Adm. byla Nr. eATP-296-870/2016   

       Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17149-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimo, kuriuo S. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas, nubaustas 2 000 Eur dydžio bauda, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas,

n u s t a t ė :

2016-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu S. C. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, taip pat būdamas 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 506 straipsnio 1 dalį, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., esant 22 826,69 € mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t.y.:

- 2015-05-18 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 1 700,00 €. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 19.266,23 €;

- 2015-06-09 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 3 940,00 €. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 18.988,99 €;

- 2015-06-25 buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 120,00 €. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 20.159,95 €;

- 2015-07-25 buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 499,95 €. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 18.918,99 €;

- 2015-08-25 buvo atliktas skolos apmokėjimas. Atsiskaitymo suma 4 610,00 €. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 21.055,34 €;

- 2015-08-31 buvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsiskaitymo suma 2 530,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 22.769,34 €.

Apylinkės teismas konstatavo, jog taip buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymo eiliškumas, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises bei padarė ATPK 506 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. 

VMI reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Apeliaciniu skundu VMI prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimą, priteisiant iš S. C. 22 769,34 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą. VMI, vadovaudamasi teismų praktika, nurodo, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis (CK  6.249 str. 1 d., taip pat CK 6.263 str. 2 d.).

Institucijos teigimu, ATPK 37 straipsnis aiškiai nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, teismas turi teisę kartu spręsti ir klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Teismai yra pasisakę, kad mutatis mutandis taikomos CK normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą.

Skunde nurodoma, kad įrodytos visos aplinkybės, reikalingos tam, kad iš S. C. būtų priteisti dėl administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai, t.y. padaryta 22 769,34 Eur žala (nepadengta mokestinė nepriemoka), nustatyti neteisėti ATPK 506 straipsnyje numatyti veiksmai, yra priežastinis ryšys tarp S. C. veiksmų ir susidariusios mokestinės nepriemokos.

VMI nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstyta pozicija, kad VMI nenurodė ir nepagrindė, kodėl byloje nurodytą mokestinę nepriemoką vertina kaip turtinį nuostolį, atsiradusį dėl S. C. veiksmų. Nurodo, kad S. C. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir turėjo pareigą pirmiausia atsiskaityti su VMI. Kadangi pastarasis šios pareigos nevykdė, liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi padengta, jei  S. C. būtų laikęsis CK 6.9301 straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Nurodė, kad žalos atsiradimui ATPK 506 straipsnio pagrindu nėra svarbu, kada susidarė nepriemoka, svarbu nustatyti, kad vadovas turėjo pareigą atsiskaityti su VMI ir jis šią pareigą pažeidė.

VMI skunde pažymėjo, kad VMI nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugeba įvykdyti savo prievolių dėl jos vadovo nesąžiningų veiksmų, bet dėl to, kad S. C. padarė ATPK 506 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė S. C. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka yra solidari UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. C. atsakomybė.

              Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčo dėl S. C. nubaudimo pagal ATPK 506 straipsnio 2 dalį, keliamas tik klausimas dėl VMI padarytų nuostolių atlyginimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Vilniaus apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą, nurodė, kad reikalavimas priteisti iš S. C. kaip fizinio asmens esamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, šiuo atveju, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

ATPK 506 straipsnyje numatyta atsakomybė už įmonių ar įstaigų kreditorių teisių pažeidimus, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas S. C. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t.y. nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 506 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip paminėta, ši veika yra formali, dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2015-11-09 duomenimis sudarė 22 688,86 Eur (b.l. 1-5). 2016-01-14 vykusio teismo posėdžio metu VMI atstovas G. S. patikslino žalą, nurodydamas, kad ją sudaro 18 704,21 Eur. S. C. byloje pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog nepriemoką VMI 2016-01-13 sudarė 18 704,21 Eur, yra atliekami mokėjimo pavedimai VMI (b.l. 78-82). Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija nurodo, kad minėti S. C. pateikti dokumentai netikslūs, todėl VMI lieka prie pradinio žalos dydžio, t.y. 22 769, 34 Eur, nors skundžiamame nutarime konstatuota, kad susidariusi nepriemoka yra 22 826,69 Eur.  Iš byloje pateiktų Mokestinės nepriemokos balansų kopijų matyti, kad  2015-11-09 susidariusios 22 688,86 Eur mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas ne tik nesumokėtais mokesčiais ir rinkliavomis, bet ir delspinigiais už atitinkamus nustatytus mokesčius. Patenkinus Institucijos prašymą priteisti administracinio teisės pažeidimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, juolab, kad, kaip paminėta, ši suma proceso metu keitėsi, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Skunde VMI taip pat pažymi, kad ATPK 506 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė S. C. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari  UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. C. atsakomybė. Tokiu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisės ir pareigoms. Tuo tarpu, ATPK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu teisės pažeidimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, taigi pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. C. procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad toks VMI reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir paliko VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              palikti 2016-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

     Teisėja                                                                                                                            Virginija Liudvinavičienė