatų, ir kuris pagal projektą užims beveik visą atsakovės MB „Emtronika“ nuomojamą sklypo dalį. Neuždraudus Vilniaus miesto savivaldybei išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovė MB „Emtronika“ turės galimybę buvusių pastatų vietoje pastatyti naujus ūkinius pastatus ir tokiais veiksmais išsaugoti teisę į Žemės sklypo dalį, apskaičiuotą šiems ūkiniams pastatams eksploatuoti, atitinkamai teisę į valstybinės žemės dalies nuomą be aukciono. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovė ne tik privalėtų atlaisvinti Žemės sklypą, bet ir pašalinti naujos statybos padarinius, nors dėl tokios statybos (ne)teisėtumo reikalavimas ir nebuvo pareikštas.
3. Restitucijos natūra reikalavimas nekeliamas, nes Pastatų natūroje nėra. Ieškovė reikalauja įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę įforminti Pastatų žuvimo faktą, todėl teismo pritaikytas draudimas įkeisti Pastatus ar kitaip apriboti nuosavybės teisę į juos yra pritaikytas pagrįstai.
4. Tai, kad apeliantė nurodė neketinanti perleisti ginčo turto, leidžia daryti išvadą, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia jos interesų.
5. Patenkinus ieškinį, jeigu ginčo turtas būtų perleistas, išnuomotas ar įkeistas, tokiu atveju reikėtų inicijuoti naujas bylas. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl administracinių ir galimai teisminių procedūrų, susijusių su naujai sudarytais sandoriais ar administraciniais sprendimais, ar pastatyto statinio (jo) dalies nugriovimu, galimų nuostolių atlyginimu ir kt., būtų realiai apsunkintas.
6. Apeliantės minimoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių, nei prokuroras prašė taikyti šioje byloje. Be to, iš dalies skiriasi ir ieškovų reikalavimai minėtoje byloje bei šioje byloje.
10. Atsakovė NŽT atsiliepime prašo atsakovės MB „Emtronika“ atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas uždrausti NŽT duoti sutikimą įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė MB „Emtronika“ galimai mėgintų kam nors perleisti statinius, esančius Žemės sklype. Atsakovė MB „Emtronika“ nėra pateikusi prašymo dėl sutikimo perleisti Žemės sklypo nuomos teisę. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė MB „Emtronika“ būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba kad būtų pradėti vykdyti kokie nors statybos darbai.
11. Atsakovė UAB „Start Vilnius“ atsiliepime prašo atsakovės MB „Emtronika“ atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sprendžiamas UAB „Start Vilnius“ teisių ar pareigų klausimas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl teismo pareigos motyvuoti savo procesinį sprendimą

13. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismo nutarties, kuria CPK 145 straipsnio 1 dalyje ar kituose teisės aktuose numatytomis prevencinio poveikio priemonėmis suvaržoma vienos iš bylos šalių teisinė padėtis, teisinė prigimtis įpareigoja tokias priemones taikantį teismą nurodyti konkrečius argumentus, su kuriais susipažinus tiek bylos šalims, tiek pašaliniams asmenims būtų aišku, kodėl procesinio pobūdžio priemonėmis suvaržytos (ar atsisakyta tą padaryti) atsakovo teisės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, būtinas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas glaustai išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas bei kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas vertino visumą ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kiekvienos iš jų atskirai neanalizavo, tačiau iš teismo nurodytų motyvų galima suprasti, kodėl teismas priėmė tokį procesinį sprendimą. Pati apeliantė atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, kodėl nesutinka su teismo išvadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepakankamas skundžiamos nutarties motyvavimas apriboja atsakovės teisę į apeliaciją.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties

15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
16. Šiuo atveju prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriame pareikštais reikalavimais iš esmės siekia sugrąžinti valstybės valdymui valstybinio žemės sklypo dalį. Ieškovas įrodinėja, kad Žemės sklypo dalis buvo neteisėtai be aukciono išnuomota atsakovei MB „Emtronika“, nes įregistruoti Pastatai, kuriems naudoti skirta ši Žemės sklypo dalis, realiai nebeegzistuoja. Ieškinio patenkinimo atveju būtų atkurta teisinė padėtis, kuri buvo iki ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo momento. Ieškovas nereikalauja taikyti restitucijos, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais CK 1.80 ar 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais, restitucijos taikymo klausimą sprendžia ex officio (pagal pareigas) (CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 2, 3 d.). Antra, ieškovas, kaip minėta, įrodinėja, kad įregistruoti Pastatai faktiškai yra žuvę, todėl ieškovas reikalauja įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti šių nekilnojamųjų daiktų žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti Pastatus iš Nekilnojamojo turto registro. Apeliantė kaip Pastatų savininkė bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali perleisti nuosavybės teises į ginčo objektus ar kitaip jas suvaržyti. Tokie atsakovės veiksmai apsunkintų bylos nagrinėjimą ir ieškovo reikalavimų įvykdymą, nes ieškovui tektų ginčyti ir naujus sandorius, į procesą turėtų būti įtraukti tokių sandorių kontrahentai. Dėl to teismas, siekdamas išlaikyti esamą padėtį, kol bus išspręstas šalių ginčas, pagrįstai areštavo Pastatus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo

17. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
18. Apeliantės teigimu, draudimas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra būtina ir proporcinga priemonė, nes tokio dokumento išdavimas niekaip neapsunkintų teismo sprendimo vykdymo. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Statybos leidimas suteiktų apeliantei teisę pradėti vykdyti suplanuotas statybas ginčo Žemės sklype. Jeigu teismas priimtų ieškovui palankų teismo sprendimą, kiltų tokių statybų teisėtumo klausimas. Akivaizdu, kad tokiu atveju būtų sunkiau įvykdyti ieškovo reikalavimus, kuriais, kaip minėta, siekiama atkurti iki ginčijamų administracinių aktų ir sandorių buvusią teisinę padėtį. Teismas ėmėsi šios laikinosios apsaugos priemonės, kad Žemės sklype nebūtų vykdomi jokie statybos darbai, kol bus nagrinėjamas kilęs ginčas. Minėtas draudimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nes apeliantė neįrodė, kad dėl tokio draudimo jai kils didesnių neigiamų padarinių, jei bus atmestas ieškovo ieškinys, nei minėti padariniai, kurie gali kilti netaikius tokio draudimo, jeigu ieškovo reikalavimai būtų tenkinami.
19. Dėl apeliantės argumento, kad draudimas atsakovei NŽT duoti sutikimą įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę yra perteklinis, pažymėtina, kad teismas ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių tiek atsakovės MB „Emtronika“, tiek atsakovės NŽT atžvilgiu, siekdamas užtikrinti, kad Žemės sklypo nuomos teisė, įgyta pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, nebūtų suvaržyta. Toks draudimas nepažeidžia proporcingumo principo ir neapriboja apeliantės teisių labiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti.

Dėl teismo precedento

20. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
21. Apeliantė akcentuoja, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje tiems patiems atsakovams pareikšti iš dalies tapatūs reikalavimai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-871-994/2017, kaip ir šioje byloje, ginčijama UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartis ir NŽT 2015-06-16 įsakymas. Minėtoje byloje ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę MB „Emtronika“ nutraukti statinių, esančių Žemės sklype, projektavimo darbus; areštuoti atsakovės MB „Emtronika“ statinius, esančius Žemės sklype; sustabdyti 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimą; areštuoti šios sutarties pagrindu atsakovei MB „Emtronika“ išnuomotą Žemės sklypą. Taigi, minėtoje byloje buvo prašoma taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, nei šioje byloje (sutampa tik prašymas areštuoti Žemės sklype esančius statinius).
23. Pažymėtina, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia konkrečioje byloje, įvertindamas šalių pateiktus argumentus bei atsižvelgdamas į toje byloje nustatytas aplinkybes. Todėl vien tai, kad minėtoje byloje apylinkės teismas pirmąja instancija ir apygardos teismas apeliacine instancija netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti šioje byloje ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvados dėl būtinybės imtis laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas